Svarbiausios dienos naujienos:
23:11 | Vokietija Ukrainai siunčia 4 tūkst. dirbtinio intelekto valdomų dronų
Vokietija pirmadienį pranešė, jog Ukrainai siunčia 4 tūkst. dirbtinio intelekto (DI) valdomų dronų, nors atsisakė Kyjivui perduoti ilgo nuotolio „Taurus“ raketų sistemų.
Berlynas yra antras didžiausias Ukrainos rėmėjas ginkluote nuo pat didelio masto karo su Rusija pradžios.
Gynybos ministras Borisas Pistorius Bavarijoje pranešė reporteriams, jog perduodami dronai „vedami ir palaikomi DI“ bei gali „įveikti priešų elektronines dronų gynybos sistemas“.
Patys dronai „gali būti pristatyti itin greitai“ bei gali būti „dislokuoti 30–40 kilometrų už fronto linijos ir smogti koviniams įtvirtinimams, logistikos centrams bei kitiems taikiniams“, tvirtino B. Pistorius.
Kai kuriose Ukrainos fronto linijos vietose toks atstumas reikštų, jog dronai galėtų atakuoti karinius objektus Rusijos teritorijoje.
Birželį Berlynas paskelbė apie savo ketinimus perduoti tokius dronus Ukrainai, bet nepasidalino jų technine informacija.
Nepaisant to, jog šie bepiločiai orlaiviai Vokietijos žiniasklaidos buvo praminti „mini-Taurus“, valdžia pabrėžė, jog efektyvus kovinis šių ginkluotės sistemų atstumas nėra tapatus.
„Tai yra taktiniai dronai, veikiantys ribotu atstumu“, – teigė Gynybos ministerijos atstovė Natalie Jenning spaudos konferencijoje pirmadienį.
„Tikros sąsajos su „Taurus“ sistemomis, kurią kartais vaizduoja žiniasklaida, nėra“, – sakė ji.
23:00 | Bidenas ragina G-20 lyderius paremti Ukrainos suverenitetą
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Rio de Žaneire prasidėjusiame viršūnių susitikime paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius paremti Ukrainos suverenitetą.
Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV pareigūnai pareiškė, kad jis leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Mano nuomone, visi, sėdintys prie šio stalo, taip pat turėtų tai daryti“, – sakė J. Bidenas susitikimo, kuriame dalyvauja ir Rusijos užsienio reikalų ministras, atidarymo kalboje.
22:53 | Zelenskis pranešė apsilankęs pafrontės mieste Kupjanske
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmadienį apsilankė pafrontės mieste Kupjanske, į kurį praėjusią savaitę trumpam buvo įžengusios Rusijos pajėgos.
„Šiandien esu prie fronto linijos. Dabar aš esu Kupjanske“, – pranešė V. Zelenskis „Telegrame“, praėjus kelioms valandoms po vizito kitame pafrontės mieste Pokrovske, link kurio taip pat žengia Rusijos pajėgos.
Pasak „Ukrinform“, V. Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad apsilankė Donecko srityje vykstančiose įtvirtinimų statybose ir pirmininkavo susitikimui, kuriame buvo kalbama apie gyvybiškai svarbias regiono tiekimo sistemas.
„Donecko sritis. Įtvirtinimų statyba ir susitikimas regiono aprūpinimo klausimais. Saugumas yra svarbiausias prioritetas. Šiandien apžiūrėjau gynybinių statinių statybos eigą. Dauguma suplanuotų objektų jau užbaigti. Esu dėkingas visiems, dalyvaujantiems šiame svarbiame darbe“, – sakė V. Zelenskis.
22:48 | JAV leido Ukrainai naudoti raketas taikiniams Rusijoje: kaip tai gali pakeisti karo eigą?
JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
„New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašė Vašingtono leidimo naudoti tolimojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijoje.
Leidinys „The Moscow Times“ apžvelgia, kaip tai gali paveikti situaciją mūšio lauke.
Apžvalgą skaitykite tv3.lt publikacijoje.
22:11 | UNICEF: Rusija Ukrainoje nužudė mažiausiai 659 vaikus
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį, JT Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, žuvo mažiausiai 659 vaikai. Daugiau kaip 1 700 nepilnamečių buvo sužeisti. „Vaikų aukų skaičius yra sukrečiantis ir nepriimtinas, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell“. – Vaikai buvo nužudyti savo lovose, ligoninėse ir žaidimų aikštelėse“. Šeimos, netekusios vaikų ar šiems patyrus gyvenimą pakeitusių sužalojimų, yra sugniuždytos.
Rusijos kariuomenė vis atakuoja ir mokyklas bei ligonines, teigiama toliau UNICEF pranešime. Nuo karo pradžios Ukrainoje apgadintos arba sugriautos 1 496 švietimo ir 662 sveikatos įstaigos. „Mokyklos, ligoninės ar civilinė infrastruktūra yra ne tik pastatai; tai gyvenimo arterijos ir vilties simboliai“, – kalbėjo C. Russell.
UNICEF įspėjo ir dėl psichologinių karo padarinių. „Milijonai vaikų gyvena nuolatinėje baimėje, daugelis kasdien iki šešių valandų praleidžia rūsiuose gaudžiant oro pavojaus sirenoms, – teigė C. Russell. – Jei vaikams nebus teikiama nuolatinė ir didesnė parama, psichologinės šio karo žaizdos išliks ne vienai kartai“.
