Karas Ukrainoje

Reikia nelaukti stebuklo iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dirbti kiekvieną dieną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, rašo UNIAN. Pirmiausia jis aptarė situaciją Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose. Anot jo, šie miestai susiduria su sunkiais išbandymais. „Ir ten, ir kitomis kryptimis Rusija patyrė daugiausia nuostolių šiame kare.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, sakydamas kalbą Europos Parlamente (EP) ir minėdamas 1 000 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, paragino Europą labiau spausti Maskvą siekti, jo žodžiais tariant, „teisingos taikos“. „Putinas sutelkęs dėmesį į tai, kad laimėtų šį karą, pats nesustos“, – sakė V. Zelenskis Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams vaizdo kreipimesi. „Kuo daugiau laiko jis turi, tuo blogesnės sąlygos.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per šį laiką įvyko daugybė kruvinų Rusijos atakų, sugriauta dalis Ukrainos infrastruktūros, žuvo tūkstančiai žmonių. Karas pakeitė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvaizdą. Nuo V. Zelenskio tapo neatsiejama rusvai žalsvos spalvos apranga, kuria vilkėdamas jis vyko ir į aukščiausio lygio susitikimus. Keitėsi ir V. Zelenskio veidas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad jau tūkstantį dienų tęsiasi nepaprastai sunkus ir įnirtingas mūšis dėl Ukrainos ateities, praneša „Ukrinform“. „1000 plataus masto karo dienų. 1000 itin sunkios ir įnirtingos kovos už mūsų egzistenciją dienų. Kovos už Ukrainos ir kiekvieno iš mūsų ateitį. 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų“, - pažymėjo O. Syrskis feisbuke.

Jungtinės Valstijos pažadėjo ir toliau teikti didelę karinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Kaip pranešama, atitinkamą įsipareigojimą pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke patvirtino JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield. Ji sakė, kad prezidento Joe Bideno nurodymu JAV ir toliau tieks Ukrainai artileriją, oro gynybos priemones, šarvuočius ir kitus reikalingus pajėgumus bei amuniciją.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kiek teritorijos per šį laiką palietė mūšiai ir kiek žemių rusai užėmė. Kaip rašo „Kanal 24“ per pastarąsias 1 000 dienų karo veiksmai apėmė maždaug 109 059 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, arba 18 proc. visos teritorijos. Tai apima Kyjivo, Žytomyro, Černihivo, Sumų, Poltavos, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo sričių dalis ir visą Luhansko srities teritoriją.

Vėlų pirmadienio vakarą rusai dviem dronais „Shahed“ smogė Sumų sričiai ir pataikė į bendrabutį, rašo UNIAN. Anot Sumų srities administracijos, antradienio ryto duomenimis, žuvo šeši žmonės, sužeista dar 12. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Sumų regiono valstybinė administracija praneša, kad gelbėjimo darbai tęsiami, po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Vietos žiniasklaidos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra motina ir vaikas.

Ukrainai pasinaudojus JAV prezidento Joe Bideno uždegta žalia šviesa smogti Rusijai ilgojo nuotolio ginklais aiškėja daugiau detalių apie pirmąją ataką.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:55 | Ukraina patvirtino biudžetą, kuriame 60 proc. lėšų numatoma skirti gynybai ir saugumui Ukrainos įstatymų kūrėjai antradienį nubalsavo patvirtinti 2025 m. biudžetą, kuriame 50 mlrd. JAV dolerių arba 60 proc. visų išlaidų numatoma skirti gynybai ir saugumui.

JAV sekmadienį leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.  Leidinys „The New York Times“ apžvelgė, kokie taikiniai potencialiai atsiduria Ukrainos pajėgų akiratyje, cituoja UNIAN.  Kursko sritis  Kaip teigė su leidiniu kalbėję JAV pareigūnai, raketos, bent jau iš pradžių, greičiausiai bus dislokuotos prieš jungtines Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Ukrainos užimtoje teritorijoje Kursko srityje.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.

Didžioji Britanija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apmokė apie 50 000 ukrainiečių karių. Rytdiena (antradienis) ženklina „kruviną etapą“, kai prieš 1 000 dienų prasidėjo neteisėta invazija, parlamente Londone sakė gynybos sekretorius Johnas Healey‘is. Jis teigė galįs patvirtinti, kad jau apmokyta 50 000 žmonių iš Ukrainos. Britai kitų šalių remiamą operaciją „Interflex“ pradėjo 2022 m. vasarą.

