Kinija

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Kinijos ambasada Irane penktadienį perspėjo šalyje esančius savo piliečius „imtis atsargumo priemonių dėl pavojaus saugumui“ po to, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus netoli Isfahano. JAV žiniasklaida citavo pareigūnus teigusius, kad Izraelis sudavė atsakomuosius smūgius savo aršiam varžovui, o iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Aukščiausiasis Kinijos saugumo pareigūnas Chen Wenqingas savaitgalį lankysis Rusijoje ir dalyvaus kolegų iš viso pasaulio susirinkime, penktadienį pranešė Pekinas. Politinio biuro narys, vadovaujantis galingai valdančiosios Komunistų partijos Centrinei politinių ir teisės reikalų komisijai (CPLC), lankysis Rusijoje nuo šeštadienio iki balandžio 28 d., pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Irano įvykdytas Izraelio puolimas kelia pavojų ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano mezgasi naujos konfliktų linijos. Platesnio masto konfliktas ne vien apribotų Kremliaus galimybes vykdyti savo „naftos ekonomiką“, bet ir galimai išplėstų Kinijos įtaką Rusijoje. JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas veidmainyste, reaguodamas į amerikiečių prezidento Joe Bideno kaltinimus, kad Kinija yra ksenofobiška ir sukčiauja dėl prekybos. „Norėčiau jo paklausti: ar jūs kalbat apie Kiniją, ar apie pačias JAV?“ – paprašytas pakomentuoti sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV kosmoso agentūros NASA vadovas trečiadienį įstatymų leidėjams Vašingtone pasakė, kad Kinija po civilinių programų priedanga kosmose siekia karinių tikslų. „Kinija (kosmose) yra padariusi didžiulę pažangą, ypač per pastaruosius 10 metų, tačiau viskas daroma labai, labai slapčia“, – JAV Atstovų Rūmų asignacijų komitete pristatydamas JAV kosmoso agentūros prašymą dėl 2025 m. biudžeto pasakė Billas Nelsonas.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Kinija trečiadienį pranešė, kad jos gynybos ministras pirmojo pokalbio esminiais klausimais su kolega iš Vašingtono per bemaž aštuoniolika mėnesių metu paragino šalis stiprinti tarpusavio „pasitikėjimą“. „Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pabrėžė, kad Pekinas nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą. Kinija nėra nei Ukrainos krizės šalis, nei dalyvė, sakoma pranešime, kuris antradienį paskelbtas Pekine po abiejų lyderių pokalbių. Priešingai, Kinija esą visad „savaip skatino taikos derybas“. Xi Jinpingas pareiškė, kad paremtų tarptautinę taikos konferenciją „tinkamu metu“, tačiau jai esą turi pritarti Rusija ir Ukraina.

Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai prognozavo kuklesnį prieaugį – vidutiniškai 4,8 procento. Ekonomikos metinė plėtra spartėjo nuo 5,2 proc. paskutinį 2023-iųjų ketvirtį. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) bendrasis vidaus produktas didėjo 1,6 procento.

Rusija pralaimės karą su Ukraina, savo komentare „The Economist“ pareiškė Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto (Šanchajus, Kinija) Rusijos ir Centrinės Azijos tyrimų centro direktorius Fengas Yujunas. Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įspėsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti karinės paramos Rusijai. Jis pabrėš, kad Rusija vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, „ir primygtinai reikalaus, kad niekas neteiktų paramos, kad jai tai pavyktų“, pirmadienį Šanchajuje sakė O. Scholzas ir pridūrė, jog dėl to Vokietija ragina visas šalis neapeiti sankcijų ir nepristatyti ginklų.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį atvyko į Kiniją, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida. Kanclerio vizito Kinijoje tikslas – sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere. Kaip pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, sekmadienio rytą O. Scholzas, lydimas gausios ministrų ir verslo vadovų delegacijos, nusileido Čongčinge.

