Sveikata

Kasmet daugėja melanomos – pavojingiausio odos vėžio – atvejų, kuris pasiglemžia trečdalio susirgusiųjų gyvybes. Tad mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti odos vėžį. Kauniečiai sukūrė naujus dažiklius – tam tikrus cheminius junginius, su kuriais paruoštas priemones užtepus ant darinio ir paveikus tam tikra šviesa, tai sukeltų vėžinių ląstelių susinaikinimą.  Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma – vystosi žaibiškai ir kasmet pasiglemžia šimtus tūkstančių gyvybių.

Kasmet Lietuvoje vaistais apsinuodija apie pusę tūkstančio žmonių, apie dvi dešimtis žmonių dėl to kiekvienais metais miršta. O kas trečias apsinuodijęs – vaikas. Smalsūs vos kelerių metų vaikai dažniausiai prisiragauja neatsakingai senelių ar tėvų paliktų tablečių. Anot medikų, ir suaugusieji gerdami medikamentus pridaro tokių klaidų, dėl kurių paskui tenka gaivinti reanimacijoje.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš būdų ne tik stiprinti imunitetą, bet ir žmogaus kūną. Kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas sako, kad bet koks fizinis aktyvumas, net jei tai yra ėjimas į darbą pėstute, jau prisideda prie geresnės savijautos. O štai sporto klubams treneris žeria kritiką. Kineziterapeuto teigimu, savo savijautą pagerinti norintys žmonės nebūtinai turi užsirašyti į grupines treniruotes ar pradėti lankytis sporto salėje.

Pražydę laukai ir pievos dovanoja gausybę gamtos gėrybių. Tik svarbu žinoti, ką rinkti ir kaip ruošti. O vaistažolės veikia ir kaip stipriausi antibiotikai, gydo traumas ir padeda išvalyti po žiemos apsunkusį organizmą. Tad siužete išvysite, ką ir nuo ko naudoti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Laukus ryškiai geltonai nudažė kiaulpienės. Tad vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Marius Lasinskas ragina paskubėti ir prisiskinti šių gamtos dovanų.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota 10 erkinio encefalito atvejų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, tai dvigubai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „2024 m. sausio-kovo mėn. registruota 22 erkinio encefalito atvejų“, – rašoma Eltai atsiųstame atsakyme. Pasak NVSC atstovų, fiksuojamos išaugusios nuo šios ligos besiskiepijančių žmonių apimtys. Skaičiuojama, jog pernai nuo erkinio encefalito pasiskiepijo beveik 316 tūkst.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas leisti visais atvejais abortus daryti nemokamai ir už dyką moterims dalyti kontraceptines tabletes ir prezervatyvus sukiršino ne tik Seimą, bet ir visuomenę. Vieni pritaria, kad moterys galėtų rinktis abortą, jei nemato kitos išeities, ir pinigų stoka tam neužkirstų kelio. O kiti abortus vadina žudymu ir nesutinka, kad tai būtų daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Vos prasidėjus intensyviam augalų žydėjimui, vaistinių duomenys rodo ryškų priešalerginių priemonių paklausos augimą – balandžio ir gegužės mėnesiais jų pardavimai išaugo net 30 proc., lyginant su kovu. Dažniausiai gyventojai ieško tablečių, nosies purškalų ir akių lašų, padedančių sumažinti sezoninių alergijų simptomus.

Ilgiau nei trejus metus vykstant karui Ukrainoje, dar neužsimiršus koronaviruso pandemijai, verda diskusijos apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą tinkamai valdyti krizes.

Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti abortus ir numatyti, kad ši paslauga teikiama nemokamai. Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka.

Artėjant vasarai, norisi jaustis žvaliai ir kupiniems jėgų. Tačiau daugeliui pavasario pabaigoje vis dar trūksta energijos, o savijauta nėra tokia gera, kokios norėtųsi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad šiuo metu žmonės dažnai susiduria su tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumu, todėl organizmui reikia šiek tiek pagalbos, kad vasarą pasitiktume stipresni, rašoma pranešime spaudai.

