europos parlamentas

Įvykių kupinas dabartinis Jungtinės Karalystės pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) susilaukia daug dėmesio tiek visose jos valstybėse narėse, tiek ir pasaulyje. Dėl aktyvaus britų darbo siekiant spręsti aktualiausias problemas šis pirmininkavimas jau tapo pačiu turiningiausiu po didžiosios ES plėtros. Ši po kelių savaičių pasibaigsianti kadencija Lietuvoje taip pat aptarinėjama labiau nei bet kuri ankstesnė po mūsų šalies įstojimo į ES.

Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas balsuos dėl Duomenų saugojimo direktyvos. Joje numatoma ilgą laiką kaupti ir saugoti duomenis, siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu.

Apie lobizmą ir eurolobizmą kalbama daug. "Omni.lt" pasidomėjo, kokias struktūrines ir finansines kliūtis tektų įveikti, norint inicijuoti palankų sprendimą Europos Sąjungos įstaigose. Ar pakanka turėti tik lagaminėlį su pinigais? Pokalbis su eurolobizmo ekspertu Dariumi Varanavičiumi. Eksperto nuomone, įsivaizduojamo lagaminėlio su pinigais dydis nėra lemiamas veiksnys Briuselio koridoriuose. D. Varanavičius teigia, kad net milijardieriai negali įvesti savo taisyklių Europos Sąjungoje.

Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas balsuos dėl duomenų saugojimo direktyvos pasiūlymo (http://www.europarl.eu.int/oeil/file.jsp?id=5275032). Jame ieškoma pusiausvyros tarp dviejų konkuruojančių visuomeninių vertybių. Viena vertus, siekiama užtikrinti bendrą socialinį saugumą (prieš globalias grėsmes, teroristus, nusikaltėlių grupes), tačiau oponentai (http://www.dataretentionisnosolution.com/) pažymi (http://wiki.dataretentionisnosolution.com:81/index.

Masinės riaušės Europoje pasiekė ir Briuselio, kuriame įsikūręs Europos Parlamentas, priemesčius. Europos Sąjunga kol kas oficialiai nereaguoja į neramumus Prancūzijoje, tačiau europarlamentarė dr. Laima Andrikienė išsakė savo nuomonę apie tai, kas nulėmė neramumus Europoje ir kiek tai aktualu Lietuvai: Europos Parlamente apie riaušės Europoje kalbant per posėdžius negirdėjau, bet manau, kad apie tai dar teks kalbėti.

Spalio 3 dieną Liuksemburge Europos Sąjunga pradeda derybas su Turkija dėl narystės. Tai vienas didesnių paradoksų Europos politinėje istorijoje. Pabrėžiu „politinėje“, nes visai nejaučiame jokio paradokso, kai Europos čempionate lietuviai triuškina tą pačią Turkiją ar net Izraelį, kuris geografiškai jau veikiau yra Afrika, o ne Europa. Kad šis politinis paradoksas nėra jau toks keistas, rodo ir kiti ženklai.

Pranešimas visuomenei apie dvi knygas, kuriomis jų autoriai ir Krašto apsaugos ministerija atspindi Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos, signalizuoja kai kurių mitų tęstinumą. Iš jų pirmiausiai norėčiau paliesti vieną ypač svarbų mūsų naujųjų laikų istorijai. Tai 1991 m. sausio 13-osios ir su tuo susijusių įvykių traktavimas.

Senelis Karlas Marxas buvo visiškai neteisus teigdamas, kad ekonomikos būklė lemia politiką. Pažvelgus į Albaniją matyti, kad viskas atvirkščiai. Šalis, kurios pajūris grožiu ir klimatu nenusileidžia Graikijai, kur saulė šviečia taip pat kaip Italijoje, kur gamtos turtų yra daugiau nei minėtose šalyse, politikos „dėka“ yra tapusi vienu labiausiai atsilikusių Europos užkampių.

