Europa

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje baigtis turės įtakos Europos saugumui daugelį metų. „Dėl Ukrainos Europa ir pasaulis šiuo metu yra kryžkelėje. Kaip pasibaigs karas prieš Ukrainą, turės įtakos ir formuos visos Europos saugumą ateinančioms kartoms. Mes tai labai, labai rimtai vertiname,“ – sakė premjeras.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pavadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi yra „neteisingas ir pavojingas“. „Tiesiog neteisinga ir pavojinga neigti prezidento Zelenskio demokratinį teisėtumą“, – naujienų leidiniui „Der Spiegel“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad V. Zelenskis yra išrinktas valstybės vadovas.

Trečiadienį Italijos premjerė Giorgia Meloni aplankė popiežių Pranciškų ligoninėje, kur jis gydomas nuo plaučių uždegimo.  G. Meloni vyriausybės ir visos Italijos vardu palinkėjo 88 metų pontifikui greitai pasveikti, sakoma pranešime.  Pasak premjerės, popiežius buvo guvus. Dešiniųjų pažiūrų politikė, pradėjusi eiti pareigas 2022 m. spalį, kelis kartus buvo susitikusi su popiežiumi. „Juokavome, kaip visada. Jis neprarado humoro jausmo“, - sakė G. Meloni po susitikimo klinikoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį „absurdišku“ pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareikštą Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio apibūdinimą, kad jis yra diktatorius. „Jei pažvelgsite į realų pasaulį, užuot tiesiog skelbęs žinutes, suprasite, kam Europoje tenka gyventi diktatūros sąlygomis: žmonėms Rusijoje, žmonėms Baltarusijoje“, – interviu transliuotojui ZDF sakė A. Baerbock.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pareiškė, kad nėra jokio pagrindo vadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi, praneša NRK, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis „Manau, kad tai visiškai nepagrįsta.

Ispanijos policija sulaikė septynis įtariamus žmonių kontrabandininkus, kurie kaltinami nužudę aštuonis migrantus, įskaitant kūdikį, plaukiant jūra iš Senegalo į Kanarų salas, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Policija teigė pradėjusi tyrimą po to, kai gruodį prie El Hiero salos prisišvartavo laivas su 224 žmonėmis. Kai kurie iš šių žmonių patyrė patyrė rimtų sužalojimų per konfliktą laive.

Italijos prokuratūra Genujoje pradėjo tyrimą dėl sprogimo tanklaivyje „Seajewel“, naujienų agentūra ANSA pranešė remdamasi šaltiniais. Su Maltos vėliava plaukiojantis laivas šiuo metu prisišvartavęs netoli Italijos Savonos miesto, o jo korpuse yra pažeidimų. Manoma, kad laivas priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, kurie apeidami Vakarų sankcijas iš Rusijos į Europą importuoja naftos produktus.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad jos šalis per ateinančius dvejus metus gynybos išlaidoms papildomai skirs 50 mlrd. kronų (6,7 mlrd. eurų), motyvuodama didėjančia Rusijos grėsme. M. Frederiksen spaudos konferencijoje sakė, kad šie pinigai siunčiami kariuomenei su žinia: „Pirkite, pirkite, pirkite. Pirkite tai, kas gali prisidėti prie stipresnės gynybos, taigi ir prie stipresnio atgrasymo čia ir dabar.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl jos ateities. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai JAV ir Rusijos pareigūnai Saudo Arabijoje surengė aukšto lygio derybas, kuriose Kyjivas nedalyvavo. „Tai pagrindinis Kanados ir daugumos mūsų sąjungininkų principas (...) Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė J. Trudeau prieš susitikimą dėl karo ir Europos saugumo, kurį rengia Prancūzija.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieštaraudama JAV vadovo Donaldo Trumpo kaltinimams, esą už tai atsakingas Kyjivas. „Ne kas kitas kaip Putinas pradėjo ir norėjo šio karo Europos širdyje“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškime. „Iš visų jėgų stengiamės toliau stiprinti Ukrainą“, – pridūrė ministrė.