21:50 | Atstovas: O. Scholzo pozicija netiekti Ukrainai „Taurus“ raketų nepasikeitė
Nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“. „Taip, federalinė vyriausybė buvo apie tai informuota ir ne, tai neturės įtakos kanclerio sprendimui netiekti „Taurus“, – Berlyne sake vyriausybės atstovas Wolfgangas Büchneris.
Anot amerikiečių žiniasklaidos, kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą leido Ukrainai prieš taikinius Rusijoje naudoti ATACMS raketas, kurių veikimo nuotolis yra keli šimtai kilometrų. Jos pirmiausiai turėtų padėti atremti rusų ir galimai šiaurės korėjiečių karių kontrpuolimą prieš Ukrainos placdarmą Kursko srityje.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovė pabrėžė, kad Vokietijos Ukrainai perduoti ginklai „tada tampa ukrainiečių ginklais, kuriuos šie, žinoma, gali atitinkamai naudoti, paisydami tarptautinės teisės. Ji pridūrė: „Mūsų pristatyti ginklai nepriklauso tolimojo nuotolio ginklų kategorijai“.
21:37 | Vokietija perspėjo Kiniją netiekti Rusijai dronų, kad šie būtų naudojami Ukrainoje
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį surengtame ES užsienio reikalų ministrų susitikime perspėjo Kiniją neremti Rusijos invazijos Ukrainoje ir netiekti jai karinės technikos.
A. Baerbock teigimu, Rusijos rėmėjai privalo suprasti, kad karas Ukrainoje yra susijęs su Europos „pamatiniais saugumo interesais“ ir dėl šios priežasties Rusijai teikiama parama „turi turėti ir turės pasekmių“ Kinijai.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė plačiau šių savo žodžių nepaaiškino, tačiau pasakė, kad Europos Sąjunga įves naujų sankcijų Rusiją balistinėmis raketomis aprūpinančiam Iranui.
A. Baerbock Briuselyje kartu su kitais ES užsienio reikalų ministrais aptarinėja karo Ukrainai ir paramos, kurią Rusija gauna iš Šiaurės Korėjos, Kinijos ir Irano, klausimus.
Nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas, ES ir Iranui, ir Kinijai siuntė perspėjimus tiesiogiai netiekti karinės įrangos Rusijai.
Iki šio užsienio reikalų ministrų susitikimo vienas oficialus ES asmuo pasakė, kad šalių blokas turi iš žvalgybos šaltinių gautos informacijos, jog vienoje Kinijos gamykloje yra gaminami bepiločiai orlaiviai, kurie siunčiami į Rusiją ir naudojami prieš Ukrainą.
Tas pats oficialusis asmuo pasakojo, kad Kinija tiekia Rusijai dvejopos paskirties prekių ir technologijų, kurios Ukrainoje gali būti pritaikytos karinėms reikmėms.
Nors tokia praktika „kelia itin didelį nerimą“, oficialusis ES asmuo pasakė, kad šalių blokas neturi tiesioginių įrodymų, kad iš Kinijos į Rusiją keliautų kokie nors dideli karinės technikos kiekiai.
Pareigūnas paaiškino, kad toliau vyksta šio klausimo tyrimas ir Kinijos vyriausybės paprašyta suteikti daugiau informacijos.
21:17 | Cheminių ginklų priežiūros institucija teigia, kad Ukrainos pateiktuose mėginiuose rasta uždraustų dujų
Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) konvencija draudžia naudoti CS dujas ir kitus toksiškus ginklus karo zonose.
„Dviejų OPCW paskirtų laboratorijų atliktų šių mėginių analizių rezultatai... rodo, kad ir granatos, ir dirvožemio mėginyje... buvo riaušių malšinimo priemonės, žinomos kaip CS“, – sakoma OPCW pranešime.
Tai pirmas kartas, kai buvo patvirtintas riaušių malšinimo dujų naudojimo faktas tose teritorijose, kur Ukrainoje vyksta aktyvios kovos, teigė OPCW.
Hagoje įsikūrusios OPCW Cheminio ginklo konvencija (CWC) griežtai draudžia naudoti riaušių malšinimo medžiagas, įskaitant CS, ašarinių dujų rūšį, ne riaušių malšinimo situacijoms, kai jos naudojamos kaip „karybos metodas“.
Ukraina paprašė organizacijos atsiųsti techninę komandą ir praėjusį mėnesį, jai apsilankius, perdavė tris mėginius.
Ukraina teigė, kad mėginiai buvo paimti po rugsėjo 20 dieną įvykusio incidento netoli Iljinkos kaimo Ukrainos centrinėje Dniepropetrovsko srityje.
„Komanda surinko susijusius dokumentus ir skaitmeninius failus bei tiesioginių liudininkų parodymus, taip pat gavo tris Ukrainos paimtus mėginius: vieną granatos sviedinį ir du dirvožemio mėginius iš apkaso.“
Įrodymai, kuriuos Ukraina per vizitą perdavė OPCW atstovams, leido jai „patvirtinti..., kad trijų mėginių, paimtų iš apkaso, esančio palei konfrontacijos su priešininkų pajėgomis liniją, saugojimo grandinė buvo išlaikyta“, teigė OPCW.
