Karas Ukrainoje

Ukrainos kariuomenės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pranešė skaudžią žinią – balandžio 12-ąją, vykdydamas kovinę misiją F-16 lėktuvu, žuvo 26 metų pilotas Pavlo Ivanovas. Kaip teigiama pranešime, jaunas vyras žuvo mūšyje, gindamas savo gimtąją žemę nuo okupantų. Ukrainos kariuomenė reiškia gilią užuojautą žuvusio piloto šeimai ir pažymi – Pavlo buvo vienas iš tų, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybe, kad sustabdytų priešą.

Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti per praėjusią naktį įvykdytus 88 nepilotuojamųjų rusų orlaivių antskrydžius, kurių taikiniu buvo Ukrainos sostinė Kyjivas, antras pagal dydį šalies miestas Charkivas ir kiti regionai, pranešė valdžia. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė oro gynybos arba elektroninių trikdžių priemonėmis neutralizavusios 70 iš 88 bepiločių. Taip pat buvo smogta Odesos, Dnipropetrovsko ir Donecko regionams.

Iranas ir JAV šeštadienį pradėjo netiesiogines derybas Omane dėl Teherano branduolinės programos, pranešė iraniečių užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Prasidėjo netiesioginės derybos tarp Irano užsienio reikalų ministro dr. Abaso Aragčio ir JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Artimųjų Rytų reikalams Steve'o Witkoffo“, – paskelbė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Bagajis.

Rusijos kare prieš Ukrainą samdiniais kovoja maždaug 200 Kinijos piliečių, remdamasi su Amerikos žvalgybos duomenimis susipažinusių oficialių JAV asmenų ir vieno buvusio Vakarų žvalgybos pareigūno suteikta informacija pranešė „Reuters“. „Buvęs su šiuo klausimu susipažinęs Vakarų žvalgybos pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad už Rusiją kovoja maždaug 200 kinų samdinių, su kuriais Kinijos vyriausybė jokio ryšio neturi“, – teigiama straipsnyje.

Lietuva šiais metais Ukrainai papildomai skirs dar 30 mln. eurų karinės paramos, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Apie tokį įsipareigojimą sąjungininkus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo Briuselyje, dalyvaudama Ramšteino grupės susitikime. Kaip BNS nurodė D. Šakalienė, 20 mln. eurų bus skirta amunicijai, dar 7 mln. eurų – trumpo nuotolio elektroninio kovos priemonėms, šias įsigyjant iš Lietuvos gynybos pramonės įmonių, o likę 3 mln.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas stengiasi sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą ir jau „mato pažangą“. „Stengiamės sustabdyti šį karą. Kiekvieną savaitę žūsta 2500 ar daugiau jaunų žmonių. Tiek rusų, tiek ukrainiečių. Jie nėra amerikiečiai, bet jie yra žmonės. Mes stengiamės tai sustabdyti“, –  Amerikos vadovą cituoja UNIAN. D. Trumpas taip pat išreiškė viltį, kad greitai pavyks nutraukti ugnį Ukrainoje.

Penktadienį vėlai vakare baigėsi daugiau nei keturias valandas trukęs Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo pokalbis, kurio pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters“. Kremlius savo interneto svetainėje paskelbė nuotraukas, kuriose jiedu spaudžia vienas kitam rankas, ir patvirtino, kad susitikimas įvyko. „Susitikimo tema – Ukrainos sureguliavimo aspektai“, – teigiama oficialiame pranešime.

Praėjus savaitei po 19 gyvybių nusinešusios Rusijos raketų atakos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė  įvykio vietoje savo gimtajame Kryvyj Riho mieste. „Įprastas miesto rajonas. Aplink tik gyvenamieji namai, tik civiliniai pastatai“, – sakė jis. Anot V. Zelenskio, pasaulis neturi pamiršti, kad Rusija nevertina žmonių gyvybių. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas žaidimų aikštelėje padeda pliušinį meškiuką ir gėlių aukų pagerbimo vietoje netoli mokyklos.

