Karas Ukrainoje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per privačią vakarienę su koalicijos biudžeto įstatymų leidėjais neva pavadino savo grindžiamos politikos Ukrainos atžvilgiu kritikus „antipatriotiniais provincijos asilais“, rašo POLITICO.  Kaip teigiama leidinyje, šis pareiškimas esą buvo išsakytas 2024 m. sausio mėnesį kanceliarijos biure, esančiame Berlyne.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje baigtis turės įtakos Europos saugumui daugelį metų. „Dėl Ukrainos Europa ir pasaulis šiuo metu yra kryžkelėje. Kaip pasibaigs karas prieš Ukrainą, turės įtakos ir formuos visos Europos saugumą ateinančioms kartoms. Mes tai labai, labai rimtai vertiname,“ – sakė premjeras.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad dėl blogų išsireiškimų apie JAV vadovą Donaldą Trumpą vėliau gali tekti gailėtis, rašo „dailymail.co.uk“. J. D. Vance'as apie tai žiniasklaidai kalbėjo iškart po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino D. Trumpą gyvenant Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“. „Manymas, kad Zelenskis pakeis prezidento [D.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pareiškė, kad nėra jokio pagrindo vadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi, praneša NRK, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis „Manau, kad tai visiškai nepagrįsta.

Prancūzijos vyriausybė teigia nesupranti, kodėl JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis yra kaltas dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, rašo „Reuters“.  Pasak Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai, per pastarąsias keletą dienų D. Trumpas išsakė ne vieną komentarą apie Ukrainą, tačiau nediskutavo su Europos sąjungininkais.  „Mes nelabai gerai suprantame [D. Trumpo] logikos“, – sakė Prancūzijos atstovė Sophie Prima.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį toliau puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“, įtampai tarp Kyjivo ir Vašingtono didėjant.  „Diktatorius be rinkimų, Zelenskis verčiau veiktų greitai, kitaip liks be šalies“, – parašė D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ apie Ukrainos lyderį, kurio penkerių metų kadencija baigėsi pernai.  Pagal Ukrainos įstatymus, rinkimai karo metu negali būti rengiami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiandien nėra kitų variantų, kaip garantuoti Ukrainos saugumą, tik narystė NATO arba stipri kariuomenė su stipria oro gynyba ir užsienio karių kontingentu.  Per pokalbį su žiniasklaidos atstovais Ukrainos vadovas sakė, kad Ukraina yra tokioje padėtyje, kad daug saugumo garantijų variantų tiesiog nėra.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl jos ateities. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV ir Rusijos pareigūnai Saudo Arabijoje surengė aukšto lygio derybas, kuriose Kyjivas nedalyvavo. „Tai pagrindinis Kanados ir daugumos mūsų sąjungininkų principas (...) Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė J. Trudeau prieš susitikimą dėl karo ir Europos saugumo, kurį rengia Prancūzija.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieštaraudama JAV vadovo Donaldo Trumpo kaltinimams, esą už tai atsakingas Kyjivas. „Ne kas kitas kaip Putinas pradėjo ir norėjo šio karo Europos širdyje“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškime. „Iš visų jėgų stengiamės toliau stiprinti Ukrainą“, – pridūrė ministrė.

Kyjivas trečiadienį paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius apie sausumos ataką iš Kursko srities į Ukrainą. „Putino informacija apie didelio masto Rusijos puolimą yra melas“, – sakė už kovą su dezinformacija atsakingas pareigūnas Andrijus Kovalenka, kuris pridūrė, kad Rusijos žvalgybos dalinys bandė kirsti sieną, bet buvo sunaikintas.