Žlugusios derybos dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos daugumai Lietuvos politinių komentatorių pasirodė kaip vos ne ES žlugimo pradžia. Negalima neigti, kad ES šalių narių vadovų susirinkime nebuvo didelio ryžto rasti sprendimą – didžiosios „senosios“ ES valstybės narės atvyko žinodamos, kad nesitrauks nuo savo užimtų pozicijų ir buvo pilnai pasirengusios iš anksto žinotam faktui, kad Viršūnių susitikimas pasibaigs be jokių susitarimų.

Nepaisant didžiausią ES piliečių susidomėjimą sukėlusio Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo, nusivylimo ar euforiškų nuotaikų Europoje, ES institucijų koridoriuose ir toliau vyksta darbas. Tiek šalys narės, tiek ir ES sprendimų priėmėjai puikiai supranta naujos ES finansinės perspektyvos 2007-2013 m. laikotarpiui patvirtinimo svarbą. Todėl bandoma iki Liuksemburgo prezidentavimo laikotarpio pabaigos rasti konsensusą šiuo klausimu.

Kai 2003 metų gale pasibaigė Europos Sąjungos tarpvyriausybinė konferencija, nepasiekusi savo pagrindinio tikslo - susitarti dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties, Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis pareiškė, kad konstitucinės sutarties žlugimas iškelia grėsmę, kad atsiras „dviejų greičių“ Europa.

Pareiškę užuojautą dėl nesėkmingo referendumo Prancūzijos vadovams, Lietuvos politikai į mūsų šalies ateitį Europos Sąjungoje žvelgia optimistiškai. Jie pripažįsta, kad prancūzų "ne" yra neigiamas signalas kitoms šalims kandidatėms, tačiau sako, kad Lietuva gali puikiai gyventi pagal Nicos sutartį.

Išsiplėtusi Europos Sąjunga (ES) nebeturi kelio atgal, todėl atmetus Sutartį dėl Konstitucijos Europai, visoms Bendrijos valstybėms teks ieškoti būdų, kaip efektyviau organizuoti bloko institucijų darbą. Taip pirmadienį per spaudos konferenciją teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, komentuodamas referendumo Prancūzijoje rezultatus. Prancūzai per sekmadienį vykusį istorinį referendumą dėl ES Konstitucijos įtikinama persvara atmetė šį dokumentą.

Balandžio 12 dieną Europos Parlamentas, tvirtindamas 2003 metų institucijos biudžetą, turėjo puikią progą pakeisti galiojančią europarlamentarų išlaidų kompensavimo tvarką į skaidresnę ir veiksmingesnę. Deja, visų Europos piliečių skirtus pinigus europarlamentarai toliau naudos ne pačiu efektyviausiu būdu. Mano nuomone, visuomet būtina ginti žmonių teisę į teisingą informaciją bei viešumo ir skaidrumo užtikrinimą, nes tai yra demokratijos pagrindas.

Visai neseniai rankose teko vartyti naują, lietuvių kalba išleistą leidinį. Jo pratarmėje sakoma: „šiame leidinyje pateikiamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstas, kuris buvo pasirašytas 2004 m. spalio 29 d. Romoje ir 2004 m. gruodžio 16 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serija, Nr. 310). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios Sutarties tekstas įsigalios tik jos įsigaliojimo dieną, kaip nurodyta IV-447 straipsnio 2 dalyje“ (Sutartis dėl Konstitucijos Europai.

Dar visai neseniai Europos Sąjunga (ES) ir jos „neva“ neatlygintinai duodami pinigai, turėsiantys užplūsti Lietuvą, buvo vienas geriausių politinių masalų agituojant už mūsų šalies ateitį šioje organizacijoje. Kaip parodė praktika, tiek šis elementas, tiek ir kiti nacionalinės agitacijos ypatumai (alus ir skalbimo milteliai) buvo pakankamai veiksmingi ir garantavo Lietuvos narystę ES nuo 2004 m. gegužės 1 dienos.

