Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas balsuos dėl duomenų saugojimo direktyvos pasiūlymo (http://www.europarl.eu.int/oeil/file.jsp?id=5275032). Jame ieškoma pusiausvyros tarp dviejų konkuruojančių visuomeninių vertybių.
Viena vertus, siekiama užtikrinti bendrą socialinį saugumą (prieš globalias grėsmes, teroristus, nusikaltėlių grupes), tačiau oponentai (http://www.dataretentionisnosolution.com/) pažymi (http://wiki.dataretentionisnosolution.com:81/index.php/Main_Page), kad saugant itin daug duomenų pažeidžiamos žmogaus teisės, prasideda totali asmeninio gyvenimo kontrolė (duomenų apie žmogų rinkimas, jo veiksmų sekimas, tai slopina norą reikšti kritiką, apskritai pateikti savo nuomonę).
Formaliai direktyva siekia suderinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjų įsipareigojimus saugoti srauto duomenis, kad juos būtų galima pateikti kompetentingoms valstybių narių institucijoms, tiriančioms sunkias nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu. Siekiant apsaugoti piliečius nuo piktavališkais veiksmais galimai padaromos žalos, įtvirtinama, kad duomenys, saugomi pagal direktyvą, teikiami tik kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.
Šiuo metu Europos Parlamento nariams plūsta šimtai laiškų iš įvairių Europos Sąjungos vietovių, ypač aktyvios Skandinavijos šalys. Kreipiasi tiek pavieniai piliečiai, tiek visuomeninės organizacijos. Pavyzdžiui, šiomis dienomis mano elektroninio pašto dėžutę įvairaus pobūdžio raginimai pasiekia kas keletą minučių.
Šiuo metu planuojama, kad įsigaliojus direktyvai valstybės narės turės užtikrinti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ar tinklų teikėjai vienus metus (arba 6 mėnesius, jeigu ryšio seansas apėmė ryšį, kai buvo naudojamas tik ar daugiausia interneto protokolas) saugo šių kategorijų duomenis:
– kas pradėjo sujungimą;– į ką buvo kreiptasi atitinkamu sujungimu;– ryšio seanso data, laikas ir trukmė;– koks duomenų perdavimo būdas buvo naudojamas (SMS, balso ryšys, konferencinis pokalbis ir pan.);– ryšio įrenginys;– judriojo ryšio įrangos vietos duomenys.
Svarbu ir tai, kad direktyva susijusi tik su srauto duomenimis, kuriuos tvarko elektroninių ryšių tiekėjai. Elektroninių ryšių turinys nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių mišrių elektroninių ryšių formų. Pavyzdžiui, Lietuva kartu su Belgija, Švedija, Danija oficialiai palaikė poziciją (http://www.statewatch.org/news/2005/oct/council-data-ret-draft-10-oct-05.pdf), kad į direktyvos reguliavimo apimtį turi būti įtraukta ir interneto pokalbių, tiesioginio ryšio (peer-to-peer) formos.
Manau, reikia atsargiai vertinti papildomų duomenų rinkimą ir saugojimą. Tai itin jautrių asmeninių piliečių interesų sritis. Juos pažeidus ir renkamą informaciją panaudojus ne pagal paskirtį ar net ja manipuliuojant būtų padaryta nepataisoma žala teisėtiems piliečių interesams, o kartu – visai visuomenei.
Europarlamentarės interneto svetainė – www.onajukneviciene.org
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