Per aukšto lygio derybas Rijade Rusija ir JAV aptarė galimybę surengti rinkimus Ukrainoje, trečiadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  Pasak Rusijos naujienų agentūrų, per antradienį vykusį JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą įvyko „pasikeitimas nuomonėmis“ šia tema. „Žinoma, sprendimas dėl to negali būti priimtas Maskvoje ar Vašingtone“, – pridūrė D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad neparduos savo šalies sudarant bet kokį susitarimą su JAV dėl galimybės naudotis svarbiausiais ukrainiečių ištekliais.  Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad nori susitarti su Ukraina ir gauti prieigą prie šios šalies retųjų elementų – tai būtų sąlyga tam, kad JAV toliau remtų jos kovą su Rusijos invazija.

Šiaurės Korėjos kareiviams Rusijos Kursko srityje jų vadai draudžia pasiduoti į nelaisvę ir pasakoja, kad jie čia kovoja su Pietų Korėjos kariškiais. Tai interviu Pietų Korėjos leidiniui „Chosun Ilbo“ pareiškė vienas iš dviejų Šiaurės Korėjos kareivių, kuriuos ukrainiečiai paėmė į nelaisvę. 26 metų vyras vardu Ri sakė, kad jis yra eilinis, žvalgas snaiperis, tarnauja armijoje nuo 2015 metų ir netrukus turėjo būti demobilizuotas.

Ukrainos valdžios institucijų deklaruojamų milžiniškų retųjų žemių metalų atsargų nepatvirtina JAV geologijos tarnyba ir jų nėra visose žinomose pasaulio naudingųjų iškasenų duomenų bazėse, rašo „Bloomberg“ ekspertas Javieras Blasas. JAV geologijos tarnybos ir kasybos pramonės atstovų teigimu, Ukraina nėra svarbus retųjų žemių metalų šaltinis, skelbia „Bloomberg“. Vieninteliai aptikti skandžio telkiniai yra per maži, kad juos būtų galima pelningai išgauti.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai gali būti panaikintos tik sustabdžius agresiją ir pašalinus jos padarinius, Prezidentūros pranešime teigia Gitanas Nausėda. „Sankcijos gali būti panaikintos tik tada, kai agresija bus sustabdyta ir jos padariniai pašalinti“, – sakė šalies vadovas, pridūręs, kad privalu užtikrinti Rusijos atsakomybę už agresijos ir karo nusikaltimus.

Pirmieji 25 „Radarom!“ akcijos metu nupirkti lietuviški dronai antradienį pasiekė Ukrainos karius, praneša organizacija „BLUE / YELLOW“. Artimiausiu metu karius taip pat turėtų pasiekti 100 FPV dronų „Prodrone7“,  20 FPV dronų „Babay 10“ bei 100 FPV dronų „Khyzhak 10“, pagamintų Ukrainoje. Pirmieji į Ukrainą pristatyti lietuviški dronai pagaminti „Baltic Viper“ įmonėje. Jie skirti dviems daliniams.

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) trečiadienį paskelbtos apklausos duomenimis, 57 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Šios apklausos rezultatai paskelbti praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, esą tik 4 proc. ukrainiečių teigiamai vertina V. Zelenskį.  Respublikonas, ragindamas Ukrainoje surengti prezidento rinkimus, apie V. Zelenskį pareiškė: „Jo reitingas sumažėjo iki keturių procentų.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentu. Vizitu JAE jis užbaigė savo kelionę po užsienį, kurios metu buvo Saudo Arabijoje surengtos aukščiausio lygio Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnų derybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė specialiajam Donaldo Trumpo pasiuntiniui Keithui Kelloggui pasivaikščioti Kyjivo gatvėmis ir pasikalbėti su miesto gyventojais, rašo BBC. K. Kelloggas į Kyjivą atvyko trečiadienį ryte. V. Zelenskis pareiškė, kad „labai svarbu, jog jis pats vaikščiotų Kyjivo gatvėmis, kitais miestais“, kad pamatytų tikrąją padėtį ir išsklaidytų Rusijos skleidžiamą dezinformaciją.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir apkaltinus Ukrainą dėl vykstančio karo, ekspertai sutaria, kad tai kelia didelius nuogastąvimus. Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali parduoti Ukrainos, rašo „Sky news“. Spaudos konferencijoje trečiadienį V. Zelenskio buvo klausiama apie tai, kad jis atsisakė Donaldo Trumpo pasiūlymo, pagal kurį JAV galėtų pasiimti dalį Ukrainos retųjų žemių iškasenų. „Aš saugau Ukrainą“, – sako jis. „Negaliu parduoti mūsų šalies“, – priduria V. Zelenskis. V. Zelenskis sako, kad Amerikos reikalavimai dėl 500 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pareiškė, kad Ukraina turėtų surengti naujus prezidento rinkimus. Tai jis įvardijo kaip sąlygą taikai. „Turime situaciją, kai Ukrainoje nebuvo rinkimų, kai Ukrainoje galioja karinė padėtis, iš esmės karinė padėtis, kai Ukrainos lyderis, nenoriu to sakyti, bet jo reitingas sumažėjo iki 4 proc.“ – sakė jis. Zelenskis atsakė Trumpui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkirto D. Trumpui.

