Lietuva

Premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, jog valstybei nėra teisinga iš vargingiausių gyventojų reikalauti smarkiai prisidėti prie gynybos finansavimo. Todėl, politiko teigimu, ir vienu procentu pakeltas pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didintų ekonominę atskirtį šalyje. „Esminis dalykas – tie žmonės, kurie net negali pavalgyti, mes tada iš jų reikalaujame – prisidėkite prie gynybos, eikite tarnauti į kariuomenę, auginkite patriotiškus veiksmus.

Šiandien Lietuvoje buvo nevienodi orai, rytinėje šalies dalyje būta visokių kritulių. Šį vakarą truputį palynos šalies rytuose, bet apie vidurnaktį liausis. Kitur krituliai menkai tikėtini, bet gali sublizgėti plikledis. Dieną vyraus debesuoti orai, kritulių tikimybė menka. Nakties šaltis laipsniškai traukiasi iš Lietuvos. Rytoj paryčiais vyraus 1–3 laipsniai šilumos, prie pat jūros iki 4 laipsnių, bet rytuose, pietryčiuose kai kur bus iki 1 laipsnio šalčio, iš čia ir plikledis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kai kurių parlamentarų reakcijos į uždaro posėdžio metu pristatytą informaciją apie šalies gynybą ir kylančias grėsmes buvo „švelniai tariant įdomios“. Visgi, nors posėdžiui dalis politikų negailėjo kritikos, pasak parlamento vadovo dabar nei vienas Seimo narys negalės teisintis, jog kažko nesupranta ar nežino gynybos klausimu.

Premjeras Gintautas Paluckas džiaugiasi, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai dažniausiai minėjo jo pavardę, siūlant kandidatus į naujuosius politinės jėgos pirmininkus. Visgi, tikina Vyriausybės vadovas, jis dar nėra pasiruošęs atskleisti, ar ryšis vėl stoti prie partijos vairo.  „Aš nei patvirtinu, nei neigiu. Džiaugiuosi dideliu partijos palaikymu.

Pirmadienį Kelmės „Kražantės“ progimnazijos bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Mokykloje besimokanti ir Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainietė Nadija neteko karo fronte kovojusio tėčio. Naujiena, kad prasidėjus karui į Lietuvą iš Ukrainos atvykusios mergaitės tėtis žuvo fronte, palietė šeimą ir visą mokyklos bendruomenę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė pasiūlys tokį nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, pagal kurį mokama suma priklausys ne tik nuo turimo turto vertės, bet ir nuo pajamų. Pasak jo, Lietuvoje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, jog savo NT turi itin daug žmonių, tačiau ne visi turi pajamas mokesčiui mokėti. „Dabar turime ir žmogu, profesinę karjerą pasiekusį, geras pajamas turintį, ir pensinio amžiaus žmogų, kuris turi per gyvenimą sukauptą turtą NT pavidalu.

Žiniasklaidai skelbiant, kad Vašingtonas gali svarstyti būsimoje Kremliaus ir Kyjivo taikos sutartyje oficialiai pripažinti Krymą kaip Rusijos teritoriją, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvos pozicija dėl to nesikeis – pusiasalis priklauso Ukrainai. Visgi, akcentuoja premjeras, reikia suprasti, kad pasaulio tvarka keičiasi ir teks taikytis prie tvarkos, kurioje iniciatyva vis labiau priklauso galingiesiems.