Prieš ketverius metus 37 metų vilnietė Milda pajautė, kad kažkas nutiko akims. Problemų su regėjimu neturėjusiai moteriai pradėjo lietis vaizdas, iš arti ji nematė vyro ir vaikų veidų, gatvėje neįžiūrėdavo atvažiuojančių automobilių. „Pagalvojau, kad akys galėjo suprastėti dėl darbo prie kompiuterio. Kreipiausi į kelias gydymo įstaigas, kuriose man užsiminta, kad tai gali būti reta genetinė liga. Man buvo parekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, ką aš ir padariau“, – prisimena Milda.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi pagalbos į neabejingus asmenis – išseko būtinos kraujo atsargos. Prisidėti gali kiekvienas, tapdamas kraujo donoru. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia VUL Santaros klinikų Kraujo centras, itin trūksta keturių kraujo grupių kraujo. Trūkstant kraujo – skubus prašymas Donorinis kraujas gali išgelbėti gyvybę – prisidėti prie to gali kiekvienas, galintis neatlygintinai dovanoti kraujo.

Remiantis Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš kurių apie 400 sudarė odos melanoma. Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas odos vėžiu Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. Pasak BIOFIRST klinikos gyd. dermatovenerologės dr. Silvijos Kontautienės, kurios domėjimosi sritis – odos onkologiniai susirgimai, ši tendencija pastebima tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Seimo konservatoriams siūlant regionuose steigti mobilias vaistines, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sutinka, kad vaistų prienamumas regionuose yra didelis iššūkis. Tačiau asociacijos pirmininkė pažymi, kad steigiant tokias vaistines, gali pritrūkti jose dirbsiančių specialistų. „Jei šiandien mes kalbame apie mažesnius miestelius iki 3 tūkst. gyventojų, kaimo vietovės yra išimtis, kur gali dirbti farmakotechnikai.

Šalyje mažėjant sergamumui, pastarąją savaitę mirčių išvengti nepavyko. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, koronavirusas pražudė vieną žmogų. Pasak NVSC, tai jau 59 mirtis nuo COVID-19 šį sezoną. Tuo metu mirties atvejų nuo gripo iš viso registruota 74. Vis tik, baigiantis gripo sezonui, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 682,9 atvejo 100 tūkst.

Pacientų organizacijoms kritiškai vertinant Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bandomąjį projektą registruoti pacientus ne pas konkretų gydytoją, o į tam tikros srities specialisto kabinetą, ministerija sako, kad tokia praktika būtų taikoma tik tada, kai pacientui svarbu skubiai patekti pas gydytoją. „Kada mes kalbam apie bendrą registracijos srautą, tai kalbam apie tai, kad pacientams pagal jų ligos situaciją reikia kuo greičiau patekti pas gydytoją ir situacijos būna įvairios.

Norėdami apsilankyti pas gydytojus specialistus, eilėje šalies gyventojai dažniausiai laukia nuo dviejų iki keturių savaičių, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tyrimo duomenimis, tokį laukimo eilėje laikotarpį nurodė 32 proc. respondentų. 20 proc. apklaustųjų sako, kad konsultacijos pas gydytoją yra laukę nuo dviejų iki trijų mėnesių, o 12 proc. nurodo pas gydytoją per pastaruosius dvejus mėnesius patekę per savaitę. Anot apklausos, iki mėnesio eilėje laukė 36 proc.

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 60,5 proc. gyventojų mano, kad priemokas reikėtų panaikinti. Beveik 28 proc. respondentų teigia, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam. „Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerijos užmojis panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose sukėlė nevienareikšmių reakcijų. Pacientai nuogąstavo, kaip bus tais atvejais, kai išties norės pasirinkti kokybiškesnę paslaugą ir norės patys susimokėti skirtumą tarp to, ką apmoka valstybė, o ko – ne.  Ypač daug klausimų kilo dėl akių lęšiuko ar sąnario protezo pasirinkimo.

