Lietuvos verslas

Visos pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio turėtų atitekti savivaldybėms, sako paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pasisako už tai, kad ne tik komercinio turto, bet ir bangaus gyventojų būsto mokestis atitektų savivaldai.    „Mano asmenine nuomone, nekilnojamojo turto, kuris konkrečiai stovi konkrečioje savivaldybėje, mokestis yra sui generis savivaldybės mokestis.

Telšiuose veikusi baldų gamybos įmonė „NS2“ atleidžia visus 21 darbuotoją, praneša Užimtumo tarnyba. „Įspėtas 21 darbuotojas, iš jų daugiausiai – kitur nepriskirti pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai (7), medienos meistrai (4) ir kiti darbuotojai“, – Eltai komentavo Užimtumo tarnyba. Bankroto bylą bendrovei iškėlęs Šiaulių apygardos teismas netenkino įmonės „Medinukai“ prašymo restruktūrizuoti bendrovę. „NS2“ šiai įmonei yra skolinga 107,9 tūkst.

Gatvių remontai erzina gyventojus. Dar labiau gyventojai pyksta, kai ta pati gatvė per metus yra remontuojama kelis kartus. Vilniaus miesto savivaldybė teisinasi, kad remontai vyksta etapais ir gali užtrukti net pusę metų. Vilnietė socialiniame tinkle pasidalijo asfaltuojamos gatvės nuotrauka ir pridūrė, kad gyvename turtingiausioje valstybėje. „2024 m. liepos mėnesį buvo išasfaltuota Visorių gatvė.

Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, ketvirtadienį, gruodžio 12 d., apie 8–9 val. ryte turėtų atsisakyti nebūtino elektros vartojimo dėl reikšmingai išaugsiančios jos kainos „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad brangiausią valandą elektros kaina už kilovatvalandę sieks 0,655 euro su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) arba 0,542 euro be PVM.

Kaune galima ne tik gyventi, bet ir gyventi gerai, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Pasak ekonomisto, Kauno regione vidutinis darbo užmokestis jau yra didesnis nei Rygos regione ir pasiekė 1 382 eurus „į rankas“.  „Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi.

Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui prieš mėnesį pareiškus, kad dėl biurokratinių kliūčių stoja bendrovės vystomo technologijų parko statybos Vilniuje, Liepkalnyje, paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žada spręsti joms kliudančias problemas. Pasak jo, „Teltonikos“ klausimo bus imamasi jau kitą savaitę.

Vyriausybė siūlo įtvirtinti Lietuvos ir Taivano susitarimą dukart netaikyti apmokestinimo verslui, taip sudarant palankesnes sąlygas abiejų šalių verslininkams.  Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos“ projektui, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, norima, jog tiek Lietuvos, tiek Taivano verslai turėtų geresnes galimybes bendradarbiauti ir plėstis.

Nuo Naujųjų kompetencijų centrui „Telia Global Services Lithuania“ vadovauti pradės Romana Dlir. Šiose pareigose ji pakeis Kimą Leanderssoną, trečiadienį pranešė bendrovė „Telia“. R. Dlir bendrovėje „Telia Company“ dirba nuo 2017 metų. Pastaruoju metu ji užėmė programų vadovės pareigas ir vadovavo naujojo veiklos modelio organizacijoje diegimui.

Viešoji įstaiga „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT), kurią išlaiko kiekvienas gyventojas, mokantis gyventojų pajamų mokestį arba akcizus, sudarė sutartį dėl bilietų pardavimą į kitų metų „Eurovizijos“ atrankos finalą Kauno arenoje. Sutartis dėl bilietų platinimo paslaugos pasirašyta surengus mažos vertės neskelbiamos apklausos būdu. Tai reiškia, kad realiai jokio konkurso dėl paslaugos pirkimo nebuvo.

Trečiadienį Vyriausybė atnaujino valstybinės reikšmės ir rizikos objektų, kurių apsaugai ir gynybai nuo galimų teroristinių antpuolių gali būti panaudota kariuomenė, sąrašą.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pagrindinius finansinės veiklos rodiklius 2025–2027 metų laikotarpiui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė 31 iš 33 šiuo metu veikiančių VVĮ siektinus pelningumo, dividendų ir pelno įmokų rodiklius, atsižvelgdama į Valdymo koordinavimo centro parengtus individualius vertinimus.

