Rusija

Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos Donecko srities kasybos pramonės centrą – Pokrovsko miestą, kuris buvo puolamas apie metus, pirmadienį Rusijos žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas sakė, kad apie tai informuotas prezidentas Vladimiras Putinas. Kyjivas šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nuolat laužo taikos susitarimus, todėl Kyjivas siekia tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų. Pasak jo, tik jos gali užkirsti kelią dar vienai Rusijos invazijai ir užtikrinti, kad būsimi taikos susitarimai nebūtų vėl sugriauti. Kaip praneša UNIAN, apie tai V. Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje. „Rusija turi užbaigti šį karą, kurį pati pradėjo ir kurį tęsia.

Prie Senegalo krantų su sprogimais susidūrė dar vienas rusišką naftą gabenęs tanklaivis – trečias per savaitę. Turkijos bendrovė „Besiktas Shipping“ praneša, kad laivas „Mersin“ buvo apgadintas po sprogimų jūroje, tačiau įgula liko saugi, o rimtesnės taršos išvengta. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis Turkijos bendrovės „Besiktas Shipping“ informacija. Pažymima, kad tai jau trečias panašus incidentas per pastarąją savaitę su tanklaiviais, kurie transportuoja rusiškus naftos produktus.

Rusija naudoja rusų kalbos mokymo programas Azijoje ir Afrikoje, siekdama išplėsti savo politinę įtaką ir skleisti propagandą, pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos centras, rašo „United24 Media“. Centras pranešė, kad „Rossotrudnichestvo“ (Kremliaus minkštosios galios, propagandos ir įtakos organizacija – aut. past.

Rusija griežtai sukritikavo NATO aukšto rango pareigūno užuominas apie galimą „prevencinį smūgį“, pareikšdama, kad tokie komentarai yra neatsakingi, pavojingai eskaluoja įtampą ir kenkia pastangoms spręsti Ukrainos krizę.

Gruodžio 1 d. ryte gyvenamojo namo kieme Maskvoje (Rusija) sprogo automobilis, skelbiama „The Moscow Times“. Remiantis „Baza“ duomenimis, incidentas įvyko netoli gyvenamojo komplekso Novoja Moskva rajone. Dėl sprogimo keliuose butuose išdužo langai, o patį automobilį apėmė stiprios liepsnos.  Gaisrą gesinti atvyko gelbėjimo tarnybos, tačiau automobilis „Land Cruiser 200 Prado“ visiškai sudegė.

RT (anksčiau „Russia Today“) vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pirmą kartą nuo rugsėjo pasirodė televizijos eteryje. Kaip pati propagandistė pasakojo rudens pradžioje, ji gydėsi nuo krūties vėžio, rašo „Agentstvo“. M. Simonian pasirodė laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ kanale „Rusija 1“. Laidoje ji sakė, kad Ukraina galėjo išlaikyti Rusijos okupuotą teritoriją, jei Kyjivas „pats nebūtų visko sugadinęs“. Taip pat sekmadienį NTV kanale buvo transliuojama M. Simonian lai...

Baikalo greitkelyje, esančiame Irkutsko srities ir Buriatijos pasienyje (Rusija), susidarė apie 85 kilometrų ilgio kamštis, skelbiama „Meduza“. Susidarė katastrofiška situacija: mašinos stovi nejudėdamos jau daugelį valandų, baigiasi maistas ir vanduo. Telegram kanalai „Shot“ ir „Baza“ skelbia vaizdo įrašą iš kelio ir praneša, kad automobiliai jame stovi jau daugiau nei septynias valandas tvyrant 18 laipsnių šalčiui. „Žmonėms baigiasi maistas ir vanduo, o automobiliuose baigiasi degalai.

Siarhejaus Cichanouskio atstovas Siarhejus Bespalovas paskelbė žinutę „Facebook“ tinkle, kurioje pranešė, kad palieka politiko štabą ir paaiškino savo sprendimo priežastis. Pats Lietuvoje su šeima gyvenantis Baltarusijos opozicijos lyderis kitą dieną pareiškė, kad „konfliktas išspręstas“, tačiau S. Bespalovo neminėjo. „Visada gėda ir skaudu nusivilti žmonėmis.