Aukšto rango JAV užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sprendimas pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neprieštarauja bendrai Vakarų sąjungininkių pozicijai dėl karo Ukrainoje. „Šioje administracijoje mes turėjome pokalbių su Rusija, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris pirmadienį Brazilijoje vykstančio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos pateiktuose šovinių ir dirvožemio mėginiuose aptiko uždraustų riaušių malšinimo CS dujų. Pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją draudžiama naudoti CS dujas ir kitus toksinius ginklus karo zonose.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusija turėjo apie 300 sparnuotųjų raketų Kh-101. „Remiantis atvirais duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusijos pajėgos buvo apginkluotos maždaug 300 iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų Kh-101“, – 24 kanalui sakė HUR. Rusijos kariuomenė kai kurias iš jų jau panaudojo per naujausią plataus masto ataką, teigė HUR.

Antradienį sukanka 1000-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Tai yra niūrus etapas visoje Europoje, per kurį žūsta vis daugiau žmonių. Nuostoliai dėl karo toliau didėja, todėl Ukraina yra labiau pažeidžiama nei bet kada anksčiau, rašoma „Reuters“. 2024 m. rugpjūčio 31 d. JT žmogaus teisių stebėjimo komanda Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 11 743 nužudytus ir 24 614 sužeistus civilius Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmadienį lankėsi Ukrainos pietryčiuose esančiame Kupjanske, kur praėjusią savaitę buvo trumpam įžengę Rusijos pėstininkai. „Šiandien aš esu fronto linijoje. Dabar esu Kupjanske“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis, praėjus kelioms valandoms po apsilankymo Pokrovske, prie kurio taip pat artėja Rusijos pajėgos.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Rio de Žaneire prasidėjusiame viršūnių susitikime paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius paremti Ukrainos suverenitetą. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV pareigūnai pareiškė, kad jis leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Vokietija pirmadienį pranešė, jog Ukrainai siunčia 4 tūkst. dirbtinio intelekto (DI) valdomų dronų, nors atsisakė Kyjivui perduoti ilgo nuotolio „Taurus“ raketų sistemų. Berlynas yra antras didžiausias Ukrainos rėmėjas ginkluote nuo pat didelio masto karo su Rusija pradžios.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį, JT Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, žuvo mažiausiai 659 vaikai. Daugiau kaip 1 700 nepilnamečių buvo sužeisti. „Vaikų aukų skaičius yra sukrečiantis ir nepriimtinas, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell“. – Vaikai buvo nužudyti savo lovose, ligoninėse ir žaidimų aikštelėse“. Šeimos, netekusios vaikų ar šiems patyrus gyvenimą pakeitusių sužalojimų, yra sugniuždytos.

Ukrainos rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai tris žmones ir dar du sužeidė, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Tą pačią dieną fronto liniją aplankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rusijos kariuomenė sparčiai žengia į priekį pramoninėje teritorijoje, kurią Maskva 2022 metų rudenį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, paskelbė Rusijos dalimi.

Nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“. „Taip, federalinė vyriausybė buvo apie tai informuota ir ne, tai neturės įtakos kanclerio sprendimui netiekti „Taurus“, – Berlyne sake vyriausybės atstovas Wolfgangas Büchneris.

„Reuters“ ir „New York Times“ paskelbus apie Joe Bideno priimtą sprendimą leisti Ukrainai smogti Rusijos gilumai Vakarų tolimojo nuotolio ginkluote kyla kalbos, ką į tai gali atsakyti Rusija. „The Economist“ teigimu, Kremlius gali apginkluoti Jemeno husiams ir aktyvuoti šnipų Europoje veiklą, įskaitant sabotažo išpuolius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė apsilankęs Pokrovsko mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos, ir įteikė apdovanojimus Kyjivo kariams, laikantiems fronto liniją. „Toje teritorijoje daug įtampos. Tik (Ukrainos) karių stiprybės dėka rytai nėra visiškai okupuoti Rusijos. Su priešu ten susiduriama kiekvieną dieną“, – rašė V. Zelenskis socialiniame tinkle paskelbtame pranešime. Įteikdamas apdovanojimus prezidentas padėkojo kariams, laikantiems fronto liniją.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Gurulevas pareiškė, kad iš JAV „nieko neliks“, rašo „Newsweek“. Taip jis sureagavo į žinią, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakuoti tam tikrus taikinius Rusijoje. „Iš Amerikos, kuri bando mus įtraukti į eskalaciją, iš esmės nieko neliks. Nebus nei Bideno, nei Trumpo. Amerikai padaroma 95 proc. visiška žala“, – propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje sekmadienį kalbėjo jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė teigiamai vertinanti pranešimus, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leidžia Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakuoti tam tikrus taikinius Rusijoje. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „rbb Inforadio“, A. Baerbock pabrėžė, kaip svarbu suteikti Ukrainai galimybę neutralizuoti grėsmes ten, kur jos atsiranda.