JAV pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų. Pareigūnai tikisi, kad žvalgybinės informacijos paskelbimas paskatins Europos sąjungininkus spausti Kiniją, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui šį savaitgalį vykstant į Pekiną, o Italijoje kitą savaitę vyksiant Didžiojo septyneto (G-7) grupės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Kinija penktadienį po vyriausiojo šalies diplomato Wango Yi telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu paragino Jungtines Valstijas vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ Vidurio Rytuose. A. Blinkenas pokalbio metu paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną, kad šis nepultų Izraelio, pranešė valstybės departamentas. Po to, kai balandžio 1 d. Izraelio suduotas smūgis su žeme sulygino Irano diplomatinį pastatą Damaske, imta nerimauti dėl galimo Teherano keršto.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos premjeras Fumio Kishida trečiadienį pristatė didžiausią savo šalių ryšių gynybos srityje išplėtojimą. Per F. Kishidos valstybinį vizitą Vašingtone daugiausiai dėmesio buvo skirta augančioms Kinijos ambicijoms. J. Bidenas japonų premjerą sutiko su raudonuoju kilimu, prašmatnia vakariene ir dainininko Paulo Simono muzika, pabrėždamas Japonijos, kaip svarbios sąjungininkės prieš Pekiną Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, svarbą.

Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.

Tvyrant didelei įtampai tarp Pekino ir Taipėjaus, Kinijos vadovas Xi Jinpingas priėmė buvusį, prokinišką Taivano prezidentą Ma Ying-jeou. Jųdviejų susitikimas įvyko trečiadienį, baigiantis ginčytinai svečio kelionei po Liaudies Respubliką. Žmonės Taivane turėtų priešintis nepriklausomybės siekiams ir kišimuisi iš išorės, susitikime pažymėjo Xi Jinpingas. Istorinės susivienijimo tendencijos, anot jo, neįmanoma sustabdyti.

Trečiadienį Kinija pareiškė neprisiimsianti „kritikos ar spaudimo“ dėl savo ryšių su Rusija, kai Vašingtonas perspėjo, kad Maskvos sėkmės Ukrainoje atveju laikys atsakingu ir Pekiną. „Kinija ir Rusija turi teisę užmegzti įprastą ekonominį ir prekybos bendradarbiavimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning ir pridūrė, kad „į tokio pobūdžio bendradarbiavimą nereikėtų kištis“. “Kinija taip pat nepriims kritikos ar spaudimo“, – sakė ji.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Pekine susitikęs su kolega iš Kinijos, pasmerkė „neteisėtas Vakarų sankcijas“ Rusijai ir kitoms šalims. Vakarai „įgyvendina neteisėtas sankcijas daugeliui valstybių, tarp jų, žinoma, Rusijai“, per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas ir pridūrė, jog ši politika pradedama aktyviai taikyti ir Kinijai.

Antradienį aukščiausias Kinijos diplomatas po derybų su kolega iš Rusijos pareiškė, kad Pekinas stiprins strateginį bendradarbiavimą su Maskva, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį atvyko į Kiniją dviejų dienų oficialaus vizito, abi šalys siekia dar labiau sustiprinti diplomatinius ryšius tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

Švedija nusprendė deportuoti Kinijos žurnalistę ir visam gyvenimui uždrausti jai grįžti į šalį, kai Valstybės saugumo tarnyba (Säpo) apkaltino ją keliant grėsmę Švedijos nacionaliniam saugumui. Tai pranešė leidinys „The Local“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. 57 metų moteris, kurios vardas neskelbiamas, į Švediją atvyko prieš beveik 20 metų, ji buvo ištekėjusi už švedo.

Kinija žada savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant politinėmis priemonėmis sureguliuoti „krizę Ukrainoje“ ir palaikys ryšį su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Ukrainą. Tai per spaudos konferenciją pareiškė KLR užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, atsakydama į „Ukrinform“ korespondento klausimą apie Kinijos vadovų kontaktus su kolegomis Ukrainoje.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai gali pasistūmėti pirmyn tik per tiesioginį ir atvirą bendravimą. Taip pareigūnė kalbėjo susitikime su Kinijos premjeru Li Qiangu, kuriuo prasidėjo dvi dienas Pekine numatytos aukšto lygio derybas. J. Yellen į Kinijos sostinę iš pietinio Guangdžou miesto atvyko šeštadienio vakarą.