NATO ketina išnagrinėti galimybę surengti „prevencinį smūgį“ Rusijai, atsakant į Kremliaus hibridinį karą. Aljanso karinio komiteto vadovas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pareiškė, kad Aljansas svarsto galimybę „agresyviau“ reaguoti į Rusijos kibernetines atakas, sabotažą ir oro erdvės pažeidimus.

Europiečiai „vis dažniau“ renkasi Rusiją kaip naują gyvenamąją vietą, pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jis pažymėjo, kad kas mėnesį apie 150 piliečių iš „nedraugiškų“ šalių kreipiasi su prašymu persikelti.

Rusijoje sukurta schema, leidžianti legalizuoti Europoje pavogtus automobilius, kurie į šalį įvežami per okupuotus Ukrainos regionus, pasakojo „Izvestija“ šaltinis iš automobilių saugumo srities. Jo teigimu, iš Europos Sąjungos išvežti automobiliai pirmiausia atgabenami į Ukrainą, o po to – į Rusijos kariuomenės užimtas Luhansko ir Donecko sritis. Šiuose regionuose galioja supaprastintos automobilių kontrolės procedūros, kurios leidžia lengvai „legalizuoti“ vogtas transporto priemones.

Nauja Rusijos žinučių platforma „Max“, kuri, kaip tikisi valdžios institucijos, pakeis „WhatsApp“ ir „Telegram“, sulaukia gerų atsiliepimų iš valdžios pareigūnų, tačiau Maskvos gatvėse ji priimama nevienareikšmiškai.

2025 m. valstybinė statistika Rusijoje tapo retu „gamtos reiškiniu“: atrodo, kad ji egzistuoja, bet ją pamatyti natūralioje aplinkoje tampa vis sunkiau. Vertinti Rusijos pateikiamus duomenis tampa vis sunkiau, nes didelė dalis svarbiausios informacijos yra įslaptinta, rašoma „Pravda Heraščenka“. Nuo metų pradžios Vieningoje tarpžinybinėje informacinėje ir statistinėje sistemoje (EMISS) nustojo būti atnaujinami daugiau nei 400 rodiklių: nuo demografijos iki karinio biudžeto duomenų.

Rusija penktadienį pareiškė svarstanti uždrausti populiarią susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“, kuri, anot Maskvos, nesugeba užkirsti kelio nusikaltimams ir jų pažaboti. Kremliui verčiant rusus pereiti prie valstybės remiamų skaitmeninių paslaugų, Rusija rugpjūtį užblokavo galimybę vartotojams skambinti per šią programėlę.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nepraleido progos pasityčioti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Savo „X“ paskyroje jis vėl išvadino Ukrainos prezidentą klounu. Jo komentaras paskelbtas po to, kai V. Zelenskis paskelbė, kad jo administracijos vadovas Andrijus Jermakas atsistatydino kovos su korupcija agentūroms surengus kratas šios įtakingos figūros bute ir biuruose.

Du rusų tanklaiviai pažeisti per sprogimus, skelbia „Bloomberg“. Sprogimai nugriaudėjo prie Turkijos Juodosios jūros pakrantės. Nukentėję laivai yra „Kairos“ ir „Virat“. Nukentėjo du  Į pirmąjį esą pradėjo veržtis vanduo. Turkijos Jūrų reikalų generalinis direktoratas patvirtino, kad incidentas įvyko ir pranešė, kad panašus incidentas nutiko ir „Virat“, buvusiam netoli pakrantės. Iš jo esą pradėjo veržtis dūmai. Sprogimų priežastys neaiškios, buvo pradėta gelbėjimo operacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad iš pareigų traukiasi jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. V. Zelenskis akcentuoja, kad Ukraina negali leisti sau klysti. „Rusija labai nori, kad Ukraina darytų klaidas. Mūsų pusėje klaidų nebus. Mūsų darbas tęsiasi. Mūsų kova tęsiasi. Neturime teisės nepaspausti, neturime teisės pasitraukti ar susipykti. Jei prarastume vienybę, rizikuojame prarasti viską: save, Ukrainą, savo ateitį. Turime susiburti. Turime laikytis.