Lenkų vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį pareiškė, kad Rusijos kaimynės neturėtų būti taikdarės Ukrainoje. „Lenkija tikrai nesiunčia ir nesiųs karių į Ukrainą“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. „Šiandien nėra jokios valstybių koalicijos, kuri planuotų siųsti savo pajėgas į Ukrainą“, – pridūrė jis. „Turime apsaugoti rytinį NATO flangą, – tęsė jis. – Hibridinių išpuolių rizika vis dar išlieka, ir tokie išpuoliai vyksta.

Trečiadienį į Kyjivą atvyko specialusis JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo „Kanal 24“. Jį pasitiko JAV ambasadorė Ukrainoje Brigid Brink. Į Kyjivą jis iš Lenkijos atvyko traukiniu. Trečiadienį jis turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „Sky news“. „Gera vėl grįžti į Kyjivą“, – teigė jis. Susitikimas vyks praėjus vos dienai po JAV ir Rusijos derybų Saudo Arabijoje. „Manęs laukia nuostabios derybos su prezidentu Zelenskiu“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis turėtų surengti rinkimus Ukrainoje, rašo „Sky news“. Tai jis įvardijo kaip sąlygą taikai. „Turime situaciją, kai Ukrainoje nebuvo rinkimų, kai Ukrainoje galioja karinė padėtis, iš esmės karinė padėtis, kai Ukrainos lyderis, nenoriu to sakyti, bet jo reitingas sumažėjo iki 4 proc.“ – sako jis. „Jei Ukraina nori sėsti prie derybų stalo, argi žmonės neturėtų pasakyti – juk jau seniai nebuvo rinkimų?“ – klausia D. Trumpas.

Rusija ir Jungtinės Valstijos po derybų, kurias Kyjivas sukritikavo kaip kalbas apie karą Ukrainoje nedalyvaujant ukrainiečiams, susitarė sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl karo šioje šalyje užbaigimo. Vašingtonas pažymėjo, kad po pirmųjų aukšto lygio oficialių Vašingtono ir Maskvos derybų nuo 2022-aisiais prasidėjusios invazijos į Ukrainą Europos šalys kada nors turės sėsti prie derybų stalo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atidėjo savo vizitą į Saudo Arabiją. Anot „Reuters“ šaltinių, Ukrainos lyderis kelionę atidėjo dėl to, kad nelegitimizuotų antradienį Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir JAV atstovų susitikimo. Pats V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad kelionę į Saudo Arabiją atideda iki kovo 10 d., nes nenori „jokių sutapimų“. „(Ukraina – red. past.) nenorėjo atrodyti, kad kažkam, kas įvyko Rijade, suteikia teisėtumo“, – leidiniui sakė vienas iš šaltinių.

