Kultūra

Į vieną Londono gatvę pasigrožėti nauju grafičiu pirmadienį plūstelėjo minios žmonių, dar prieš tai, kai slaptasis gatvės menininkas Banksy patvirtino, kad tai jo darbas. Finsberio parko rajone esantis meno kūrinys dengia keturių aukštų pastato sieną ir vaizduoja mažą žmogaus figūrėlę, laikančią slėgio žarną šalia didelio vyšnios medžio. Ant sienos užpurkšta žalių dažų, atkartojančių medžio, kuris yra smarkiai apkarpytas, lapiją.

Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams. Jis skirtas avangardinio kino kūrėjui, poetui Jonui Mekui, rašytojui, kino režisieriui Adolfui Mekui, teatro režisieriui Juozui Miltiniui, žurnalistui ir vertėjui Juozui Keliuočiui bei literatui, pedagogui Alfonsui Keliuočiui. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka projektą „Penkių kūrėjų kelias“ pateikė sertifikuoti ekspertų komisijai.

Jaudintis, kad po Melagių – juokų ir išdaigų – dienos linksmybių pristigs, tikrai neverta: balandžio 6-ąją Lietuvoje įvyks unikalus komedijos šou „Olé“. Ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelnę komedijos karaliai Paul Morocco, Marcial Heredia Fernandez ir Guillermo de Endaya savo vienintelį pasirodymą surengs „Vaidilos“ teatre Vilniuje.  „Adrenalino šou“: svaidomos gitaros ir net... kiaušiniai!   „Olé“ – tai unikalus šou, kuriame persipina muzika ir komedija.

Ketvirtadienį prasidėjo ilgai lauktas festivalis „Kino pavasaris“. Į jo atidarymą „Forum Cinemas“ kino teatre rinkosi visas būrys garsių ir kinui neabejingų žmonių. Į „Kino pavasario“ atidarymą atvyko daug svečių. Jie nepraleido progos įsiamžinti prie fotosienelės. Festivalis kviečia ne tik žiūrėti „Oskarams“ nominuotus ir apdovanotus, svarbiausiuose pasaulio festivaliuose įvertintus filmus, bet ir dalyvauti specialiuose festivalio renginiuose.

Dar pernai Karklės festivalio organizatoriai pažėrė naujieną – pirmą kartą, unikalioje vietoje, Raudonės pilies prieigose rengiamą išskirtinio formato festivalį, kuriame susipina ir pačių mažiausiųjų, ir amatininkų, ir melomanų pramogos. Po pernykštės šlovės, organizatoriai skelbia – festivalis sugrįžta!   „Pernai sienas drebinome, o šiemet – skaldysime“ – būtent taip šmaikštauja organizatoriai, nors visi puikiai žino, kad storų pilies sienų dar ilgai niekas neįveiks.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, šį pavasarį paskelbė sugrįžtantis į savo namus. Po beveik 2,5 metų trukusios rekonstrukcijos kovo 16, 17 d. orkestras ruošiasi istoriniam įvykiui – duris atvers moderniausia ir vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė.     „Tikrai galime sakyti, kad šiuo metu tai yra geriausia koncertų salė Lietuvoje“, – sakė G. Rinkevičius.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas. Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Konkurso laureatai bus paskelbti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną.

Dviguba šventė Lietuvos kino gerbėjams – ne tik išaušusi saulėta 34-oji Kovo 11-oji, bet ir ką tik Los Andžele įvykę 96-ieji JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai, kurių metu įvertinti įspūdingiausi praėjusių metų filmai. Šventė tęsiasi – net tris „Oskarais“ apdalintus filmus rodys jau šį ketvirtadienį, kovo 14 d. prasidedantis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“. Festivalio rengėjai ramina – seansų žadama tiek, kad filmus pamatytų visi norintys.