Rusijos Orenburgo srityje strateginių raketinių pajėgų bazėje „Jasnyj“ įvyko galingas sprogimas, skelbia „Moscow Times“. Po jo į dangų pakilo didžiulis violetinės spalvos debesis. Anot leidinio, pranešimai apie tai pasirodė įvairiuose rusų kanaluose. Vietos gyventojai sako, kad incidento priežastis gali būti susijusi su raketos paleidimo avarija. Oficialūs federalinių institucijų komentarai apie įvykį kol kas negauti.

Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas prieš atsistatydindamas rugsėjo mėnesį parašė laišką Vladimirui Putinui, kuriame griežtai sukritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai remdamasis „Agentstvo Media“ praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. D. Kozakas anksčiau buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, o 2020 m. sausį tapo V. Putino kanceliarijos vadovo pavaduotoju.

Rusija liks pagrindine Vengrijos energetikos tiekėja, penktadienį pareiškė Maskvoje viešintis Viktoras Orbanas. Taip Vengrijos ministras pirmininkas dar kartą parodė, kad jo nejaudina Europos Sąjungos (ES) raginimai atsisakyti rusiškos energetikos importo. Tai buvo ketvirtasis Vengrijos nacionalistinių pažiūrų politiko susitikimas su V. Putinu nuo tada, kai Maskva pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutinka pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose pagal taikos planą, skelbia „The Telegraph“, rašo „Moscow Times“. Anot leidinio šaltinių, pasiūlymą pripažinti Rusijos per karą užgrobtas žemes Vladimirui Putinui perduos JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Jis kitą savaitę kartu su D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu turėtų apsilankyti Maskvoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas griežtai įvertino Vengrijos premjero Viktoro Orbano kelionę į Maskvą. Jis, be kita ko, priminė apie suintensyvėjusius Rusijos oro smūgius prieš Ukrainą po V. Orbano vizito Maskvoje praėjusių metų liepą, „iš karto po to, kai jo šalis perėmė pirmininkavimą ES“. „Tada tas vizitas buvo ne tik nesėkmingas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasisakė apie hipotetinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Ria Novosti“. V. Putinas pareiškė, kad jam būtų malonu susitikti su D. Trumpu Budapešte. Penktadienį Maskvoje lankosi Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis ne kartą siūlė D. Trumpui ir V. Putinui susitikti Budapešte.

Europos Sąjunga griežtai atkirto Vladimirui Putinui – Briuselis pabrėžė, kad Volodymyras Zelenskis yra teisėtas, demokratiškai išrinktas Ukrainos prezidentas, o Maskvos mėginimus tai kvestionuoti vadina desperatiškais bandymais iškraipyti realybę. Europos Sąjunga laiko V. Zelenskį demokratiškai išrinktu Ukrainos prezidentu ir konstatuoja, kad Kremliuje sėdintis V. Putinas turi tam tikrų sunkumų tai pripažinti.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atvyko į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu. Jis buvo nufotografuotas Kremliuje, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, rašo „Sky News“. Vengrijos premjeras V. Orbanas, susitikęs su Rusijos lyderiu, pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi suteikti vietą deryboms dėl Ukrainos.

Ukrainos pajėgos naktį surengė taiklius smūgius Rusijos karinei infrastruktūrai – suduota Saratovo naftos perdirbimo gamyklai, Sakų aerodromui okupuotame Kryme ir kelioms kitoms bazėms, skelbia Generalinis štabas. Karo vadovybė taip pat praneša apie sunaikintas priešo oro gynybos sistemas ir apgadintus degalų sandėlius Donbase, tačiau dalis smūgių Rusijos gilumoje dar nepatvirtinti.

Kremliui perduotas su Ukraina suderintas Donaldo Trumpo taikos planas netrukus bus svarstomas Maskvoje – tai patvirtino Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kartu užsiminęs ir apie tariamas Volodymyro Zelenskio „legitimumo“ problemas bei pabrėžęs, kad visi esą siekia taikaus konflikto sprendimo. JAV prezidento D. Trumpo taikos planas, suderintas su Ukraina, perduotas Kremliui ir bus svarstomas kitą savaitę, pareiškė D. Peskovas.