Ar Lietuva atkurs LDK, kaip rašė kai kurie Rusijos politikos analitikai? Daug kalbama apie didžiųjų valstybių - JAV, Rusijos - interesus, o kokie Lietuvos interesai? Kaip veikiama, siekiant juos užtikrinti? Koks mūsų indėlis į pasaulinę politiką. Apie tai - ir ne tik - kalbamės su užsienio reikalų ministru, vienu iš socialliberalų partijos lyderių Antanu Valioniu.

Gimti galima tik kartą. Toks pat dėsnis valdo ir mokymąsi, ir pirmuosiuos žingsnius, pirmuosius vestuvinius įspūdžius - taip iki pat pirmojo karsto. Lygiai tokia pat taisyklė galioja ir naujajai valdančiajai Lietuvos koalicijai - jos suburtos Vyriausybės ministrai savo pareigas galėjo pradėti tik šį vienintelį kartą. Deja, visi jie kartoja Lietuvos šuolių į aukštį sporto rezultatus - iki europinių trūksta ne centimetrų, o metrų.

Margarita Starkevičiūtė griauna jau besiformuojantį stereotipą, kad Europos Parlamentas - tai kone “senukų prieglauda”. Ji teigia, kad yra daug galimybių padėti Lietuvai. O apie Rusijos įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui sako: “Jeigu “Financial Times” rašo, kad Ukrainos rinkimams Rusija išleido 600 mln.

Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykių raida priklausys nuo šios šalies "pažangos demokratijos ir reformų srityje", teigiama Europos Parlamento ketvirtadienį priimtoje gana griežto tono rezoliucijoje Baltarusijos klausimu. Iš posėdyje dalyvavusių 545 deputatų už šią rezoliuciją balsavo 449 parlamentarai. Joje smerkiami dabartiniai Baltarusijos vadovai už "plačius išpuolius" prieš spaudą, žurnalistus, opoziciją ir visus tuos, kurie mėgina atvirai kritikuoti šalies prezidentą ir jo režimą.

Šis straipsnis - tai kai kurie pastebėjimai, apmąstymai, paaiškinimai ir patikslinimai tų procesų, kurie vyksta Europos Parlamente (EP) ir kuriuose dalyvauja pirmuosiuose Lietuvoje vykusiuose rinkimuose į EP išrinkti Lietuvos atstovai. Europos Parlamento komitetai posėdžiauja Briuselyje Šią savaitę Europos Parlamentas dirba Briuselyje: vyksta komitetų posėdžiai. Iš viso EP yra 20 komitetų, dauguma jų šią savaitę dirba, nors yra ir tokių, kurie į posėdžius rinksis tik rugpjūčio pabaigoje.

Ne visi Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai yra politiniai benamiai, kaip kalbėdamas apie kai kurių Lietuvos europarlamentarų problemas pasakė vienas Lietuvos politikas. Kai kurie, kaip ir buvo galima tikėtis, sėkmingai pradėjo darbą savo politinėje grupėje, kurių Europos Parlamente iš viso yra septynios.

Anykščių rajono meras Darius Gudelis, dabar vadovaujantis kandidato į Prezidentus Valdo Adamkus rinkimų štabui, prieš savaitę šventė 30-ąjį gimtadienį. Vis dar jauniausias šalies meras atsakė į keletą “Anykštos” klausimų. Pretenduoti į šalies vadovus galima tik sulaukus 40-ies. Ar būdamas 30-ies jaučiatės subrendęs vadovauti rajonui? Į šį klausimą per praėjusius savivaldybių rinkimus, palaikę liberalus, atsakė Anykščių rajono gyventojai.

Kai kuriuos lietuvius būtų galima priskirti prie antramečių studentų, kurie kelintą kartą iš eilės kartoja tą patį kursą. Neišlaiko egzamino, nes pasirenka blogą atsakymo variantą. Pasirenka ne teisingą atsakymą, bet, jų manymu, patraukliausią ir daugiausiai žadantį. Ir taip per kiekvieną rinkimų egzaminą.