Kyjivas ir Vašingtonas derasi dėl naudingųjų išteklių susitarimo, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiko būdu „susigrąžinti“ ankstesnę JAV pagalbą Ukrainai, rašoma „The New York Times“. Ukrainos delegacija penktadienį atvyko į Vašingtoną naujam derybų raundui dėl sandorio, pagal kurį JAV įgytų didelę Ukrainos gamtinių išteklių dalį.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkus daryti pažangą dėl galimo taikos pajėgų dislokavimo, kuris, sustabdžius kovas, galėtų būti atgrasomasis veiksnys nuo būsimų Rusijos atakų. „Turime aiškiai apibrėžti šio saugumo kontingento Ukrainoje dydį, struktūrą, dislokavimą, logistiką, palaikymą, įrangą ir ginkluotę“, – sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį kritikavo Rusiją, kad ši nesiima veiksmų karui Ukrainoje sustabdyti. Jo pastabos nuskambėjo tuo metu, kai jo pasiuntinys ruošiasi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.  „Rusija turi pajudėti“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, kai Kremlius pranešė, kad V. Putinas vėliau penktadienį susitiks su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.

Rusija paprašė Jungtinių Valstijų panaikinti sankcijas jos valstybinei oro transporto bendrovei „Aeroflot“, tačiau Vašingtonas dar neatsakė, balandžio 11 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašoma „Kyiv Independent“. Galimą tiesioginių oro susisiekimo paslaugų tarp JAV ir Rusijos atnaujinimą S. Lavrovas siejo su Vašingtono sprendimu dėl „Aeroflot“, kuriai tebegalioja griežtos sankcijos po to, kai Maskva 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nuo tos dienos, kai prieš mėnesį nuskambėjo pasiūlymas dėl paliaubų, Rusija paleido į Ukrainą apie 70 raketų, 2,2 tūkst. dronų bei 6 tūkst. valdomų bombų, penktadienį pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha. Per derybas Džidoje Ukrainos pareigūnai sutiko su JAV pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, jei Rusija laikysis sąlygų. Maskva atmetė šį susitarimą iškėlusi įvairių sąlygų.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 24 Rusijos dronus, 13 dingo iš radiolokatorių ekranų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.  Per Rusijos puolimą, trukusį nuo ketvirtadienio 9 val. iki penktadienio 9 val., Rusijos pajėgos paleido iš Rostovo srities balistinę raketą į Dnipro miestą, taip pat 39 kovinius „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairias dronų imitacijas iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko.  Penktadienį 9 val.

Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos galėtų būti dislokuotos Ukrainoje iki penkerių metų stebėti, kaip Rusija laikosi taikos sąlygų, pranešė „The Telegraph“.  „Didžioji Britanija svarsto galimybę dislokuoti karius Ukrainoje penkeriems metams, šiuos planus aptaria sąjungininkės“, – sakoma straipsnyje.  Planą svarsto „norinčiųjų koalicija“, ieškanti būdų, kaip išlaikyti taiką Ukrainoje pasibaigus karštajam karo etapui.

Jūrų pėstininkė Inha Čekinda tarnavo 1-ajame jūrų pėstininkų batalione, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Moteris pateko į nelaisvę gindama Mariupolį ir, praėjus trejiems metams, atvirai papasakojo, ką teko patirti Rusijos kalėjimuose. 2022 m. pradžioje Inhos vadas įsakė jai grįžti į užnugarį, tačiau ji prisijungė prie mūšio dėl Mariupolio. Miesto gynybos metu pėstininkė kartu su kitais gynėjais pateko į nelaisvę, kurioje išbuvo apie šešis mėnesius. „Slidstvo.

Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Steve‘as Witkoffas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakė, kad greičiausias būdas pasiekti susitarimą – Ukrainai padaryti nuolaidų dėl keturių regionų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink ketina anksčiau laiko atsistatydinti iš pareigų, laikraščiui „Kyiv Independent“ pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai. „Ambasadorė B. Brink atsistatydina po trejų metų darbo Ukrainoje“, – nurodė atstovas spaudai. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio iš pradžių atsisakė priimti B. Brink atsistatydinimo pareiškimą, kurį ji pateikė sausio mėn. vykdydama įprastą JAV administracijų kaitos procesą.

JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį susitiko Stambule, kad aptartų galimybes pratęsti judviejų ambasadų darbą, mat po to, kai prasidėjo Maskvos invazija Ukrainoje, ženkliai sumažėjo šių šalių atstovybių darbuotojų skaičius. Tai buvo jau antros tokio pobūdžio derybos, o surengtos jos buvo po to, kai pradėjęs savo antrąją kadenciją prezidentas Donaldas Trumpas vėl pamėgino atnaujinti santykius su Rusija, jei ši sutiks nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę maždaug 30 šalių gynybos ministrai aptarė „užtikrinimo pajėgų“ Ukrainai klausimą, tačiau pagrindiniai klausimai dėl jų misijos ir JAV paramos liko neatsakyti, rašoma „Reuters“. Susitikimas NATO būstinėje buvo paskutinis iš daugelio, kuriuose „norinčiųjų koalicija“ tarėsi, kaip jos galėtų įtvirtinti taiką, jei JAV tarpininkautų sustabdant kovas.

Ukrainos kariškio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu derasi, tačiau ruošiasi naujam puolimui, todėl nėra prasmės planuoti, jog po mėnesio įsivyraus taika, rašoma „Unian“. Karas Ukrainoje tęsis dar visus 2025-uosius metus, o realios derybos dėl taikos prasidės ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Kirilas Sazonovas. K. Sazonovas pažymėjo, kad nė vienas V. Putino užsibrėžtas tikslas Ukrainos atžvilgiu nėra pasiektas.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas teigė, kad Ukraina pareiškė JAV, kad sutikimas apriboti jos ginkluotųjų pajėgų dydį arba bendrą kariuomenės parengtį būtų „raudona linija“ sudarant susitarimą dėl Rusijos pradėto karo, praneša „Reuters“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad nori apriboti Ukrainos kariuomenės dydį.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey kalbėjo Briuselyje vykstančiame 30 valstybių „norinčiųjų koalicijos“ susitikime, teigdamas, jog reikia daryti didesnį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų karą, rašoma „Sky News“. „Kartu mes esame pasirengę užtikrinti Ukrainos ateitį po bet kokio taikos susitarimo“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.

Maskva atmetė Kyjivo kaltinimus, kad Kinija yra įsitraukusi į Rusijos karą Ukrainoje. „Taip nėra. Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Kinija visada užėmė labai, labai subalansuotą poziciją“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijos piliečiai dalyvauja kare. „V. Zelenskis neteisus“, – pažymėjo D. Peskovas.

Per trejus metus nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainos karinės oro pajėgos numušė maždaug 100 rusiškų balistinių raketų ir 40 raketų „Kinžal“, kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Karinių oro pajėgų vadavietės komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas.

Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek išaugo iš Ukrainos pabėgusių žmonių skaičius. Vasario pabaigoje ES gyveno apie 4,3 mln. nuo Rusijos karo iš Ukrainos pabėgusių ne ES piliečių, turinčių laikiną apsaugos statusą, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Tai yra 0,5 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesniu mėnesiu. Anot domenų, daugiau kaip 98 proc. minėtų asmenų yra Ukrainos piliečiai. Daugiausiai Ukrainos pabėgėlių – 1,17 mln. – priėmė Vokietija.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja sąjungininkes – Kinijos kariai kovoja Rusijos pusėje. Pirmą kartą Ukrainos kariai į nelaisvę paėmė agresorės pusėje kovojusius kinų karius. Oficialiai neutralitetą demonstruojantis Pekinas žada aiškintis atvejį. Tačiau menka paslaptis, kad Kinija yra didžiausia Rusijos rėmėja kare: padeda agresorei apeiti sankcijas ir tiekia karui tęsti būtinas prekes.

Ukrainos kariai iš rusų apšaudomo mūšio lauko išgabeno 20-mečio lietuvio kario savanorio Tomo Valentėlio kūną. Jaunuolis prieš kelias savaites, kovodamas su Rusijos pajėgomis, žuvo Ukrainos rytuose. Sudėtingą kūno išgabenimo operaciją ukrainiečiams organizuoti padėjęs lietuvis karys Vygintas Ušinskas susisiekė su jaunuolio tėvu. Sako – jis iš nuotraukos sūnų atpažino. Valdžia žada žuvusį didvyrį pagerbti kaip kiekvieną Lietuvos karį.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tykhijus po to, kai buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų okupantai vykdo egzekuciją Ukrainos gynėjams, pažymėjo, kad tokios egzekucijos tapo sisteminės, tačiau kiekviena iš jų šokiruoja savo žiaurumu.

