Lietuvos verslas

Kasmet vis daugiau Baltijos šalių gyventojų renkasi taupesnį ir tvaresnį apsipirkimo būdą, savo maisto prekių krepšelį papildydami nukainotais produktais, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, atskleidžia naujausia „Rimi“ apklausa. Lyginant su praėjusiais metais, oranžine etikete pažymėtų prekių populiarumas tarp lietuvių išaugo beveik trečdaliu (27 proc.).    Pigiau įsigyja kasdienius produktus   Prekybos tinklo „Rimi“ apklausa atskleidžia, kad net 44 proc.

Daliai savivaldybių kritikuojant būsimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietos atranką, Seimas nusiteikęs leisti rajonų politikams vetuoti bet kokius valstybės norus jų teritorijoje statyti tokią saugyklą.  Kitiems nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę arba svarbią reikšmę turintiems projektams toks draudimas negaliotų.

Nuo kovo mėnesio pradžios Lietuvoje buvo pagaminta 79 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Įpusėjus kovui, vidutinė didmeninė elektros kaina Nord Pool biržoje yra 0,085 Eur/kWh – panaši į sausio vidutinę mėnesio kainą, kuri siekė 0,089 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių tarp ES valstybių, bei 44 proc. mažesnė už vasario vidutinę kainą, kuri sudarė 0,152 Eur/kWh“, – rašoma LEA pranešime.

Valdančiųjų sudarytos mokesčių darbo grupės narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas sako, jog grupės siūloma alternatyva – progresinis azartinių lošimų mokestis būtų teisingesnis nei nekilnojamojo turto (NT) mokestis mažos vertės būstui.

Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes? Jau beveik mėnesį JAV finansų rinkos gyvena neapibrėžtumo ir, netgi galima pasakyti, panikos režime, kurį kursto nerimas dėl JAV ekonomikos recesijos, nuolat besikeičianti tarifų politika bei JAV infliacijos pa...

Antradienį grupė valdančiosios koalicijos Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma vėl sumažinti maitinimo paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris šiuo metu siekia 21 proc. „Atstatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms yra gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti sektoriaus stabilumą, darbo vietų išlaikymą ir ilgalaikę ekonominę plėtrą.

Šiaulių bankas skelbia nuo gegužės planuojantis keisti pavadinimą bei simboliką. Jei banko akcininkai pritars sprendimui, finansų institucija vadinsis „Artea“ banku.  Šis pokytis reikalingas siekiant parodyti, kad bankas veikia visoje Lietuvoje, o ne viename mieste ar šalies regione, aiškina finansų bendrovės administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Sparčiai išpopuliarėjęs Dubajaus stiliaus šokoladas sukėlė tikrą pamišimą visame pasaulyje. Prekybos tinklas „Lidl“ buvo vienas pirmųjų šalyje šį desertą pasiūlęs įsigyti už itin prieinamą kainą. Kiek vėliau šią pasaulinę tendenciją sujungė su lietuviška tradicija ir pristatė unikalų produktą – Dubajaus šokolado stiliaus varškės sūrelį.

Antros ir trečios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, ir gali užtikrinti finansinę naudą ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ką daryti, kad pensijų kaupimas būtų maksimaliai naudingas, ir kokios galimybės atsiveria pasirinkus tęsti kaupimą net išėjus į pensiją, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui 3 kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą. Jei Seimas pritartų, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.

Vienas iš Vyriausybės mokestinių pakeitimų siūlymų yra pelno mokesčio didinimas. Verslo organizacijos su juo nesutinka ir įspėja, kad jį įgyvendinus Lietuvai neva bus blogai: suprastės verslo aplinka, investicinis klimatas, o galiausiai esą mažiau pinigų liks algoms kelti. Vis dėlto minėtų organizacijų atstovai paprastai nutyli svarbų dalyką. Šiuo metu Lietuvoje pelno mokestis yra vienas mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, ir tarp kaimyninių šalių.

