Europa

Jei dėl Rusijos laimėjimų kare Ukrainoje į Europos Sąjungą plūstelės nauja didelė pabėgėlių banga, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser norėtų, kad pabėgėliai būtų teisingiau paskirstyti tarp ES šalių. N. Faeser teigė, kad ji nesitiki tokios įvykių raidos, tačiau sakė, kad dabartinis Ukrainos pabėgėlių paskirstymas užkrauna didelę naštą vos kelioms juos priimančioms šalims.

Švedijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“ – nutrauktų dviejų Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija jungiančių Baltijos jūros dugne nutiestų kabelių. „Šiuo metu vykdomas nusikaltimo, kuris laikomas sabotažo aktu, tyrimas. Tyrimas išankstinis ir šiuo metu yra ankstyvajame etape.

Praėję metai Europos Sąjungoje miško gaisrų prasme buvo vieni iš blogiausių, rašoma naujoje antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje „Dėl klimato kaitos miškų gaisrai darosi dažnesni ir smarkesni“, – kartu su ataskaita paskelbtame pranešime teigia ES klimato komisaras Wopke Hoekstra. „2023 m. miškų gaisrai dar kartą parodė, kad nesame pasirengę tokiai rizikai“, – rašė jis.

NATO antradienį paskelbė, jog makedonė Radmila Šekerinska buvo paskirta Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja. 52-ejų R. Šekerinska postą perims vėliau šiais metais. Vietą jai užleis rumunas Mircea Geona. „Ji tikrai tiki NATO, žino, kiek įdirbio reikia prisijungti prie Aljanso, ir ką reiškia būti visaverčiu nariu“, – komentavo NATO vadovas Markas Rutte pranešime.

Oficialiai patvirtinus valdančiosios partijos pergalę parlamento rinkimuose, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Konstituciniam teismui skundžia balsavimo rezultatus. „Prezidentė Konstituciniam teismui pateikė skundą, kad būtų anuliuoti spalio 26 d. vykusių parlamento rinkimų rezultatai“, – antradienį sakė jos advokatė Eka Bezelija.

Penkios didžiausios Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė pasiūlymui išleisti bendras gynybos obligacijas bloko gynybos pramonei paremti, antradienį sakė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, ES šalys siekia stiprinti savo gynybos sektorius, tačiau nebuvo aišku, kaip surinkti reikiamas sumas.

Prancūzė Gisele Pelicot, išdrįsusi paduoti parodymus prieš dešimtis vyrų, kaltinamų ją išžaginus, kai ją apsvaigino jos vyras, savo baigiamojoje kalboje teisme antradienį sakė, jog atėjo laikas mačistinei visuomenei pakeisti požiūrį į prievartą. „Atėjo laikas, kai mačistinė, patriarchalinė visuomenė, kuri nesureikšmina prievartos, turi pasikeisti“, – sakė G. Pelicot, kurios buvęs sutuoktinis ir visa virtinė kitų vyrų yra teisiami.

Suomijos Nacionalinis tyrimų biuras antradienį paskelbė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, kodėl nutrūko Suomiją ir Vokietiją jūros dugnu jungiantis telekomunikacijų kabelis, nors Vokietija šį incidentą vadina „sabotažo“ aktu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė, kad praėjusią savaitę įvykęs kanclerio Olafo Scholzo pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą rodo, kad rusų lyderis nėra suinteresuotas derėtis su Ukraina. B. Pistoriusas antradienį apgynė O. Scholzo sprendimą valandą kalbėti su V. Putinu telefonu, nors toks sprendimas ir sulaukė Ukrainos ir kai kurių sąjungininkių Europoje kritikos.

Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė sankcijas 10 asmenų ir subjektų, atsakingų už Rusijos vykdomą „prievartinę ukrainiečių vaikų deportaciją ir bandymą juos indoktrinuoti“, minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Užsienio reikalų ministerija teigė, kad apribojimai skirti „tiems, kurie remia šią klastingą programą“. 2022 ir 2023 metais buvo imtasi panašių sankcijų asmenims ir subjektams, susijusiems su įtariamais priverstiniais deportavimais.

Rumunijos teismas antradienį nustatė, kad kaltinimuose dėl prekybos žmonėmis ir išžaginimo prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o atžvilgiu yra neatitikimų, dėl kurių byla gali būti nutraukta. Prokurorai turi „ištaisyti neatitikimus kaltinamajame akte ir patikslinti (...), ar palaiko sprendimą perduoti kaltinamuosius teismui“, nurodė Bukarešto apeliacinis teismas.

Norvegijos policija antradienį pranešė sulaikiusi norvegų sosto įpėdinio žmonos princesės Mette-Marit  27-erių metų sūnų, įtariamą išžaginimu.  Policijos išplatintame pranešime teigiama, kad Marius Borgas Hoiby buvo sulaikytas pirmadienio vakarą.