Tačiau ji pabrėžė, kad ataskaitoje „nesiekiama nustatyti nuodingos cheminės medžiagos šaltinio ar kilmės“.
Didžioji Britanija ir JAV kaltino Rusiją, kad ši nuo 2022 metų invazijos į Ukrainą, pažeisdama CWC, naudojo nuodingąją medžiagą chloropikriną ir riaušių malšinimo priemones.
Rusija ir Ukraina taip pat kaltino viena kitą cheminių ginklų naudojimu.
21:17 | JAV pareigūnas: O. Scholzo pokalbis su V. Putinu nėra pozicijos dėl Ukrainos pasikeitimas
Aukšto rango JAV užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sprendimas pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neprieštarauja bendrai Vakarų sąjungininkių pozicijai dėl karo Ukrainoje.
„Šioje administracijoje mes turėjome pokalbių su Rusija, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris pirmadienį Brazilijoje vykstančio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu. – Kitos šalys turėjo pokalbių su Rusija netgi nuo invazijos ir reikšmingesnio šio karo etapo pradžios.“
Pasak J. Finerio, gerai žinomas JAV požiūris, kad nieko negalima spręsti dėl Ukrainos ateities be Ukrainos sutikimo. Tačiau tai esą nereiškia, kad niekas neturėtų kalbėtis su Rusija, ir pridūrė, kad yra rimtų priežasčių tokiems pokalbiams.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad neįvyko nieko, kas būtų pakenkę Ukrainos interesams šiuose pokalbiuose, ir mes šiuo klausimu glaudžiai derinamės ir koordinuojame veiksmus su vokiečiais ir kitais mūsų sąjungininkais“, – sakė J. Fineris.
O. Scholzo sprendimas penktadienį surengti valandos trukmės pokalbį telefonu su V. Putinu susilaukė kritikos, ypač iš kai kurių Ukrainos veikėjų, nes Vakarai iš esmės izoliavo V. Putiną po to, kai jis įsakė pradėti plataus masto invaziją 2022 metų vasarį.
Pirmadienį O. Scholzas vėl gynė savo pokalbį su V. Putinu, pavadindamas jį svarbiu.
21:04 | Rusija pažadėjo duoti „atitinkamą atsaką“, jei Ukraina panaudos tolimojo nuotolio raketas
Maskva pirmadienį perspėjo dėl „atitinkamo atsako“, jei Ukraina panaudotų Vakarų parūpintas tolimojo nuotolio raketas pulti Rusijos teritoriją – leidimą Kyjivui tą daryti vos prieš kelias valandas buvo davęs JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Kyjivui panaudojus tolimojo nuotolio raketas pulti mūsų teritoriją reikštų, kad Jungtinės Valstijos ir jų satelitai tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose prieš Rusiją, o konflikto esmė ir pobūdis iš esmės pasikeistų“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Rusijos atsakas tokiu atveju bus atitinkamas ir apčiuopiamas“, – pridūrė ministerija.
20:54 | JK žvalgyba: rusų pajėgos per dieną patiria didžiausius nuostolius nuo karo pradžios
Rusų pajėgos jau antrą mėnesį iš eilės per dieną patiria didžiausius nuostolius nuo plataus masto invazijos pradžios, socialiniame tinkle „X“ pranešė JK gynybos ministerija.
Remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, britų analitikai pabrėžė, kad spalį rusų armija kasdieną prarasdavo vidutiniškai po 1 354 karius. Tai buvo antras mėnesis iš eilės, kai Rusijos pajėgos kiekvieną dieną sumušdavo mūšio lauke patiriamų nuostolių rekordus.
Ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos vienos dienos nuostolių vidurkis pirmosiomis 12 šių metų lapkričio dienomis sudaro 1 489, o tai reiškia, kad tendencija nuostoliams didėti tęsis.
2024 m. spalis Rusijai buvo nuostolingiausias mėnuo – Ukrainos generalinio štabo duomenimis, tą mėnesį sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso 41 980 rusų karių. Iki tol didžiausi vieno mėnesio nuostoliai buvo užfiksuoti 2024 m. gegužę, kai rusų armija prarado 39 110 kareivių.
Britų žvalgyba pastebėjo, kad praėjusį mėnesį Rusija padidino savo puolamųjų operacijų tempus, greičiausiai norėdama didinti spaudimą ukrainiečių linijoms ir nustumti Ukrainos karius kai kuriuose fronto ruožuose, įskaitant Kurską, regioną į rytus nuo Oskilo užės, Torecką ir Vuhledarą.
„Rusija likusią metų dalį greičiausiai taip pat patirs didelių nuostolių, žiemos metu keliomis kryptimis tęsdama pėstininkų puolimą“, – pažymėjo britų žvalgyba.
19:00 | Ukraina gali atakuoti Krymo tiltą, jei JAV nuims apribojimus dėl ATACMS raketų, teigia ekspertas
Ukraina gali bandyti sunaikinti Krymo tiltą, jei Jungtinės Valstijos suteiks leidimą naudoti ATACMS raketas už Rusijos Kursko srities ribų.
Tai išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui sakė Nyderlandų tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ Hagoje vyresnysis mokslo darbuotojas Dickas Zandee.
