Sveikata

Lietuviai vis dar suvartoja per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių, konstatuoja mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas. Tuo metu būtent daržovės, kaip ir grūdinės kultūros bei rauginti produktai yra būtini gerųjų žarnyno bakterijų ir kartu – tinkamai smegenų bei imuninės sistemos veiklai.  Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, visiems lyg aišku, kodėl per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių nėra gerai.

Žmogus vidutiniškai pramiega apie 27 metus, taigi praktiškai trečdalį savo gyvenimo. Ir nors kai kurie nori leisti laisvalaikį ar dirbti miego sąskaita, gydytojai perspėja taip nežaisti. Ilgainiui miegant per trumpai išauga ne tik ligų, bet ir mirtingumo rizika. VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė dr. Raminta Masaitienė pabrėžė, kad miegas mums gyvybiškai būtinas. „Tai – kaip vanduo, oras ir maistas, be miego negyventume.

Su dideliu pagreičiu augantis grožio ir jaunystės kultas verčia sunerimti ne tik grožio specialistus, bet ir pačią visuomenę. Kosmetologai stebisi vis labiau jaunėjančiais klientais, kurie vos sulaukę 18 metų darosi botulino, hialurono injekcijas, o ypač populiaru šiandien – lūpų putlinimo procedūros. Psichologai savo ruožtu tvirtina, kad perdėtos pastangos dirbtinai kurti išvaizdos patrauklumą tik slepia psichologines problemas.

Turbūt ne vienam atpažįstama situacija, kai esant slogiai nuotaikai norisi kažko saldaus, pavargus – suvalgyti vos ne visą šaldytuvo turinį arba, atvirkščiai, išgyvenant stiprias geras emocijas apsidovanoti kažkuo skaniu.

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie, nepaisydami prastos savijautos, nusprendžia eiti į darbą. Pasak vaistininkės, dėl to negalima kaltinti vien nepalankių nedarbingumo sąlygų – svarbų vaidmenį atlieka ir darbo kultūra.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją.

Sekmadienį, po sunkios ligos, anapilin iškeliavo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės bei Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas Audrius Matulevičius. Balandžio 1 dieną gydytojui būtų sukakę 52 metai. A. Matulevičius daugybę metų dirbo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus šeimos gydytoju. Atsisveikinama su ilgamečiu gydytoju „Tai labai didelė netektis tiek jo šeimai, tiek mūsų – medikų bendruomenei. Buvo labai darbštus, draugiškas, atsidavęs profesijai.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams, nes ji gali būti paveldima. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, yra ne ta tema, kuria žmonės drąsiai pasikalba. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Be to, fiksuota dar 4 mirties nuo gripo atvejai, jauniausiam buvo virš 30 m. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 11-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1029,7 atvejo 100 tūkst.

Trečiąją kovo savaitę tradiciškai kalbama apie apsinuodijimų prevenciją. Visuomenė raginama būti budresne, mat šiuo metu pasaulyje yra vartojama daugiau nei 60 000 įvairių cheminių medžiagų ir preparatų. Net dešimtadalį jų dažnas mūsų vartojame kasdien buityje: skalbdami, valydami namus, dirbdami sode ar darže, gražindami savo išvaizdą, sirgdami.

Pasaulyje apie trečdalis suaugusiųjų serga venų varikoze, o moterims dėl hormonų įtakos ši rizika yra žymiai didesnė nei vyrams. Ši liga ne tik keičia kojų išvaizdą, bet ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei gali sukelti pavojingas komplikacijas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis paaiškina, kaip anksti atpažinti venų varikozę ir sušvelninti jos simptomus, rašoma pranešime spaudai.

Dar 2022 metais, remiantis REACH reglamentu (angl. Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals), visoje Europos Sąjungoje buvo ženkliai apribotas žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų naudojimas tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui skirtuose dažuose. Visgi 2024 metais atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė – kai kurių iš šių medžiagų kiekiai dažuose vis dar ženkliai viršija leistinas ribas.

Nuo praėjusių metų rugsėjo visi 50–55 metų gyventojai pradėti skiepyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nupirkta erkinio encefalito vakcina. Iki šių metų kovo mėnesio nemokamai bent viena vakcinos doze jau pasiskiepijo pirmieji 21,5 tūkst. gyventojų, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Specialistai primena, kad dabar yra tinkamas metas pradėti skiepijimo kursą, kad iki vasaros organizmas spėtų suformuoti apsaugą nuo pavojingos ligos.

