Verslas

Ne paslaptis, kad kartas nuo karto bankuose vis pasitaiko sutrikimų, dėl kurių klientai negali atsiskaityti kortele ar išmaniuoju telefonu, neturi prieigos prie savo sąskaitų ar pan. Vis tik ne visi žino, kad tokiais atvejais iš bankų galima išsireikalauti kompensacijų. Tik kiek tai – realu Lietuvoje? Neseniai „Barclays“ bankas Jungtinėje Karalystėje (JK) patyrė programėlės ir svetainės sutrikimus, dėl ko klientai negalėjo naudotis el. banku, neturėjo prieigos prie savo sąskaitų.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas praėjusių metų pradžioje Zenoną Buivydą teisėtai atšaukė iš generalinio sekretoriaus pareigų, antradienį galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį pranešė atmetęs Z. Buivydo skundą ir palikęs nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai spalį priimtą sprendimą.

Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, 85 proc. tėvų įsitikinę, kad jų atžalos per daug naudojasi telefonu. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustų vaikų tvirtina, kad tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.  Tyrimo duomenimis, 85 proc. tėvų mano, jog jų vaikai per daug naudojasi telefonu, o 68 proc. nustato taisykles, ribojančias vaikų laiką prie ekranų. Vis dėlto, net 43 proc.

Kasmet vis daugiau Baltijos šalių gyventojų renkasi taupesnį ir tvaresnį apsipirkimo būdą, savo maisto prekių krepšelį papildydami nukainotais produktais, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, atskleidžia naujausia „Rimi“ apklausa. Lyginant su praėjusiais metais, oranžine etikete pažymėtų prekių populiarumas tarp lietuvių išaugo beveik trečdaliu (27 proc.).    Pigiau įsigyja kasdienius produktus   Prekybos tinklo „Rimi“ apklausa atskleidžia, kad net 44 proc.

Daliai savivaldybių kritikuojant būsimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos atranką, Seimas nusiteikęs leisti rajonų politikams vetuoti bet kokius valstybės norus jų teritorijoje statyti tokią saugyklą.  Kitiems nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę arba svarbią reikšmę turintiems projektams toks draudimas negaliotų.

Antradienio rytą JAV Federalinė rezervų sistema pradėjo dviejų dienų posėdį dėl palūkanų normų. Atsižvelgiant į baimes dėl ekonomikos augimo, infliacijos ir prekybos netikrumo, iš politikos formuotojų nesitikima daug veiksmų. Posėdis, kaip ir planuota, prasidėjo 9.00 val. Vašingtono laiku (15.00 val. Vilniaus laiku), nurodoma FED pranešime. Dauguma analitikų tikisi, kad centrinis bankas išsaugos palūkanų normas 4,25-4,50 proc. diapazone, kur jos laikosi nuo gruodžio mėnesio.

Kinijos elektronikos prietaisų milžinė „Xiaomi Corp.“, pernai įžengusi ir į elektromobilių rinką, pranešė pardavimų pajamas ir grynąjį pelną 2024-aisiais išauginusi 35 proc. iki atitinkamai 365,9 mlrd. ir 23,6 mlrd. juanių. Suderintas pelnas augo 41 proc. iki rekordinės sumos – 27,2 mlrd. juanių. Vien tik paskutinio metų ketvirčio įplaukos ūgtelėjo 48,8 proc., o toks šuolis viršijo agentūros „Bloomberg“ kalbintų analitikų lūkesčius, kurie numatė kiek kuklesnį – 43 procentais.

Nuo kovo mėnesio pradžios Lietuvoje buvo pagaminta 79 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Įpusėjus kovui, vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje yra 0,085 Eur/kWh – panaši į sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri siekė 0,089 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių tarp ES valstybių, bei 44 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri sudarė 0,152 Eur/kWh“, – rašoma LEA pranešime.

„Google“ ketina už 32 mlrd. dolerių įsigyti debesijos saugos platformą „Wiz“, motyvuodama didesnių kibernetinės saugos pajėgumų poreikiu tuo metu, kai technologijų infrastruktūroje vis labiau įsitvirtina dirbtinis intelektas.