Rusija, pasitelkusi Baltarusiją, prieš Lietuvą ir visą Europą paleido naują hibridinio karo ginklą – į šalies oro erdvę masiškai leidžiami oro balionai. Šie kelia sumaištį oro eisme, trikdo skrydžius ir gali būti panaudoti šnipinėjimui ar net išpuoliams. Kaip rašo „The Telegraph“, tai sukelia chaosą oro eisme ir žymi naują etapą Rusijos hibridiniame kare prieš Europą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pranešė, kad penktadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo aptars energetiką.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo atnaujintą JAV taikos planą, tačiau, nepaisant pradinio taikaus tono, greitai davė suprasti, kad Maskva nėra pasirengusi kompromisams.

Ukrainai vilčių dar mažiau – taip galimus JAV ir Rusijos taikos planus vertina buvęs Ukrainos ambasadorius JAV ir Prancūzijoje bei buvęs Ukrainos užsienio reikalų viceministras Olegas Šamšuras. Pasak jo, derybos stringa, o siūlomi scenarijai numato skausmingas nuolaidas Kijivui ir net gali būti palankūs Maskvai, todėl kalbos apie greitą taiką – tik iliuzija. „Jei anksčiau buvo taikomas principas „priimkite ir be jokių diskusijų sutikite“, tai dabar jau aišku, kad taip nebus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „melu“ ir „visiška nesąmone“ pavadino teiginius, kad Rusija ketina pulti Europą. „Mums tai skamba juokingai. Tiesa yra ta, kad mes to niekada neplanavome. Bet jei jie nori tai iš mūsų išgirsti, gerai, galime tai užfiksuoti. Nėra klausimų“, – pareiškė V. Putinas spaudos konferencijoje baigdamas savo vizitą Kirgizijos sostinėje Biškeke. V. Putinas jau ne kartą atmetė Europos politikų kaltinimus, kad Rusija po Ukrainos ketina pulti ir kitas Europos šalis.

Apie dešimt aukšto rango Vokietijos karininkų prieš pustrečių metų susitiko Berlyne, kad parengtų slaptą planą karui su Rusija. Dabar jie skuba šį planą įgyvendinti, praneša „The Wall Street Journal“. Pradėdama pilno masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Rusija nutraukė dešimtmečius trukusį stabilumą Europoje. Nuo tada regione pradėta taip sparčiai stiprinti karinę galią, kaip niekada anksčiau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas peržengė ribas – spaudos konferencijoje jis pareiškė esą pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „iki paskutinio ukrainiečio“. Tuo metu nutekėję pokalbiai tarp Kremliaus pareigūnų ir Donaldo Trumpo pasiuntinio atskleidžia, kaip Maskva mėgina paveikti JAV poziciją dėl „taikos susitarimo“. V. Putinas pareiškė, jog yra pasirengęs kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša Rusijos naujienų portalai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kokių dokumentų pasirašymas su dabartine Ukrainos vadovybe esą neturi prasmės. Anot jo, Kyjivas padarė „strateginę klaidą“ neorganizavęs rinkimų ir dėl to šiandien, V. Putino teigimu, derybos su Ukraina teisiškai neįmanomos.

Vladimiras Putinas pareiškė esąs „nustebęs“ JAV sprendimu smogti sankcijomis pagrindinėms Rusijos naftos bendrovėms ir perspėjo, kad Vašingtono veiksmai dar labiau ardo abiejų šalių santykius – Maskva jau ruošia atsakomąjį priemonių paketą, jei Europoje būtų imtasi Rusijos turto konfiskavimo. Rusijos vadovas spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie JAV sankcijas Rusijos naftos bendrovėms.

Kirgizijoje Vladimirui Putinui surengtas išskirtinis priėmimas sukėlė ne tik eismo chaosą sostinėje, bet ir skandalą – šalies valdžia, anot žiniasklaidos, specialiai pastatė milžinišką ekraną, kad Rusijos lyderis nepamatytų šalia esančios Ukrainos ambasados ir jos vėliavos. Lapkričio 26 d., kaip pažymi „Agenstvo“, V. Putino limuzinas važiavo į prezidento rūmus.