Premjeras Gintautas Paluckas sako iš „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio negirdintis „fundamentalių argumentų prieš“ pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tuo metu pats R. Žemaitaitis kiek anksčiau antradienį žurnalistams tvirtino nepritariantis pasitraukimui iš minėto susitarimo, teigė, jog šis žingsnis yra skubotas, ir pabrėžė, kad galutinį žodį dar turės tarti Seimas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus. „(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“,– Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Daliai parlamentarų kritikuojant antradienį Seime vykusį uždarą posėdį gynybos klausimais ir vadinant tai cirku, premjeras Gintautas Paluckas su tuo nesutinka. Politikas įsitikinęs, jog tiems Seimo nariams, kurie dirba kitose nei saugumo ar užsienio politikos srityse, institucijų pateikta informacija buvo naudinga. „Aš tikrai cirko nemačiau, klounas nesisuko ir kažkokių dramblių ir tigrų čia tikrai nebuvo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vykstantį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos lyderių susitikimą vertina skeptiškai. Anot jo, Vladimirui Putinui nereikalinga nei taika, nei diplomatija, o jį sutramdyti galima tik kieta galia. „Tikrai pastangos iš naujosios JAV administracijos pusės išnaudoti diplomatiją yra tikros. Tikėkimės, kad jos bus ir sėkmingos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad uždaro Seimo posėdžio atmosfera atitiko Kovo 11-osios salės vardą, o toks informacijos pasidalijimas galėtų būti rengiamas reguliariai. „Na, tikrai, ir posėdžio organizatorių sumanymas buvo ne tai kad kažkokią didelę paslaptį atskleisti, bet aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate, tas tendencijas, kurias matome, kuriose vyksta užsienio politikoje“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog draudimas importuoti žemės ūkio produkciją iš šių šalių turi likti tarp ribojimų. „Šita ribojamoji priemonė, ji yra reikalinga, ji yra efektyvi, galų gale Europos Sąjunga eina drauge ta pačia kryptimi, keldama tarifus tokioms prekėms. Tai mes nenorime, kad jos čia būtų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Budrys.

Remigijus Žemaitaitis ir vėl susidūrė su nemalonumais – dėl nesumokėtos skolos visuomenininkui Andriui Tapinui dabar ją iš „Nemuno Aušros“ lyderio, teismo sprendimu, išieškos antstoliai. Apie tai A. Tapinas pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Joje visuomenininkas teigė, jog advokato prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą, pagal kurį R. Žemaitaičio skolą A. Tapinui išieškos antstoliai.

Prancūzijos prezidento iškelta branduolinio skėčio idėja yra strateginė žinutė, jog Europa planuoja būti aktyvi gynyboje, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Vis dėlto, pažymi politikė, koalicijos partnerių diskusijas sukėlusi idėja šiuo metu nėra labai reali. „Kiek šiuo metu yra reali idėja kalbant apie Prancūzijos saugumo garantijų išplėtimą, susijusį su branduoliniu ginklu, tai to realumo šiuo metu yra nedaug. Tai yra daugiau, kaip ir sakiau, politinės idėjos lygmenyje.

Pasibaigus uždaram Seimo posėdžiui, kokio nebuvo paskutinius beveik 34 metus, kai kurie Seimo nariai pasipiktinę – kam to reikėjo? „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis antradienį žurnalistams teigė, kad yra šokiruotas, tačiau tvirtino, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo svarbių dalykų. R. Žemaitaitis piktinosi, kad didžioji dalis informacijos, kurią išgirdo per slaptą posėdį, jau buvo žinoma ir pateikta internetiniuose naujienų portaluose.

Nors pavasarinė šiluma trumpam pasitraukė iš Lietuvos, tai visai netrukdo paukščių migracijai: jau dabar iš šiltų kraštų yra grįžę nemažai sparnuočių rūšių, o pastarosiomis dienomis lietuviai džiaugsmingai sutinka ir baltuosius gandrus. Jų dar nedaug, bet žmonės šiuos ilgakojus mato jau įvairiuose šalies regionuose ir netveria džiaugsmu: pavasaris tikrai atėjo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilkaviškio rajone, Alvito kaime, viename iš lizdų, būstą tvarkosi gandras.

Antradienio popietę Seime įvyko uždaras posėdis. Tokio nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius: parlamentarai už durų turėjo palikti telefonus, rašymo priemones, mat jie susipažino su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, divizijos planus ir kitus klausimus. Visgi kai kurie Seimo nariai nesupranta, kam reikėjo tokio slaptumo.