„Jei JAV leis naudoti ATACMs be apribojimų, Ukraina turės įvairių galimybių. Pavyzdžiui, ji gali bandyti sunaikinti tiltą į Krymą, nes tai sukeltų rimtų problemų Rusijos logistiniam tiekimui į Krymą. Arba ji galėtų atakuoti saugyklas, aerodromus ir kitus stacionarius taikinius giliai Rusijos teritorijoje. Apskritai tai suteiktų Ukrainai ir būsimą derybinį kozirį (Rusija nutraukia tolimojo nuotolio smūgius tam, kad Ukraina padarytų tą patį)“, – sakė ekspertas, komentuodamas galimus tolesnius raidos scenarijus, jei suteiktiems ginklams nebeliktų apribojimų.
Jis taip pat komentavo JAV žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dabartiniai ATACMS naudojimo apribojimų panaikinimas yra siejamas su Šiaurės Korėjos karių dislokavimu Rusijos Kursko srityje.
„Jei ši sąlyga netaikoma, tuomet pagaliau Bideno administracija priėmė sprendimą, kuris turėjo būti priimtas jau seniai“, – sakė D. Zandee.
Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą leido Ukrainos kariuomenei naudoti tolimojo nuotolio raketas ATACMS smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
18:15 | Zelenskiui lankantis fronto linijoje per Rusijos atakas Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės
Ukrainos rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai tris žmones ir dar du sužeidė, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Tą pačią dieną fronto liniją aplankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos kariuomenė sparčiai žengia į priekį pramoninėje teritorijoje, kurią Maskva 2022 metų rudenį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, paskelbė Rusijos dalimi.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per atskirus išpuolius dviejuose karo nuniokotuose miestuose žuvo trys žmonės.
„Rusai apšaudė Kostiantynivką iš artilerijos, žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti“, – sakė jis ir pridūrė, kad dar vienas žmogus žuvo per Rusijos apšaudymą Siversko mieste, esančiame toliau į šiaurę.
Tuo metu V. Zelenskis pranešė, kad apsilankė prie fronto linijos esančiame Pokrovsko mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos, ir įteikė apdovanojimus ukrainiečių kariams.
„Tai įtempta kryptis“, – sakė jis, dėkodamas Ukrainos pajėgoms už tai, kad užtikrino, jog platesnė Donbaso teritorija nebūtų „visiškai okupuota Rusijos“.
Vėliau jis sakė, kad apžiūrėjo įvairias fronto zonoje statomas gynybines linijas.
Ukrainos lyderis reguliariai lankosi miestuose, paženklintuose karo randais, nuo pat 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją.
17:27 | Ekspertas pažėrė kritikos JAV: sprendimas dėl raketų Ukrainai nepadės?
„The Telegraph“ apžvalgininkas Robertas Clarkas pastebi, kad Ukrainai liko tik šešios savaitės, kol išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas perims administraciją Vašingtone ir sustiprins diplomatinį spaudimą šalims, kad jos užbaigtų karą, rašo analitikas.
„D. Trumpas Ukrainą ir Rusiją prispaudęs po padu pasieks greitą vidaus politinę pergalę, kad ir kokią žalą tai padarytų Ukrainai. Kaip ir visus D. Trumpo sprendimus, į juos reikia žiūrėti iš vidinio JAV politikos požiūrio, o ne iš europietiško“, – pažymi jis.
Eiliniai amerikiečiai vis dažniau tampa JAV finansinės paramos Ukrainai priešininkais dėl to, kad karas trunka beveik trejus metus ir jis jau atrodo „amžinas“, o tai, pasak eksperto, neprisideda prie JAV interesų.
Be to, R. Clarkas pažymi, kad tų pačių šešių savaičių nepakanka taktinei sėkmei Donbase pakeisti. Juo labiau, kad Ukrainai kartu nesulaukė daugiau artilerijos, šarvuočių, karių ir oro gynybos sistemų.
„Draudimo atšaukimas galėjo turėti reikšmingą poveikį Rusijos tiekimo linijoms ir logistikai, kuri palaikė Putino karo mašiną Ukrainoje, bet to, deja, per mažai ir per vėlu“, – teigia analitikas R. Clarkas.
Pasak jo, tai turėjo įvykti prieš kelerius metus, siekiant kardinaliai pakeisti karo baigtį. Tačiau JAV prezidento Joe Bideno komanda judėjo lėtai, bijodama pasikartojančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino gąsdinimų.
16:50 | Per rusiškos raketos smūgį Odesai 10 žmonių žuvo, 43 sužeisti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė naujausią Rusijos raketų ataką Odesoje ir pavadino ją sąmoningu ir provokaciniu veiksmu. Atakos taikinys buvo gyvenamasis rajonas, todėl nukentėjo daug civilių gyventojų.
V. Zelenskis apie tai pranešė feisbuke.
„Rusijos teroristų balistinės raketos smūgis į Odesą, gyvenamąjį rajoną. Buvo pataikyta į automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo apgadintas daugiabutis namas, universitetas ir administracinis pastatas. Kol kas žinome apie aštuonis žuvusius žmones. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Dar beveik dvi dešimtys žmonių buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.
AFP duomenimis, pirmadienį per Rusijos raketų smūgį Odesai 10 žmonių žuvo, o 43 buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai, „Telegrame“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Prezidentas informavo, kad mobilizuojami visi reikalingi ištekliai, kad būtų suteikta pagalba nuo atakos nukentėjusiems žmonėms.