Kandidatas į aplinkos ministrus, oficialiai registruotas lobistas Povilas Poderskis tikina, jog tapęs Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktoriumi lobistinės veikla nebeužsiima. Tačiau jis pripažino, kad pradėjęs vadovauti agentūrai padarė klaidą neišsibraukdamas iš lobistų registro. „Dirbau lobistu iki darbo SSVA pradžios, nuo tada dirbti lobistu nebegaliu pagal Lobistinės veiklos įstatymą“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį sakė P. Poderskis.

Gruodžio 6-7 dienomis visose šalies „Lidl“ parduotuvėse įvyko išskirtinė kalėdinė prekybos tinklo organizuota „Maisto banko“ akcija. Jos metu pirkėjai buvo kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, taip sukuriant šiltesnes ir džiugesnes šventes stokojantiems. Iniciatyvos metu „Lidl“ parduotuvėse buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų, o prekybos tinklas skyrė lėšų „Maisto banko“ autobusiukui, kuris padės užtikrinti, kad visi produktai gyventojus pasiektų dar iki švenčių.

Panevėžio rajono taryba kitą savaitę svarstys vietinės rinkliavos už komunalinių ir kitų buitinių atliekų surinkimą bei tvarkymą didinimą, rašo portalas „Sekundė“. Tarybai pritarus didinti rinkliavą, atliekų išvežimas gyventojui brangtų apie 19 proc. – 7 eurais. Skaičiuojama, kad 50 kv. m ploto bute gyvenantis asmuo mokėtų 43,6 euro per metus (dabar – 36,6 euro), du asmenys – 58,7 euro, o jei registruoti trys – 73,8 euro. Tuo metu gyvenantis individualiame 100 kv.

Vieninga ir dinamiška reklamos kampanija ekranuose už namų ribų (angl. digital out-of-home advertising), sukuria matomos, ryškios ir prekės ženklo atpažįstamumą kuriančios reklamos galimybes. Lauko ekranai miestų gatvėse ir sankryžose, vidaus ekranai vandens parke, prekybos centruose, medicinos įstaigose, viešojo transporto priemonių viduje ir kt. sudaro sąlygas didelę auditoriją pasiekiančiai reklamai. O tai ypač svarbu intensyviu šventiniu laikotarpiu.

Tarptautinė profesinių paslaugų bendrovė EY („Ernst & Young Baltic“) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2025 metais augs 1,8 proc. – lėčiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau augimas pralenks euro zonos vidurkį. „Kitąmet Lietuvos BVP (bendrasis vidaus produktas – BNS) augs 1,8 proc. ir tempu lenks euro zonos vidurkį“, – trečiadienį pranešė įmonė. EY teigimu, Latvijos BVP kitąmet didės 2,7 proc., Estijos – 4,7 proc., tuo metu visos euro zonos – 1,3 proc.

 Paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad Europos Komisija pritars naujos Vyriausybės siekiui pakeisti kai kuriuos įsipareigojimus, numatytus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF).  „Nauja Vyriausybė, manau, turi mandatą – ir Europos Komisija tą pripažins – pateikti savo viziją, matymus ir kai kurių priemonių terminus galbūt ir mėginsime rasti sutarimą. Koks jis bus, negaliu pasakyti “, – trečiadienį konservatorių frakcijoje teigė R. Šadžius.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė parlamento priimtą įstatymą, kuriuo iki 2025 metų rugsėjo mėnesio pabaigos įšaldomos elektros energijos kainos buitiniams vartotojams – 500 zlotų (117 eurų) už megavatvalandę (MWh) lygyje. Be to, įstatymu iki ateinančių metų kovo mėnesio pabaigos nustatoma elektros kainų vietinės valdžios įstaigoms bei komunalinių paslaugų teikėjams viršutinė riba – 693 zlotų (162 eurų) už MWh.