JAV iždo departamento vadovė Janet Yellen penktadienį lankydamasi Kinijoje perspėjo, kad Pekino subsidijos pramonei gali kelti pavojų pasaulio ekonomikos atsparumui. Ketvirtadienį J. Yellen atvyko į Guangdžou miestą, kur kelias dienas vyks derybos su Kinijos pareigūnais. Tai jau antras jos vizitas į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką per mažiau nei metus.

Kinija pasisiūlė padėti Taivanui po to, kai trečiadienį salą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Centrinė Taivano meteorologinė administracija (CWA) pranešė, kad 7.58 val. (antradienį 23.58 val. Grinvičo laiku) 15,5 kilometro gylyje įvyko 7,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, o jo epicentras buvo už maždaug 25 kilometrų į pietryčius nuo Hualieno miesto rytų Taivane.

Taivanas trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą netoli salos buvo pastebėta 30 Kinijos karinių orlaivių – tai vienas iš didžiausių per vieną dieną užfiksuotų jų skaičių šiais metais. Kinija Taivano savivaldą laiko savo teritorija ir neatsisako galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų šią salą savo kontrolėn.

Po 20 metų sausumos mūšių Artimuosiuose Rytuose JAV jūrų pėstininkai stengiasi prisitaikyti prie mūšių salose, kurie gali kilti, jei Vašingtonas ir Pekinas pradės karą. Apie tai rašo „The Washington Post“. Leidinio teigimu, JAV formuoja nedidelius mobiliuosius dalinius, kurie turėtų rinkti informaciją, padėti Ramiojo vandenyno laivynui ir numušinėti laivus vidutinio nuotolio raketomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu atmetė Kinijos prezidento Xi Jinpingo Vašingtonui adresuotą raginimą atšaukti pažangių lustų eksporto draudimą, pareiškė Baltieji rūmai. J. Bidenas „pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos toliau imsis būtinų veiksmų, jog neleistų, kad pažangios JAV technologijos būtų naudojamos siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui, nepagrįstai neribodamos prekybos ir investicijų“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu pareiškė kolegai Joe Bidenui, kad Taivano problema yra „raudonoji linija, kurios nevalia peržengti“, pranešė valstybinė žiniasklaida.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir iždo sekretorė Janet Yellen netrukus su atskirais vizitais apsilankys Kinijoje, pranešė vienas JAV pareigūnas. Vizitai įvyks dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant užmegzti tvirtesnius ryšius.

Antradienį Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Joe Bidenas pasikalbėjo telefonu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida, Vašingtonui ir Pekinui siekiant stabilizuoti seniai įtemptus santykius. „Abu valstybių vadovai nuoširdžiai ir išsamiai apsikeitė nuomonėmis apie Kinijos ir JAV santykius bei aptarė abiem valstybėms rūpimus klausimus“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Jungtinėms Valstijoms toliau susirūpinimą kelia Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas ir jos pasisako prieš bet kokius Kinijos veiksmus, skirtus padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, pirmadienį Vašingtone įvykusioje spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne po susitikimų su kolega iš Kinijos pirmadienį pareiškė, kad Paryžius tikisi, jog Pekinas pasiųs aiškią žinią Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.  Prancūzija ir Kinija pastaruoju metu stengiasi stiprinti ryšius. Vasario mėnesį lankydamasis Paryžiuje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Pekinas vertina nepriklausomą Prancūzijos poziciją.

JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas neseniai Pekino paramą Maskvai pavadino „keliančia didelį nerimą“, o Kinijos tylą dėl egzistencinio Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės – „kurčia“. Šis pareiškimas nestebina. Pekino ir Maskvos pareigūnai jau kelerius metus kalba apie abiejų šalių „beribę draugystę“. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi netgi kalbėjo apie „tvirtus santykius“ po agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje.

„The New York Times“ kalbinti ekspertai pažymėjo, kad miglota tolimesnė Vakarų, ypač JAV, karinė pagalba Ukrainai artimiausius kelis mėnesius pavers Kremliui „galimybių langu“. JAV neryžtingais sprendimais nepatenkintas ir Taivanas, kur baiminamasi dėl drąsos įgausiančios Kinijos. Praėjus savaitei po teroro išpuolio Maskvoje Kremlius ir toliau tikina, jog Ukraina yra su tuo susijusi, o tai demonstruoja V. Putino siekį didinti įtampą Ukrainos fronte, įsitikinusi politologė Hanna Notte.

