Kinija

2024 m. Kinijos eksportas pasiekė rekordinį lygį ir suteikė ekonomikai taip reikalingą postūmį, virš šalies pakibus Donaldo Trumpo tarifų perspektyvai. Praėjusiais metais siuntos į užsienį buvo retas šviesulys, kadangi vangus vidaus vartojimas ir užsitęsusi nekilnojamojo turto sektoriaus krizė stabdė ekonomikos augimą. Tačiau D. Trumpas, kuris per pirmąją savo kadenciją įvedė Kinijai griežtus tarifus, kitą savaitę, vos tik sugrįš į Baltuosius rūmus, Pekinui grasina dar didesniais mokesčiais.

Atokiame Tibeto autonominiame regione antradienį įvykusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 53, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Nuo antradienio vidurdienio patvirtinta, kad žuvo 53 žmonės, o dar 62 buvo sužeisti po to, kai antradienį 9 val. 5 min. vietos (3 val. 5 min.

Kinijoje išaugo užsikrėtusiųjų virusu, kuris stipriai paveikia kvėpavimo takų sistemą, atvejų skaičius. Dėl perpildytų ligonių pradėta imtis naujų stebėsenos priemonių, tačiau visuomenė nerimauja dėl naujos ligos protrūkio, rašoma „The Independent“. Šią žiemą šiaurinėse Kinijos provincijose padaugėjo viruso, vadinamo žmogaus metapneumovirusu (HMPV), atvejų, ypač vaikų tarpe.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį, sakydamas naujametinę kalbą tautai, pareiškė, kad „niekas negali sustabdyti“ Pekino susivienijimo su Taivanu.  „Kinijos žmonės abiejose Taivano sąsiaurio pusėse yra viena šeima. Niekas negali nutraukti mūsų kraujo ryšių ir niekas negali sustabdyti istorinės tėvynės susivienijimo tendencijos“, – pareiškė jis savo kalboje, transliuotoje per valstybinę televiziją.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Naujųjų metų žinutėje kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui pažadėjo skatinti „pasaulinę taiką“ ir sakė, kad Kinija ir Rusija „petys į petį žengia teisingu ne konfrontacijos keliu“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Kad ir kaip keistųsi tarptautinė padėtis, Kinija išliks tvirta (...) skatindama pasaulio taiką bei vystymąsi“, – Xi Jinpingo žodžius citavo valstybinis transliuotojas CCTV.

Pekinas antradienį pareiškė tvirtinantis, kad dalijosi informacija apie COVID-19 „nieko neslėpdamas“, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paraginus Kiniją suteikti daugiau duomenų ir prieigos, kad būtų galima ištirti viruso kilmę. COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas pasakė JAV prezidentui Joe Bidenui, kad jį „labai nuliūdino“ 100 metų sulaukusio buvusio prezidento Jimmy Carterio mirtis, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. J. Carteris „ilgą laiką svariai prisidėjo prie Kinijos ir JAV ryšių gerinimo ir abiejų šalių draugiškų mainų bei bendradarbiavimo skatinimo“, – užuojautos žinutėje J. Bidenui sakė Xi, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitais metais ketina apsilankyti Rusijoje. „Nėra paslaptis, kad prioriteto tvarka kitais metais Rusijoje laukiama Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko“, – rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos ambasadorius Pekine Igoris Morgulovas. Šiuo metu esą rengiami konkretūs dvišalio susitikimo planai. Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas šios informacijos nekomentuoja. Vizitas dar labiau pabrėžtų glaudžius Maskvos ir Pekino santykius.

Manoma, kad pražūtingiausia diena žmonijos istorijoje buvo baisesnė už dviejų atominių bombų sprogimą, ir tai įvyko 1556 m., rašoma „The Independent“ priklausančiame portale „Indy100“. 1556 metų sausio 23 d. dėl Weinano ir Huašano (Kinija) kalno pasislinkimo įvyko milžiniškas žemės drebėjimas, per kurį žuvo 830 tūkst. žmonių, didžioji dalis jų – Šanksi provincijoje šiaurės vakarų Kinijoje.

Švedijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį pareiškė, kad Kinija atmetė prašymą leisti prokurorams atlikti tyrimą dėl Kinijos laivo, siejamo su dviem nutrauktais kabeliais Baltijos jūroje. „Švedijos policija buvo laive kaip stebėtoja ryšium su Kinijos tyrimu... Kartu pažymiu, kad Kinija neatsižvelgė į mūsų prašymą leisti prokurorui atlikti tyrimą laive“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

Pekinas pirmadienį pažadėjo toliau bendradarbiauti su regiono institucijomis dėl Kinijos laivo, siejamo su neseniai Baltijos jūroje nutrauktais dviem povandeniniais kabeliais. Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai. Įtarimų sukėlė kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, remiantis laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo pažeisti.

Kinija pirmadienį perspėjo, kad Filipinai rizikuoja pradėti ginklavimosi varžybas, Manilai paskelbus apie planus įsigyti ilgamečių sąjungininkų amerikiečių raketų sistemą „Typhon“ savo jūriniams interesams apsaugoti. „Filipinų vidutinio nuotolio raketų sistemos įdiegimas yra provokuojantis ir pavojingas žingsnis“, – nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.  Pasak jos, šis Filipinų žingsnis skatina geopolitinę konfrontaciją ir ginklavimosi varžybas.

Kinijos laivas, siejamas su neseniai nutrauktais dviem povandeniniais kabeliais ir nuo lapkričio 19 d. stovėjęs prie Danijos krantų, šeštadienį išplaukė, pranešė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse buvo nupjautos dviejų telekomunikacijų kabelių atkarpos. Įtarimai krito ant Kinijos laivo „Yi Peng 3“, kuris, anot laivų sekimo tinklapių, plaukė pro kabelius maždaug tuo metu, kai buvo nupjauti.

Pekinas penktadienį perspėjo Berlyną dėl „manipuliavimo ir šmeižto“ su Kinija susijusiose šnipinėjimo bylose po to, kai Vokietijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu. „Tikimės, kad Vokietijos pusė (...) nustos naudoti vadinamąsias šnipinėjimo bylas manipuliacijoms ir šmeižtui, ir nuoširdžiai gins teisėtas Kinijos piliečių Vokietijoje teises ir interesus“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Trečiadienio popietę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyksta trijų dienų vizito į Makao, kazino centrui rengiantis švęsti 25 metų Pekino valdymo jubiliejų. Buvusi Portugalijos kolonija buvo perduota Kinijai 1999 m. gruodžio 20 d., pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą žadant autonomiją ir platesnes nei žemyninėje Kinijoje piliečių laisves.

Kinijos verslininkas, kuris įgijo nepaprastą jaunesniojo karaliaus Charleso III brolio, princo Andrew, pasitikėjimą, pirmadienį paneigė kaltinimus, kad jis yra šnipas. „Nepadariau nieko blogo ar neteisėto, o Vidaus reikalų ministerijos iškeltos abejonės dėl manęs yra nepagrįstos. Plačiai paplitęs mano, kaip šnipo, apibūdinimas yra visiškai neteisingas“, – sakoma Yang Tengbo pareiškime.

Donaldui Trumpui kitų metų pradžioje pradedant antrąją JAV prezidento kadenciją, Taivano ir kitų šalių mokslininkai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vargu ar bandys įsiveržti į Taivaną D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Xi siekis įtvirtinti Kiniją kaip „tikrąją pasaulio galią“ metams bėgant vis labiau sustiprėjo, sakė Tokijo moterų krikščioniškojo universiteto garbės vizituojantis profesorius ir šiuolaikinės Kinijos politikos ekspertas Akio Takahara.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį buvusiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti ryšius su Maskva, pranešė valstybinė žiniasklaida. D. Medvedevas, kuris dabar eina Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, šią savaitę vieši Kinijoje, kad galėtų surengti derybas su pagrindinės strateginės partnerės lyderiais.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pasmerkė Kinijos „prievartinį elgesį“ po to, kai Taivanas pareiškė, kad Pekinas vykdo didžiausią per daugelį metų jūrų mobilizaciją aplink savarankiškąją salą. „Dabar aiškiai matome, kokie iššūkiai kyla taikai ir stabilumui šiame regione ir visame pasaulyje.