„Tai nėra atsitiktiniai smūgiai, tai demonstratyvūs smūgiai. Po skambučių ir susitikimų su V. Putinu, po visų melagingų gandų žiniasklaidoje apie neva „susilaikymą“ nuo smūgių. Rusija parodo, kas jai iš tikrųjų rūpi. Tik karas“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad ši žinia turėtų nuskambėti visame pasaulyje – nuo salių, kuriose renkasi G20 nariai, iki visų pasaulio sostinių.
Pasak UNIAN, Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad 11.57 val. priešas atakavo Odesą balistine raketa „Iskander-M“, kurią numušė oro gynyba.
„Deja, numušta priešo raketa nukrito į miesto Primorsko rajono gyvenamąjį sektorių ir sukėlė didelę nelaimę. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Reiškiame užuojautą artimiesiems ir draugams“, – sakoma pareiškime.
16:48 | Zelenskis apsilankė šalia fronto esančiame Pokrovsko mieste
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė apsilankęs Pokrovsko mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos, ir įteikė apdovanojimus Kyjivo kariams, laikantiems fronto liniją.
„Toje teritorijoje daug įtampos. Tik (Ukrainos) karių stiprybės dėka rytai nėra visiškai okupuoti Rusijos. Su priešu ten susiduriama kiekvieną dieną“, – rašė V. Zelenskis socialiniame tinkle paskelbtame pranešime.
Įteikdamas apdovanojimus prezidentas padėkojo kariams, laikantiems fronto liniją. „Be jūsų Ukraina tikrai neatsilaikytų. Esu dėkingas už Jūsų drąsą ir patirtį“, – sakė jis.
Kaip pranešė Generalinis štabas, sekmadienį Ukrainos gynybos pajėgos Pokrovsko sektoriuje atrėmė 32 priešo atakas.
16:36 | Baerbock pritarė JAV sprendimui leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė teigiamai vertinanti pranešimus, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leidžia Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakuoti tam tikrus taikinius Rusijoje.
Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „rbb Inforadio“, A. Baerbock pabrėžė, kaip svarbu suteikti Ukrainai galimybę neutralizuoti grėsmes ten, kur jos atsiranda.
„Ukrainiečiai neturėtų laukti, kol raketos kirs jų sieną – jie turėtų gebėti sunaikinti pačias paleidimo vietas“, – pasakė A. Baerbock, šiuos savo žodžius grįsdama savigynos principu.
Žaliųjų partijai atstovaujanti A. Baerbock sakė, kad jos partijos pozicija šiuo klausimu atitinka Europos partnerių ir rytų Europos, taip pat Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV vyriausybių pozicijas. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama socialdemokratų partija nėra nusiteikusi suteikti Kyjivui ginklų, kuriuos turėdamos Ukrainos pajėgos galėtų pulti giliai Rusijos teritorijoje esančius objektus.
Ji atkreipė dėmesį į neeilinius iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, būdama arti Rusijos sienos ir todėl nesugebėdama veiksmingai pasirūpinti savo oro gynyba, nes priešų raketos taikinius pasiekia greitai.
Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai leidžia manyti, kad prezidentas J. Bidenas leido Ukrainai naudoti raketas ATACMS, kad galėtų apginti savo pajėgas, ypač Kursko regione, kurio dalį yra užėmę Ukrainos kariai. Nors nei Pentagonas, nei Nacionalinio saugumo taryba šiuos pranešimus komentuoti atsisakė, jie jų ir nepaneigė.
14:51 | Rusų deputatas spjaudosi grasinimais: iš JAV „nieko neliks“
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Gurulevas pareiškė, kad iš JAV „nieko neliks“, rašo „Newsweek“. Taip jis sureagavo į žinią, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakuoti tam tikrus taikinius Rusijoje.
14:16 | Žiniasklaida: Ukraina gali gauti iš Vokietijos 4000 dirbtinio intelekto valdomų dronų „mini Taurus“
Ukraina gali gauti iš Vokietijos 4000 aukštųjų technologijų dronų, valdomų dirbtiniu intelektu ir atsparių radioelektroninės kovos įrenginiams.
Ši ginklų sistema jau buvo panaudota mūšiuose Ukrainos pietuose ir rytuose, pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
Leidinys sužinojo, kad vokiečių gamintoja „Helsing“, dirbanti su dirbtiniu intelektu, šiais metais pasirašė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija dėl 4000 atakos dronų tiekimo. Projektą finansuoja Vokietijos vyriausybė.
Kaip pažymi leidinys, tai nėra paprasti žmonių valdomi dronai kamikadzės, o dirbtinio intelekto valdomi aukštųjų technologijų orlaiviai, gavę pramoninę pravardę „mini Taurus“. „Helsing“ dronai veikia su programine įranga, saugančia juos nuo Rusijos GPS trukdžių ir kitų elektroninių karo priemonių.
Šaltinis ginklų pramonėje laikraščiui sakė, kad „dronas pats „stebi“ reljefą, pagal tūkstančius kelio ženklų atpažįsta, kur jis yra, ir taip nepaklysta net esant nepalankioms oro sąlygoms ar būdamas bombardavimo zonose. Kai taikinys yra nustatytas ir operatorius pateikia dronui instrukcijas, jis pats artėja prie taikinio“.