Staigiems temperatūros pokyčiams ir įvairioms infekcijoms atspari imuninė sistema, atrodo, yra kiekvieno siekiamybė. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad pernelyg aktyviai veikianti imuninė sistema gali kelti ir pavojų. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Kovojant su vėžiniais susirgimais itin svarbus imunitetas. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Svajojantiems apie akinamai baltą šypseną – medikų įspėjimas. Jeigu jau sugalvojote išsibalinti dantis, turėtumėte tai daryti tik pasikalbėję su savo odontologais. O jie rekomenduoja „nepasimauti“ ant reklaminių filmukų, kuriuose pardavėjai bando įsiūlyti neva stebuklingas pastas. Pastaruoju metu jos ėmė itin populiarėti, tad medikai įspėja, kad daugėja ir rizikuojančių likti be dantų.

Nuolat akcentuojama, kad išvengti ligų laiku padeda nuosekli profilaktika. Ji apima ne tik tam tikrus gyvensenos įpročius, bet ir reguliarų sveikatos pasitikrinimą. Tam yra numatytas visas paketas tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas gali atlikti nemokamai. Tiesa, tą jis gali padaryti tik savo kompetencijos ribose. Kaip pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistai, visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia.

Dėl išaugusios snukio ir nagų ligos grėsmės nuo penktadienio neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiaisi ūkiniais gyvūnais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Snukio ir nagų liga – labai užkrečiama, o didžiausia rizika ją išplatinti kyla per gyvūnų judėjimą, užkrėstus gyvūnus, žmones, turėjusius kontaktą su liga, ar gyvūninės kilmės produktus iš pavojingų teritorijų.

Kovas – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Nors šios ligos paplitimas visuomenėje didėja, o gyventojai nuolat kviečiami išsitirti pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą, bet tik nedidelė dalis skuba ja pasinaudoti. Įsitikinti, kokia svarbi gali būti ankstyva diagnostika, teko Terapijos dienos stacionaro pacientei Irenai, kuriai nustatyta mažakraujystė slėpė kur kas rimtesnę ligą, rašoma pranešime spaudai.

Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir daugelį kitų fiziologinių procesų. Sutrikus jos veiklai, pirmieji požymiai dažnai atsispindi odoje, plaukuose ir naguose – jie praranda sveiką išvaizdą. Hormonų disbalansą galima nustatyti specialiais tyrimais, kurie leidžia laiku imtis tinkamų priemonių ir sustabdyti nepageidaujamus pokyčius. Kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, diagnozuojama hipotirozė, o kai hormonų gamyba yra per didelė – hipertirozė.

Geležies trūkumas, neįsisavinimas – šiuolaikinės medicinos problema. Vakarų Europoje skaičiuojama, kad iki 20 procentų atvejų nepakankama geležies cirkuliacija gali lemti hormonų disbalansą, pabrėžia mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.  „Moterys, kurioms būdingos gausios mėnesinės, dažnai susiduria su geležies trūkumu, kuris, esant prastam įsisavinimui, gali dar labiau pabloginti situaciją, didindamas kraujavimo gausumą ir skausmingumą“, – sako jis.

Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai.

Tymų atvejų skaičius Europoje 2024 m. išaugo dvigubai ir pasiekė aukščiausią lygį per 25 metus, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, akcentuodama, kaip svarbu skiepytis, siekiant neleisti šiai ligai plisti. Pernai PSO Europos regione, kurį sudaro 53 šalys ir kuriam taip pat priklauso Vidurio Azija, buvo užregistruota 127 350 tymų atvejų ir 38 mirtys. Daugiausiai susirgimų užfiksuota Rumunijoje ir Kazachstane – atitinkamai 30 692 ir 28 147 atvejai.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia jau pradėjusi peržiūrėti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomi tam tikrų paslaugų rajono įstaigose išlikimo rodikliai. Praėjusios Vyriausybės priimtame nutarime šiuo metu patvirtinti tam tikri kriterijai, kurių (skaičiuojant nuo 2023 m. per dvejus metus) neatitinkančios ligoninės turėtų užverti kai kuriuos skyrius. Čia iš esmės kalbama apie akušerijos, chirurgijos paslaugas ir vaikų ligų skyrius.