Penktadienį Kinija perspėjo Jungtines Amerikos Valstijas „liautis kištis į reikalus, susijusius su Taivanu“. Prieš tai savarankiškai valdomos salos prezidentas Lai Ching-te pareiškė „pasitikintis“ glaudesniu bendradarbiavimu su JAV, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį pradės eiti pareigas.

Kinija penktadienį pranešė, kad kitą savaitę ten lankysis Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. A. Baerbock vizitas rengiamas po šį mėnesį įvykusio Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo. Tai buvo antras toks valstybių galvų susitikimas šiais metais. Kalbose Xi Jinpingas ragino tarp Berlyno ir Pekino kurti ryšius su strategine, ilgalaike perspektyva.

Kinija penktadienį pareiškė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti tyrime dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių. „Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su atitinkamomis šalimis, kad būtų išsiaiškinta tiesa. Šiuo metu Kinija ir Švedija palaiko glaudžius ryšius šiuo klausimu“, – per reguliarią spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, jog trys kinai, kurie buvo „neteisingai įkalinti“ JAV, sugrąžinti Kinijai. Tuo metu JAV pareigūnai pranešė, jog baigė derybas ir sutarė dėl trijų Kinijoje kalintų amerikiečių grąžinimo namo. Vašingtonas trečiadienį teigė, jog tai paskutiniai kaliniai, kuriuos Valstybės departamentas klasifikavo kaip „neteisėtai sulaikytus“, ir dabar jų sugrįžimas jau užtikrintas.

Ketvirtadienį socialinės žiniasklaidos platforma „TikTok“ „kategoriškai“ atmetė Rumunijos valdžios kaltinimus, kad suteikė „lengvatinį režimą“ kraštutinių dešiniųjų kandidatui, užėmusiam pirmąją vietą per prezidento rinkimų pirmąjį ratą. „Visiškai klaidinga teigti, kad jo paskyra buvo traktuojama kitaip nei kitų kandidatų“, – sakė platformos atstovas spaudai, kalbėdamas apie Calino Georgescu paskyrą.

Taivano prezidentui Lai Ching-te besirengiant vykti į kelionę po užsienį, Kinija ketvirtadienį pažadėjo „ryžtingai sutriuškinti“ bet kokias savavaldžios salo pastangas siekti nepriklausomybės. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems Taivano ir kitų šalių kontaktams.

Jungtinių Valstijų žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Kinija per kalinių mainus paleido tris JAV piliečius. „Netrukus jie sugrįš ir pirmą kartą per daugybę metų susivienys su savo šeimomis. Dėl šios administracijos pastangų ir diplomatijos su KLR (Kinijos Liaudies Respublika) visi KLR neteisėtai sulaikyti amerikiečiai yra namie“, – pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė. Pasak CNN, minimi trys vyrai buvo sulaikyti dėl skirtingų priežasčių.

Švedijos premjeras kviečia Kinijos laivą, kuris įtariamas pažeidęs povandeninius kabelius Baltijos jūroje, atplaukti į Švedijos vandenis ir padėti išsiaiškinti incidento aplinkybes. Iš Rusijos į Egiptą plaukęs krovininis laivas šiuo metu prisišvartavęs prie Danijos krantų. Krovininis Kinijos laivas prieš kelias savaites Baltijos jūroje praplaukė vietas, kur buvo pažeisti du svarbūs povandeniniai komunikacijos kabeliai, jungiantys Lietuvą ir Švediją bei Suomiją ir Vokietiją.

Kinija antradienį įspėjo, jog prekybos karo nelaimės niekas, po to, kai JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo įvesti tarifus prekėms iš Kinijos bei kitur, kaip atsaką prekybai narkotikais ir nelegaliai migracijai. „Kinija tiki, jog JAV ir Kinijos ekonominis bei prekybos bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP teigė Liu Pengyu (Liu Pengju), Kinijos ambasados JAV atstovas.

Švedijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Stokholmas nori, jog Kinijos laivas, kuris dabar švartuojasi prie Danijos krantų po to, kai Baltijos jūroje buvo nutraukti du kabeliai, atplauktų į Švedijos vandenis ir padėtų atlikti tyrimą.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad pirmą kartą per šešis mėnesius virš jūros į šiaurę nuo salos vėl pastebėtas Kinijos balionas. Pasak ministerijos, balionas pastebėtas sekmadienį 18.21 val. vietos laiku už maždaug 111 km į šiaurę nuo Kilungo uosto 10 000 metrų aukštyje. Po dviejų valandų jis vėl dingo, balionas esą nepažeidė Taivano oro erdvės. Taivanas tokius incidentus laiko Kinijos spaudimo kampanijos, kurią vadina pilkosios zonos karu, dalimi.

 Kinija penktadienį dar kartą paragino visas karo Ukrainoje šalis laikytis rimties ir santūrumo. Toks raginimas nuskambėjo po to, kai Rusija patvirtino, kad paleido eksperimentinę hipergarsinę balistinę raketą. „Visos šalys turėtų išlaikyti rimtį ir elgtis santūriai, stengtis deeskaluoti padėtį dialogu ir konsultacijomis bei sukurti sąlygas greitoms paliauboms“, – reguliarioje spaudos konferencijoje pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Darbą pradėjęs naujasis Kinijos ambasadorius Ukrainoje gyrė gerus abiejų šalių santykius. Tačiau Ma Shengkuno pareiškime, kurį paskelbė Kinijos ambasada Kyjive, nė žodžiu neužsimenama apie Rusijos karą prieš šalį, kurioje jis dabar atstovaus Pekino interesams.

Kinija ketvirtadienį apkaltino Vašingtono paramą Taivanui dėl šią savaitę neįvykusio kinų ir amerikiečių gynybos ministrų susitikimo. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kolegos neatvykimą pavadino „nesėkme regionui“.  Šią savaitę kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad L. Austinas tikėjosi regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime Laose susitikti su savo kolega iš Kinijos Dong Junu, siekdamas palaikyti abiejų supervalstybių karinius ryšius.

Kinija trečiadienį pareiškė neturinti žinių apie galimą kinų laivo vaidmenį incidente, kurio metu Baltijos jūroje buvo apgadinti du ryšių kabeliai. Paklausta apie leidinio „Financial Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli šių povandeninių kabelių, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione per spūstį mokykloje sužeista 14 žmonių, pranešė vietos pareigūnai. Incidentas įvyko pirmadienį apie 15 val. 25 min. vietos (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku Kašgaro 8-ojoje pagrindinėje mokykloje, sakoma su miesto valdžia susijusioje socialinio tinklo paskyroje paskelbtame pranešime.

Honkongo teismas antradienį įkalino visus 45 kaltinamuosius, nuteistus didžiausiame miesto teismo procese pagal griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, o ilgiausia 10 metų laisvės atėmimo bausmė skirta „organizatoriui“ Benny Tai. B. Tai įkalinimas yra ilgiausia iki šiol paskirta bausmė pagal įstatymą, kurį Pekinas įvedė 2020-aisiais, siekdamas susidoroti su kitaminčiais po masinių, kartais smurtinių prodemokratinių protestų metais anksčiau.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad dvišaliuose santykiuose Londonas bus „nuspėjamas, nuoseklus, suverenus ir teisinės valstybės principais besivadovaujantis veikėjas“, pranešė šalies žiniasklaida.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį per viršūnių susitikimą Peru paragino Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonomiką „vienytis ir bendradarbiauti“ didėjančio „protekcionizmo“ akivaizdoje.

Kinijos oro pajėgos oficialiai debiutuoja su savo naujos kartos, bet menkai ekspertams žinomu naikintuvu J-35A. Naikintuvas papildys sparčiai augantį šalies karinį pajėgumą. Ekspertai neatmeta, kad J-35A turėtų prilygti JAV naujosios kartos naikintuvams F-35, rašo CNN. Pareigūnai pranešė, kad naikintuvas, kurio vaizdas buvo paviešintas oro pajėgų spaudos konferencijoje, pasirodys lapkričio pradžioje vykstančioje aviacijos parodoje Kinijos pietiniame Džuhajaus mieste.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiks derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu per G20 viršūnių susitikimą Brazilijoje kitą savaitę, penktadienį pranešė vyriausybės šaltinis Berlyne. Per susitikimą antradienį jie aptars karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, Kinijos ir Vokietijos santykius bei sąžiningos prekybos pasaulyje sąlygas, sakė šaltinis. Pernai Kinija buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Peru vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime surengs derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, trečiadienį pranešė Jungtinių Valstijų pareigūnai.  „Numatome, kad tai bus paskutinis jų kaip prezidentų susitikimas.