JAV ekspertai teigia radę silpnąją Rusijos karinės mašinos vietą – kritiškai svarbias chemines medžiagas, be kurių sustotų karinių padangų ir tepalų gamyba. „The Guardian“ skelbia, kad būtent ši Rusijos priklausomybė gali tapti nauju ir itin veiksmingu sankcijų taikiniu Vakarams. Amerikos organizacijos „Dekleptocracy“ ekspertai, tikėtina, atrado Rusijos silpnąją vietą, kurią būtų tikslinga išnaudoti sankcijų režime prieš Kremlių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) susitikime ėmėsi reklamuoti rusiškų ginklų efektyvumą. „Siūlome inicijuoti didelio masto programą, skirtą aprūpinti kolektyvines ginkluotąsias pajėgas moderniais rusiškais ginklais ir technologijomis, kurių veiksmingumas buvo įrodytas realiose kovinėse operacijose“, – ketvirtadienį minėto aljanso susitikime Kirgizijoje pareiškė V. Putinas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Rusija savo kare pr...

Šis Soligorsko (centrinė Baltarusija) gyventojų rytas buvo tikrai neįprastas. Miestiečiai socialiniuose tinkluose masiškai dalijosi nuotraukomis ir vaizdo įrašais apie neįprastą atmosferos reiškinį – tirštą rožinį rūką, apgaubusį gatves, rašo „Naša Niva“. „Vaizdo įrašas be filtrų. Šiandien ryte Soligorske buvo rausvas rūkas. Tiesą sakant, spalva buvo labiau rausva nei violetinė“, – pažymėjo įrašo autorė, pasirašiusi @senora_darya. Komentaruose emocijos svyravo nuo šoko iki susižavėjimo.

Rusijos centrinis bankas pirmą kartą pradėjo tiesiogiai pardavinėti aukso atsargas vidaus rinkoje, atverdamas galimybę įsigyti šio metalo bankams, valstybinėms įmonėms ir tam tikroms investicinėms struktūroms. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad Ukraina sutiks su JAV pasiūlytu taikos susitarimu. O jei ne, sako jis, Ukraina praras šalį. Apie tai jis kalbėjo susitikimo Biškeke, Rusijoje, metu, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Dar kartą pabrėžiu: mes remiame jūsų pastangas sudaryti taikos susitarimą su Ukraina. Vakar sakiau: jei amerikiečiai elgsis kaip diplomatai ir tikri teisininkai, šis susitarimas bus suderintas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Rusija neturi teisės spręsti dėl Ukrainos stojimo į Aljansą – šis sprendimas priklauso tik nuo valstybių narių vienbalsiškumo.

Kilus skandalui dėl paviešinto Donaldo Trump pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbio, „The Guardian“ vardija, kas galėjo nutekinti pokalbį. Anot „Bloomberg“, pokalbis vyko spalio 14 d. ir truko šiek tiek daugiau nei 5 minutes. Pokalbio metu S. Witkoffas aiškino J. Ušakovui, kaip įtikti D. Trumpui, kaip su juo kalbėti. Kas nutekino pokalbį? „The Guardian“ pastebi, kad „Bloomberg“ straipsnį paskelbė be autoriaus vardo ir pavardės bei be vietos.

Nepaisant diplomatinių pastangų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, internete septynis kartus išaugo skelbimų skaičius, kuriuose užsieniečiams siūloma tarnauti Rusijos armijoje, praneša „TVP World“. Londone įsikūrusi tyrimų grupė „OpenMinds“ išanalizavo apie 132 tūkst.

Kaja Kallas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turi būti smarkiai apribota, jei pasaulis nori išvengti dar vienos agresijos. Pasak jos, tik sumažinus Maskvos karinį pajėgumą ir finansavimą galima užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje ir priversti Kremlių sėsti prie tikrų, o ne imituojamų derybų.

Nutekėjus slaptam Rusijos ir JAV atstovų pokalbiui, Kremlius ramina: esą jame nėra nieko bauginančio, o raginimai amerikiečių pasiuntiniui trauktis – tik mėginimas sužlugdyti galimą taikos proceso pagreitį.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo vyksta ir yra rimtos. „Procesas vyksta, procesas yra rimtas“, – valstybinės televizijos reporteriui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad „daugelis žmonių“ bandys „sužlugdyti“ derybas. Anksčiau trečiadienį Kremlius pareiškė, kad kai kurias naujausio JAV plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, dalis vertina teigiamai, tačiau daugelį kitų punktų reikia aptarti.