Daliai parlamentarų kritikuojant Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio idėją surengti uždarą posėdį grėsmių aptarimui, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė džiaugiasi tokia iniciatyva. Pasak jos, Seimo nariams buvo naudinga susipažinti su viešai neprieinama informacija. Visgi, reaguodama į dalies parlamentarų kritiką, ministrė užsimena, kad kai kurie kolegos nenori pripažinti, kokia iš tikrųjų yra saugumo situacija valstybėje.

Antradienio popietę Seime vykusio uždaro posėdžio metu parlamentarai buvo supažindinami su riboto naudojimo informacija apie šalies gynybos ir saugumo klausimus. Visgi, politikų vertinimai po šio posėdžio – skirtingi. Daugelis tikina neišgirdę nieko naujo ar tokios informacijos, kuri nebūtų prieinama viešojoje erdvėje.

Siekdami stiprinti finansų rinkos priežiūrą, efektyviau kovoti su korupcija, pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Lietuvos bankas bendradarbiaus keisdamiesi turima informacija.  Tai numatyta antradienį pasirašytame bendradarbiavimo susitarime. „Glaudus institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbi priemonė stiprinant finansų rinkos priežiūrą ir pinigų plovimo prevenciją.

Reaguojant į šiandienos iššūkius, būtina gerinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą bei stiprinti karinio mobilumo jungtis, tikina Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime viešintis Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą.

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) įrodė, kadįmonės UAB „Amber Aid Medical“ reikalavimas įregistruoti daugiau nei 40 veterinarinių vaistų į Veterinarinių vaistų registrą (Registras), tikėtina, buvo fiktyvus, taip galimai bandant išvengti prievolės sumokėti daugiau kaip 65 tūkst. eurų rinkliavą valstybei.

Lietuvai planuojant trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad jos būtų naudojamos efektyviam priešo stabdymui. „Dėl ko reikia fortifikacijų, dėl ko reikia įtvirtinimus daryti? Suprantama, kad jeigu būtų grėsmė, tai pirmiausiai reikėtų sustabdyti priešą. Geriausias stabdymas yra kontrmobilumo priemonės, kurias sudaro eilė kitų priemonių pradedant barjerais, grioviais ir, aišku, minavimu“, – antradienį kalbėjo jis.

Naujasis LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad nacionaliniame transliuotojuje vykstantis politinio neutralumo auditas nėra nukreiptas prieš žurnalistų laisvę ar turinio nepriklausomumą. „Esmė tokia, kad tas vadinamas politinio neutralumo auditas, šalia kitų auditų ir rizikų valdymo, jis tikrai nėra nukreiptas į redakcinį nepriklausomumą ar bet kokią žurnalistų laisvę“, – žurnalistams Vilniuje sakė M. Jurkynas.

Pasaulį apskriejo žinia, kad Indijos pareigūnų rankose – stambus kripto nusikaltėlis. Tai – 44-erių Rusijoje gyvenęs, tačiau Lietuvos pilietybę turintis Aleksejus Besčiokovas. Už neteisėtas kripto operacijas, kurių vertė siekia apie 100 milijardų dolerių, jo ekstradicijos dabar siekia Vašingtonas. Lietuvis net šešerius metus valdė kriptovaliutų biržą, kuria naudojosi įvairaus plauko nusikaltėliai – nuo teroristų iki seksualinių maniakų.

Antradienį Lenkijai ir Baltijos šalims pranešus apie sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikisi dėl šio klausimo artimiausiu metu apsispręsti Seime.  „Labai tikėjomės to sprendimo. Kalbėdamiesi su kolegomis regione, konsultuodamiesi su sąjungininkais, tuo pat metu žiūrėjome, kokios galėtų būti galimybės įsigyti ir gaminti įvairių tipų priešpėstines minas“, – prieš uždarą Seimo posėdį kalbėjo D. Šakalienė.