Ukraina yra pasirengusi mokėti už būsimus JAV pagalbos paketus, įskaitant sistemas „Patriot“, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per pokalbį su žurnalistais jis sakė, kad Ukraina „nori ir yra pasirengusi“ pirkti papildomą paketą ir jau perdavė Amerikai, ką norėtų įsigyti. Pasak prezidento, tai Ukrainos reikalas nuspręsti, kokia forma už tai bus sumokėta. „Mes neprašėme būsimo paketo nemokamai“, - sakė V. Zelenskis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi įsigyti didelį JAV ginklų paketą. „Mes norime, esame pasirengę ir perdavėme amerikiečių pusei didelį paketą, kurį norime įsigyti“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.  „Mes buvome pasirengę rasti 30 ar 50 mlrd. (dolerių) šiam pirkiniui“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje 27–46 mlrd. eurų.

Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojo ir prekybos atstovo Taraso Kačkos teigimu, šalis yra pasirengusi derėtis su JAV dėl muito mokesčių JAV produktams panaikinimo. Šią mintį T. Kačka išsakė duodamas interviu dienraščiui „Ekonomična pravda“. Pareigūno teigimu, iš JAV į Ukrainą įvežama prekių už 3–4 mlrd. JAV dolerių, o tokiai produkcijai yra taikomi arba labai maži muito mokesčiai, arba jų visai nėra. „Mes esame pasirengę atšaukti muitą amerikietiškiems produktams.

Didžiosios Britanijos karalius Karolis III savo kalboje parlamente Romoje įspėjo, kad taika nėra savaime suprantamas dalykas ir pagyrė Italiją už jos paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. „Taika niekada, niekada neturėtų būti traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas“,  – sakė monarchas trečiadienį, trečiąją savo keturių dienų valstybinio vizito Italijoje dieną. Karalių III kelionėje lydi žmona karalienė Camilla.

Europos Sąjunga perdavė Ukrainai finansinės pagalbos už dar vieną milijardą eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisija. Lėšos suteiktos paskolos forma, o paskola bus grąžinama iš ES įšaldyto Rusijos turto. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išmoką pavadino „investicija į bendrą ateitį“. „Mes remiame įspūdingas Ukrainos pastangas vykdant reformas bei stipriname mūsų ryšius – tiek erdvės, saugumo ir gynybos srityse, tiek kuriant klestinčią verslo aplinką“, – pranešime teigė ji.

Kinijos kovotojų, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, suėmimas kol kas paliko daugiau klausimų nei atsakymų. UNIAN paklausė Ginkluotojų Ukrainos pajėgų bepiločių orlaivių būrio vado Igorio Lucenkos, dėl kokių priežasčių į karą galėjo įsitraukti Kinijos piliečiai. Vakar V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. Tačiau pirmieji pranešimai apie kinų karių buvimą fronte pasirodė prieš metus.

Ukrainos premjeras sako, kad delegacija šią savaitę vyks į JAV atnaujinti derybų dėl susitarimo dėl mineralų, rašo „Sky News“. Per spaudos konferenciją Briuselyje Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis buvo paklaustas apie galimą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV. Paklaustas, ar Kijevas turi kokių nors raudonų linijų dėl susitarimo, jis atsakė, kad jos apima šalies konstituciją, jos europinius siekius ir tarptautinius teisės aktus.

Trečiadienį Ukrainos pajėgos parodė, kaip, nepaisant brangiai kainuojančios pasienio apsaugos – minų lauko, prieštankinio griovio ir „drakono dantų“ – Ukrainos kovotojams pavyko patekti į Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Ukrainos kariškiai parodė, kaip jie prasiveržė pro Rusijos Federacijos Belgorodo srities sieną. Žinoma, kad šios vietos gynybai priešas išleido daugiau kaip 10 mlrd. rublių (apie 105 tūkst.

Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, bet kokias užsienio pajėgas Ukrainoje traktuos kaip grėsmę savo saugumui. „Tai kelia tiesioginių karinių veiksmų riziką tarp dalyvių (...) iš atskirų NATO valstybių, o kartu viso Aljanso, bei mūsų šalies“, – sakė ji Maskvoje. Taip kalbėdama, M. Zacharova patvirtino Rusijos poziciją dėl Vakarų Ukrainos rėmėjų svarstymų, ar būtų įmanoma nusiųsti karių į Ukrainą be Maskvos pritarimo.