Australijos žvalgybos agentūra atskleidė trijų užsienio šalių planus fiziškai pakenkti šios valstybės gyventojams, trečiadienį pranešė saugumo ir žvalgybos vadovas. Australijos saugumo žvalgybos organizacijos (ASIO) generalinis direktorius Mike'as Burgessas savo naujausiame metiniame pranešime, kuriame nurodė grėsmes, kylančias nacionaliniam saugumui, šių valstybių neįvardijo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir opozicijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį, likus keturioms dienoms iki rinkimų, dalyvaus paskutiniuose debatuose, kuriuos gaubia niūrios nuotaikos dėl kraštutinių dešiniųjų iškilimo. Tikimasi, kad 20 val. 15 min. vietos (21 val. 15 min. Lietuvos laiku) prasidėsiančiuose debatuose daug dėmesio bus skiriama imigracijai ir saugumui, taip pat įtampai tarp JAV ir Europos bei sudėtingai Vokietijos ekonomikos būklei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusipelnė Nobelio taikos premijos už savo pastangas pasiekti taiką Gazos Ruože ir Ukrainoje, antradienį pareiškė Italijos vicepremjeras, transporto ministras ir dešiniosios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvinis.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas Europos valstybėms negaili kritikos dėl politinės valios trūkumo. Anot karininko, Senojo žemyno šalys vietoje to, kad skųstųsi JAV nepatikimumu, turėtų imtis realių veiksmų – daugiau investuoti į gynybą bei prisidėti prie kolektyvinio saugumo. „Trumpo administracija iš esmės pasakė, kad Europa nesvarbi. Kad jūs darysite tai, ką mes jums liepsime.

Nors lėktuvų avarijos vis dar yra palyginti retas reiškinys, dalies keliautojų nerimą sukėlė pastarojo meto tragedijos. „The Sun“ parengė patarimų rinkinį, kaip padidinti savo šansus išgyventi lėktuvo avarijos metu. Pirmadienį Toronto oro uoste apvirto lėktuvas, buvo sužeista 18 žmonių.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, pranešė bloko diplomatai. ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės. Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022-ųjų vasario.

Popiežius Pranciškus išlieka geros nuotaikos, trečiadienio rytą valgė pusryčius, pranešė Vatikanas. „Popiežius praleido ramią naktį, pabudo ir valgė pusryčius“, – sakoma pranešime. Serga plaučių uždegimu Antradienio vakarą pranešta, kad popiežius serga plaučių uždegimu, apėmusiu abu plaučius. Nepaisant to, popiežius „išlieka geros nuotaikos“. „Laboratoriniai tyrimai, krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos ir Šventojo Tėvo klinikinė būklė ir toliau rodo sudėtingą vaizdą“, – sakoma pranešime.

Skandalas Latvijoje – šalies parlamentaras, populistas, prorusiškas veikėjas Aleksejus Roslikovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Ryga – rusų miestas. Ir maža to, paragino patriotiškai nusiteikusius latvius susikrauti lagaminus ir išvykti iš Rygos. Po tokio akibrokšto parlamentaras atsipirko tik įspėjimu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Rygoje dominuoja rusų kalba, tad nėra ko gadinti oro.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį pareikalavo, kad Europa padidintų finansavimą savo gynybai ir remtų Ukrainą po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija ėmėsi pastangų sustabdyti karą.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad dėl galimo JAV pajėgų išvedimo iš Baltijos šalių nebuvo surengta ir inicijuota jokių derybų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spaudė kitus Europos lyderius masiškai didinti išlaidas gynybai ir įspėjo nežaisti su JAV, rašo „Politico“. Apie tai D. Tuskas kalbėjo prieš pirmadienį įvykusį ES viršūnių susitikimą Prancūzijoje.  „Paryžiuje susirinkusių premjerų tiesiogiai paklausiu, ar jie pasirengę priimti rimtą sprendimą?“ – sakė D.Tuskas, turėdamas omenyje išlaidas gynybai. „Lenkija, deja, šiuo metu Europoje yra taisyklės išimtis. Tai būtinai turi pasikeisti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad po naujosios JAV administracijos ir Rusijos derybų surengs naują susitikimą dėl Ukrainos ir pridūrė, kad Donaldas Trumpas „gali atnaujinti naudingą dialogą“ su Vladimiru Putinu.