Banko „Citadele“ 2024 m. birželio ir gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje gyventojų lūkesčiai apie šalies ekonomikos perspektyvą yra geriausi iš Baltijos šalių. Gruodį 35 proc. apklaustųjų sakė, kad kitais metais tikisi augančių atlyginimų, palyginti su 31 proc. birželį. „Manau, kad šiuo metu darbo rinkoje, kalbant apie darbuotojų ir darbdavių santykį, derybinė galia yra darbuotojų pusėje.

Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikina, kad jos darbo Vyriausybėje metu jos sutuoktinio verslai nebus susiję su viešaisiais pinigais.   „Visi verslai, kurie susiję su mano šeima, nėra susiję su viešais pinigais.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė vieno kauniečio laiškas – jis teigia, jog tiek Kauno, tiek Vilniaus oro uostuose stovėjimo aikštelių savininkė UNIPARK prastovą skaičiuoja valandos tikslumu. Dėl to tenka nemenkai pakratyti piniginę. Taigi, prastovėjus vos keliomis minutėmis ilgiau, anot kauniečio, teks papildomai mokėti už visą valandą.

Antradienį startavo nauja „Regitros“ savitarnos aplinka eregitra.lt, kurioje gyventojai galės paprasčiau užsiregistruoti vizitui į įmonės padalinį, taip pat lengviau ras ieškomas paslaugas. „Pagrindinis naujo savitarnos portalo eregitra.

 Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigia, kad problemos, apie kurias prakalbo „Teltonikai“ vadovaujantis Arvydas Paukštys, yra išspręstos. „Tie dalykai, dėl kurių buvo kilęs triukšmas, yra išspręsti. Kabelių servitutų sutarys yra pasirašytos, „Via Lietuva“ irgi yra suderinusi techninį projektą.

Didžiąją dalį 2024 m. pirkėjai galėjo pastebėti, kad parduotuvėse daugelis prekių nebrango taip sparčiai, kaip anksčiau, o kai kurios šiek tiek ir atpigo. Tačiau baigiantis metams vėl stebimas spartesnis kainų augimas. Tačiau panašu, kad tai ne pabaiga. Ekonomistai ir ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad jos augs ir kitais metais, taip pat vardija, kad daugiausiai kitais metais mokėti už pieno produktus ir kavą.

SBA valdomos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ ginče su Vokietijos bendrove „About You GmbH“ dėl prekės ženklo „About“ pasiekė taikos susitarimą. Kaip pranešė bendrovė, pagal pirmadienį pasirašytą sutartį, Vokietijos bendrovė sumokėjo 2 mln. eurų kompensaciją įmonei „Aboutwear“, o ši perleido jos valdomus prekių ženklus.  „Ketverius metus trukusį ginčą su Vokietijos įmone baigiame taikiu susitarimu.

Sostinėje nuo 2027 m. ketinama tankinti ir plėsti greitųjų (G) maršrutų tinklą, praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“. „Ateityje, preliminariai 2027m., yra numatomos greitųjų maršrutų trasų korekcijos plečiant maršrutų tinklą pietinėje ir šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje“, – teigė JUDU Susisiekimo sistemų inžinierius Rokas Urbonavičius. Tikimasi, jog tuomet šie maršrutai kursuos 20 proc. greičiau.

Iki šiol Lietuvoje skambinti telefonu galima numerio pradžioje surinkus aštuonetą. Tačiau gyventojai įspėjami – jei neatliksite svarbių pakeitimų, prisiskambinti savo mamai, tėčiui, seneliams ar draugams nepavyks. Kiekvieną dieną gyventojai naudojasi telefonais ir neretai ne tik rašo, bet ir skambina savo artimiesiems ar draugams. Tačiau jau kitąmet susisiekti su telefone turimais kontaktais gali nepavykti, jei nepakeisite numerio.

Likus porai savaičių iki didžiųjų metų švenčių lietuviškas prekybos tinklas skelbia tampantis „Kalėdine maisto krautuve“. Pasiruošimui Kalėdoms pasiekus patį įkarštį „Maxima“ pirkėjams gardžiu ir gausiu švenčių stalu kviečia pasirūpinti reikšmingai sutaupant – aktualioms maisto produktų prekėms suteikiama 40 proc. nuolaida. „Jau 32 metus esame vienas pagrindinių prekybos tinklų, kuriame galima pasiruošti Kalėdoms.

Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje gruodžio pirmąją dekadą siekia 0,105 Eur/kWh be PVM ir yra 18 proc. didesnė nei lapkritį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje siekė 0,108 Eur/kWh – tai 24 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vidutinė kaina buvo 0,087 Eur/kWh. Nagrinėjamu laikotarpiu šalyje pagaminta 55 proc. visos suvartotos elektros energijos, pažymi agentūra.

Daugelis yra pagalvojęs, kaip būtų gerai nebedirbti ir mėgautis malonumais užtikrintai gaunant pensiją. Vis dėlto ir sulaukę brandaus amžiaus daugelis lietuvių ir toliau dirba. Oficiali statistika rodo, kad tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didžiausia dalis gyventojų, kurie sulaukę brandaus amžiaus ir toliau dirba.

Lietuvai turėtų priklausyti 49 proc., o Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ – 51 proc. bendros įmonės, steigiamos būsimai artilerijos amunicijos gamyklai Baisogaloje, akcijų, BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Lietuvos dalį valdytų dvi įmonės: 48 proc. – valdytų valstybės energetikos grupės „Epso-G“ neseniai įkurta investicijų valdymo įmonė „Epso-G Invest“, o 1 proc. – valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla Kauno rajone.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei Šiaurės investicijų banko (ŠIB) skolinasi 80 mln. eurų, kurie bus skirti naujų troleibusų ir autobusų įsigijimui. Kaip antradienį pranešė savivaldybės įmonė, sutartys su dviem bankais sudarytos įgyvendinant valdomo transporto priemonių atnaujinimo planą. „Viešasis transportas turi atitikti šiuolaikinius standartus.

Seimas antradienį patvirtino perteklinį Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 metų biudžetą.   Iš šio fondo mokamos išmokos darbo ne dėl savo kaltės netekusiems bankrutuojančių ar nemokių įmonių darbuotojams.  Fondo pajamos kitąmet sieks 55,7 mln. eurų – 16 proc. (7,7 mln. eurų) daugiau nei laukiama 2024-aisiais, išlaidos – 15 mln. eurų – 6,3 proc. (1 mln. eurų) mažiau. Pajamos išlaidas viršys 40,74 mln. eurų. Darbdavių įmokos 2025 metais turėtų siekti 47 mln.

Seimo konservatoriams baiminantis, kad dėl kai kurių valdančiosios daugumos narių strigs svarbūs energetikos projektai, paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtina – darbai bus tęsiami. Taip pat jis pabrėžė, kad dėl atsinaujinančios energetikos projektų „nemato galimybės atsitraukti“. „Dėl darbo su Seimu, tai natūralu, kad tęstinumas yra dėl projektų įgyvendinimo, atsinaujinančios energetikos, kaupimo įrenginių, visos sistemos tobulinimo. Nes turime neišnaudotų galimybių.

Ketvirtadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą. Be kita ko, jis numato ir pensijų, vienišo asmens išmokų didinimą nuo jau nuo kitų metų pradžios. Už „Sodros“ biudžeto projektą balsavo 104 Seimo narių, prieš balsavo 3, o susilaikė 8. Ir vėl daugiau pinigų skirs rezervui Kitais metais iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ planuoja surinkti 8,645 mlrd. eurų, o išmokėti 7,906 mlrd. eurų. Planuojama, kad „Sodros“ pajamos viršys sąnaudas 739,5 mln. eurų.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau pateikė sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą, rašoma bendrovės pranešime. Atsižvelgiant į mažėjusią šilumos kainą ir šiltesnį lapkritį, sąskaitos vidutiniškai sumažėjo 8–9 proc. nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 47 eurus su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), sename, energetiškai neefektyviame – 81 eurą su PVM.

„Ignitis“ atkreipia klientų dėmesį – jei fiksavote elektros energijos tiekimo kainą prieš maždaug metus – gali būti, kad jums artėja kainos fiksavimo pabaiga, o tai reiškia – metas pasirinkti naują elektros energijos tiekimo planą. To nepadarius, sutartis automatiškai pratęsiama ir teks mokėti tokią pačią kainą, kaip iki šiol. Gali būti, kad ji didesnė, nei galėtų būti, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad šimtai tūkstančių gyventojų už elektrą permoka.