Europolas antradienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas sparčiai skatina organizuotą nusikalstamumą – nuo seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų kūrimo iki pinigų plovimo per kriptovaliutas, o tokie pasiekimai kaip kvantinė kompiuterija viską tik pablogina. Ataskaitoje, kurioje išdėstytos organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės, Europos policijos organizacija teigė, kad nusikaltėliai naudojasi DI galimybėmis kaip „katalizatoriumi“ savo veiklai plėtoti.

Šveicarijos finansų ministerija antradienį apkarpė šalies ekonomikos augimo šiais ir ateinančiais metais prognozes, motyvuodama „dideliu neapibrėžtumu“ pasaulyje. Prognozė 2025 metams sumažinta nuo 1,5 proc. iki 1,4 proc., o 2026 metams – nuo 1,7 proc. iki 1,6 procento. „Tai reikštų, kad Šveicarijos ekonomika dar dvejus metus augs lėčiau istorinio vidurkio“, – nurodė ministerija.

Baltarusijos ekonomika sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis paaugo 3,1 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“). Galiojusiomis kainomis bendrasis vidaus produktas (BVP) įvertintas 38,7 mlrd. rublių. BVP defliatoriaus indeksas sudarė 106,8 procento. „Belstat“ duomenimis, 2024-aisiais šalis sukūrė palyginamosios kainomis 4 proc. solidesnį nei ankstesniais metais BVP.

Atsinaujinus įtampai tarp Izraelio ir „Hamas“, aukso kaina antradienį pasiekė rekordą. Trojos uncija (apie 31,1 gramo) rytinėje prekyboje brango iki 3 019 JAV dolerių. Skaičiuojant eurais, aukso kaina dar šiek tiek atsilieka nuo vasario viduryje pasiekto rekordo. Auksas neramiais laikais laikomas saugia investicija, tada jo paklausa auga.

„Via Lietuva“ paskelbė, kad Kaune esančio Sargėnų viaduko remonto darbus planuojama atnaujinti jau balandžio mėnesį, o juos užbaigti dar per šiuos metus. Žiemos laikotarpiu Sargėnų viaduko kapitalinis remontas bei reikalingi papildomi sijų galų remonto darbai buvo sustabdyti dėl technologinės darbų keliuose pertraukos.

Bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu tiltą per Kruną rekonstruojanti bendrovė „Tilsta“ praneša, kad jau balandį bus pradėti tilto griovimo darbai, tačiau eismas dėl nenutrūks – jis bus tęsiamas greta pastatytu laikinuoju tiltu. Bus vykdoma istorinė žymiojo tilto ties Kaunu rekonstrukcija, kuriuo metu etapais bus griaunamas senasis tiltas ir pastatytas naujas.

Valdančiųjų sudarytos mokesčių darbo grupės narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas sako, jog grupės siūloma alternatyva – progresinis azartinių lošimų mokestis būtų teisingesnis nei nekilnojamojo turto (NT) mokestis mažos vertės būstui.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes? Jau beveik mėnesį JAV finansų rinkos gyvena neapibrėžtumo ir, netgi galima pasakyti, panikos režime, kurį kursto nerimas dėl JAV ekonomikos recesijos, nuolat besikeičianti tarifų politika bei JAV infliacijos pa...

Antradienį grupė valdančiosios koalicijos Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma vėl sumažinti maitinimo paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris šiuo metu siekia 21 proc. „Atstatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms yra gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti sektoriaus stabilumą, darbo vietų išlaikymą ir ilgalaikę ekonominę plėtrą.

Šiaulių bankas skelbia nuo gegužės planuojantis keisti pavadinimą bei simboliką. Jei banko akcininkai pritars sprendimui, finansų institucija vadinsis „Artea“ banku.  Šis pokytis reikalingas siekiant parodyti, kad bankas veikia visoje Lietuvoje, o ne viename mieste ar šalies regione, aiškina finansų bendrovės administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Automobilių entuziastų bendruomenėje pastarąjį mėnesį verda aršios diskusijos. Seimo narių Antano Nedzinsko ir Sauliaus Luščiko iniciatyva ketinama pakoreguoti šiuo metu galiojantį istorinių automobilių įstatymą, kuris prestižinį statusą suteiktų ne jaunesniems nei 40 metų senumo automobiliams. Ši iniciatyva automobilistų bendruomenėje ne tik sulaukė didžiulio pasipriešinimo, bet ir dar labiau suskaldė vieningos pozicijos aktualiais klausimais neturinčius bendruomenės narius.