Kartais pirkėjai iš parduotuvių parsineša ne tik pirkinius, bet ir nuostolius. Apsipirkdami žmonės pargriūna, susižeidžia susiplėšo drabužius. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad nelaimės atveju dažniausiai pirkėjams nuostolius atlygina. Tačiau gyventojai pasakojo, kad kartais vietoje piniginės kompensacijos gauna tortą. Štai socialiniame tinkle kilo diskusija apie nelaimes parduotuvėse.

Valdančiųjų sudaryta mokesčių darbo grupė linksta siūlyti pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., sako demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Šiaulių bankas tarptautinėse rinkose ruošiasi platinti dar vieną kelių šimtų milijonų eurų vertės obligacijų emisiją.   Šiaulių banko Investicijų valdymo tarnybos vadovo Tomo Varenbergo teigimu, nauja emisija planuojama bankui pernai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 300 mln. eurų virš 4 metų trukmės emisiją. Jis neatmetė, kad naujos emisijos vertė bus panaši.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

„Lidl“ pristato naują darbdavio įvaizdžio kampaniją, kurioje akcentuojama palaikanti komanda, plačios karjeros galimybės ir konkurencingas atlyginimas. Kampanijoje darbo „Lidl“ privalumai atskleidžiami per sporto prizmę – čia svarbu ne tik individualus meistriškumas, bet ir galinga komanda, siekianti geriausio rezultato. Kampanijos veidais tapo „Lidl“ parduotuvių darbuotojai, kurie atskleidžia kasdienio darbo dinamiškumą ir naujas galimybes augti bei tobulėti.

„Eugenijus – prizų kepimo genijus“, – su tokiu šūkiu „Iki“ pradeda naują taupyti pinigus padėsiančią nuotaikingą velykinę akciją. Įtraukiančiomis ir paprastai sutaupyti leidžiančiomis iniciatyvomis garsėjantis „Iki“ tinklas kviečia – apsipirkę parduotuvėje, žaiskite žaidimą „Iki“ programėlėje ir laimėkite „Iki“ dovanų korteles. Daugiau informacijos apie akciją rasite:  iki.lt/velyku-zaidimas.

Teismas pirmadienį leido Estijos žiniasklaidos grupės „Ekspress Grupp“ laikinai, kol bus galutinai išspręstas šalių ginčas, neparduoti be Konkurencijos tarybos leidimo įsigyto naujienų portalo „Lrytas“ buvusiai savininkei bendrovei „Lietuvos rytas“. Tačiau tarybos įpareigojimas per 6 mėnesius parduoti portalą naujiems savininkams lieka.

„Barbora“ praneša, kad nuo kovo 17 dienos įsigalios paslaugų kainų pokyčiai. Pasak bendrovės pranešimo žiniasklaidai, prekių pristatymo branginimo tikslas – geriau prisitaikyti prie kintančių pirkėjų įpročių, kai vis daugiau žmonių renkasi vieną didelį savaitės apsipirkimą. Kartu esą siekiama išlaikyti lankstumą ir mažesnius krepšelius užsakantiems klientams.

Daugiau nei 1 mlrd. eurų gynybai 2026 m. būtų galima surinkti ministerijoms nenumatant didesnio finansavimo, teigia liberalas Simonas Gentvilas. „Šiemet valstybės biudžetas gavo 1,5 mlrd. eurų daugiau nei pernai. Tai žiūrint tendenciją, sekančiais metais galime užšaldyti visų ministerijų finansavimo padidėjimą, kad gyventų pagal šiais metais gautus resursus. O tas milijardas eitų krašto apsaugai (...) Tai būtų 5-7 proc.

Susisiekimo ministerija į kuriamą valstybinį Kelių fondą tikisi kasmet surinkti apie 400 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos, pirmadienį pranešė ministerija ir valstybių kelių valdytoja „Via Lietuva“.   „Siekiamybė, kad kelių fondas kiekvienais metais prasidėtų nuo 400 ar truputį daugiau nei 400 mln.