Kone kiekvienais metais visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau fiksuojame aukštesnės oro temperatūros rekordai. Tai vienur, tai kitur stebina ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – liūtys, sausros, vėtros ir kt. O Ukrainoje prie visko prisideda ir karas, kurio ekonomines pasekmes jaučia ir Lietuvos ūkininkai  Apsirūpinimas maistu yra visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad Seimas būtinus mokestinius pakeitimus priimtų jau 2025 m., teigia šalies vadovo patarėja Irena Segalovičienė. Tačiau, pabrėžė ji, šalies vadovas tikisi sprendimų, kurie būtų išdiskutuoti tarp partijų. „Jei ateinančioje pavasario sesijoje būtų priimti (mokestiniai – ELTA) sprendimai, būtų puiku. Bet diskusijos gali užtrukti, tad jei sprendimai bus priimti rudenį, tai dar nieko tokio.

Dalis Baltijos šalių mokslininkų, pasisakančių prieš saugomų teritorijų plėtrą, turi ryšių su miškų pramonės lobistinėmis organizacijomis, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“, atlikęs tyrimą su partneriais Latvijoje ir Estijoje.  Pasak portalo, mokslininkai, kurie priklauso šioms organizacijoms arba yra glaudžiai susiję su pramone, dalyvauja formuojant naują Lietuvos miškų strategiją, bei derinant įstatymų projektus.

Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.

Darbuotojams Lietuvoje kasmet priklauso bent 20 darbo dienų atostogų, dalis gyventojų gali gauti prailgintas, papildomas ar nemokamas atostogas, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais. Kai kurios įmonės savo darbuotojams siūlo 4 darbo dienų savaitę ar laisvadienius menstruacijų metu. O dabar kelią skinasi ir dar viena naujovė – „pauzės dienos“. Joms sparčiai populiarėjant Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis daugiau įmonių pauzės dienas ima siūlyti ir Lietuvoje.

Gruodį tenka plačiau atverti pinigines, perkant Kalėdų dovanas ir ruošiant šventinį stalą. Ko gero, daugiausiai vis tik tenka išleisti dovanoms. Finansų specialistai skaičiuoja, kad dalis gyventojų dovanoms negaili ir kelių šimtų eurų. Todėl nusprendžiau dovanų biudžetą sumažinti iki minimumo ir paieškoti dovanų už 3 eurus. Turbūt lapkričio paskutinį penktadienį nebūtume radę parduotuvės, kuri nesiūlytų juodojo penktadienio nuolaidų.

Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. Didesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti dovanoms nei vaišėms – dauguma (25 proc.) apklaustųjų Lietuvoje dovanoms susiplanavo 100–200 eurų biudžetą, o šventiniam stalui kas trečias (33 proc.) planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc.

Kai apsipirksite įprastos parduotuvės savitarnos kasoje, atkreipkite dėmesį, ką matote ekrane, kai reikia rinktis sveriamus vaisius ar daržoves, taip pat šviežius kepinius. Jeigu lentynose etiketėse jų kainą matote ir pagal ją nusprendžiate, ką pirkti, tai savitarnoje galima tikrai sutrikti, nes joje pasirinktų prekių kainą matysite tik tada, kai išsirinksite prekę. Supratę, kad kaina ne tokia, turėsite kviestis pardavėją ir gaišti laiką.

Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. Jų atstovų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis. „Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės.

2025 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina.  Ministras žada siekti, kad lapkritį pakartotinai paskelbtame konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali jų konkurencija. „Teisine prasme mums užtenka vieno dalyvio.

Artimiausiu metu bus paskelbtas antrasis kvietimas elektros energijos kaupikliams su valstybės parama įsigyti. Gyventojams bus kompensuojama iki 45 proc. patirtų finansinių išlaidų. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė atskleidžia, kad pirmojo kvietimo metu didelio susidomėjimo nebuvo sulaukta. Įsisavinta mažiau nei pusė skirtų lėšų. Šį kartą tikimasi sulaukti didesnio aktyvumo.