Sparčiai išpopuliarėjęs Dubajaus stiliaus šokoladas sukėlė tikrą pamišimą visame pasaulyje. Prekybos tinklas „Lidl“ buvo vienas pirmųjų šalyje šį desertą pasiūlęs įsigyti už itin prieinamą kainą. Kiek vėliau šią pasaulinę tendenciją sujungė su lietuviška tradicija ir pristatė unikalų produktą – Dubajaus šokolado stiliaus varškės sūrelį.

Antros ir trečios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, ir gali užtikrinti finansinę naudą ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ką daryti, kad pensijų kaupimas būtų maksimaliai naudingas, ir kokios galimybės atsiveria pasirinkus tęsti kaupimą net išėjus į pensiją, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Šlampa buto sienos? Patalpose atsirado pelėsis? Tai ženklai, kurie rodo, kad daugiabutyje galbūt susidėvėjo tarpblokinės siūlės. Pastebėjus šiuos negalavimus pastatų priežiūros specialistai ragina nedelsti ir kuo greičiau apie tai informuoti namo administratorių. Juolab, kad pavasaris – tinkamas metas pradėti susidėvėjusių siūlių remonto darbus. Tarpblokinės siūlės – viena pagrindinių silpnųjų vietų senos statybos stambiaplokščiuose namuose.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui 3 kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą. Jei Seimas pritartų, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.

Vienas iš Vyriausybės mokestinių pakeitimų siūlymų yra pelno mokesčio didinimas. Verslo organizacijos su juo nesutinka ir įspėja, kad jį įgyvendinus Lietuvai neva bus blogai: suprastės verslo aplinka, investicinis klimatas, o galiausiai esą mažiau pinigų liks algoms kelti. Vis dėlto minėtų organizacijų atstovai paprastai nutyli svarbų dalyką. Šiuo metu Lietuvoje pelno mokestis yra vienas mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, ir tarp kaimyninių šalių.

Geopolitiniai neramumai, Donaldo Trumpo prekybiniai muitai ir besitęsiantis karas Ukrainoje lėmė ryškius pokyčius aukso rinkoje. Aukso kaina muša rekordus – pirmą kartą istorijoje uncija kainavo daugiau nei 3000 dolerių. Pasaulyje tvyrant įtampai, auksas tapo geidžiamesnis nei bet kada: prekybininkai sako, kad pardavimai šoko į aukštumas ir jau jaučiamas aukso trūkumas. 50 gramų sveriantis aukso luitas šiuo metu kainuoja maždaug 4,5 tūkstančio eurų.

Vyriausybei ruošiantis mokesčių reformoje nuo kalbų pereiti prie darbų, verslo atstovai spaudžia valdančiuosius nedidinti pelno ir pajamų mokesčių. Esą padidinus mokesčius užsienio investuotojams Lietuva bus dar nepatrauklesnė.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdantiesiems planuojant įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, klaipėdiečiai diskutuoja, kiek gi tektų mokėti: „Gerai, jei gynybai, tai gerai, tikrai sutinku.“ „Ne, pinigų gaila.

Kartais pirkėjai iš parduotuvių parsineša ne tik pirkinius, bet ir nuostolius. Apsipirkdami žmonės pargriūna, susižeidžia susiplėšo drabužius. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad nelaimės atveju dažniausiai pirkėjams nuostolius atlygina. Tačiau gyventojai pasakojo, kad kartais vietoje piniginės kompensacijos gauna tortą. Štai socialiniame tinkle kilo diskusija apie nelaimes parduotuvėse.

Valdančiųjų sudaryta mokesčių darbo grupė linksta siūlyti pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., sako demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Pirmadienį paskelbtos Lenkijos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai atskleidė, kad 69 proc. lenkų pinigus sieja su laime. Apklausą kovo mėnesį atliko tyrimų grupė „Ariadna“, praneša naujienų agentūra PAP. Paklausti, ar pinigai atneša laimę, 17 proc. žmonių atsakė „tikrai taip“, o 52 proc. – „veikiau taip“. Tuo metu 31 proc. apklaustųjų nemano, kad pinigai atneša laimę. Iš jų, 6 proc. atsakė „veikiau ne“, o 25 proc.

