Kultūra

Aktorius Sakalas Uždavinys kviečia į monospektaklį „2 vyrai. 1 tiesa“. Tai kitokia komedija žiūrovams, trokštantiems suprasti gyvenimo dėsnius, žmogiškąją prigimtį bei mėgstantiems juoko terapiją. Šis monospektaklis ypatingas tuo, kad gali pakeisti žiūrovo požiūrį į aktualius ar net gyvybiškai svarbius dalykus. Spektaklis „2 vyrai. 1 tiesa“ – jau vasario 21 d. laisvalaikio teatre „Domino“. Spektaklyje vaidina vienas aktorius, žiūrovų mylimas S. Uždavinys.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks nacionalinių kultūros ir meno premijų ir Jono Basanavičiaus premijos laureatų pagerbimo ceremonija. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas 2024 metais gavo šeši kūrėjai – poetas Alvydas Šlepikas, režisierė Marija Kavtaradzė ir menininkas Darius Žiūra, šokėja, choreografė Birūta Komskienė, tapytojas Arvydas Šaltenis ir menininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė.

Vyriausybei teigia radusi šaltinių, iš ko apmokėti Leipalingyje atkastų partizanų palaikams perlaidoti ir kolumbariumui įrengti, tačiau Druskininkų savivaldybė sako apie tai nesanti informuota. „Iki šiandien dienos jokio konkretaus Vyriausybės sprendimo, nutarimo ar ministro įsakymo dėl lėšų skyrimo kolumbariumo įrengimui Druskininkų savivaldybė nėra gavusi“, – BNS trečiadienį sakė savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė-Griežė.

Šventosios gyventojas, tvarkydamas namų palėpę, rado XIX amžiuje išleistą Motiejaus Valančiaus veikalą. Šį leidinį radęs vyras, knygą padovanojo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešajai bibliotekai.

Kultūros bendruomenė ragina šalies vadovus valstybiniu apdovanojimu įvertinti restauratoriaus Sauliaus Poderio indėlį atrandant valdovų insignijas Vilniaus katedros požemiuose.

Daliai konservatorių siūlant į parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymą, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas sako, kad partijoje dėl šio pasiūlymo palaikymo apsitarta nėra. „Kol kas nesam apsitarę. Dar šios kadencijos Seimo sudėtyje, frakcijoje nesvarstėm kiek palaikytų (Civilinės sąjungos įstatymą – BNS)“, – BNS sakė R. Motuzas.

Elonas Muskas vadovauja investicinei grupei, siūlančiai 97,4 mlrd. JAV dolerių už ne pelno siekiančią įmonę „OpenAI“, taip atverdamas naują frontą kare su dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėju, pirmadienį pranešė „Wall Street Journal“. Leidinio žiniomis, E. Musko advokatas Marcas Toberoffas pasiūlymą pateikė „OpenAI“ direktorių tarybai. „Ne, ačiū, bet jei norite, nupirktume tviterį už 9,74 mlrd.

Tarptautinis renginys „Poezijos pavasaris“ ambicingai žengia į septintąjį dešimtmetį, 61-uosius metus pasitikdamas su atjaunėjusia festivalio organizatorių komanda ir tikėjimu, kad poezija šiais sunkiais laikais yra kaip niekada arti žmogaus. „Poezijos pavasaris“ Lietuvoje ir užsienyje šiemet vyks gegužės 18 – birželio 1 dienomis.

Per pastaruosius metus maždaug dvigubai išaugo savivaldybės finansuojamų festivalių skaičius bei jiems skiriama suma. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pernai 9 didiesiems festivaliams buvo paskirstyta 423 tūkst. eurų, o šiemet 1 mln. eurų finansavimą turėtų gauti 18 festivalių. Tokį finansavimą planuojama taikyti ir artimiausius dvejus metus. „Festivalių organizatoriai paprastai koncentruojasi į ilgalaikę perspektyvą ir savo veiklą planuoja kelis metus į priekį.

Palangoje penktadienį prasideda 22-oji tradicinė „Palangos stinta“ šventė. Organizatorių teigimu, „Palangos stinta“ metu J. Basanavičiaus gatvę „bus galima vadinti ilgiausiu žuvies patiekalų restoranu po atviru dangumi“. Jos metu veiks Žuvies mugė, kur bus galima paragauti įvairiai paruoštų stintų bei kitų žuvies patiekalų. „Kai žiema įpusėja, visi žvilgsniai krypsta į Palangą, kuri kasmet sukviečia į išskirtinį renginį – Stintų šventę.