Rusija smūgiu Odesai parodė, kas iš tikrųjų domina režimo lyderį Vladimirą Putiną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Pirmadienį rusai raketomis smogė Odesai, aštuoni žmonės žuvo, dar bent 39 buvo sužeisti. „Kol kas pranešama apie 8 žuvusius žmones. Užuojauta šeimoms ir draugams. Dar beveik dvi dešimtys žmonių buvo sužeisti. Į pagalbą visiems, kam jos reikia, pasitelktos visos būtinos pajėgos“, – sako V. Zelenskis.

Ukraina gali gauti iš Vokietijos 4000 aukštųjų technologijų dronų, valdomų dirbtiniu intelektu ir atsparių radioelektroninės kovos įrenginiams. Ši ginklų sistema jau buvo panaudota mūšiuose Ukrainos pietuose ir rytuose, pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Leidinys sužinojo, kad vokiečių gamintoja „Helsing“, dirbanti su dirbtiniu intelektu, šiais metais pasirašė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija dėl 4000 atakos dronų tiekimo.

Dėl Rusijos atakos Odesoje ir srityje elektros neturi 321 tūkst. vartotojų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos bendrovės DTEK atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu Odesoje ir srityje be elektros likę 321 tūkst. klientų“, – rašoma pranešime. Regione atliekami avariniai remonto darbai. Stabilizacinių išjungimų grafikai kol kas netaikomi, avariniai elektros išjungimai tęsiami. Energetikai pridūrė, kad per praėjusią parą jiems pavyko atnaujinti  elektros tiekimą 400 tūkst.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) išaiškino ir sulaikė Charkivo srities gyventojų grupę, kuri bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba, rašo „Ukrainska pravda“. Skelbiama, kad grupė kolaborantų susprogdino automobilį su ukrainiečių kariu ir rengė naujus teroristinius išpuolius. Apie tai pranešė SBU ir Ukrainos generalinė prokuratūra. Kolaborantai planavo išpuolius Anot teisėsaugos, du bedarbiai, vienas buvęs kariškis ir vienas programinės įrangos inžinierius buvo užverbuoti Rusijos žvalgybos tarnybų.

Sumų mieste nuo Rusijos raketos smūgio nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 89, tarp sužeistųjų – 11 vaikų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žmonių, nukentėjusių nuo raketos smūgio Sumams, skaičius išaugo iki 89, tarp jų – 11 vaikų“, – sakoma pranešime. Kaip rašė „Ukrinform“, lapkričio 17-osios vakarą Rusijos kariuomenė balistine raketa smogė gyvenamajam namui Sumuose.

Leidinys „Le Figaro“ pašalino informaciją, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas SCALP/„Storm Shadow“ smūgiams į Rusijos teritoriją. Straipsnis buvo paskelbtas lapkričio 17 d. vakare. Kitų šios informacijos patvirtinimų nebuvo.

Rusijos valdininkai pasienio su Ukraina regionuose suskubo galvoti, kaip „kur nors iš čia“ išgabenti savo artimuosius po to, kai JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija leido Kyjivui naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, skelbiama „Verstka“. „Axios“ tuo metu skelbiama, kad J. Bidenas leido smogti ne bet kur, o Kursko srityje esančioms Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariuomenių sankaupoms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Rusijos didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą sekmadienį pavadino siaubinga ir sakė, kad Kyjivas gali tikėtis Europos Sąjungos paramos.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis socialiniame tinkle „X“ pasidalijo kritiška žinute Joe Bideno administracijai. J. Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV tiekiamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. Reaguodamas į tai D. Trumpas jaunesnysis išvadino sprendimo priėmėjus silpnapročiais.

  Šią žiemą Rusijos pajėgos daugiausiai dėmesio skirs kovoms Ukrainos miestuose, bandys juos užimti, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. ISW teigimu, rusai nori atsisakyti kovų atviruose laukuose. Rusų propagandistas Michailas Zvinčiukas sako, kad prioritetas rusams bus Toreckas, Pokrovskas, Kurachovė. Anot jo, rusai mūšį pradės Pokrovske.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“. Tai lapkričio 18 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi trys priešo laivai, visi trys yra raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 24 raketų.

Rusų raketa Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų mieste sekmadienį pražudė aštuonis žmones, įskaitant vaiką, pranešė regiono prokuratūra. Dar 10 gyventojų per ataką buvo sužeisti. Buvo apgadinta mažiausiai 10 daugiaaukščių viename iš miesto gyvenamųjų rajonų, sakoma pranešime.