Keturis sparnus ir sraigtus turintis dronas laikomas technologiniu proveržiu. Tačiau pats vertingiausias dalykas yra jo programinė įranga su dirbtiniu intelektu, skirta dronų operatoriams. „Helsing“ dronai pajėgūs pasiekti savo taikinius kariškių prašymu net ir sutrikus radijo ryšiui. Taigi tikslumo rodiklis yra daug didesnis nei kovinių nepilotuojamų orlaivių su grynai rankiniu valdymu“, – rašoma leidinyje.
Negana to, drono kaina yra daug mažesnė nei analogiškų JAV gaminių („Switchblade 600“ kainuoja 100 tūkst. eurų) bei gaminamų Rusijoje („Zala“, „Lancet“ kainuoja 35 tūkst. eurų).
Pradedant gruodžiu, bus pristatyta 4000 dronų po kelis šimtus vienetų per mėnesį, rašoma laikraštyje.
Po didžiulio Rusijos antskrydžio Ukrainoje sekmadienio rytą B. Pistoriusas pasidžiaugė, kad šių dirbtinio intelekto valdomų kovinių dronų pristatymas pradedamas „jau dabar“. Ministras galėjo pamatyti, kaip veikia „Helsing“ dronai, kai gegužę lankėsi Ukrainoje ir susitiko su kolega Rustemu Umerovu. Galiausiai tokiais dronais gali būti aprūpintas ir Bundesveras.
Ukraina prašo Berlyno suteikti jai sparnuotąsias raketas „Taurus“, galinčias smogti į taikinius už 500 km, tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kategoriškai nesutinka, nes mano, kad tai gali įtraukti Vokietiją ir NATO į karą.
14:13 | Zelenskis apie mirtiną rusų smūgį Odesai: Putinas parodė, kas jį iš tikrųjų domina
Rusija smūgiu Odesai parodė, kas iš tikrųjų domina režimo lyderį Vladimirą Putiną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“.
13:19 | Rusai raketomis smogė Odesai: 8 žmonės žuvo, dar bent 18 sužeista
Pirmadienį rusai raketomis smogė Odesai, rašo UNIAN.
Anot Odesos valstybinės administracijos vadovo Olego Kipero, žuvo bent aštuoni žmonės, dar bent 18 buvo sužeista. Tarp sužeistųjų yra vaikas. Keturių sužeistųjų būklė sunki.
Sprogimai nugriaudėjo tuo metu, kai Odesoje veikė oro pavojaus signalas.
12:36 | Kremlius: leisdamas raketomis suduoti smūgius, Bidenas „kursto“ įtampą
Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad darbą baigianti JAV prezidento Joe Bideno administracija dar labiau kursto įtampą, leisdama Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti į Rusiją.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė matęs žiniasklaidos pranešimus, kad J. Bidenas leido suduoti smūgius, tad „akivaizdu, jog darbą baigianti Vašingtono administracija ketina imtis veiksmų toliau kurstyti ugnį ir provokuoti tolesnį įtampos eskalavimą“.
Pasak D. Peskovo, jei toks sprendimas tikrai buvo priimtas ir paskelbtas Kyjivui, „tai, žinoma, kokybiškai nauja įtampos spiralė ir kokybiškai nauja situacija JAV įsitraukimo į konfliktą požiūriu“.
D. Peskovas sakė, jog prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį aiškiai išdėstė Rusijos poziciją, kad toks žingsnis reikš, jog NATO „kariauja“ su Rusija. Tokiu atveju „priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi grėsmėmis, su kuriomis susidursime“, rugsėjį sakė V. Putinas.
Pasak D. Peskovo, V. Putino pozicija yra tokia, jog tokius smūgius galiausiai vykdys ne Ukraina, o šalys, kurios duoda leidimą panaudoti raketas, nes „taikinius nustato ne Ukrainos kariuomenė, o specialistai iš šių Vakarų šalių, o tai iš esmės keičia jų dalyvavimo pobūdį“.
11:52 | JAV leidus Ukrainai raketomis smūgiuoti į Rusiją, Kinija ragina siekti taikos
Paskelbus, kad Vašingtonas leido Kyjivui tolimojo nuotolio amerikiečių raketomis smogti į karinius taikinius Rusijoje, Kinija pirmadienį pakartojo raginimą taika užbaigti karą Ukrainoje.
„Kuo greitesnės paliaubos ir politinis sprendimas atitinka visų šalių interesus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, paklaustas apie JAV sprendimą. „Svarbiausia – kad padėtis kuo greičiau atvėstų“, – sakė jis.
Kinija dedasi neutrali Ukrainos karo atžvilgiu ir tvirtina nesiunčianti karinės pagalbos nė vienai šaliai, kitaip nei JAV ir kitos Vakarų valstybės. Tačiau ji tebėra artima politinė ir ekonominė Rusijos sąjungininkė, NATO narės vadina Kiniją „lemiama“ karo, kurio ji niekada nepasmerkė, „įgalintoja“.
Pirmadienį Lin Jianas sakė, kad Pekinas „yra pasirengęs ir toliau savais būdais atlikti konstruktyvų vaidmenį sprendžiant Ukrainos krizę“.