Lietuvoje viešinti performanso menininkė Marina Abramovič nepraleido progos apsilankyti MO muziejuje – čia ji susipažino su kovo 9 d. atidaroma didžiąja paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“.   Žymiausia performanso menininke pasaulyje neretai tituluojama kūrėja, savo darbuose tyrinėjanti kūno galimybes, teigė esanti pavargusi nuo Vakarų dominuojamos perspektyvos, todėl žvilgsnis į seksualumo kultūrą Baltijos šalyse jai atrodo itin reikšmingas.

Artėjantį ilgąjį šventinį savaitgalį daugelio mūsų keliai ves į pajūrį, kur laukia ne tik jūra ir pirmi pavasario saulės spinduliai, bet ir du puikūs koncertai. Šeštadienį, kovo 9 d. Palangos koncertų salėje savo pasirodymą surengs vienas geriausių šalies dainininkų Gytis Paškevičius su savo grupe, o sekmadienį (kovo 10 d.) scena bus atiduota legendinei britų komandai „Smokie“, su kurios dainomis užaugo jau ne viena mūsų karta.

Ilgus metus sirgęs onkologine liga mirė režisierius Rimas Tuminas. 72-ejų metų režisierius mirė Italijos ligoninėje, trūkus kraujo krešuliui plaučiuose. Vienas Vilniaus Mažojo teatro įkūrėjų, daug metų dirbęs Rusijoje, net ir kovodamas su liga nenustojo kurti – Italijoje su Kinijos aktoriais repetavo Čechovo „Vyšnių sodą“. Kolegos Lietuvoje jį prisimena kaip labai šviesų, teatrui atsidavusį režisierių, kuriam svarbiausias buvo žmogus.

Vakar į Vilniaus oro uostą vėlai naktį nusileido Marina Abramović. Nepaisant ilgo skrydžio ir valandų skirtumo, Marina buvo laiminga grįžusi į Lietuvą. Serbų kilmės menininkė, gavusi apdovanojimus daugelyje pasaulio šalių už savo indėlį į kultūros ir meno pasaulį, atvyko dalyvauti jau septintą kartą organizuojamoje konferencijoje „Moters Vizija“. Marina Abramović yra labai kontraversiška asmenybė. Jos pristatinėti nereikia, tačiau ji ir abejingu nepalieka.

Režisierius Rimas Tuminas buvo vienas pagrindinių lietuviško teatro fenomeno, garsinusių Lietuvą pasaulyje, kūrėjų, patekęs į „istorijos krumpliaračius“, sako teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Mirė Lietuvos teatro režisierius Rimas Tuminas (1952-2024).  Apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė režisierė, choreografė Anželika Cholina. Kartu ji padėkojo R. Tuminui.  „Ačiū už VISKĄ“, – rašė A. Cholina. R. Tuminas ėjo 73-iuosius metus.  Režisierius pastaraisiais metais sirgo onkologine liga.

Jungtinėse Amerikos Valstijose praėjusį savaitgalį baigėsi 6-asis Bostono Baltijos šalių kino festivalis. Šiais metais jame pristatyti 3 filmai iš Lietuvos: neseniai Lietuvos kino ekranuose pasirodęs režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“, Austėjos Urbaitės režisuota kino juosta „Per arti“ ir Vytauto V. Landsbergio bei Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Poetas“.   Baltijos šalių kino festivalio Bostone organizatoriai – Baltijos kino komitetas ir su „ArtsEmerson“ ben...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną programos dalį.  Kaip įprasta, festivalio programa skambės keliuose Lietuvos miestuose. Prie jau paskelbtų koncertų Kaune ir Vilniuje šiandien prisideda festivalio rengiami užsienio muzikantų pasirodymai Palangoje, Joniškyje, Vilkaviškyje ir Jurbarke.  Be to, į festivalio programą sugrįžta melomanų pasiilgti naktiniai improvizacijų „jam session“ vakarėliai su žinomais Lietuvos ir užsienio muzikantais.

Parodos, kaip meno kultūros reiškinys, jau ilgą laiką kelią žmonių susidomėjimą ir suteikia puikią galimybę tyrinėti. Atėjus pavasariui kviečiama apsilankyti šiose nemokamose parodose Vilniaus mieste. Aukštojo mokslo paroda „Išsilavinimas ir karjera“ Kovo 2 dieną, 11 valandą „Radisson BLU Hotel Lietuva“ viešbutyje prasidės aukštojo mokslo paroda.