Kova su mirties demonais,  įspūdingi istorinių asmenybių gyvenimai, laiko kilpose atsikartojanti realybė, Ukrainos holodomoras, karo nutviekstos šeimos dramos, išgalvoti pasauliai ir žmonių jausmai – tokias temas garsiausiems pasaulio rašytojams diktuoja jų fantazija ir talentas.

Ketvirtadienio vakarą šalies novatoriai, verslo rykliai ir visi Lietuvos startuolių ekosistemai neabejingi žmonės susibūrė žiūrovus prie ekranų pritraukiančio TV3 žiniasklaidos grupės verslumo projekto „Rykliai. Lietuva“ vakarėlyje. Į verslo gelmes sostinėje juos nerti kvietė projekto partneriai „Revolut“ ir „Hostinger“.  Ketvirtadienio vakaras virto vakarėliu, kuris tapo proga praplėsti savo tinklą, pasisemti idėjų bei pasidalinti savo patirtimi.

Keistuolių teatro rekonstrukcijos rangovei reikalaujant pusės milijono eurų skolos teatro atstovė pareiškė, kad jam gresia bankrotas. „Žinoma, gresia bankrotas“, – žurnalistams penktadienį sakė sostinėje veikiančio teatro aktorė Ilona Balsytė. Pasak jos, teatrą dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus į teismą padavė įmonė „Kaminta“, jos ieškinio suma siekia 0,5 mln. eurų.

Ukrainoje tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, trečiadienį Vilniuje ant Karaliaus Mindaugo tilto dalis ukrainiečių paminėjo Vienybės dieną. Renginio metu Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai ir darbuotojai ant tilto išskleidė 50 metrų ilgio Ukrainos ir Lietuvos vėliavas. Šia akcija ukrainiečiai ne tik paminėjo Ukrainos Santaros šventę, bet ir išreiškė padėką Ukrainą remiančiai Lietuvai. ELTA primena, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo pradėta 2022 metų vasario 24 dieną.

Kultūros ministerija iki kovo 1 d. priima siūlymus suteikti nacionalinio, savivaldybės ar bendruomenės mecenato vardą ir prašymus suteikti mecenuojamojo projekto statusą. Prašyti suteikti projektui mecenuojamojo projekto statusą ir (arba) suteikti nacionalinio,  savivaldybės ar bendruomenės mecenato vardą gali fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su tokio projekto iniciavimu, vykdymu ar vertinimu, rašoma Kultūros ministerijos pranešime.

Tarpukario Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos namuose Kaune atveriama interaktyvi ekspozicija, pasakojanti apie gyvybes keliems tūkstančiams žydų išgelbėjusių vizų išdavimą. Atnaujinta ekspozicija visuomenei atveriama nuo penktadienio. „To labai laukiame, nes išgyventi sudėtinga, kai muziejaus durys užvertos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė Jurgita Garbaravičienė.

Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje, esantį Kristijono Donelaičio muziejų pervadindama į Literatūros muziejų, Rusija siekia ištrinti lietuvišką identitetą tame krašte, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. Šį žingsnį jis vertina kaip dar vieną Rusijos pastangą išnaudoti ir dekonstruoti Lietuvos identitetą, teigiama ketvirtadienį išplatintame Kultūros ministerijos pranešime.

Rusijos Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje (Čistyje Prūdy), esantis rašytojo, vieno iš lietuvių literatūros pradininkų Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus pervadintas į Literatūros muziejų, antradienį pranešė LRT televizija.  Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius sako apie tokius planus žinojęs dar praėjusį lapkritį bei teigė, jog svarbu, kad nebūtų padaryta dar daugiau žalos.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės meno vadovės pareigas nuo sausio 15 dienos eis balerina Jurgita Dronina, o iki šiol jas ėjęs Martynas Rimeikis taps vyriausiuoju teatro choreografu. „Mums puikiai žinoma primabalerina Jurgita Dronina šią savaitę šoks paskutinius savo spektaklius mūsų scenoje kaip baleto artistė.