Lin Jianas taip pat atmetė pranešimus, kad Europos Sąjungos pareigūnai gavo įrodymų, jog Rusija kare naudoja Kinijoje pagamintus dronus. Pekinas „niekada neteikė mirtinų ginklų konflikto šalims ir nuo pat pradžių griežtai kontroliavo karinius ir dvejopo naudojimo bepiločius orlaivius pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, – sakė jis ir pridūrė, jok tikimasi, kad šalys neskleis „beprotiškų spėlionių ir, neturėdamos faktų, nešmeiš Kinijos“.
10:40 | Erdoganas turi savo karo Ukrainoje pabaigos planą: siūlo nuolaidą Putinui
Karui Ukrainoje tęsiantis beveik trejus metus, Ukrainos sąjungininkai ragina Volodymyrą Zelenskį apsvarstyti naujus būdus, kaip priversti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „Bloomberg“.
Du Europos pareigūnai leidiniui sako, kad vis labiau pripažįstama, jog V. Zelenskis turės eiti į kompromisą su V. Putinu.
Į diskusijas neseniai įsitraukė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Pasak su jo planais susipažinusių šaltinių, pirmadienį Rio de Žaneire susirinkus G20 lyderiams, jis ketina pateikti savo pasiūlymą įšaldyti karą dabartinėmis fronto linijomis.
Ukrainos sąjungininkės stengiasi užbėgti už akių D. Trumpo sugrįžimui ir galimam drastiškam JAV paramos mažinimui, vėl imasi skubių veiksmų. Rusijos pusėje į kovą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams, auga noras sustabdyti karą.
Tačiau V. Putinas nerodo noro svarstyti paliaubų galimybę.
G-20 susitikimo, kuris bus paskutinis prezidento Joe Bideno kadencijos susitikimas, išvakarėse JAV nusprendė leisti smogti tolimojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijai. Tokio pakeitimo idėja yra ta, kad jis padės sustiprinti V. Zelenskio pozicijas prieš D. Trumpui pradedant eiti pareigas, kad jis galėtų į galimas derybas žengti sustiprintomis pozicijomis.
Kinija ir Brazilija, kurios taip pat dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire, nuo gegužės ragino surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų abi šalys.
Šeštadienį V. Zelenskis savo šalies visuomeniniam transliuotojui sakė, kad nori užbaigti karą kitais metais. Jis prašė savo sąjungininkų atsiųsti jam galingesnių ginklų, kad Ukraina galėtų veiksmingiau atremti Rusijos atakas ir didinti spaudimą V. Putinui siekti derybų.
„Mums pergalė reiškia stiprią Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
„Ar tai bus diplomatijoje, ar mūšio lauke – kitas klausimas“, – teigė jis.
Vis dėlto V. Zelenskis nedalyvaus G-20 susitikime – Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ignoravo jo vis prašymus pakviesti jį į susitikimą. V. Putinas nusprendė nedalyvauti, praėjusį mėnesį sakydamas, kad jo dalyvavimas „sužlugdytų“ aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto jo arešto orderio dėl įtariamų karo nusikaltimų.
Paties V. Zelenskio taikos formulė grindžiama aiškaus kelio į narystę NATO gavimu ir saugumo garantijomis iki įstojimo.
R. T. Erdoganas, priešingai, pasiūlys, kad V. Zelenskis sutiktų atidėti diskusijas dėl prisijungimo prie Aljanso bent 10 metų kaip nuolaidą V. Putinui, teigia su jo mintimis supažindinti žmonės.
Turkijos pasiūlyme numatoma sukurti demilitarizuotą zoną Ukrainos rytiniame Donbaso regione. R. T. Erdoganas siūlys, kad kaip papildoma garantija ten galėtų būti dislokuotos tarptautinės pajėgos ir kad Ukrainai būtų užtikrintas karinis tiekimas kaip kompensacija už sutikimą nebūti NATO nare.
Turkijos pareigūnai pripažįsta, kad tokį pasiūlymą Ukrainai bus sunku priimti, tačiau jie mano, kad tai realiausias požiūris. Jie siektų, kad diskusijos dėl ilgalaikio okupuotų teritorijų likimo būtų paruoštos taip, kad pirmiausia būtų sutelktas dėmesys į stabilių paliaubų užtikrinimą.
Anot leidinio, R. T. Erdoganas tikisi, kad jam gali pavykti įtikinti V. Zelenskį dalyvauti taikos derybose Stambule, nes jis yra matęs žvalgybinės informacijos, leidžiančios manyti, kad per ateinančius kelis mėnesius Ukraina gali prarasti daug daugiau teritorijų, jei kovos nebus sustabdytos.
10:26 | „Le Figaro“ pašalino informaciją apie britų ir prancūzų leidimą Ukrainai smogti Rusijos teritorijoje
Leidinys „Le Figaro“ pašalino informaciją, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas SCALP/„Storm Shadow“ smūgiams į Rusijos teritoriją.
9:22 | Chersono priemiestyje per apšaudymą žuvo vyras
Rusai nuo ankstaus ryto atakuoja Chersono sritį. Žuvo Chersono priemiesčio Kindijkos gyventojas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per priešo apšaudymą Kindijkoje su gyvybe nesuderinamų sužalojimų patyrė 46 metų vietos gyventojas. Mano užuojauta žuvusiojo artimiesiems ir draugams", – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, lapkričio 17-ąją, Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o dar 10 buvo sužeisti.