Lenkijos energetikos grupei „Orlen“ priklausanti „Energa“ iki 2035 metų šalies energetikos infrastruktūros modernizavimui, plėtrai ir skaitmeninimui skirs 40 mlrd. zlotų (beveik 9,6 mlrd. eurų pagal dabartinį zloto kursą), pranešė „Orlen“. Numatyta pastatyti keturis jūrinių vėjo jėgainių parkus, nutiesti 11 tūkst. kilometrų naujų elektros linijų, daugiausia požeminių. Be to, planuojama modernizuoti beveik 10 tūkst.

Šiaulių bankas tarptautinėse rinkose ruošiasi platinti dar vieną kelių šimtų milijonų eurų vertės obligacijų emisiją.   Šiaulių banko Investicijų valdymo tarnybos vadovo Tomo Varenbergo teigimu, nauja emisija planuojama bankui pernai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 300 mln. eurų virš 4 metų trukmės emisiją. Jis neatmetė, kad naujos emisijos vertė bus panaši.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

„Lidl“ pristato naują darbdavio įvaizdžio kampaniją, kurioje akcentuojama palaikanti komanda, plačios karjeros galimybės ir konkurencingas atlyginimas. Kampanijoje darbo „Lidl“ privalumai atskleidžiami per sporto prizmę – čia svarbu ne tik individualus meistriškumas, bet ir galinga komanda, siekianti geriausio rezultato. Kampanijos veidais tapo „Lidl“ parduotuvių darbuotojai, kurie atskleidžia kasdienio darbo dinamiškumą ir naujas galimybes augti bei tobulėti.

Socialinio tinklo „Telegram“ vadovas Pavelas Durovas pirmadienį pranešė, kad išvyko į Dubajų, o Prancūzijos institucijos toliau tiria galimą nusikalstamą veiklą jo žinučių siuntimo programėlėje. P. Durovas savo buvimo vietą atskleidė įraše savo „Telegram“ kanale. Praėjusią vasarą jis buvo sulaikytas, kai atvyko į Paryžių privačiu lėktuvu. Prancūzijos teisėsauga pateikė jam kaltinimus dėl nusikalstamos veiklos neužkardymo platformoje. Tuomet jis buvo paleistas už 5 mln. eurų užstatą.

„Eugenijus – prizų kepimo genijus“, – su tokiu šūkiu „Iki“ pradeda naują taupyti pinigus padėsiančią nuotaikingą velykinę akciją. Įtraukiančiomis ir paprastai sutaupyti leidžiančiomis iniciatyvomis garsėjantis „Iki“ tinklas kviečia – apsipirkę parduotuvėje, žaiskite žaidimą „Iki“ programėlėje ir laimėkite „Iki“ dovanų korteles. Daugiau informacijos apie akciją rasite:  iki.lt/velyku-zaidimas.

Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau sparčiai tvarko daugiabučių kiemus. Šiais metais kiemuose  planuojama įrengti 66 naujas korinės dangos aikšteles, kuriose iš viso tilps net 1,6 tūkst. automobilių. Kartu kiemuose bus remontuojami šaligatviai, asfaltuojamos dangos, keičiami bortai, įrengiami nauji dviračių stovai. Pernai buvo įrengtos 46 korinės dangos aikštelės su maždaug 340 parkavimo vietų, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Dalį eismo magistralėje Vilnius–Kaunas nuo balandžio pabaigos planuojama nukreipti laikinu tiltu, tačiau transporto pralaidumas dėl to neturėtų sumažėti, teigia valstybinius kelius valdanti bendrovė „Via Lietuva“. Baigiamas statyti laikinas tiltas, kurį rangovė „Tilsta“ atsivežė iš Lenkijos ir kuris anksčiau buvo naudotas JAV, yra dviejų eismo juostų, tačiau jis bus naudojamas tik viena – Kauno kryptimi. Judėjimą juo kreipti numatoma balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Teismas pirmadienį leido Estijos žiniasklaidos grupės „Ekspress Grupp“ laikinai, kol bus galutinai išspręstas šalių ginčas, neparduoti be Konkurencijos tarybos leidimo įsigyto naujienų portalo „Lrytas“ buvusiai savininkei bendrovei „Lietuvos rytas“. Tačiau tarybos įpareigojimas per 6 mėnesius parduoti portalą naujiems savininkams lieka.