Rytų Vokietijos Chemnico miestas sausio 18 dieną taps Europos kultūros sostine – tą dieną bus surengta atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus 700 kviestinių svečių, tarp jų – ir prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris bei kiti aukšti asmenys. Į ceremoniją atvyks federalinė kultūros komisarė Claudia Roth, Saksonijos premjeras Michaelis Kretschmeris ir už kultūrą atsakingas Europos Komisijos narys Glennas Micallefas, penktadienį pranešė miesto valdžios atstovai.

Lietuva vis tvirčiau įsitvirtina pasauliniame muzikos žemėlapyje kaip didžiųjų koncertų šalis ir didžiausias renginių organizatorius Baltijos šalyse „Live Nation Lietuva“ skelbia ypatingą galimybę vienam laimingajam laimėti auksinį bilietą, kuris atvers duris į didžiausius ir įspūdingiausius 2025 metų muzikos renginius Lietuvoje. Norėdami dalyvauti konkurse, atlikite šiuos paprastus veiksmus: apsilankykite oficialioje „Live Nation Lietuva“ interneto svetainėje www.livenation.

2024-aisiais „Kaunas Jazz“ sceną sudrebinus puikiam JAV grupės „Snarky Puppy“ koncertui, 2025-ųjų festivalis taip pat bus pažymėtas muzikiniais linkėjimais nuo šios grupės muzikantų.

Įžymusis Romos Trevio fontanas sekmadienį buvo vėl atidarytas po tris mėnesius trukusių valymo darbų, tačiau miesto meras teigė, jog lankytojų skaičius dabar bus ribojamas iki 400 per dieną, kad būtų išvengta didžiulių minių. Įvedus apribojimą, kuris vėliau gali būti pakoreguotas, „visi galės geriau pasimėgauti fontanu, nesusidarys minios ir nekils sumaištis“, – žurnalistams prie žymiosios vietos sakė meras Roberto Gualtieri.

Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą. 1943 m. išleista prancūzų rašytojo A. de Saint-Exupéry knyga pasakoja apie berniuką iš kitos planetos, jo gyvenimą, keliones, lemtį, draugystę ir vienatvę.

Gruodžio 20-ąją buvo įteikti Globalios Lietuvos apdovanojimai – diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ organizuojamas renginys pagerbė užsienio lietuvius ir mūsų šaliai dirbančius žmones. Iškilmingos ceremonijos metu apdovanoti asmenys, labiausiai nusipelnę filantropijos, investicijų, inovacijų, kultūros ir kitose srityse.

Popiežius Pranciškus paskelbė nedalyvausiąs jau prieš kurį laiką suplanuotame Advento pamoksle – teigiama, kad pontifikas peršalo. Penktadienį Vatikane vykusios audiencijos metu katalikų bažnyčios galva skundėsi peršalęs, tačiau šio ir dar vieno suplanuoto renginio neatšaukė. Italijos naujienų agentūra ANSA pranešė, kad popiežius atrodė uždusęs, jam buvo sunku kalbėti. Antradienį savo 88-ąjį gimtadienį atšventusį Pranciškų jau kuris laikas kamuoja sveikatos problemos.

„Apgailėtina yra baimė susitikti akis į akį su kito žmogaus akimis ir pamatyti jose savo agoniją“, – tokia mintis ašarų upeliais nuvingiuoja ukrainiečių rašytojos Tanios Pjankovos knygoje „Raudonųjų skruzdžių amžius“. „Raudonosios skruzdės neišnyko, jos tik pakeitė savo išvaizdą“, – pristatydama lietuvišką knygos leidimą Vilniaus literatų namuose kalbėjo rašytoja.

Viešumos nemėgstantis japonų rašytojas Harukis Murakamis antradienį vis dėlto joje pasirodė ir, atsiimdamas garbės daktaro diplomą, sakė, kad toli gražu nėra pavyzdinis mokslo žmogus. „Gana keistas jausmas gauti apdovanojimą, turint omenyje, koks siaubingas studentas buvau“, – sakė H. Murakamis, prajuokindamas Vasedos universiteto auditoriją. „Aš praleidinėdavau paskaitas ir išvis pamiršdavau, kad studijuoju.

Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už tai balsavo 64  parlamentarai, prieš buvo aštuoni politikai, dešimt susilaikė. „Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė, su kuo užaugo. Kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

„Visada smagu gauti žinutę, kad tavo kūrinys ar tu pats socialiniuose tinkluose esi pastebėtas. Nebūtinai tokia žinia dalijiesi, tačiau tavo vardas ir pavardė prie kūrinio yra tarsi simbolinis kapitalas“, – sako menininkas Robertas Narkus. Šio menininko darbai – performansai, fotografijos, vaizdo kūriniai, koliažai matomi ne tik įdomiausiose Lietuvos šiuolaikinio meno erdvėse, bet ir pristatyti Venecijos bienalėje.