Europos Parlamento vadovybė įtaria, kad kai kurie deputatai klastoja savo parašus, kad neteisėtai gautų dienpinigius. Į Parlamento centrinį registrą siunčia savo statytinius, kad šie pasirašytų, o jie atsiimtų 262 eurus dienpinigių. Nepaisant konkretaus įtarimo, Europos Parlamentas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų sukčiams nustatyti. Šiuo metu tik numatoma, kad sąrašus, kuriuose turi pasirašyti į posėdžius atvykę deputatai, ateityje stebėtų Parlamento pareigūnai.

Europos Parlamentas yra nepatenkintas tuo, kaip Lietuva ir dar kelios būsimosios Europos Sąjungos (ES) narės įdiegia pas save europinius standartus. Kaip trečiadienio numeryje rašo įtakingas Vokietijos dienraštis "Die Welt", eurodeputatai trečiadienį Strasbūre ruošiasi viešai įvardinti valstybes, smarkiai atsiliekančias nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ir nurodyti jų trūkumus.

Europos Sąjungos (ES) kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip 1998 metais buvo finansuojamas Europos Parlamento "Altiero Spinelli" pastato įsigijimas, rašo žurnalas "Stern". Įtariama, kad Europos Parlamentas pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, leisdamas įsigijimą finansuoti Vokietijos bankui "WestLB AG". Ši Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kredito institucija Europos Parlamentui skyrė apie 650 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) kovos sus sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip 1998 metais buvo finansuojamas Europos Parlamento "Altiero Spinelli" pastato įsigijimas, rašo žurnalas "Stern". Įtariama, kad Europos Parlamentas pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, leisdamas įsigijimą finansuoti Vokietijos bankui "WestLB AG". Ši Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kredito institucija Europos Parlamentui skyrė apie 650 mln. eurų.

Lietuvoje įprasta girdėti diskusijas apie tai, kad valdžia - Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas - yra atitrūkę nuo valstybės piliečių rūpesčių. Pastaruoju metu toks supratimas tapo ypač ryškus, kai visuomenę imta skirstyti į vadinamąjį elitą, kurio yra tik saujelė ir jam nė motais kasdieniai paprastų žmonių rūpesčiai bei lūkesčiai, ir “ubagus”, “runkelius”, kuriems pabodo valdžios savivalė ir nesiskaitymas su piliečių nuomone, nepasitenkinimas padėtimi, kai piliečiai prisimenami tik prieš r...

Po Europos Sąjungos (ES) plėtros birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti vos trečdalis ES piliečių, arba rekordiškai mažas rinkėjų skaičius, prognozuojama tinklalapyje "European Voice". Lietuva tarp Baltijos šalių žada būti aktyviausia: į rinkimus ketina ateiti 31 proc. šalies rinkėjų, tuo tarpu latvių - 27 proc., o estų - tik 17 proc.

Vadinamieji žmonės iš gatvės turi savo nuomonę. Vakaruose baiminamasi, kad po Europos Sąjungos plėtros, senąsias šalis-nares užplūs būriai ieškančiųjų darbo iš Rytų, atims taip brangias darbo vietas, gi Lietuvoje ir aplink ją, jau ne pirma dieną girdisi daug graudžių verksmų, kad visi, kas gabūs ir darbštūs, išvažiuos, o likusiems grės masinė bedarbystė. Klausimas aiškus – reikia darbo.

Liberalų ir centro frakcija sieks, jog Seimo stebėtojų delegacijoje Europos Parlamente narį Egidijų Vareikį pakeistų Romanas Sedlickas, tačiau tam gali pasipriešinti Briuselis. Trečiadienį Liberalų ir centro frakcija patvirtino R.Sedlicko kandidatūrą, kurią ketinama pateikti ketvirtadienį Seimo posėdžiui. E.Vareikis į stebėtojų delegaciją taip pat buvo deleguotas liberalcentristų, tačiau neseniai Seime perėjo į opozicinę Tėvynės sąjungos - konservatorių frakciją.