Praėjusią savaitę atvėsus orams bei nurimus vėjui, vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje šoktelėjo į viršų, skelbia bendrovė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, kovo 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos kaina biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo nuo 55 iki 113 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 112 Eur/MWh.

Siekdama gerinti kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija kuria nuo 2026-ųjų veikti pradedantį Kelių fondą, kurio lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų. Kaip pranešė ministerija, pagrindinis fondo lėšų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. Fondas taip pat turės galimybę skolintis.

Premjeras Gintautas Paluckas atmeta verslo siūlymą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 procentiniu punktu, papildomas lėšas skiriant gynybos finansavimui, nes, pasak jo, didinant PVM „būtų skriaudžiami“ mažai uždirbantieji.    Anot premjero, didesnis PVM labiau veikia nedaug pajamų gaunančius gyventojus, nes jie didžiąją arba visą dalį lėšų išleidžia vartojimui – prekėms ir paslaugoms, apmokestinamoms PVM. „Tai akivaizdu.

Vyriausybei kuriant antros pensijų pakopos pertvarką svarstoma, ar valstybės įnašą pakeitus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata atsilaisvinusius pinigus tiesiogiai skirti valstybės poreikiams, pavyzdžiui, gynybai, ar pavesti šias lėšas investuoti pensijų fondams, tačiau tam pačiam tikslui, sako premjeras Gintautas Paluckas.

Lietuviai atsakingiausiai Baltijos šalyse planuoja savo finansus ir yra sukaupę didžiausią finansinę pagalvę, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Surinktais duomenimis, net trečdalis respondentų turi sukaupę didesnį nei 6 mėnesių finansų rezervą, kurį naudotų netikėtai netekę pagrindinio pajamų šaltinio. Apklausos duomenimis, padengti savo finansinius įsipareigojimus daugiau nei pusmetį nurodė galintys 27 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų.

Pirmadienį premjeras Gintutas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda susitiko prezidentūroje. Viena iš susitikimo temų – rengiama mokesčių reforma. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje buvo paaiškinta, ko gyventojai gali tikėtis iš ruošiamų pakeitimų. „Sutarėme, kad į mokestinius pakeitimus papildomai svarstysime papildomą NPD vaikų turinčioms šeimoms“, – pirmadienį po susitikimo su valstybės vadovu žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Minimalią mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį darbo užmokestį bruto („ant popieriaus“) pernai spalį Lietuvoje gavo 9 proc. (108,1 tūkst.) visų darbuotojų arba 1,2 proc. mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Dauguma šių darbuotojų (88,7 tūkst.) dirbo ne visą darbo laiką, tuo metu visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusiųjų buvo 19,4 tūkst. arba 1,8 proc. visų pilnu etatu dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc. (4,6 tūkst.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nemano, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio kartelės nuleidimas turėtų neigiamą poveikį ekonomikai. Anot jo, Lietuvoje nekilnojamojo turto apmokestinimo lygis ir taip yra žemesnis nei ES vidurkis bei žymiai mažesnis nei valstybėse, kurios daug biudžeto lėšų skiria gynybai. „Kai kalbame apie (NT mokesčio – ELTA) keliamą riziką ekonomikai, apie tai kalbos nėra.