Miuziklas „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ turą po Lietuvą pradėjo parodymu Marijampolėje. Jautraus siužeto tragiška keltų meilės legenda, kurią scenoje papasakoja rinktiniai balsai: Karina Krysko, Jeronimas Milius, Dainotas Varnas, Iglė Bernotaitytė, Tadas Juodsnukis, Vladas Kovaliovas, žiūrovus sugraudina iki ašarų.

„Tradicijos yra neatsiejama bendrystės dalis“, – įsitikinęs alytiškis keramikas Saulius Mastauskas. Prieš penkerius metus dalyvavęs pirmojoje „Merkinės fabriko“ kalėdinėje mugėje, jis lieka ištikimas tradicijai. „Merkinė – išskirtinai unikalus Lietuvos kampelis, ji nuo vaikystės man artima“, – sako keramikas.   S. Mastauskas, kartu su Loreta Lekaviče įkūręs „Molio minkles“, išties nėra keramikai, jie daug metų dirba saugos tarnyboje, o visą laisvalaikį atiduoda keramikai.

Nacionaline kultūros ir meno premija antradienį apdovanotas menininkas Darius Žiūra sako, jog tai – solidžiausiais įvertinimas Lietuvoje, tačiau jis priklauso nuo daugybės atsitiktinumų. „Tai, žinoma, siurprizas ir netikėtumas. Tai solidžiausiais įvertinimas Lietuvoje, tačiau, vis dėlto, jis priklauso nuo daugybės atsitiktinumų. Todėl bandau į jį reaguoti su tam tikra distancija“, – BNS raštu perduotame komentare sakė jis.

Nacionaline premija įvertintas Alvydas Šlepikas sako, jog šis apdovanojimas rašytoją sujungia su jam asmeniškai svarbiais kūrėjais. „Gavęs premiją tu supranti, kad vis dėlto prisijungi prie žmonių, kurie tavo gyvenime buvo svarbūs, tu vis vieną į juos žiūrėjai, matei, kaip žmones, kurie kuria šiuolaikinę literatūrą, šiuolaikinį meną, tu tarsi prisijungi prie jų, tampi jų dalimi, premija tarsi sujungia su tau svarbiais kūrėjais, nes daugelis man tikrai svarbių lietuvių autorių yra tos premijos l...

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų – poetas Alvydas Šlepikas, režisierė Marija Kavtaradzė ir menininkas Darius Žiūra. Nacionalinės premijos taip pat skirtos šokėjai, choreografei Birūtai Komskienei, tapytojui Arvydui Šalteniui ir menininkei, meno kritikei Laimutei Kreivytei, antradienį paskelbė Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

„Emilia Perez“, siurrealistinis, į įprastų žanrų rėmus netelpantis Jacques'o Audiard'o miuziklas, pirmadienį susižėrė daugiausia „Auksinių gaublių“ nominacijų – 10. Kanų kino festivalyje žiuri prizą pelniusi juosta „Emilia Perez“ pasakoja apie translytę moterį, anksčiau vadovavusią įtakingam Meksikos narkotikų karteliui, po lyties keitimo operacijos besistengiančią išpirkti kaltę už savo praeities nusikaltimus. Pagrindinį vaidmenį miuzikle sukūrė translytė aktorė Karla Sofia Gascon.

Baseinas su raibuliuojančia varno plunksna, žmonės, galintys keisti savo pavidalą, apšepę, pavojingai atrodantys vyrai, geležinė plaukimo trenerės ranka, apdulkėjusi palėpė su senomis knygomis, – rodos, ir antrojoje Aušrinės Tilindės knygoje paaugliams „Dvylika kruvinų plunksnų“ yra viskas, ko reikia psichologiniam siaubo romanui. „Dvylika kruvinų plunksnų“ – antroji leidyklos „Alma littera“ literatūros konkurso jaunimui 2023 metų nugalėtojos A. Tilindės knyga.