Vasario 2 d. prasidėjusi Vilniaus savivaldybės iniciatyva „SU-MENĖK“ atėjo į pabaigą. Jau penkerius metus sostinėje vykdomas šiuolaikinį meną pažinti skatinantis projektas – didžiausias iš visų buvusių.  Visą vasario mėnesį vilniečiai ir jo lankytojai po šiuolaikinio meno įstaigas sostinėje galėjo vykti specialiu nemokamu „SU-MENĖK“ ženklu pažymėtu autobusu.

Kovo 9 dieną MO muziejuje atidaroma didžioji paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ (kuratoriai – Inga Lāce, Adomas Narkevičius, Rebeka Põldsam). Naujosios parodos centre – seksualumo ir lyčių vaizdavimas bei ryšiai vizualiajame Baltijos šalių mene nuo 1960–ųjų iki šių dienų.

Nuo balandžio 11 d. „Domino“ teatras pristato legendinio spektaklio „Urvinis žmogus“ naują versiją, kurią režisuoja buvęs „urvinis“ – Dainius Kazlauskas.  Komedija „Urvinis žmogus” pirmą kartą pastatyta Brodvėjuje 1996 metais, tapo ilgiausiai scenoje išbuvusiu monospektakliu per visą Brodvėjaus istoriją. Nuo to laiko, milžiniško populiarumo susilaukęs kūrinys išplito visame pasaulyje ir buvo pastatytas beveik 30-yje šalių.

Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą šeštadienį pelnė prancūzų ir senegaliečių režisierės Mati Diop dokumentinis filmas „Dahomey“ apie opius klausimus, susijusius su pagrobtų Afrikos senienų sugrąžinimu iš Europos. Festivalio žiuri vadovusi „Oskaro“ laureatė aktorė Lupita Nyong'o „Auksinio lokio“ laureatą paskelbė per iškilmingą ceremoniją Vokietijos sostinėje. M. Diop sakė, kad šiuo apdovanojimu pagerbiama ne tik ji, bet ir visa matoma bei nematoma filmo bendruomenė.

Trečioji AGATA „Muzikos salės“ „Knygų mugėje“ diena buvo ne tik spalvinga, garsi ir triukšminga, bet ir jautri ir atvira. Čia įvyko du muzikos užkulisius atskleidžiantys diskusijų ciklo „AGATA | BACKSTAGE“ pokalbiai, kuriuose jaunosios kartos atlikėjai dalinosi įžvalgomis apie atlikėjų įvaizdį ir psichologiją.  Įvaizdžio simboliai ir laisvė  Įvaizdis visuomet buvo labai svarbi muzikos industrijos dalis.

Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, ketvirtadienį prasideda kasmetinė tarptautinė Vilniaus knygų mugė, truksianti keturias dienas.  Mugėje numatoma šimtai renginių – nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų apie svarbiausias visuomenės temas, tarp jų – ir dėmesys dirbtinio intelekto temai, kokia įtaką jis turės literatūros kūrimui. Mugėje numatyti ir koncertai.

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.

Vasario 21-ąją Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu žiūrovus kviečia į dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizą-skaitymus, kuriuose dalyvauja gausus būrys publikos pamiltų aktorių. Tiesa, premjeros dieną, generalinės repeticijos metu vienas pagrindinių aktorių, Mantas Vaitiekūnas patyrė traumą.  Likus vos 4 valandoms iki neeilinio spektaklio premjeros, generalinės repeticijos metu aktorius patyrė rankos traumą.

Vasario 21-ąją Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu žiūrovus kviečia į dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizą-skaitymus, kuriuose dalyvauja gausus būrys publikos pamiltų aktorių. Tiesa, premjeros dieną, generalinės repeticijos metu vienas pagrindinių aktorių, Mantas Vaitiekūnas patyrė traumą.  Likus vos 4 valandoms iki neeilinio spektaklio premjeros, generalinės repeticijos metu aktorius patyrė rankos traumą.

Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena šiemet minės savo 20-ąjį jubiliejų. Šia proga, didžiausia sostinės renginių erdvė lankytojus nuo vasario 22 dienos kvies pasigrožėti nuotraukų paroda, kurioje įamžintos įspūdingiausių čia vykusių renginių akimirkos. 2004 metų spalio 30-ąją duris atvėrusi arena tapo pirmąja universalia renginių erdve Lietuvoje ir iki šių dienų išliko vienintele privačia šalies arena.

Iki šiemet šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės likus daugiau nei keturiems mėnesiams, paskelbta mokamų renginių bilietų prekybos pradžia – juos bus galima įsigyti jau nuo šio savaitgalio. Šiemet žiūrovai pirks bilietus norėdami pamatyti keturis iš keturiolikos Dainų šventės renginių, o Dainų dieną Vilniaus Vingio parke stebės arba iš nemokamų stovimų vietų, arba iš mokamų sėdimų.

Grupės „Skylė“ lyderio Roko Radzevičiaus galvoje šiuo metu ne tik muzikiniai rūpesčiai. Be kovo 19 d. rengiamo tradicinio Aistės Smilgevičūtės ir grupės „Skylė“ „Pavasario lygiadienio koncerto“, jis ruošiasi ir kitam itin svarbiam įvykiui: savo tėvo, garsaus tapytojo Romualdo Radzevičiaus, paveikslų parodai Vilniaus Rotušės freskų salėje.

Trečiadienį Kaune prasidės 2019 m. Venecijos bienalėje „Auksiniu liūtu“ įvertintas opera-performansas „Saulė ir jūra“. Per pastaruosius metus performansas apkeliavo 33 miestus 26 šalyse. Šį sykį „dainuojantis“ paplūdimys Kaune bus rodomas BLC verslo centro pastate. Kaip Eltai pasakojo viena iš kūrinio autorių Vaiva Grainytė, verslo pastatas performansui pasirinktas ne atsitiktinai. „Šis kūrinys yra unikalus dėl savo žiūrėjimo rakurso, nes žiūrovai stebi paplūdimį iš viršaus.

Vasario 13 dieną, antradienį, Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Daugelis iš mūsų žino, kad šios dienos proga yra kepami įvairiausių rūšių blynai, o jų valgoma tiek, kiek tik širdis geidžia. O su švente sveikina ir šypsena lietuviams dalijasi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniuose tinkluose šiuo metu Briuselyje besilankanti D. Grybauskaitė paviešino šiltą sveikinimą Užgavėnių proga.

Keliautojai iš Lietuvos seniai pamėgo kalnuotąjį Sakartvelą, kuris pastaruoju metu vis dažniau rikiuojasi geidžiamiausių krypčių sąraše. Puiki gamta, tradicinis maistas ir svetingi žmonės – tai geriausiai apibūdina Kaukazo kalnų kraštą. Tačiau pirmasis kartveliškų filmų festivalis parodė, jog lietuviai neabejingi ir šios šalies kultūrai.

„Žemaičiai degina Morę, aukštaičiai Gavėną, o mes deginsime Zlastį“,  – sako gastronomijos, aktyvaus laisvalaikio ir kultūros centro „Merkinės fabrikas“ įkūrėjas, keliautojas ir ragautojas Vytaras Radzevičius. Merkinėje pirmą kartą rengiamos užeivių Užgavėnės, kuriose neabejotinai gims visiškai naujos tradicijos.   Užgavėnės – žiemos šventė, vejanti iš kiemo žiemą ir kviečianti pavasarį.

Artistai vaidina žiūrovų džiaugsmui, tad ir apdovanojimai jiems teikiami teatro publikos akivaizdoje. Ši tradicija išsaugota: Metų solistai iškilmingai apdovanoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje prieš prasidedant spektakliui.  Metų solistus kasmet atrenka vertinimo komisija, sudaryta iš LNOBT vadovų ir teatro meno kolektyvų atstovų. Ceremoniją vesti patikėta kolegoms – baleto solistei Gretai Gylytei ir operos solistui Liudui Mikalauskui.