Pirmojo užsienio investuotojo Lietuvoje, „Philip Morris International“ (PMI), fabrikui Klaipėdoje vėl vadovaus lietuvė – ilgametė darbuotoja Kristina Česnauskienė, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai yra antras kartas per daugiau nei 30 veiklos metų, kai fabrikui vadovaus vietinis vadovas. K. Česnauskienė taip pat tapo pirmąja vadove moterimi, paskirta į šias pareigas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ketinimai smarkiai didinti išlaidas gynybai, tarp jų – ir Lietuvos planai krašto apsaugai per ketverius metus skirti iki 12 mlrd. eurų – augins bendrijos narių ekonomikas. Visgi, centrinio banko vadovas priduria – valstybės turi suplanuoti ne tik gynybos išlaidų šaltinius, bet ir kokioms sritims šios lėšos bus paskirstytos. „Tikėčiausi, kad šitos lėšos, 10-12 mlrd.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako manantis, kad Lietuvai reikėtų naikinti kai kurias mokesčių sistemos ydas, pavyzdžiui, atsisakyti pelno mokesčio lengvatos mažoms įmonėms arba bent padidinti tarifą. Jis dabar siekia 6 proc., o Finansų ministerija siūlo didinti iki 8 proc.  „Pavyzdžiui, mes turime vieną mažesnių pelno mokesčio tarifų, atskirą labai mažą pelno mokestį mažoms įmonėms.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad neturint pakankamai eksporto rinkų Lietuvai užtektų ir vieno vėjo parko Baltijos jūroje, o dėl vėluosiančio pirmojo projekto atsakomybę turės prisiimti jį kartu su partneriais vystanti valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“. „Galiu pasakyti atsakingai: dviejų vėjo parkų Lietuvai nereikia. Pagal suplanuotus vystymo pajėgumus žemėje ir jūroje mes savo poreikius ne tai kad pasiekiam ir patenkinam, bet ir viršijam jau 2028 metais.

Prekėms ir paslaugoms brangstant, gyventojai skundžiasi, kad išgyventi iš fiksuotų išmokų darosi vis sunkiau. Žmonės skaičiuoja, kad pensijos pragyvenimui neužtenka, todėl norėtų, kad „Sodra“ jas perskaičiuotų ir padidintų. Pensininkė Audronė iš Vilniaus pasakojo, kad šiuo metu jos pensija siekia 600 eurų. „Šios sumos vos pakanka pragyvenimui. Ypač sunku pragyventi žiemą, kai už šildymą tenka brangiau mokėti. Pasikalbu ir su draugėmis, kaimynėmis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prekybos įmonei „North group“ teisėtai skyrė beveik 5,8 tūkst. eurų baudą už neteisėtą prekybą tabako suktinėmis ir jų reklamą.  Regionų administracinis teismas šią savaitę atmetė mažosios bendrijos „North group“ skundą dėl baudos, pranešė teismas.   Ginčas kilo departamentui nustačius, kad įmonė neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba su tabaku susijusiais gaminiais savo parduotuvėje ir svetainėje kaitink.

Susisiekimo ministerija skyrė 11 mln. eurų netaršių vidaus vandens transporto priemonių – nesavaeigės baržos, 100 proc. elektrinio krano ir elektra varomo laivo stūmiko – įsigijimui. 9 mln. eurų iš šių lėšų sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos „Vidaus vandenų susisiekimo plėtra teigiamai paveiks ne tik šalies miestus, bet ir regionus.

Kasmet augant algoms, pensijoms, išmokoms, didėjant akcizams ir kitiems mokesčiams, kartu kyla ir kainos. Nors infliacijos šiemet tikimasi nedidelės, prekybininkai nusprendė maisto nepiginti, o kainas vėl pamažu kelti, kadangi lietuviai „plačiai atveria savo pinigines“. Tuo metu paslaugos Lietuvoje dėl didesnių algų taip pat sparčiai brangs. Ekonomistai suskaičiavo, kas ir kiek 2025-aisiais gali pabrangti, o kas – netgi atpigti.

Pernai sumažėjus elektros rinkos kainai bei atpigus tiekėjų siūlomiems tarifams, daugiau nei pusė šalies vartotojų dėl to nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.    „Per praėjusius metus elektros didmeninės kainos sumažėjo ir tiekėjų pasiūlymai VERT skaičiuoklėje sumažėjo apie 30 procentų.

Gyventojai ne visas pajamas nori rodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Ši tikina, kad stebi žmones, jų pajamas ir išlaidas. Anot VMI, jeigu gyventojų pajamos atrodo nelogiškos, jie sulaukia klausimų. VMI dėmesio ir klausimų tikino bijanti ir portalo tv3.lt skaitytoja Regina. Ji pasakojo, kad turi individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos beveik negauna. „Tačiau į sąskaitą man pinigų perveda vyras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nariai ragina Lietuvos banko (LB) valdybą, Vyriausybę bei Finansų ministeriją iki 2026 m. užtikrinti, kad dalis finansinių paslaugų būtų gyventojams prieinamos visą parą.   Tokią rezoliuciją bendru 60 narių sutarimu LSA priėmė šį ketvirtadienį.