Jungtinė Karalystė ruošiasi dideliam sniego kiekiui, skelbia „Sky news“. Jau fiksuotos kelios avarijos, sutriko traukinių eismas. Jungtinės Karalystės gyventojai prabudę antradienį išvydo sniegą. Temperatūra nukrito iki -11,2 laipsnių. Stoja eismas Gyventojai buvo perspėti dėl sudėtingų eismo sąlygų, vairuotojams buvo patarta vengti keliauti piko valandomis. Dėl iškritusio sniego jau sutriko dalies traukinių eismas, gyventojai raginami pasitikrinti maršrutus prieš keliaujant.

Kadenciją baigiantis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino valstybes nares pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir leisti Ukrainai suduoti smūgius Rusijos teritorijoje naudojant jų atsiųstas ilgojo nuotolio raketas. Prieš pradėdamas pirmininkauti paskutiniajam savo ES gynybos ministrų susitikimui – praėjus tūkstančiui dienų nuo Rusijos invazijos – kalbėdamas su žurnalistais J. Borrellis JAV politikos pokyčius pavadino labai gera žinia Ukrainai.

Praėjusią savaitę Latvijos šernų populiacijoje užfiksuoti net 36 nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiais metais Latvijoje AKM nustatytas 1 147 šernams – 183 seniūnijose, 33 savivaldybėse ir viename mieste. AKM protrūkis šalyje prasidėjo 2014 m. birželį netoli sienos su Baltarusija.

Antradienį NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad negalima leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nugalėti Ukrainos. 1000-ąją karo dieną NATO vadovas dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų derybose. „Kodėl taip svarbu, kad Putinas nepasiektų savo? Nes prie mūsų sienų mes turėsime padrąsintą Rusiją (...) ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad ji ten nesustos“, - žurnalistams Briuselyje sakė M. Rutte.

Sakartvelo policija, pranešama, antradienį smurtu ir suėmimais malšino demonstracijas prieš praeitą mėnesį vykusių rinkimų rezultatus, pasmerktus provakarietiškos opozicijos kaip galimai suklastotus valdančiųjų naudai. Europos Sąjunga (ES) ir JAV ragino ištirti galimus pažeidimus, įvykdytus spalio 26 dieną vykusių rinkimų, kuriuos laimėjo „Sakartvelo svajonės“ partija, metu. Opozicijos jėgos atsisakė pripažinti rezultatus ar jungtis prie naujai išrinkto parlamento, kurį jos laiko neteisėtu.

Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimas Baltijos jūroje turi būti vertinamas kaip sabotažas, nors vis dar neaišku, kas už tai atsakingas, antradienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai.

Dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, per du išpuolius Norvegijoje 2011 m. nužudęs 77 žmones, antradienį antrą kartą prašys teismo lygtinio paleidimo. Manoma, kad jo prašymas bus atmestas. Pagal Norvegijos įstatymus 45 metų A. B. Breivikas, atlikęs 10 metų iš skirtos bausmės, kartą per metus gali prašyti lygtinio išankstinio paleidimo.

Sakartvelo policija išardė protestuotojų palapinių miestelį šalies sostinėje. Tai antradienį pranešė portalas „ekhokavkaza“. „Sakartvelo policija išstūmė protestuotojus iš teritorijos prie Tbilisio valstybinio universiteto ir nugriovė palapinių miestelį“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad buvo mobilizuotos specialiosios pajėgos ir parengtos vandens patrankos, tačiau VRM pareigūnai specialiųjų priemonių nenaudojo. Informacija apie sulaikytus protestuotojus tikslinama.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje. „Tai buvo visiškai geras sprendimas“, – sakė E. Macronas Brazilijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs šį politikos pakeitimą, kuluaruose.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Po Ukrainos ir Lenkijos kritikos Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasmerkė ir Estija. „Tai buvo strateginė klaida, – pirmadienį Briuselyje agentūrai „Reuters“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Buvome susitarę dėl principo laikyti V. Putiną izoliuotą“. Ministras pabrėžė tikįs, kad plati tarptautinė kritika dėl šio pokalbio suturės kitus Europos šalių lyderius nuo pokalbių su Rusijos vadovu.

Lapkričio 15 d. Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje taikinius atakomis iš oro naikino Jungtinių Amerikos Valstijų strateginiai ilgo nuotolio bombonešiai B-52 „Stratfortress“ bei Italijos EF2000 „Eurofighter“ naikintuvai, kurie iš beveik 6 kilometrų aukščio metė lazeriu valdomas bombas bei naikino antžeminius taikinius tiesiogine pabūklų ugnimi.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Briuselyje įspėjo apie pasekmes, jei bus patvirtinta, kad Kinija tiekia Rusijai dronus, skirtus naudoti kare Ukrainoje. „Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.