Daugiausia vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja žiemos metu, todėl pavasarį nemažai žmonių susiduria su jų trūkumu. Tai pasireiškia tiek nusilpusiu imunitetu ir energijos stoka, tiek odos bei regėjimo problemomis. Kaip apsisaugoti nuo pavasarinių peršalimų ir užbėgti už akių įvairiems alerginiams susirgimams, pasakoja Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Loreta Ulienė.

Geresni santykiai šeimoje tiesiogiai lemia mažesnį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą jaunimo gretose, rodo ketvirtadienį Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pristatytas tyrimas apie žalingus dešimtokų įpročius.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Reaguojant į kasmet mažėjantį gimdymų skaičių LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose, uždaromi Prano Mažylio gimdymo namai. Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės Dianos Žaliaduonytės, atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. „Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pastaruoju metu netrūksta reikšmingų pokyčių – į naują pastatą perkelta Kauno centre veikusi Ortopedijos traumatologijos klinika, atnaujinta svarbi tyrimų įranga, plečiamos dienos stacionaro paslaugos. Neatidėliotinų sprendimų reikalauja ir regiono demografiniai pokyčiai bei medicinos personalo trūkumas.  Puse tūkstančio mažiau gimdymų Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės istoriją.

Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: esame vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Anot specialistų, kadangi Lietuva šioje srityje yra sukaupusi didžiausią patirtį Senajame žemyne, privalome būti kelrodžiu kitoms valstybėms, kaip turi būti vykdoma tokia diagnostikos programa.

Eidamas 95-uosius metus mirė žinomas Lietuvos psichologas, buvęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Sigitas Kregždė. S. Kregždė buvo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei kitų Lietuvos draugijų garbės nariu, pirmininku. 1959–1979 m. ir 1983–1989 m. S. Kregždė buvo renkamas VVPI Psichologijos katedros vedėju, 1983–2002 m. dirbo Psichologijos didaktikos katedros profesoriumi.

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose dienraščiuose trečiadienį pasirodžiusiuose straipsniuose.

Iš Lietuvos vaistinių lentynų dar kovo pradžioje dingo populiarus receptinis vaistas mažakraujystei gydyti „Tardyferon“.  Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia, kad jau sulaukė oficialaus pranešimo iš gamintojo apie vaisto tiekimo sutrikimą. „Praėjusios savaitės pradžioje gamintojas visgi pranešė apie šio vaisto tiekimo sutrikimą.

Kolorektalinis vėžys arba kitaip – storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų, kasmet nusinešanti daugiau nei 800 gyvybių Lietuvoje. Šis skaičius galėtų būti ženkliai mažesnis, jei gyventojai aktyviau dalyvautų prevencinėje patikros programoje ir nenumotų ranka į savo sveikatą. Kovą minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr.

Pasaulinę glaukomos savaitę ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės turintiems regėjimo problemų yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.  Jei norite išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti glaukoma – būtinai pasirūpinkite savo akimis ir reguliariai lankykitės pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku diagnozuotų ligą ir skirtų reikiamą gydymą.

Civilizacija ir šiuolaikinis gyvenimo ritmas turi savo kainą – norėdami tiesiog išgyventi žmonės nebėra priversti tiek judėti. Be to, žmonės tapo ne tik sėslaus darbo ir gyvenimo būdo, bet ir ekranų įkaitais. Viso to pasekmės – mažėjantis fizinis aktyvumas, o su tuo auganti ir daugybės lėtinių susirgimų rizika.

Medikai vis garsiau skambina pavojaus varpais ir ragina veikti – nutukimo epidemija auga tokiu sparčiu tempu, kad neilgai trukus žmonių, kurie turės normalų svorį, gali būti mažuma. Įvairių sričių gydytojai pažymi, kad nutukimas ankstina ir greitina daugybės susirgimų išsivystymą bei pasunkina visų ligų eigą.  Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą liga pavadino dar 1948 m., o jau beveik 3 dešimtmečius tai laikoma pasauline pandemija.

Kauno klinikų medikai meta gelbėjimosi ratą skausmo kamuojamiems pacientams, taikydami jiems modernų gydymo būdą.  Elektriniais impulsais padeda iki minimumo sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą. Metodą išbandę pirmieji pacientai džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu.  Siaubingas skausmas kelerius metus buvo nuolatinis 59-erių Aivaro palydovas. Be vaistų – nė iš vietos.