Šiomis dienomis sparčiai populiarėjant įvairioms ilgaamžiškumo (angl. longevity) puoselėjimo praktikoms kai kurie į tai pataria aklai visa galva nepanirti. Gyvensenos medicinos specialistas dr. Tomas Vaičiūnas pirmiausia siūlo atsigręžti į natūraliai susiformavusių „mėlynųjų zonų“ (angl. blue zones) fenomeną, kur sveikų šimtamečių koncentracija yra didžiausia.

Medikai susiėmę už galvų – vis daugiau nėščiųjų kenčia nuo nutukimo. Lietuvoje per kelerius metus jų padaugėjo keturis kartus. Gimdyti atvyksta būdamos ir 100, ir 150 kilogramų. Anot gydytojų, nutukimas per nėštumą kelia daug pavojų tiek moteriai, tiek jos nešiojamam kūdikiui. Kartais per riebalų sluoksnius neįmanoma echoskopu ištirti vaiko, išgirsti jo širdies dūžių. Nutukusioms sunkiau pagimdyti, o gimęs vaikas turi daugiau sveikatos bėdų.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Bet didelę žalą gali padaryti ne tik kosmetika, bet ir valymo priemonės, neplautas ar begalę priedų turintis maistas.

Apie rekomenduojamus profilaktinius sveikatos patikrinimus turbūt girdėjo kiekvienas, tačiau vis dar pasitaiko tokių, kurie didžiuodamiesi sako, kad jau dešimtmetį ar daugiau pas gydytojus nėra lankęsi. Šeimos gydytoja Elena Šukė įspėja, kad gyvenimas su tokiu požiūriu – kaip loterijos bilietas: galbūt išloši, tačiau gali pakirsi ir jau labai sunkios ligos.

Ilgo gyvenimo paieškos – senos kaip pasaulis, tačiau mokslas šiandien kalba apie vis daugiau konkrečių įrankių, kaip ne tik galima pristabdyti senėjimą, bet net ir atsukti biologinį laikrodį. Genetikas dr. Vaidas Dirsė tvirtina, kad net organų atjauninimas klinikinėje praktikoje – realus scenarijus jau po kokių 8 metų. Ilgaamžiškumo (angl. longevity) entuziastai akcentuoja, kad amžius pase dar nieko neparodo.

Eutanazija ir tokios jos formos kaip pagalbinė savižudybė visuomenėje kelia daug nevienareikšmių diskusijų. Kol vieni tai mato kaip neišvengiamybę, kiti yra absoliutūs priešininkai. Ar gali eutanazija būti pateisinamas būdas nutraukti gyvenimą?  Eutanazijos idėjai iš esmės prieštaraujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos klinikos vadovas, Medicinos fakulteto dekanas prof.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Bet didelę žalą gali padaryti ne tik kosmetika, bet ir valymo priemonės, neplautas ar begalę priedų turintis maistas.

Pasakymas, kad esame tai, kuo maitinamės, įgauna ypač daug prasmės, kai kalbama apie mūsų žarnyno mikrobiotos įvairovę. Pasirodo, kad tai ne tik tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką ir padeda kontroliuoti įvairių lėtinių ligų riziką, bet ir gali prisidėti prie ilgaamžiškumo puoselėjimo. Tai – antroji interviu dalis.

Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą regionuose, Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo sugrįžti prie kadenciją baigusiame parlamente svarstytos iniciatyvos įteisinti mobilias vaistines.  Pasiūlymą Farmacijos įstatymo pataisoms įregistravusi parlamentarė ragina konkrečiai numatyti, kaip dirbs mobilios vaistinės.

Ne vienus metus anksčiau dėl cholesterolio grėsmės kaltintas kiaušinis jau kurį laiką yra „reabilituotas“ ir rekomenduojamas kaip itin sveikas pusryčių ar dienos maistas. Vis tiek jų suvalgyti per dieną optimalu ir kokiu būdu jį geriausia paruošti? Šiuos klausimus aptaręs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas pabrėžė, kad šiandien kiaušinis laikomas puikiu ir visaverčiu maisto produktu.