Kinijos pietuose esančiame Džuhajuje automobiliui įsirėžus į pėsčiuosius žuvo 35 žmonės, o dar 43 buvo sužeisti, antradienį pranešė vietos policija. „Rimtas ir žiaurus išpuolis įvyko Džuhajaus sporto centre, kur įtariamasis automobiliu rėžėsi į sportuojančius žmones; dėl to žuvo 35 ir buvo sužeisti dar 43 žmonės“, – sakoma policijos pareiškime. Anksčiau pranešta, kad Džuhajaus mieste sulaikytas 62-ejų vyras, automobiliu įsirėžęs į sporto centre sportavusius žmonesm o po to pabėgęs.

Nors pats Donaldas Trumpas tikrai nėra importo iš Kinijos mėgėjas, jo pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo naudinga bent vienam Kinijos ekonomikos sektoriui – D. Trumpo atributikos gamintojams, antradienį pranešė vienas Honkongo dienraštis. „Tą naktį, kai buvo paskelbti rinkimų JAV rezultatai, mano apyvarta pernakt pasiekė daugiau nei 3 000 užsakymų“, – dienraščiui „South China Morning Post“ pasakojo internete prekiaujantis trisdešimtmetis Ricky‘is Luo.

Ketvirtadienį buvo parduoti du bilietai į kelionę su pirmuoju Kinijos raketiniu laivu, kuris ruošiasi nuskraidinanti turistus į kosmosą. Šalies komercinės kosmoso įmonės siekia prisijungti prie besiplečiančios kosminio turizmo pramonės, rašo CNN. Žurnale „Global Times“ skelbiama, kad bilietų kainos, norint išbandyti šią pramogą kainuoja 1 000 000 juanių (apie 130 tūkst. eurų). Kelionė truktų maždaug 12 minučių ir turėtų įvykti 2027 metais.

Didžiausia branduolinės valstybės pareiga yra apsaugoti savo kovines galvutes. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį, maždaug 30 procentų iš deklaruojamų 5 580 kovinių galvučių atsidūrė nepagrįstai pavojingoje padėtyje.  Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį.

Kinija trečiadienį išreiškė formalią viltį dėl taikaus sambūvio su Jungtinėmis Valstijomis, kur prie pergalės prezidento rinkimuose priartėjo Donaldas Trumpas. Ankstesnės kadencijos metu D. Trumpas vykdė aršų ekonominį karą su Pekinu. „Ir toliau Kinijos ir JAV santykius (...) tvarkysime remdamiesi abipusės pagarbos, taikaus sambūvio ir abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo principais“, – eilinėje spaudos konferencijoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Rusijos pajėgų pažangiausias reaktyvinis naikintuvas „Suchoi Su-57“ Kinijoje sulaukė pajuokų.  Kaip rašo leidinys „Forbes“, Rusija šį lėktuvą atgabeno į Kiniją netrukus vyksiančiai tarptautinei aviacijos ir kosmoso parodai. Tai pirmas kartas, kai šis Rusijos lėktuvas bus pristatytas šioje parodoje. Sulaukė kritikos Planuojama, kad „Su-57“, kurį Kremlius vadina pažangiausiu eksploatuojamu naikintuvu, atliks skrydžių demonstracijas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo kariškius kovoti su korupcija ir „nesveikomis tendencijomis“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastaraisiais mėnesiais Pekinas sustiprino susidorojimą su įtariamu kyšininkavimu ginkluotosiose pajėgose.

Ekonomikos profesoriaus pasiūlymas 35 milijonams Kinijos „vyrų pertekliui“ išgyvendinti rengiant tarptautines santuokas, sukėlė pasipiktinimą internete. Nurodoma, jog kai kurios santuokų agentūros jau bando supiršti ruses ir kinus, pasinaudodamos Rusijos moterų ir Kinijos vyrų pertekliumi. Kinija susiduria su unikaliu demografiniu iššūkiu – joje yra beveik 35 milijonai vyrų, kurie nėra sukūrę šeimų.