Nors noro žvaliau jaustis ar numesti vieną kitą kilogramą netrūksta dažnam, pakeisti mitybą ir visų pirma požiūrį į ją pasiryžta ne kiekvienas. Dietistė Vaida Kurpienė pabrėžia, kad visų pirma reikia ne bandyti kovoti su įpročiais, o išmokti įsiklausyti į kūno poreikius ir viską daryti palengva. Paklausta, ką patartų valgyti arba ko nevalgyti, kad žmogus būtų energingas, laimingas ir jaustųsi sveikai, specialistė pastebėjo, kad pradėti reiktų visai ne nuo to.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga sako, kad kiekvienas žmogus paveldėjo skirtingų pajėgumų imunitetą ir jį kiekvienas gali lavinti savo galimybių ribose. Imunitetas yra be galo svarbus ir kovojant su vėžiniais susirgimais.

Praėjusią savaitę nuo gripo mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Po vieną iš mirusiųjų priklausė 50–59 metų, 60–69 metų ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupei, dviema mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79 metų, keturiems – nuo 80 iki 89 metų. Septyni iš jų buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 58 asmenys. Mirusiųjų nuo COVID-19 praėjusią savaitę nebuvo registruota.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse gydytas retas Spragtuko sindromas, pasitaikantis vienam iš milijono žmonių. „Ši būklė išsivysto, kai kairioji inksto vena yra suspaudžiama tarp aortos ir viršutinės pasaitinės arterijos, dėl ko sutrinka kraujo nutekėjimas.

Retos ligos diagnozuojamos vienetams, tačiau nė vienas nežino, ar nepaklius į tų žmonių grupę. Retas ligas atpažinti sunku, mat jų yra daug, juolab pasireikšti jos gali įvairiai, todėl iki diagnozės gali tekti nueiti ilgą kelią – 5–6 metus. Ar esama pavojaus ženklų, kurie leistų įtarti retą ligą?  Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė gydytoja genetikė dr.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams sirgti dažnai – normalu.  Kodėl yra svarbu ligą imti valdyti kuo anksčiau ir kaip reaguoti vos susirgus, žiūrėkite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pulmonologė ramino esą tai, kad vaikai dažnai serga, reikia priimti kaip normalų dalyką, kaip realybę.

Iki šiol pastaruosius kelis metus fiksuojant vos keletą kokliušo atvejų, pernai juo susirgo kone tūkstantis gyventojų, arti šimto gydyta ligoninėje, dauguma pacientų – vaikai. Medikai griebiasi už galvos, kad sergamumas kokliušu – rekordinis, o skiepijimo apimtys toliau mažėja.

Tarsi fantastinio filmo siužetas – mokslininkai Vilniuje 3D technologija kuria dirbtinį inkstą, kurį ateityje galės atsispausdinti kiekviena ligoninė. Tiesa, 3D technologija atspausdinto inksto dar teks palūkėti. Specialistai jau sukonstravo tam tikslui tinkamą lazerį, o juo atspausdintą dirbtinę odą dar šią vasarą gydytojai veterinarai naudos operuodami šunis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naujausi duomenys apie moksleivių sveikatą glumina – per pastaruosius 30 metų jų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai suprastėjo beveik trečdaliu, o raumenų jėga – maždaug 15 proc. Kas nutiko ir kaip pagerinti situaciją? Tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių ištvermę, fizinį aktyvumą, raumenyną tyrinėjantis Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad šie rodikliai ženkliai suprastėję.

Prasidėjus pavasariui dažnas pradeda ruošti kūną vasarai. Ir nors saugiausias ir efektyviausias būdas tai padaryti – palaipsniškas fizinio aktyvumo didinimas ir subalansuota mityba, norėdami rezultatą pasiekti greičiau, žmonės neretai imasi dietų. Tačiau gydytojas įspėja, kad jos ilgalaikių rezultatų greičiausiai pasiekti nepadės.

Mėgstate piktnaudžiauti garsu naudodami ausines ar nevengiate leisti laiko triukšmingoje aplinkoje? Gydytojai įspėja, kad tampyti liūto už ūsų nevertėtų – kol klausos praradimas nesiekia 30 proc., to galima visai nejausti. Negana to, klausai sutrikus staiga būtina ieškoti pagalbos, ji gali ir nebesugrįžti. Medikų teigimu, klausos sutrikimai tampa vis aktualesne sveikatos problema. Ir nors įprastai natūraliai klausa prastėja su amžiumi, nuo problemų su klausa neapsaugotas nė vienas.