Respublikinė Šiaulių ligoninė pranešė liūdną žinią – mirė didelę kolegų, pacientų bei artimųjų meilę ir pagarbą pelniusi Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja, vaikų alergologė Laimutė Daukšienė.   Atsisveikindama su mylima kolege Laimute Daukšiene ligoninės bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą jos šeimai, artimiesiems. Atsisveikinimas laidojimo namuose „TYLOS NAMAI“, Žemaitės g. 2B, (Šiauliai). Šv. Mišios gegužės 1 d. 8.00 val. Šiaulių Švč.

Kaune, Santakos parke, ketvirtadienį rengiamos pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Įmonių, įstaigų organizacijų, bendrovių, asociacijų komandos turės įveikti penkias praktines užduotis, naudojantis pirmosios pagalbos vaistinėlėje esančiomis priemonėmis. Jas vertins specialiai sudaryta varžybų komisija iš Lietuvos paramedikų asociacijos, Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centro IRTA ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovų, pranešė Kauno miesto savivaldybė.

Nauja šių dienų epidemija – augantis nutukimu sergančių ir antsvorį turinčių žmonių mastas. Vis tik visuomenė juos vis dar linkusi stigmatizuoti ir laikyti apsileidėliais. Chirurgas šį mitą griauna ir kartu pasakoja, kada gydant nutukimą jau prireikia gultis ant operacinio stalo. Nors kartais įsivaizduojama kitaip, Abdominalinės chirurgijos gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. med. dr.

Trečiadienį Vyriausybėje buvo surengta premjero Gintauto Palucko globojama neatlygintinos kraujo donorystės akcija, kurioje kartu su ministru pirmininku dalyvavo beveik 30 Vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų atstovų.  Skelbiamam, jog tai buvo didžiausia iki šiol surengta Vyriausybės ir Nacionalinio kraujo centro (NKC) bendradarbiavimo iniciatyva.

Trečiadienį Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Sąžininga sveikatos sistema“ politikai ir gydytojai aiškinosi, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad negalavimų palaužti žmonės verčiami „primokėti“ už teikiamas paslaugas, nors jas apmoka Valstybinė ligonių kasa.  Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad priemokų neliktų. „Priemokos imamos ir už tokius dalykus kaip „geresnis aparatas“, apranga, net šlepetės.

„Jaučiuosi pavargęs, neturiu jėgų, nuolat galva sukasi“ – šie požymiai girdimi kone nuolat. Kartais tai gali būti nurašoma nuovargiui ir nuolatiniam stresui, tačiau gana dažnai už jų slypi rimtesnė problema – per mažas hemoglobino kiekis. Pasak mokslininko dr. Tomo Vaičiūno, nors daugelis žmonių vis dar galvoja, kad geležies atsargų turėtų pakakti vartojant tam tikrus maisto produktus, tačiau šiandien dažnai nutinka taip, kad žmogui vis tiek ima trūkti geležies.

Siūlymas naikinti priemokas už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas medikų bendruomenėje ir visuomenėje sukėlė didelį šurmulį. Privatininkai ėmė grasinti, kad dalis paslaugų išvis nebeteiks, pacientai išsigando, jog eilės dar padidės. Viešųjų įstaigų atstovai pažymi, kad dabar situacija paprasčiausiai nėra sąžininga.

Nemokamas kalio jodido tabletes jau atsiėmė ketvirtadalis gyventojų, gavusių e. receptus. Nepanaudoti receptai po mėnesio nustojo galioti ir netrukus bus atnaujinti, tad tablečių dar neatsiėmę gyventojai galės tai padaryti, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Nemokamas tabletes gaus ir studentai, kurie nėra registruoti apsaugos zonoje esančiose savivaldybėse, tačiau jose studijuoja.

Pernai metais ligonių kasos sustiprino prevencinę veiklą, kuri grindžiama nuoseklia duomenų stebėsena ir aktyviu bendradarbiavimu su gydymo įstaigomis, vaistinėmis ir kitais sutartiniais partneriais. Konsultavimas, stebėsena ir kontrolė Privalomajam sveikatos draudimo fondui padėjo neprarasti per 6 mln. eurų. Didžioji dalis ligonių kasų tikrinimų 2024-aisiais buvo grindžiami išsamia duomenų stebėsena.