Kitąmet Latvijos gynybos biudžetą planuojama padidinti iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau – artėti prie 5 proc. BVP. Tai antradienį po Latvijos vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė premjerė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūdas. Finansavimui didinti pinigų teks ieškoti, be kita ko, peržiūrint ministerijų vidinius išteklius, pripažino politikai.

Praėjusią savaitę į ligoninę paguldytas popiežius Pranciškus serga plaučių uždegimu, 88 metų pontifiko klinikinė būklė tebėra „sudėtinga“, antradienį pranešė Vatikanas.  „Šią popietę Šventajam Tėvui atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (...) parodė prasidėjusią abiejų plaučių pneumoniją, kuriai prireikė papildomos vaistų terapijos“, – sakoma Vatikano pranešime. Pranciškus buvo paguldytas į ligoninę po to, kai kelias dienas viešumoje sunkiai skaitė savo tekstus.

Prancūzija planuoja trečiadienį surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainos ir Europos saugumo klausimais, antradienį pranešė portalas rbc.ua. Panašus vadovų susitikimas įvyko pirmadienį, tačiau šįkart pakviestos pirmajame susitikime nedalyvavusios Europos šalys, taip pat NATO sąjungininkė Kanada, rašo portalas, remdamasis naujienų agentūra „Reuters“, kuri savo pranešime cituoja diplomatinius šaltinius.

Nuo tada, kai naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo darbą, Europos lyderiai nuolat priversti reaguoti į jos griežtėjančią retoriką ir atvirus pareiškimus apie naują pasaulio tvarką, rodančius pasikeitusius politinius prioritetus.  D. Trumpo pareiškimas, kad jis yra pasirengęs derėtis su Rusija, kad būtų nutrauktas beveik trejus metus trunkantis karas, rodo, kad jis save kelia aukščiau už Europą ir net Ukrainą.

Rusijos valdžios atstovai pradėjo skleisti propagandinius teiginius, kad neva Baltijos valstybėse elektra pabrango dėl atsijungimo nuo elektros energetikos žiedo, dar vadinamo BRELL. Iki atsijungimo nuo BRELL Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdė ir koordinavo dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija buvo izoliuotos nuo Europos Bendrijos.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vyriausybė trečiadienį paskelbs planus „dideliu mastu“ perginkluoti Danijos kariuomenę dėl didėjančios Rusijos grėsmės.  „Turime dideliu mastu atsinaujinti, kad apsaugotume Daniją. Ir turime dideliu mastu persiginkluoti, kad išvengtume karo“, - antradienį parlamente sakė M. Frederiksen.  Ji neatskleidė jokių detalių ar sumų, tačiau, pasak Danijos visuomeninio transliuotojo DR, vyriausybė turėtų paskelbti apie 50 mlrd.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Turkija būtų ideali šeimininkė bet kokioms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po beveik tris valandas trukusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris siekia sustiprinti Kyjivo poziciją po JAV vadovo Donaldo Trumpo kontakto su Maskva.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po Rijade surengto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkuriuo metu turės sėdėti prie stalo, nes jie taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio. Jis taip pat nurodė, kad jei karas Ukrainoje baigsis, Vašingtono ir Maskvos ryšiai gali sustiprėti.

Prorusiška programišių grupuotė „Noname057(16)“ antradienį tęsė kibernetines atakas prieš Italijos institucijas, jos taikiniais tapo ministerijų, karabinierių ir finansų policijos, taip pat kai kurių transporto įmonių svetainės. Tai pranešė naujienų agentūra ANSA, kuria remiasi „Ukrinform“. Kaip ir pirmadienį, kai programišiai taikėsi į finansų institucijas, oro uostus ir uostus, grupuotė rengia DDoS atakas, kuriomis siekiama padaryti svetaines neprieinamas.