Europos Komisija pristatė priemones, kuriomis siekia stiprinti kovą su sukčiavimu ir finansiniais pažeidimais, skelbia tinklalapis "European Voice". Reformomis, kurios siūlomos Europos Sąjungos (ES) kovos su sukčiavimu tarnyboje (OLAF), norima šalinti problemas, išryškėjusias po skandalo statistikos padalinyje "Eurostat". Pastarasis skandalas, susijęs su milijonų eurų nukreipimu į slaptas banko sąskaitas, Briuselį sukrėtė praėjusiais metais.

Europos liaudies partija savo 16 kongrese, kuris praėjusią savaitę vyko Briuselyje, priėmė rezoliuciją, smerkiančią totalitarinį komunizmą. Europos liaudies partija vienija konservatorius, krikščionis demokratus ir stambiuosius žemvaldžius. Rezoliucijoje, be kita ko, sakoma, kad reikia uždrausti užimti postus Europos Sąjungos institucijose buvusiems komunistams iš pokomunistinių šalių. Europos Parlamentas taip pat yra viena iš ES institucijų.

Kalbant apie Lietuvos interesų gynimą artėjant mūsų narystei Europos Sąjungoje, manau, reikėtų panagrinėti vieną žaidimų, kurį žaidžia ES senbuvės (pavyzdžiui, Prancūzija), siekdamos išnaudoti naujųjų narių patirties stoką, nepasitikėjimą savimi ir ES kovos menų neišmanymą savo nacionaliniams interesams užtikrinti.

Pasak tinklapio "European Voice", ketvirtadienį (02.05) Europos Sąjungos (ES) šalys bandys susitarti dėl prieštaringai vertinamų branduolinio saugumo taisyklių, tačiau išeiti iš aklavietės dėl nacionalinių įgaliojimų perdavimo Briuseliui tikriausiai nepavyks.

Budapešte (Vengrijoje) viešintis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pristatė Lietuvos Parlamento iniciatyvą paminėti Europos savaitę visuose parlamentuose vienu metu - gegužės 1-9 dienomis - ir pakvietė šalių kandidačių parlamentus prisijungti prie šios iniciatyvos.

Europos Parlamentas galutinai patvirtino taisykles, kurios pakeis atskiras oro erdvės kontrolės sistemas, dėl sugaišto laiko avialinijoms ir keleiviams kasmet kainuojančias milijardus eurų, praneša naujienų agentūra AP. Deputatai balsavimu pritarė gruodį su Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybėmis pasiektam kompromisiniam susitarimui, pagal kurį regione bus sukurta bendra oro erdvės kontrolės sistema.

Europos Parlamentas už nuopelnus žmogaus teisių srityje ketvirtadienį įteikė sovietų disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Kofi Annanui (Kofiui Ananui). Atsiimdamas visiems JT darbuotojams skirtą premiją, K. Annanas pareiškė, jog Europai reikia imigrantų, jeigu ji nori klestinčios ateities.

Europos Parlamentas paskelbė, kad yra linkęs užbaigti skandalą Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyboje "Eurostat", nes deputatai liko patenkinti pasiūlytomis reformomis. Vis dėlto Europos Parlamentas turėtų sukritikuoti Europos Komisiją, nes ši "Eurostat" problemas sprendė pavėluotai. Praėjusiais metais politinę audrą, dėl kurios iš pareigų pasitraukė trys aukščiausi "Eurostat" vadovai, sukėlė statistikos tarnybos sudarytos sutartys ir korupcija.