Joniškio rajono ir Panevėžio miesto savivaldybių merų pirmalaikiuose rinkimuose daugiau balsavo vyresnio amžiaus rinkėjai, aktyvesnės buvo moterys, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos duomenimis, iš viso rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. rinkėjų: 7,3 tūkst. jų rinko Joniškio rajono savivaldybės merą, 19,8 tūkst. – Panevėžio miesto. Joniškyje daugiausiai sulaukta 55–64 amžiaus grupės rinkėjų, jų balsavo 23,4 procento. Panevėžyje 22,8 proc.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, jog uždaro Seimo posėdžio metu parlamentarams nepristatys nieko naujo, mat šalies nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės yra žinomos ir nepakitusios. Visgi, generolas nurodo – geopolitinė situacija ir kylantys iššūkiai gali keistis priklausomai nuo to, kaip eisis derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties. „Iš manęs turbūt nieko naujo nepasakysiu dėl to, kad grėsmės – jos nepakito, jos išliko tokios pačios šiuo metu.

Antradienio popietę Seime prasidėjo uždaras posėdis, kokio nebuvo jau daugiau nei tris dešimtmečius. Posėdžio metu parlamentarai susipažins su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, gynybos bei divizijos planus, taip pat bus pristatytos Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atlikto audito išvados.  Toks posėdis Seime vyksta pirmą kartą po kiek daugiau nei 30 metų.

Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose atliekami įvairūs darbai ar rengiami masiniai renginiai.  Tai numatančios Rinkliavų įstatymo pataisos, kurias antradienį pateikė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė, sulaukė pritarimo po pateikimo. Jas parėmė 83 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 28  parlamentarai susilaikė.

Jungtinėms Valstijoms derantis su Rusija dėl taikos Ukrainoje, gali reikėti panaudoti kietąsias priemones, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Lietuva iš savo patirties „natūraliai turi tam tikro skeptiškumo“, kad taikos klausimą pavyks išspręsti vienu telefoniniu pokalbiu ar tik diplomatinėmis priemonėmis. „Jeigu pavyks, yra labai gerai, norime, kad būtų Ukrainos interesai pilnai atstovėti.

Seimo nariai antradienį susirinko į uždarą plenarinį posėdį, jame politikams pristatoma saugumo situacija regione ir pasaulyje, su tuo susiję Lietuvos kariuomenės poreikiai. Toks posėdis rengiamas po beveik 34 metų pertraukos ir organizuojamas Lietuvai ketinant smarkiai didinti finansavimą krašto apsaugai.

Už krizių valdymą ir pagalbą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Hadja Lahbib antradienį paragino nedelsiant nutraukti atsinaujinusį smurtą Gazos Ruože, Izraeliui surengus intensyviausius smūgius nuo paliaubų įsigaliojimo. Palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad žuvusiųjų per Izraelio smūgius antradienį padaugėjo iki bent 413. „Atsinaujinusi eskalacija Gazos (Ruože) yra siaubinga.

Antradienį naujuoju Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku paskirtas profesorius Mindaugas Jurkynas. Praėjusių metų gegužę į šią aukščiausiąją visuomeninio transliuotojo valdymo instituciją antrai kadencijai jį delegavo prezidentas Gitanas Nausėda. „Yra išrinkimas, pritarimas.

Telšių Žemaitės gimnazijoje – skandalas. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkiniams reikalams, technologijų mokytojas K. Streckis įtariamas siuntinėjęs pornografiją nepilnametėms. Ne viena moksleivė taip pat daijosi savo patirtimis, kaip mokytojas mokykloje nederamai elgėsi su merginomis.  Kovo 10–ąją gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys buvo informuotas apie tai, kad gimnazijos technologijų mokytojas per programėlę „TikTok“ išsiuntė pornografinę nuotrauką.

Belaukiant, ką Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas skambučio metu apsitars dėl karo Ukrainoje baigties sąlygų, kyla neramumų, jog JAV norės pripažinti Krymo regioną kaip priklausantį Rusijai. Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis mąsto, kad toks galimas variantas atneštų papildomų neramumų, tačiau viskas vyktų ne taip greitai.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seimui pristatė įstatymo pataisas, kuriomis siūlo pavesti Viešojo saugumo tarnybai (VST) saugoti teismų pastatus bei užtikrinti juose viešąją tvarką. „Ne vieną kartą buvo įvairiausi vandalizmo atvejai, užpulti teisėjai. Teismai yra viena iš tų institucijų, kuri dažniausiai patiria melagingus pranešimus dėl užminavimo.