„Barbora“ praneša, kad nuo kovo 17 dienos įsigalios paslaugų kainų pokyčiai. Pasak bendrovės pranešimo žiniasklaidai, prekių pristatymo branginimo tikslas – geriau prisitaikyti prie kintančių pirkėjų įpročių, kai vis daugiau žmonių renkasi vieną didelį savaitės apsipirkimą. Kartu esą siekiama išlaikyti lankstumą ir mažesnius krepšelius užsakantiems klientams.

Daugiau nei 1 mlrd. eurų gynybai 2026 m. būtų galima surinkti ministerijoms nenumatant didesnio finansavimo, teigia liberalas Simonas Gentvilas. „Šiemet valstybės biudžetas gavo 1,5 mlrd. eurų daugiau nei pernai. Tai žiūrint tendenciją, sekančiais metais galime užšaldyti visų ministerijų finansavimo padidėjimą, kad gyventų pagal šiais metais gautus resursus. O tas milijardas eitų krašto apsaugai (...) Tai būtų 5-7 proc.

Susisiekimo ministerija į kuriamą valstybinį Kelių fondą tikisi kasmet surinkti apie 400 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos, pirmadienį pranešė ministerija ir valstybių kelių valdytoja „Via Lietuva“.   „Siekiamybė, kad kelių fondas kiekvienais metais prasidėtų nuo 400 ar truputį daugiau nei 400 mln.

Praėjusią savaitę atvėsus orams bei nurimus vėjui, vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje šoktelėjo į viršų, skelbia bendrovė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, kovo 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos kaina biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo nuo 55 iki 113 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 112 Eur/MWh.

Siekdama gerinti kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija kuria nuo 2026-ųjų veikti pradedantį Kelių fondą, kurio lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų. Kaip pranešė ministerija, pagrindinis fondo lėšų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. Fondas taip pat turės galimybę skolintis.

Premjeras Gintautas Paluckas atmeta verslo siūlymą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 procentiniu punktu, papildomas lėšas skiriant gynybos finansavimui, nes, pasak jo, didinant PVM „būtų skriaudžiami“ mažai uždirbantieji.    Anot premjero, didesnis PVM labiau veikia nedaug pajamų gaunančius gyventojus, nes jie didžiąją arba visą dalį lėšų išleidžia vartojimui – prekėms ir paslaugoms, apmokestinamoms PVM. „Tai akivaizdu.

Vyriausybei kuriant antros pensijų pakopos pertvarką svarstoma, ar valstybės įnašą pakeitus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata atsilaisvinusius pinigus tiesiogiai skirti valstybės poreikiams, pavyzdžiui, gynybai, ar pavesti šias lėšas investuoti pensijų fondams, tačiau tam pačiam tikslui, sako premjeras Gintautas Paluckas.

Lietuviai atsakingiausiai Baltijos šalyse planuoja savo finansus ir yra sukaupę didžiausią finansinę pagalvę, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Surinktais duomenimis, net trečdalis respondentų turi sukaupę didesnį nei 6 mėnesių finansų rezervą, kurį naudotų netikėtai netekę pagrindinio pajamų šaltinio. Apklausos duomenimis, padengti savo finansinius įsipareigojimus daugiau nei pusmetį nurodė galintys 27 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų.

Pirmadienį premjeras Gintutas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda susitiko prezidentūroje. Viena iš susitikimo temų – rengiama mokesčių reforma. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje buvo paaiškinta, ko gyventojai gali tikėtis iš ruošiamų pakeitimų. „Sutarėme, kad į mokestinius pakeitimus papildomai svarstysime papildomą NPD vaikų turinčioms šeimoms“, – pirmadienį po susitikimo su valstybės vadovu žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.