JAV analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus Ukrainoje atskleidžia Rusijos „desperacija“ svarbiausiose srityse, rašo „Sky News“. Viena iš pagrindinių pastarųjų mėnesių karo Ukrainoje temų buvo nuolatinės Rusijos pastangos užimti Pokrovską. Šio miesto, kurį Rusijos žiniasklaida vadina „vartais į Donecką“, kontrolė leistų Maskvai smarkiai sutrikdyti Ukrainos tiekimo linijas Rytų fronte.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo sričių puolimą. „Jau beveik savaitę stebime kone padvigubėjusį priešo atakų skaičių visose pagrindinėse atkarpose“, – portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Rusų tikslas esą ir toliau yra kurti buferinę zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą yra apie tai kalbėjęs.

Kinija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad kinų kariai kovoja Ukrainoje Rusijos pusėje, pavadindamas juos neturinčiais pagrindo. „Ukraina turėtų teisingai vertinti Kinijos pastangas ir konstruktyvų vaidmenį, ieškant politinio sprendimo Ukrainos krizėje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kinija esą šiuo metu vertina padėtį Ukrainoje.

Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Kyjivas sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis Ukrainos rytinėje Donecko srityje.  „Negaliu komentuoti šio klausimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas atsakyti į Ukrainos teiginius.

Ukraina turėtų būti pasirengusi galimybei, kad Rusijos kariai vėl gali įsiveržti į jos teritoriją iš Baltarusijos. Tai interviu portalui „lb.ua“ pareiškė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, paklaustas apie rudenį rengiamas bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2025“. „Visos pratybos turi tam tikrą tikslą. Ir vienas iš tokių tikslų yra paslėptas puolamųjų karinių grupuočių kūrimas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako neabejojanti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimu Rusijai ketvirtus metus tęsiant karą Ukrainoje.  „Man asmeniškai atrodo, kad labai aktyvus Kinijos dalyvavimas tiek finansiškai, tiek politiškai, tiek kitomis priemonėmis, remiant Rusiją, neturėtų kelti jokių abejonių, koks yra Kinijos vaidmuo, koks yra jos tikslas ir kaip sėkmingai veikia ši blogio ašies komanda“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.

Per Rusijos praėjusios nakties atakas visoje Ukrainoje buvo sužeistas mažiausiai 21 ukrainietis, trečiadienį pranešė regionų pareigūnai, Maskvai nepaisant JAV pastangų užtikrinti paliaubas ir tęsiant smūgius iš oro. Per didžiausią ataką centriniame Ukrainos pramoniniame Dnipropetrovsko regione buvo sužeista 15 žmonių, socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis paskelbė kelių apgadintų pastatų nuotraukas ir nurodė, kad nukentėjusiųjų amžius – nuo 18 iki 87 metų.

Ukrainos gynybos pajėgos naktį į trečiadienį numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius, informuoja oro pajėgos. Kaip teigiama, nuo antradienio, balandžio 8 d., 20 val. rusai puolė Ukrainą pasitelkdami 55 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, kurie buvo paleisti iš Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko ir Čaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas). Trečiadienio, balandžio 9 d., 8.30 val.

Per bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipro mieste buvo sužeista 14 žmonių, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Kol kas žinome apie 14 per bepiločių orlaivių ataką prieš Dniprą nukentėjusių žmonių, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 87 metų“, – parašė S. Lysakas. Kaip teigiama, pusė sužeistųjų buvo hospitalizuoti. Vieno žmogaus būklė sunki, o kitų – vidutinio sunkumo.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja Kinijos piliečius kovoti Ukrainoje.  Jis teigė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo išsiųsti į frontą.

Balandžio 8 d. vakare Rusijos kariuomenė smogė Charkivui, kilo gaisras, miesto meras pranešė apie vieną nukentėjusįjį. Apie tai „ Telegram“ pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas, praneša „Ukrinform“. „Charkive, Kyjivo rajone, smogė rusų lėktuvas. Vietoje kilo gaisras. Informacija apie nukentėjusiuosius ir žalą tikslinama“, – sakė jis pareiškime. Karinės oro pajėgos pranešė apie atakos bepiločių orlaivių judėjimą link Charkivo.