8:32 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 560 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 560 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų lapkričio 18 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 722 440 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 365 tankų (+15), 19 059 šarvuotųjų kovos mašinų (+38), 20 586 artilerijos sistemų (+30), 1 252 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 999 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 19 073 dronų (+99), 2 753 kruizinių raketų (+112), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 29 428 automobilių (+107), 3 655 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
8:17 | Varšuva: JAV leidimas naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijoje – „Putinui suprantama kalba“
Lenkija sekmadienį palankiai įvertino žinią, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš karinius taikinius Rusijoje.
„Į karą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams ir (sekmadienį) įvykus masinei Rusijos raketų atakai, prezidentas J. Bidenas sureagavo (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui suprantama kalba“, – tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Agresijos auka turi teisę gintis, – savo įraše pridūrė R. Sikorskis. – Stiprybė atgraso, silpnumas provokuoja.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kurį laiką siekė, kad Vašingtonas leistų naudoti ATACMS raketas prieš taikinius Rusijoje. V. Putinas savo ruožtu yra perspėjęs, kad atitinkamas leidimas reikštų, jog NATO esą „kariauja“ su Rusija.
8:06 | Donaldo Trumpo sūnaus reakcija į Bideno sprendimą: išvadino silpnapročiais
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis socialiniame tinkle „X“ pasidalijo kritiška žinute Joe Bideno administracijai.
7:59 | Rusija ruošiasi pulti Ukrainos miestus: ISW įvardijo, kokia žiema laukia Ukrainos
Šią žiemą Rusijos pajėgos daugiausiai dėmesio skirs kovoms Ukrainos miestuose, bandys juos užimti, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
7:27 | Macronas: Putinas nenori taikos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nesiruošia derėtis dėl karo pabaigos, praneša AFP.
E. Macronas tokias mintis išsakė po to, kai Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Akivaizdu, kad prezidentas V. Putinas ketina intensyvinti kovas“, – E. Macronas sakė vizito metu Argentinoje.
Anot Prancūzijos prezidento, jis svarstytų skambinti V. Putinui tik tada, kai tam būtų tinkamas kontekstas.
Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskambino V. Putinui ir už tai susilaukė kritikos.
7:22 | Rusija pranešė apie dronų ataką Maskvoje
Naktį į Rusijos sostinę lėkė nepilotuojami orlaiviai, pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
„Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos Ramenskio rajone atmušė į Maskvą skriejančio drono ataką, - „Telegram“ kanale parašė S. Sobianinas. - Pirminiais duomenimis, nukritusios nuolaužos žalos ar aukų nepadarė. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“.
Vėliau S. Sobianinas pranešė, kad kitas dronas, taip pat skridęs į Maskvą, tariamai buvo numuštas Pavlovo-Posadskio miesto rajone. Ten taip pat dirbo gelbėjimo tarnybos.
7:08 | Po Bideno sprendimo – reakcijos iš Rusijos: grasina trečiuoju pasauliniu karu
Joe Bidenui leidus Ukrainai naudoti amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, pasirodė nauji grasinimai iš Rusijos, rašo „Kanal 24“.
Rusijos Federacijos Taryba pareiškė, kad toks sprendimas veda prie didelio pasaulinio karo pradžios.
Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Maskva į šį žingsnį atsakys.
„Tai labai didelis žingsnis link trečiojo pasaulinio karo pradžios, ir amerikiečiai jį žengs išeinančio senolio, kuris po dviejų mėnesių už nieką neatsakys, rankomis“, – sako jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau pasisakė šia tema.
„Pavyzdžiui, rugsėjį jis sakė, kad galimą leidimą Vakarams smogti Rusijai savo ginklais Rusija suprastų kaip „tiesioginį dalyvavimą“ NATO kare, ir dėl to Maskva priims „atitinkamus sprendimus“, – cituojama ji.
Vis dėlto karą prieš Ukrainą pradėjo Rusija. Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
7:00 | Zelenskis: raketos kalbės už save
JAV prezidentui Joe Bidenui nusprendus leisti Ukrainai naudoti amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad raketos kalbės už save.
Sekmadienį naujienų agentūros AP šaltiniai pranešė, kad J. Bidenas pirmąkart leido Ukrainai panaudoti galingą amerikietišką tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams Rusijos viduje.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių šaltinių teigimu, taip reaguojama į Šiaurės Korėjos sprendimą pasiųsti tūkstančius karių talkinti Rusijai jos kare Ukrainoje.
„Planas sustiprinti Ukrainą yra Pergalės planas, kurį pristačiau mūsų partneriams. Vienas svarbiausių jo punktų yra tolimojo nuotolio pajėgumai mūsų kariuomenei. Šiandien žiniasklaidoje daug kalbama apie tai, kad mes gauname leidimą atitinkamiems veiksmams“, – vėlai sekmadienį platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
„Tačiau smūgiai suduodami ne žodžiais. Apie tokius dalykus neskelbiama. Raketos kalbės už save. Jos tikrai kalbės. Šlovė Ukrainai!“ – pridūrė jis.
J. Bideno sprendimas leisti Ukrainai naudoti amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje yra didelis pozicijos pokytis paskutiniais jo kadencijos mėnesiais prieš respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimą į Baltuosius rūmus.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius
Viens prie vieno apie ruskyną.