Vienas žinomiausių Lietuvos dizainerių, tvarios mados kūrėjas Kęstutis Lekeckas šiuo metu vieši už Atlanto. Čia savo srityje aukščiausiais tarptautiniais apdovanojimais ne kartą įvertintas lietuvis ne tik aplankė Majamyje savaitę vykstančius meno renginius „The Art of Connection“, bet ir pakvietė svečius į savo darbų parodos atidarymą. „Per pastaruosius kelis mėnesius Amerikoje lankausi antrą kartą. Čia vertina tvarią madą. Jei aplinkybės susiklostys palankiai, dar vienas vizitas vyks pavasarį.

Kokių paskirčių dėžutes galvoje nešioja vyrai, o ką reiškia „daryk kaip nori“ iš moterų lūpų? Kodėl be moterų vyrai dar ir šiais laikais gyventų urvuose, o kieno širdys didesnės? Žinomi aktoriai Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis penktadienio vakarą Šiaulių kultūros centre žiūrovams pristatė naujausią gyvo garso muzikinį projektą „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“, kuriame su šypsena apžvelgė vyrų ir moterų skirtumus, tarpusavio santykius ir įvairias, dažnai net komiškas situacijas.

Lygiai prieš 100 metų lapkričio 29-ąją Briuselio ligoninėje mirė italų kompozitorius Giacomo Puccini. Minint šią datą, daugelyje pasaulio operos scenų skamba G. Puccini sukurta muzika, o Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pakvietė žiūrovus į operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ premjerą. Pasaulinė šio triptiko premjera 1918 m. gruodį įvyko Niujorko „Metropolitan“ teatre, tačiau pats G. Puccini joje nedalyvavo.

Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, Senamiestyje bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines švenčių egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų.   „Tai – mažesnė to, kas miestą puošdavo daugybę laiko, versija“, – šypsosi viena talentingiausių miesto kūrėjų.

Lapkričio 27 dieną asociacija Amerikos verslo rūmai Lietuvoje (angl. „American Chamber of Commerce in Lithuania“), Amerikos ir tarptautinio verslo bendruomenę sukvietė į tradicinę JAV Padėkos dienos šventę, kurios metu vyko ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje narių apdovanojimai.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė koordinuoti partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui skirto kenotafo statybos darbus.  Kenotafo statyba Antakalnio kapinėse Vilniuje bus derinama su J. Žemaičio-Vytauto giminaičiais ir kitomis institucijomis, antradienį pranešė KAM. Kenotafą planuojama įrengti vadinamajame valstybės vadovų panteone.

Savaitgalį pasibaigusiame Tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ geriausiu filmu Baltijos kino programoje tapo „Pietinia kronikas“ (rež. Ignas Miškinis, prod.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmadienį panaikino sprendimą dėl daugiau kaip 610 tūkst. eurų siekiančios gaisro padarytos žalos Tytuvėnų vienuolyno ansambliui atlyginimo ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokį sprendimą LAT paskelbė po to, kai gavo Kultūros infrastruktūros centro kasacinį skundą dėl priteistos žalos atlyginimo panaikinimo.

Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, šeštadienį minint Lietuvos kariuomenės dieną Paryžiuje organizuota Pilietiškumo diena. Per ją atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano J. Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „Le Maresquier“ Švento Augustino gatvėje.

Niujorke vienas verslininkas už 6,2 mln. dolerių (5,89 mln. eurų) trečiadienį nusipirko prie sienos priklijuotą šviežią bananą – provokuojantį italų menininko Maurizio Cattelano konceptualaus meno kūrinį, teigiama aukcionų namų „Sotheby's“ išplatintame pranešime. 2019 metais Majamyje vykusioje meno parodoje „Art Basel“ debiutavęs darbas „Komikas“ (Comedian) sukėlė daug diskusijų ir klausimų, ar jį tikrai galima laikyti menu.

Bazelio rinkėjai sekmadienį spręs, ar galima išleisti dešimtis milijonų eurų viešųjų lėšų 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui organizuoti – oponentai šią galimybę vadina viešųjų išteklių švaistymu dėl „šventvagiško“ muzikos renginio. Jei šiaurinio Šveicarijos kantono gyventojai nuspręs blokuoti beveik 38 mln.

Sulaukęs 80 metų, į amžinybę iškeliavo žinomas mokytojas, chorvedys Juozas Švedas, praneša LRT.lt. J. Švedas gimė 1944 m. gegužės 15 d. Strakėnų kaime. Baigė Molėtų 1-ąją vidurinę mokyklą, 1966–1969 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje, 1973–1978 m. neakivaizdiniu būdu choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.