Vasario 8-osios vakarą iš Kauno kilusi aktorė ir menininkė Giedrė Mockeliūnaitė (36 m.) pristatė pirmąją tapybos parodą „Kind of Blue“. Tapyba Giedrės gyvenime atsirado ne taip seniai – prieš 6 metus, grįžus iš Jungtinės Amerikos Valstijų. „Pradėjau tapyti grįžusi iš Niujorko, kur studijavau aktorinį dramos mokykloje.

Vilniaus Naujamiesčio širdyje, buvusios siuvyklos patalpose, duris atvėrė unikali „Medžiagų Biblioteka“ – pirmoji tokio pobūdžio erdvė Baltijos šalyse. Tai ne tik saugykla, bet ir kūrybinė laboratorija, kurioje architektai ir interjero dizaineriai galės pasirinkti senas medžiagas ir pernaudoti jas naujuose technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ interjeruose.

Vasario pabaigoje parodų centre „Litexpo“ sostinėje 24 kartą vyksianti Vilniaus knygų mugė siekia renginiui grąžinti priešpandeminę atmosferą. „Šių metų Vilniaus knygų mugė po ilgos pertraukos, regis, grįžta tokia, kokią ją atsimename geriausiais jos gyvavimo laikais. 2021 metais mugę teko atšaukti dėl pandemijos, 2022 metais pirmąją mugės dieną prasidėjo karas Ukrainoje. Šiemet, nors ir vėl mugėje minėsime karo metines, vis dėlto norisi matyti daugiau šviesos.

Antradienį po sunkios ligos eidama 82-uosius metus mirė aktorė Aldona Janušauskaitė-Dausienė, pranešė Lietuvos nacionalinis dramos teatras. „A. Janušauskaitė į sceną visada žengė lyg pirmą kartą, kaskart iš naujo kurdama savo sceninį, tarytum teatro abėcėlė dar nebūtų sukurta, lyg režisierius pirmą kartą minkytų kūrinį iš aktoriaus kūno. Jos maži ir dideli vaidmenys vienodai įsimintini“, – sako teatras. Aldona Janušauskaitė-Dausienė gimė 1943 metais Vilniuje.

„Tiesą sakant, pastaruosius trisdešimt metų gyvenu karantine, – rašytojo darbas dažnai reiškia izoliaciją ir vienatvę. Pandemija pasauliui parodė, kaip aš gyvenu kiekvieną dieną, o pasaulis trumpam tapo mano karalyste“, – ironizuoja bene garsiausias suomių vaikų literatūros autorius Timo Parvela.  Būtent pandemija vieną labiausiai apdovanotų ir daugiausia į užsienio kalbas verčiamų visų laikų suomių rašytojų įkvėpė sukurti dar vieną bestselerį – „Šešėlių“ trilogiją.

Vasario 2 ir 3 d. Jaunimo teatre įvyks režisieriaus Igno Jonyno spektaklio „Sūnus“ premjera. Spektaklis sukurtas pagal vieno populiariausių šiuolaikinių dramaturgų Floriano Zellerio pjesę tuo pačiu pavadinimu. Po 15 metų į Jaunimo teatro sceną Ignas Jonynas grįžta su kūriniu, kalbančiu apie psichologinį trapumą ir dvasines traumas. Pasak režisieriaus, būtent teatras leidžia jam liesti šią temą jautriai, pasitelkus sąlygiškumą, ir kalbėti apie skausmą be tragizmo.

Daugiau nei tris dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose kuriantis menininkas iš Lietuvos Ray Bartkus ir toliau nepamiršta savo gimtosios šalies. Išalkę meno Vilniuje išvydo naujausią šio tarptautiniu mastu pripažinto kūrėjo instaliaciją „Begalybė“.  Pažangiausiame sostinės barokinio komplekso – „Bokšto skvero“ – šv. Elžbietos koplyčioje eksponuojama R. Bartkaus instaliacija „Begalybė“. Šio renginio mecenatai, o kartu ir kūrinio šeimininkai – verslininkai Lina ir Tomas Kučinskai.