Tarptautinė cheminių ginklų priežiūros organizacija pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pateiktuose sviedinių ir dirvožemio mėginiuose iš zonos, kurioje ji kovoja su Rusijos pajėgomis, rasta uždraustų CS dujų. Svarbiausios dienos naujienos: 23:58 | Estija O. Scholzo pokalbį su V. Putinu vadina „strategine klaida“ Po Ukrainos ir Lenkijos kritikos Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasmerkė ir Estija.

Lapkričio 17 d. vakare prezidentas Vladimiras Zelenskis savo kalboje komentavo JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos suteiktus leidimus vykdyti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos teritorijos gilumą raketomis SCALP/„Storm Shadow“ ir ATACMS. „Ukrainos sustiprinimo planas yra pergalės planas, kurį pateikiau savo partneriams. Vienas iš pagrindinių punktų – tolimojo nuotolio pajėgumai mūsų kariuomenei. Šiandien daug kas žiniasklaidoje kalba apie tai, kad gavome leidimą atitinkamiems veiksmams.

JAV prezidentui Joe Bidenui leidus Ukrainai panaudoti amerikietišką ginkluotę smūgiams Rusijos viduje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai lemiamas momentas kovoje prieš Rusiją. „Ta diena atėjo! (...) Tai lemiamas momentas kovoje su agresore Rusija. Taika negali būti pasiekta per silpnumą, taika apdovanojami stiprieji“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį rašė šalies vadovas.

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leidžia Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“/SCALP. Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“ remdamasis „Le Figaro“ informacija. „Le Figaro“ rašo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV perduodamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje po to, kai tokį patį sprendimą priėmė Londonas ir Paryžius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nėra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos. Taip jis kalbėjo po didelio masto Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. E. Macronas, viešėdamas Argentinoje, sakė: „Akivaizdu, kad prezidentas Putinas ketina suintensyvinti kovas.“ Jis pridūrė, kad svarstys galimybę susisiekti su Rusijos lyderiu tik tada, kai „kontekstas“ bus tinkamas.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV tiekiamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, praneša „The New York Times“. Pasak JAV atstovų, šie ginklai turbūt iš pradžių bus naudojami prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Rusijos Kursko srityje. J. Bideno sprendimas žymi esminį pokytį JAV politikoje.

Ukrainos atominės elektrinės saugumo sumetimais generuoja mažiau elektros po naktį Rusijos įvykdytos masinės atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, informuoja dpa. Apie tai sekmadienį paskelbė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius. Rusija Ukrainos atominių elektrinių tiesiogiai neatakavo, bet smogė prie jų prijungtoms pastotėms, pareiškė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.

Rusofašistai surengė vieną didžiausių kombinuotų raketų ir dronų atakų Ukrainoje nuo pat invazijos pradžios. Į įvairius šalies regionus skriejo daugiau nei 200 raketų ir dronų. Tarp jų ir hipergarsinė Putino raketa „Cirkon“. Taikinius ukrainos danguje medžiojo ir ukrainiečių F-16 naikintuvai. Deja, numušė ne viską – maskoliai atakavo energetikos objektus. Ukrainoje po atakos sutrikęs elektros, vandens ir šilumos tiekimas.

Mažiausiai tūkstantis Rusijos opozicijos tremtyje šalininkų sekmadienį Berlyno centre surengė eitynes prieš prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlės Julijos Navalnajos vadovaujamos eitynės, kuriomis siekiama atgaivinti susilpnėjusį antiputinišką judėjimą, prasidėjo viename Vokietijos sostinės parke, o paskui pajudėjo Rusijos ambasados link.

NATO atstovė spaudai itin sukritikavo naktį įvykdytą didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos energetikos sistemą ir pareiškė, kad Aljansas ir toliau rems Ukrainą. „NATO griežtai smerkia Rusijos didelio masto ataką prieš Ukrainą, kurios metu žuvo ir buvo terorizuojami civiliai, ir taikytasi į kritinę energetikos infrastruktūrą“, – sakė NATO atstovė spaudai. NATO pabrėžė remianti Ukrainą, o Aljanso narės ir toliau teikia precedento neturinčią paramą Ukrainos gynybai.

 Šiaurės Korėja gali nusiųsti 100 000 karių į pagalbą Rusijai kare prieš Ukrainą. Tai galėtų įvykti jeigu Pchenjano ir Maskvos aljansas taptų dar glaudesnis. Apie tai praneša naujienų portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūros „Bloomberg“ informacija.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pareiškė, kad telefono skambučiai nesustabdys Rusijos karo Ukrainoje. Taip jis kalbėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu susisiekė su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. „Niekas nesustabdys Putino telefono skambučiais.