Kinija, susilaikiusi per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, penktadienį pareiškė nepritarianti „aklam sankcijų skelbimui“ Pchenjanui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį per derybas Pekine dėl įvairių klausimų, įskaitant itin svarbią puslaidininkių pramonę, Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte pasakė, kad Kinijos technologijų pažanga nesustabdoma.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį susitiko su JAV bendrovių atstovais, Pekinui lėtėjančios ekonomikos fone siekiant pritraukti užsienio investicijų ir nuraminti Amerikos įmones. Kinija susiduria su įvairiais ekonominiais sunkumais, įskaitant užsitęsusią nekilnojamojo turto sektoriaus krizę, sparčiai didėjantį jaunimo nedarbą ir pasaulinį ekonomikos sulėtėjimą, mažinantį Kinijoje pagamintų prekių paklausą. Tad Pekinas nori pritraukti investicijų, kad paskatintų augimą.

Taivanas pranešė, kad antradienio rytą surengė oro gynybos bandymą, tam pasitelkdamas JAV gamybos „Patriot“ raketas ir priešlėktuvines artilerijos sistemas, ir nurodė, jog Kinijos karinių „įsiveržimų“ akivaizdoje intensyvins mokymus. Pekinas laiko Taivaną nuosava teritorija ir yra pareiškęs, kad neatmes galimybės panaudoti jėgą, jog įgautų šios salos kontrolę. Kinijos karo lėktuvai ir laivai praktiškai kasdien palaiko buvimą aplink Taivaną, nes Pekinas didina karinį spaudimą Taipėjui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasiūlė Nauru pagalbą vystymuisi ir kovai su klimato kaitai, praėjus porai mėnesių po to, kai ši mažytė pietinė Ramiojo vandenyno valstybė nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu. Nauru prezidentas Davidas Adeangas pirmadienį Pekine susitiko su Xi Jinpingu, atvykęs pirmojo valstybinio vizito į Kiniją po sausį priimto sprendimo nebepripažinti Taivano.

Kinija pirmadienį pareiškė pritarianti naujam Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektui dėl neatidėliotinų paliaubų Gazos Ruože po to, kai kartu su Rusija vetavo ankstesnį Jungtinių Valstijų pasiūlytą tekstą. „Kinija remia šį rezoliucijos projektą ir giria Alžyrą bei kitas arabų šalis už jų sunkų darbą šioje srityje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. – Tikimės, kad Saugumo Taryba kuo greičiau jį priims ir pasiųs stiprų signalą dėl karo veiksmų nutraukimo.

Filipinai pirmadienį pranešė iškvietę kinų pasiuntinį dėl Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos ir kitų laivų „agresyvių veiksmų“ prie rifo šalia Pietryčių Azijos šalies krantų, o Pekinas atsakė savo skundu. Pekinas ir Manila turi ilgą jūrinių teritorinių ginčų Pietų Kinijos jūroje istoriją, o pastaraisiais mėnesiais jų laivai ne kartą susidūrė prie ginčytinų rifų.

Penktadienį Rusija ir Kinija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vetavo JAV remiamą rezoliucijos projektą dėl paliaubų Gazos Ruože. Maskva apkaltino Vašingtoną „veidmainišku spektakliu“ ir nepakankamu spaudimu Izraeliui. Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise ir nepritarė rezoliucijai, kurioje kalbama apie „neatidėliotinų ir tvarių paliaubų būtinybę“ ir smerkiama palestiniečių grupuotės „Hamas“ spalio 7 d. surengta ataka.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad aplink savivaldžią salą buvo pastebėti 36 Kinijos kariniai orlaiviai. Tai didžiausias šiais metais per 24 valandas aplink salą pastebėtas Kinijos karinių orlaivių skaičius.  Analitikai tokį skaičių vadina reakcija į pastarosiomis dienomis Taivano paskelbtą politinį kreipimąsi į Europą. Pekinas savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.