Seimas antradienį priėmė svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą.  „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad jis siūlys nustatyti 10 tūkst. eurų ribą, o ne 15 tūkst. eurų, kaip numatyta pirminiame projekto variante. Šiuo metu ši riba yra 5 tūkst. eurų.

Ukmergės rajono meras Darius Varnas medžioklės metu įkliuvo girtas, skelbia portalas „Delfi“. Anot portalo, šią žinią pranešė anonimas. Šis įvykis esą fiksuotas praėjusių metų gruodžio mėnesį.  Aplinkosaugininkai patvirtino, kad D. Varnas, turėdamas ginklą, buvo neblaivus.  „Gruodžio 21 dieną, medžioklės metu, Ukmergės rajono merui Dariui Varnui nustatytas 1,83 neblaivumas. Tai antro patikrinimo duomenys.

Seimas svarsto panaikinti 65 metų ribą dirbti valstybės tarnyboje. Antradienį po pateikimo už atitinkamą Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo aštuoni, 34 susilaikė.

Valdančiosios koalicijos narės „Nemuno aušros“ lyderiui aiškinant, kad „aušriečiai“ nepalaiko siūlymo pratęsti draudimą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti žemės ūkio produkciją, partijos deleguotas žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina tokiam ribojimui pritariantis, nes Lietuva turi moralinę teisę jį taikyti.

Indijos pareigūnų rankose – stambus kripto nusikaltėlis. Tai – 44-erių Rusijoje gyvenęs, tačiau Lietuvos pilietybę turintis Aleksejus Besčiokovas. Už neteisėtas kripto operacijas, kurių vertė siekia apie 100 milijardų dolerių, jo ekstradicijos dabar siekia Vašingtonas. Lietuvis net šešerius metus valdė kriptovaliutų biržą, kuria naudojosi įvairaus plauko nusikaltėliai – nuo teroristų iki seksualinių maniakų.

Vyriausybei sustabdžius antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko projektą ir atnaujinant jo sąlygas, o premjerui keliant klausimus dėl vėluoti galinčio pirmojo vėjo parko vystytojos „Ignitis“ grupės vadovų atsakomybės, buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė laikosi nuomonės, jog šie procesai susiję su valdančiosios koalicijos atstovų verslo interesais sausumos vėjo energetikoje.

Valdančiųjų sudarytos mokesčių darbo grupės narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas sako, jog grupės siūloma alternatyva – progresinis azartinių lošimų mokestis būtų teisingesnis nei nekilnojamojo turto (NT) mokestis mažos vertės būstui.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Konservatorė ir buvusi premjere Ingrida Šimonytė tikisi, kad sostinės Algirdo Goštauto gatvėje kuriamas ministerijų miestelio projektas nebus stabdomas. Anot jos, bet kokiu atveju prie projekto reikės grįžti ateityje.  „Man nelabai aiškūs motyvai. Čia daug tokių diskusijų, kur kalbama apie kai kurių projektų stabdymą. Tai matyt pateiks Turto bankas visus argumentus bei reikalingą informaciją. Ir tikiuosi, kad jis nebus sustabdytas toje stadijoje, kai jau reikia projektą įgyvendinti.

Buvusios premjerės Ingridos Šimonytės neįtikina „aušriečių“ argumentai, esą praėjusią savaitę siūlymo pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams jie nepalaikė dėl šiame projekte palikto draudimo importuoti žemės ūkio produkciją. Pasak politikės, tokios nuostatos praėjusių metų sausį reikalavo pats „Nemuno aušros“ ministerijai šiuo metu vadovaujantis Ignas Hofmanas.