Rusai naktį vėl masiškai atakavo Ukrainą, rašo UNIAN. Paleista daugybė dronų, smogta Odesai. Oro pavojus Odesoje paskelbtas apie 22 val. Masinė dronų ataka Odesos meras Genadijus Truchanovas ir srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas kreipėsi į rajono gyventojus su prašymu likti slėptuvėse. Pranešta, kad dronai skraidė vienas po kito nuo Juodosios jūros pusės. Mieste nugriaudėjo daug sprogimų, socialiniuose tinkluose pranešama apie gaisrus, dūmus ir smūgius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasigyrė dėl „sėkmingų derybų“ su Rusija, rašo „Ukrainska Pravda“.  D. Trumpas socialiniame tinkle teigė: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos, nors sakė esąs vis labiau įsitikinęs, kad po JAV ir Rusijos derybų pavyks susitarti dėl karo pabaigos. D. Trumpas padidino spaudimą V. Zelenskiui surengti rinkimus – tai yra vienas iš pagrindinių Maskvos reikalavimų – ir papriekaištavo ukrainiečiui, kad jis skundžiasi negavęs pakvietimo į derybas Saudo Arabijoje.

Europos Sąjunga svarsto skirti Ukrainai karinę pagalbą, kurios vertė siektų mažiausiai 6 mlrd. eurų, rašo „Politico“. Pasak leidinio šaltinių, ES planuoja suteikti Ukrainai 1,5 mln. artilerijos sviedinių, oro gynybos sistemų ir įrangos, kuri būtu skirta Ukrainos brigadoms. Tiesa, neatmetama, kad karinės paramos vertė gali išaugti iki 10 mlrd. eurų po to, kai bus tiksliai nuspręsta, ką ES valstybės gali perduoti Kyjivui.

Vokietijai reikia kariuomenės, sugebančios gąsdinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Be to, pabrėžiama, kad kitai šios šalies vyriausybei teks spręsti itin svarbias karinio personalo, įrangos ir finansavimo užduotis. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas, 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje metu Vokietijos vyriausiasis kariuomenės karininkas Alfonsas Maisas teigė, kad šalies pajėgos yra menkai aprūpintos.

Šiuo metu Rusija naudojasi diplomatija, kad vilkintų laiką ir kauptų gyvąją jėgą, korėjietiškas raketas bei „šahedus“. Kaip rašo „Ukrinform“, tokią nuomonę „Telegram“ kanale išsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. „Rusija dabar dėsis, kad ji nori taikos labiau nei bet kas kitas – jie toliau intensyviai skleidžia 2024-ųjų vasaros naratyvą, kad esą Ukraina nenori nutraukti karo.

Aukštas Ukrainos pareigūnas antradienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad pradėjo pokalbius su Rusija nedalyvaujant Ukrainai, kai Vašingtono ir Maskvos pareigūnai  surengė pirmąjį po įsiveržimo į Ukrainą susitikimą.  "Tiek (buvę JAV prezidentai) Barackas Obama iki 2014 m., tiek Joe Bidenas prieš šį karą kalbėjosi su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, o kažkas iš Trumpo komandos nuvedė jį tuo pačiu keliu.

Lenkijos prezidentas pareiškė, kad JAV pareigūnai jį patikino, jog Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje. Andrzejus Duda pateikė šį pranešimą žurnalistams po susitikimo su Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.  Pastarąją savaitę griuvo senieji įsitikinimai dėl Vašingtono vaidmens garantuojant Europos saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vizitas į Saudo Arabiją, turėjęs įvykti trečiadienį, atšaukiamas ir perkeliamas į kovo 10 d. Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė Ankaroje per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją, rašo „Ukrinform“. „Negalima be Ukrainos priimti sprendimų, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kelti tų ar kitų sąlygų. Mes nebuvome pakviesti į šį rusų ir amerikiečių susitikimą Saudo Arabijoje. Mums tai buvo staigmena.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Turkija būtų ideali šeimininkė bet kokioms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po beveik tris valandas trukusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris siekia sustiprinti Kyjivo poziciją po JAV vadovo Donaldo Trumpo kontakto su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį po aukšto lygio derybų Saudo Arabijoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasisako už sankcijų Maskvai mažinimą. Sankcijos Maskvai buvo įvestos, kai ji užpuolė Ukrainą.  „Buvo didelis suinteresuotumas pašalinti dirbtines kliūtis abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo plėtrai“, – po derybų su aukščiausiais JAV pareigūnais Rijade žurnalistams  sakė S. Lavrovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu viešintis Turkijoje, pirmą sykį pakomentavo situaciją, kurioje Ukraina atsidūrė po JAV ir Rusijos derybinių grupių susitikimo Saudo Arabijoje. „Įdomu, iš kur tas pojūtis, kad Ukraina dabar sutiks su ultimatumais, jei sunkiausiu metu mes nesutikome su Rusijos Federacijos ultimatumais?“ ‒ pareiškė jis spaudos konferencijos metu.