Kol didžioji dalis Europos skeptiškai vertina galimybę mokyti civilius naudotis ginklais, kaimynė Lenkija į švietimo programą įtraukė praktinį ginklų naudojimo pradžiamokslį 13–15 metų moksleiviams. Numatyta, kad vaikai gynybos ir šaudymo mokysis kartą per savaitę, pasitelkiant lazerinius ginklus ir simuliacijas.

Serbija atidarys ambasadą Latvijoje. Tai antradienį po susitikimo su Serbijos parlamento pirmininke Ana Brnabić žurnalistams pranešė Saeimos pirmininkė Daiga Mieriņa. Ji sveikino šį žingsnį ir pažymėjo, kad tai bus vienintelė Serbijos ambasada Baltijos šalyse. Ambasada įsikurs Rygoje. Saeimos pirmininkės nuomone, ambasados ​​atidarymas prisidės prie dviejų šalių ekonominių santykių plėtros.

Vatikanas antradienį atšaukė du popiežiaus Pranciškaus savaitgalio renginius, 88 metų pontifikui toliau gydantis ligoninėje nuo bronchito. „Dėl Šventojo Tėvo sveikatos būklės atšaukiama jubiliejinė šeštadienio, vasario 22-osios, audiencija“, – sakoma pareiškime. Jame priduriama, kad pontifikas taip pat delegavo vyresnįjį dvasininką laikyti sekmadienio rytą numatytų mišių. Vatikanas nepaminėjo Viešpaties Angelo maldos, kurią popiežius paprastai kalba sekmadienio vidudienį.

Popiežius Pranciškus nujaučia, kad yra arti mirties, rašo „Politico“. Dėl to popiežius suskubo pasirūpinti savo palikimu. „Popiežius Pranciškus rimtai nerimauja dėl savo sveikatos po to, kai buvo paguldytas į ligoninę dėl sunkaus bronchito, ir skuba suvesti galus prieš kovą dėl jo įpėdinio“, – antradienį rašo leidinys. Popiežiui buvo pasakyta, kad jam gresia mirtis Vasario mėnesio pradžioje popiežius buvo paguldytas į specialią palatą Gemelli ligoninėje Romoje su kvėpavimo takų infekcija.

Komentuodama antradienį Rijade vykstantį JAV ir Rusijos atstovų susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo nepervertinti šių pokalbių. „Neturėtume daryti didžiulės klaidos ir dar paslaugos Putinui, sureikšmindami šiuos pokalbius labiau, nei jie iš tikrųjų yra“, – sakė ministrė antradienį ZDF laidai „Morgenmagazin“. Tai, anot jos, yra „kontakto užmezgimas“. Europiečiai turi išlaikyti „labai šaltą protą“, reikalavo A. Baerbock.

Pastaraisiais mėnesiai pasaulį šokiravo kelios aviakatastrofos. Susidūrė, dužo ir krito net keli orlaiviai, o avarijos pareikalavo daugybės gyvybių. Socialiniuose tinkluose plinta įvairūs vaizdo įrašai, o po jais socialinių medijų vartotojai komentuoja, kad jau bijo skristi lėktuvais. Ar saugu skristi lėktuvais? CNN dar sausio pabaigoje parengė tekstą, kuriame atsakė į klausimą, ar po virtinės lėktuvų katastrofų vis dar yra saugu skristi.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) vasario 13 d. sulaikė asmenį, platformoje „TikTok“ reguliariai skelbusį Rusijos Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus šlovinančius vaizdo įrašus. VDD stebėdama informacinę erdvę pastebėjo, kad šis asmuo tiktoke buvo sukūręs kelias paskyras ir jose reguliariai talpindavo vaizdo įrašus, kuriuose būdavo atvirai palaikoma Rusijos karinė agresija prieš Ukrainos valstybę ir tautą.

Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad Europa derybose dėl Ukrainos ateities buvo palikta prie „vaikų stalo“, nes „dešimtmečius nepakankamai investuota į gynybą“. Interviu „Financial Times“ Arminas Pappergeris taip pat sakė, kad europiečiai ir ukrainiečiai savo ginklų sandėliuose neturi „nieko“. „Jei neinvestuoji, jei nesi stiprus, jie elgiasi su tavimi kaip su vaikais.