Dešimtys tūkstančių gyventojų turi žemės sklypus, kuriuose yra ir miško teritorija. Tačiau aplinkosaugininkai primena – jei medžius iškirsite be leidimo, o taip pat ir jų neatsodinsite, už tai gali būti skiriamos baudos. Miškų kirtimo klausimas pastaraisiais mėnesiais tampa vis aktualesnis. Gyventojai skundžiasi, kad anksčiau augę dideli ir gražūs medžiai dabar kertami be jokio gailesčio. Negana to, pasak gyventojų, kertami ne tik seni ar ligoti medžiai, bet ir visiškai jauni medeliai.

Papildomai pensijai kaupiantys gyventojai jau netrukus gali tikėtis pokyčių – žmonėms siūloma leisti atsiimti savo santaupas. Dalis ekspertų jau dabar žeria kritiką žadamiems pakeitimams, o ministerijos atstovai atrėžia, kad tokiu būdu bandoma išgelbėti šios pensijų kaupimo sistemos populiarumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti žmonėms atsiimti savo santaupas per 12 mėnesių, taip pat panaikinti automatinį įtraukimą į pensijų fondus, pakeisti valstybės 1,5 proc.

Darbuotojams Lietuvoje paprastai priklauso 20 darbo dienų atostogų per metus. Taigi papildomos 6 dienos poilsį prailgintų kone trečdaliu. Tiek papildomų atostogų dienų savo darbuotojams pasiūlė rinkodaros agentūra Japonijoje – „Piala Inc“. Vis tik jomis pasinaudoti gali ne visi – įmonė 6 papildomus laisvadienius per metus suteikė būtent nerūkantiems darbuotojams, kad kompensuotų laiką, kurį rūkaliai praleidžia cigarečių pertraukėlėse.

Jau netrukus gyventojų, turinčių namus sodų bendrijose, gali laukti pokyčiai – siūloma dabar galiojančią tvarką keisti ir tokius namus atskirti nuo miesto teritorijos. Ne paslaptis, kad sodininkų bendrijos didžiuosiuose miestuose yra tapusios gyvenamosiomis teritorijomis.  Dar iki 2024 m. lapkričio 1 d. sodų bendrijose gyventojai galėjo be vargo statyti sodo namus iki 80 kv. metrų ploto.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba primena, kad jei jūsų žemės valda patenka į saugomą teritoriją, už tai galite gauti kompensaciją. Žemės savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus ir įsipareigojimus pagal apsaugos sutartis mokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.

Vežti savo automobilį į plovyklą yra įprasta, kadangi plauti jį kur nors kitur, pvz., viešoje vietoje, yra draudžiama. Visgi automobilių plovyklose maudyti savo augintinį – jau naujovė.  Tokią paslaugą Lietuvoje siūlo automobilių plovyklų tinklas „Švaros broliai“. Vis tik įdomu tai, kad ten išprausti savo šunį gali atsieiti brangiau, nei automobilį. Kuo ypatinga šunų plovimo paslauga? Pirmą kartą „Dog wash“ (liet. šunų plovimo) paslaugą bendrovė praėjusiais metais pasiūlė kauniečiams.

Seimo Kultūros komitetas, įvertinęs Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) siūlymus atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonių sukurtam turiniui būtų taikomas 2 metų senaties terminas, apsisprendė registruoti tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pranešime spaudai informuoja IŽA.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje vyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Sulaukę pirmųjų pavasario dienų, nemažai žmonių planuoja prie savo namų ar sodybų apgenėti medžius ar pašalinti nušalusius ir nebegyvybingus želdinius. Tokiais atvejais būtina prisiminti svarbiausias medžių genėjimo ir kirtimo taisykles. Jų nesilaikantiems gresia nemenkos baudos.