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“. Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po Rijade surengto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkuriuo metu turės sėdėti prie stalo, nes jie taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio. Jis taip pat nurodė, kad jei karas Ukrainoje baigsis, Vašingtono ir Maskvos ryšiai gali sustiprėti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Ankaroje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Kyjivui siekiant sustiprinti savo pozicijas atsakant į JAV ir Rusijos derybas.  V. Zelenskis vėlai pirmadienį atskrido į Turkijos sostinę iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir „Telegram“ kanale sakė, kad su R. T. Erdoganu aptars belaisvių mainus ir kitus klausimus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad vasario 17 d. smogė Rusijos strateginiams objektams, rašo UNIAN. Anot štabo, Krasnadoro krašte smogta naftos siurblinėms „Kropotkinskaja“ ir „Andreapol“. Abi jos užtikrino degalų transportavimą rusų kariuomenės reikmėms. Kaip skelbia ukrainiečiai, abi siurblinės neveikia, „o tai gerokai apsunkins agresoriaus aprūpinimo degalais logistiką“. Naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus. Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas. Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, oficialiame Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas Donaldui Trumpui nurodė, jog reikia „šalinti pagrindines karo priežastis“, ir sutiko su derybomis.

Kol Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, CNN aprašė, kas vyksta Ukrainos fronte. Anot leidinio, Rytų Ukrainoje Rusija tęsia intensyvius puolimus keliose vietovėse, daugiausiai Donecke. Kas vyksta fronte? Dėl tolesnio Rusijos veržimosi link Kurachovės miesto šiame rajone esantys Ukrainos daliniai gali būti apsupti. Tačiau Karo studijų institutas (ISW) sako, kad rusai, atrodo, prarado nemažai šarvuočių bandydami stumtis į vakarus.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen JAV pasiuntiniui Keithui Kelloggui pareiškė, kad Europa nori bendradarbiauti su Vašingtonu siekiant taikos Ukrainoje ir yra pasirengusi labiau apginkluoti Kyjivą. „Finansiniu ir kariniu požiūriu Europa turi atnešusi daugiau nei bet kas kitas. Ir mes pasistengsime“, – U. von der Leyen parašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su K. Kelloggu Briuselyje.

Komentuodama antradienį Rijade vykstantį JAV ir Rusijos atstovų susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo nepervertinti šių pokalbių. „Neturėtume daryti didžiulės klaidos ir dar paslaugos Putinui, sureikšmindami šiuos pokalbius labiau, nei jie iš tikrųjų yra“, – sakė ministrė antradienį ZDF laidai „Morgenmagazin“. Tai, anot jos, yra „kontakto užmezgimas“. Europiečiai turi išlaikyti „labai šaltą protą“, reikalavo A. Baerbock.

Kinija antradienį prieš Saudo Arabijoje rengiamą JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimą pareiškė, kad tikisi, jog derybose dėl karo Ukrainoje galės dalyvauti „visos šalys ir suinteresuotosios pusės“. Paklaustas apie diskusijas, kuriose nedalyvauja Ukraina, Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas sakė, kad Kinija „džiaugiasi matydama visas pastangas siekti taikos“. „Tikimės, kad visos šalys ir suinteresuotosios šalys tinkamu laiku galės dalyvauti taikos derybose“, – p...