Liūdna žinia – mirė gerbiamas Lietuvos gydytojas anesteziologas, reanimatologas, profesorius Juozas Ivaškevičius (1943-2025). Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija. Atsisveikinimas su gerbiamu gydytoju Juozu Ivaškevičiumi Užuojautą pareiškę draugijos nariai pranešė atsisveikinimo su prof. J. Ivaškevičiumi detales ir perdavė kuklų šeimos prašymą – atsisveikinant pagerbti velionį vienu gėlės žiedu.

Kauno klinikose antradienį oficialiai duris atvėrė naujoji Vaikų reabilitacijos klinika, skirta judėjimo ir raidos sutrikimų turintiems vaikams. Skaičiuojama, kad per metus klinikos stacionare bus galima gydyti apie 300 vaikų, o ambulatorines ir dienos stacionaro paslaugas suteikti dar iki 3 tūkst. mažųjų pacientų. Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė Indrė Bakanienė teigia, kad naujoji klinika atvers platesnes gydymo ir diagnozavimo galimybes visos Lietuvos pacientams.

Respublikinė Šiaulių ligoninė antradienį pranešį pradėjusi teikti intravitrealines injekcijas, skirtas akių ligų komplikacijoms gydyti. Intravitrealinė injekcija – tai procedūra, kai vaistai suleidžiami tiesiai į akies stiklakūnį – skaidrią želatininę medžiagą, užpildančią akies vidų. Ligoninės atstovų teigimu, vos kelias minutes trunkanti procedūra skirta akių ligų, tokių kaip amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, diabetinės retinopatijos ir tinklainės venų trombozės, komplikacijų gydymui.

Venų varikozė – viena dažniausių kraujagyslių ligų, kai išsiplėtusios kojų venos tampa matomos odos paviršiuje. Nors daugelis vis dar laiko ją tik estetine problema, gydytojai įspėja: nesiimant tinkamų veiksmų, ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų. Odos ligų, lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Ingrida Ašakienė pasakoja apie dažniausias pacientų daromas klaidas ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, Seimo liberalai antradienį teiks pataisas, leisiančias žmonėms paslauga pasinaudoti neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Daugiau apie tai, kaip kai kurios cheminės medžiagos kenkia sveikatai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė endokrinologė, profesorė Džilda Veličkienė.

Lietuvoje balandžio 21–27 d. (17-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 705,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lietuviai neskuba atsiimti nemokamai dalijamų kalio jodido tablečių. Jos priklauso kiek daugiau nei milijonui 100 kilometrų atstumu nuo Astravo atominės gyvenančių žmonių, tačiau atsiėmė 170 tūkst., tai yra 15 proc. Atokiau miesto gyvenantys žmonės sako net negirdėję, kad dalijamos tabletės, kiti apskritai nežino, kam jos reikalingos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nemenčinėje gyvena apie 4,5 tūkst. gyventojų, tačiau atsiimti kalio jodido tablečių žmonės neskuba.

Šiandienės informacijos gausa apie mitybą ir įvairias dietas kartais gali paskandinti ir net suklaidinti. Gyvensenos medicinos tyrinėtojas dr. Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad kraštutinumų niekur nereikia, tačiau nemažai lietuvių vertėtų peržiūrėti savo lėkštės turinį. Ypač jis atkreipė dėmesį į pieno produktus.

Erkinis encefalitas – liga, kurios pasekmės gali sugriauti gyvenimą, sukeldama ne tik paralyžių, bet ir klausos, eisenos sutrikimus, galvos skausmus. Gydytojai įspėja, kad šį užkratą erkė perduoda vos įkandusi, todėl vienintelė efektyvi apsauga yra skiepai. VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Karolina Žvirblytė-Skrebutėnienė pabrėžė, kad erkinis encefalitas yra labai aktuali liga Lietuvoje.