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas apeliacinės instancijos teismui apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą atmesti jo prašymą panaikinti naujojo įstaigos vadovo konkurso rezultatus. Pasak jo, reikšmingos įtakos sprendimui skųsti teismo nutartį turėjo ir teatro darbuotojų palaikymas, taip pat kultūros bendruomenėje sklindančios kalbos apie konkurso rengimo užkulisius. „Manau, kad pirmos instancijos teismas neišgirdo mūsų argumentų.

Jau daugiau nei 20 metų sostinės gimtadienį vainikuoja Vilniaus garsinančių lyderių apdovanojimai. Už idėjas ir darbus Vilniui, miesto puoselėjimą ir garsinimą kasmet Šv. Kristoforo statulėlėmis apdovanojami iškiliausi vilniečiai. Reikšmingiausi miesto apdovanojimai įteikti dešimčiai laureatų. „Vilniaus Rotušėje nuo seno būrėsi norintys palikti pėdsaką miesto istorijoje. Prie šios vietos prisilietusių žmonių dėka Vilnius vadinamas ambicingu laisvos minties, vertybių miestu.

Į Lietuvą atvyksta žinomiausia pasaulio performanso menininkė Marina Abramović įkvėpti moteris drįsti gyventi taip, kaip nori jos pačios. Menininkė yra stipri moteris, pati turėjusi išmokti perlipti per savo ribojančius įsitikinimus ir visuomenės primetamas normas. Psichologinių apklausų duomenimis, moterys sutinka daugiau kliūčių negu vyrai siekdamos savo tikslų.

Kultūros ministerija priima siūlymus suteikti nacionalinio, savivaldybės ar bendruomenės mecenato vardą ir prašymus suteikti mecenuojamojo projekto statusą. Jie laukiami iki kovo 1 d. Prašyti suteikti projektui mecenuojamojo projekto statusą ir (arba) suteikti nacionalinio, savivaldybės ar bendruomenės mecenato vardą gali fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su tokio projekto iniciavimu, vykdymu ar vertinimu.

Žinia apie šią vasarą šimto metų sukaktį mininčią Dainų šventę „Kad giria žaliuotų“ garsiai suskambės Vievyje – sausio 27 d. šį kraštą aplankys per Lietuvą keliaujantis Dainų šventės žygis.

Baltijos Baleto teatro (BBT) pagrindinė šokėja Evelina Fokina anksti suprato, kad jei ne baletas ji nestovėtų gyvenime taip tvirtai ant kojų, kaip stovi dabar. Auginti du mažus vaikus, skubėti į „ofisinį“ darbą, o po to į repeticijas – jaunai moteriai nėra lengva, bet baleto šokėjo profesija išugdė valią, atsparumą, todėl dabar ji gali įveikti bet kokį vaidmenį – nuo Karmen, kurį atliks sausio 30 d. Vilniaus senajame teatre, iki paties svarbiausio – mamos.

Niujorko galerijoje „Canal Projects“ atidaryta pasaulyje pripažintos lietuvių menininkės ir kino kūrėjos Emilijos Škarnulytės personalinė paroda, kurioje pristatoma naujausia menininkės videoinstaliacija „Æqualia“. Per parodos atidarymą E. Škarnulytė su menininke Mayfield Brooks bei palestiniečiu garso kūrėju Omaru Ahmadu sausakimšoje galerijos salėje pristatė specialiai atidarymui sukurtą performansą „Confluence“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos žemėlapyje pastaraisiais metais vis dažniau sužibantis Vilnius išsiskiria ne tik didinga savo miesto istorija ar unikalia architektūra – vis žinomesne Lietuvos sostinė tampa ir dėl savo gastronominės kultūros. Vilniaus kavinės, restoranai ir čia dirbantys aukščiausio lygio šefai iš naujo kviečia atrasti ne tik tradicinius mūsų krašto valgius, bet ir modernias jų interpretacijas.