Europos Parlamentas paskelbė, kad antradienį (01.27) pritarė priemonėms, kurios turėtų užtikrinti veiksmingesnį elektros energijos naudojimą televizoriuose, šaldytuvuose ir viryklėse. Europos Parlamento energetikos komitetas patvirtino ataskaitą dėl "ekologinio dizaino" pasiūlymo, kuriuo Europoje siekiama sumažinti anglies dvideginio išmetimą didinat elektros prietaisų veiksmingumą.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės galutinai pritarė įstatymui, suteikiančiam vėluojančių ir atšauktų lėktuvų reisų keleiviams reikalauti piniginės kompensacijos. Naujosios kompensacijų taisyklės senosioms penkiolikai ES šalių bei būsimosioms dešimčiai narių įsigalios 2005 metais, rašo dienraštis "The Scotsman". Europos Parlamentas šiam įstatymui pritarė praėjusių metų gruodį.

Trečiadienį (01.21) Europos Parlamento tarptautinių reikalų komisijos aprobuotame rezoliucijos projekte dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių reikalaujama, kad Rusija nedelsdama pasirašytų sienos sutartis su Latvija ir Estija, pranešė Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Prancūzija įspėjo, kad Europos Komisijos pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) paslaugų sektoriaus liberalizavimo gali prieštarauti kitiems ES teisės aktams, skelbia interneto tinklapis "EU Observer". Paryžius skubiai sureagavo į trečiadienį paskelbtus pasiūlymus, kurie laikomi esmine ES ekonominių reformų dalimi.

Vokietija pasipriešino istoriniam susitarimui, kuriuo siekiama reformuoti Europos Parlamento nariams mokamų atlyginimų ir priedų sistemą, skelbia interneto tinklapis "EU Observer". Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) leido suprasti, kad vetuos gruodį deputatų patvirtintą projektą, pagal kurį atlyginimas buvo susietas su esminiu išlaidų kompensavimo tvarkos peržiūrėjimu.

Vokietija ir Austrija blokavo sprendimą didinti Europos Parlamento deputatų atlyginimus, sužinota penktadienį Briuselyje po Europos Sąjungos (ES) ambasadorių posėdžio. Europos Parlamentas siekia savo naujajame statute pirmą kartą įvesti vienodus atlyginimus savo nariams. Šiuo metu geriausiomis sąlygomis Briuselyje ir Strasbūre dirba eurodeputatai iš Italijos, kas mėnesį gaunantys paskaičiuotąjį 10 tūkst. 974 eurų dydžio atlyginimą, o Ispanijos atstovai tegauna 2 tūkst. 618 eurų.

Antradienį (01.13) Latvijos vyriausybė vienbalsiai patvirtino užsienio reikalų ministrės Sandros Kalnietės kandidatūrą į eurokomisarės postą. Ragindamas vyriausybę patvirtinti URM vadovės kandidatūrą, premjeras Einaras Repšė pažymėjo, kad "išties ilgai svarstė šį klausimą ir atsižvelgė į įvairias nuomones". Ministrų kabineto vadovas pabrėžė, kad per metus, prabėgusius po nepriklausomybės atkūrimo, S.Kalnietė atskleidė savo tautinę poziciją ir valstybės veikėjos sugebėjimus.

Europos parlamentarų karjerai besirengiantys Lietuvos politikai greičiausiai net ir Europos Parlamento (EP) rinkimų dieną birželį dar nežinos, ar jų mėnesio alga bus šiek tiek didesnė nei 4 tūkst. litų, ar sieks beveik 9 tūkst eurų (maždaug 31 tūkst. litų), rašo dienraštis "Respublika". Specialų Europos parlamentarų statuso įstatymą rengę politikai teigia, kad į EP patekę Lietuvos atstovai tikriausiai turės tenkintis dabartinį Seimo nario mėnesinį atlyginimą atitinkančia alga.

"Wired Magazine" skelbia, kad Baltijos šalyse muzikos gerbėjai ne tik gali įsigyti piratinių muzikos įrašų, tačiau už šias neteisėtas prekes netgi moka mokesčius. Tarptautinės fonografinio sektoriaus federacijos (IFPI ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje piratiniai yra net 85 proc. visų muzikos įrašų.