Italijos policija konfiskavo 788 kilogramus kokaino, kuris buvo paslėptas maišuose su granulėmis bei vilkiko refrižeratoriaus variklio skyriuje. Kokainą, kurio vertė gatvėje siekia maždaug 126 mln. eurų, Italijos finansų policija rado Goja Tauro jūrų uoste pietiniame Kalabrijos regione. Kokainas buvo supakuotas blokais. Kai kurie iš jų buvo rasti šimtuose maišų su granulėmis, kiti – kruopščiai paslėpti šaldytą žuvį gabenusio vilkiko variklio skyriuje įrengtoje slėptuvėje.

Ekstremalus šaltis buvo užfiksuotas Litvorowy Kocioł (liet. Šventagaršvės katilas) ledyniniame slėnyje Vakarų Tatrų kalnuose, esančiame 1 800 metrų virš jūros lygio. Ten lenkų meteorologai vakar nustatė -41,13 °C. Slėnyje, kuris žinomas kaip natūrali šalčio gaudyklė, rekordinis speigas buvo užfiksuotas, nes sunkus atšalęs oras nusėdo tarp kalnų keterų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį perspėjo, kad „JAV parama“ būtų „vienintelis būdas“ neleisti Rusijai vėl pulti Ukrainos, jei būtų sudaryta taika.

 Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa supranta, jog jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą. Jis su kitais Europos lyderiais pirmadienį dalyvavo Paryžiuje vykusiame skubiai surengtame susitikime saugumo klausimais, reaguojant į JAV politikos pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu. „Visi, dalyvaujantys šiame susitikime, supranta, kad transatlantiniai santykiai, NATO aljansas ir mūsų draugystė su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą.

Turistų pamėgta Venecija sužibo ryškiomis spalvomis – miestiečiai pasipuošė išskirtiniais kostiumais, nuleido valtis į vandenį ir atsidūrė pasaulinio garso Venecijos karnavalo epicentre. Šiemet ši paslaptinga šventė skirta 300 garsiausio Italijos avantiūristo ir širdžių užkariautojo Džiakomo Kazanovos gimimo metinėms. Saulė apšviečia senąją Venecijos architektūrą, pastato sienas skalauja kanalo vanduo.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ketina šią savaitę vykti į JAV. Tai pirmas pranešė leidinys „Denník N“, vėliau informaciją patvirtino R. Fico aplinka, rašo portalas „eurointegration“. Pasak „Denník N“, R. Fico planuoja skristi į Vašingtoną ketvirtadienio, vasario 20-osios, rytą, o grįžti – sekmadienį, vasario 23-iąją, nors datos dar gali keistis.

Pirmadienį po skubių Europos lyderių derybų Paryžiuje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dabar, kol vyksta karas, bet kokios diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra „visiškai per ankstyvos“ ir „labai netinkamos“. O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ debatai „netinkamu laiku ir netinkama tema“.  Vokietijos kancleris taip pat pareiškė, kad saugumo klausimais Europa ir Jungtinės Valstijos visada turi veikti kartu.

JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas. Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Atėnuose palestinietis „aštriu daiktu“ užpuolė ir sužeidė turistą iš Izraelio, pirmadienį pranešė Graikijos policijos atstovas.  Jis sakė, kad du vyrai, vienas iš jų – palestinietis, vėlų penktadienio vakarą Atėnuose susikivirčijo su šešiais izraeliečiais. „Palestinietis nuo vieno izraeliečio nuplėšė grandinėlę su Dovydo žvaigžde ir aštriu daiktu jį nesunkiai sužalojo į kaktą“, – sakė atstovas. Izraelio turistui gydymo ligoninėje neprireikė, pridūrė atstovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš pirmadienį Paryžiuje rengiamą kelių Europos šalių susitikimą dėl Ukrainos telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Eliziejaus rūmai patvirtino, kad tokio pokalbio būta ir jis truko 22 minutes, bet iš pradžių nepateikė informacijos apie jo turinį.