Irano remiami hučių sukilėliai iš Jemeno pastaraisiais mėnesiais Vokietijos laivininkystės bendrovėms siuntė grasinančių el. laiškų, pirmadienį pranešė Vokietijos laivininkystės asociacija (VDR). Grasinimų gavo bendrovės, kurių laivai naudojasi Izraelio uostų paslaugomis ir plaukia netoli Jemeno krantų, teigiama Hamburge įsikūrusios VDR pranešime. „Hučių sukilėliai kruopščiai išstudijavo el.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad dvišaliuose santykiuose Londonas bus „nuspėjamas, nuoseklus, suverenus ir teisinės valstybės principais besivadovaujantis veikėjas“, pranešė šalies žiniasklaida.

Europos Sąjungos (ES) klimato reikalų komisaras pirmadienį pareiškė, kad blokas imsis iniciatyvos suteikti skurdesnėms šalims iki šiol trūkstamą finansavimą kovos su klimato kaita srityje, tačiau pabrėžė, kad turtingos šalys, kurios yra didžiausios teršėjos, taip pat privalo prisidėti.

Švedija pirmadienį pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui, o kaimyninė Suomija sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę. Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į Šiaurės Atlanto karinį aljansą (NATO) po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė teigiamai vertinanti pranešimus, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leidžia Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakuoti tam tikrus taikinius Rusijoje. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „rbb Inforadio“, A. Baerbock pabrėžė, kaip svarbu suteikti Ukrainai galimybę neutralizuoti grėsmes ten, kur jos atsiranda.

Europos Sąjunga pirmadienį išplėtė sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos karui Ukrainoje, be kita ko, pritaikydama jas laivams ir uostams, naudojamiems dronams ir raketoms gabenti. 27 valstybių blokas susitarė uždrausti bet kokius sandorius su uostais, „naudojamais Irano bepiločiams orlaiviams ar raketoms arba susijusioms technologijoms ir komponentams perduoti Rusijai“, sakoma pareiškime, paskelbtame ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje.

 Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas pirmadienį pareiškė, kad Paryžius išlieka atviras galimybei leisti Ukrainai naudoti prancūziškas tolimojo nuotolio raketas smūgiams į karinius taikinius Rusijos teritorijoje, kai prieš tai JAV leido Kyjivui tam pačiam tikslui pasitelkti amerikietiškas raketas.

Moldovos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad per savaitgalio ataką prieš Ukrainą rusų dronai ir raketos pažeidė jos oro erdvę. Per naujausią plataus masto Rusijos oro ataką, kurios taikiniais tapo elektros infrastruktūros įrenginiai visoje Ukrainoje, žuvo mažiausiai septyni gyventojai ir apie 20 buvo sužeisti keliuose regionuose, pranešė pareigūnai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Rusijos didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą sekmadienį pavadino siaubinga ir sakė, kad Kyjivas gali tikėtis Europos Sąjungos paramos.

 Per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Rio de Žaneire Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė premjero biuras. K. Starmeris „pirmą kartą“ susitiks su Kinijos prezidentu ir „sieks rimtų, stabilių ir pragmatiškų santykių su Kinija“, sakoma Dauning Stryto pranešime.

 Sekmadienį tūkstančiai žmonių Slovakijoje išėjo į gatves protestuoti prieš ministro pirmininko Roberto Fico vadovaujamą vyriausybę. Kaip pranešama, didžiausias mitingas įvyko sostinėje Bratislavoje. Anot opozicinės žiniasklaidos, jis sutraukė nuo 17 000 iki 18 000 žmonių. Šie protestai, kuriuos organizavo dvi liberalios ir viena konservatyvi opozicijos partija, buvo surengti minint 35-ąsias Aksominės revoliucijos prieš komunistų režimą tuometinėje Čekoslovakijoje metines.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Kremliaus lyderio Vladimiro Putino pokalbis telefonu atnešė tam tikros naudos abiem, tačiau V. Putinas gavo daugiau. Tokia nuomonė išdėstyta laikraštyje „Zeit“ paskelbtame komentare, praneša „Ukrinform“. Žinia, kad Olafas Scholzas susisiekė su Vladimiru Putinu skirta sustiprinti kanclerį rinkimų kampanijoje. Tačiau tai padeda V. Putinui įgyvendinti savo planus dėl Ukrainos, pažymi autorius.

Šeštadienį peiliu ginkluotas vyras Paryžiaus pakraštyje esančiame savo tėvo restorane paėmė įkaitais kelis darbuotojus, o įstaigą apsupo gausios policijos pajėgos. Picerija, kurioje įvyko incidentas, yra Issy-les-Moulineaux miestelyje Prancūzijos sostinės pietvakariniame pakraštyje, netoli Paryžiaus aplinkkelio. Vyras laikė įkaitais „tris ar keturis darbuotojus“, tačiau tarp jų nebuvo klientų ar pašalinių žmonių, AFP sakė policijos šaltinis.

Jungtinėje Karalystėje nustatyti 4 naujo beždžionių raupų atmainos atvejai, tačiau pranešama, kad raupai plinta ir kitose pasaulio šalyse. Tai pirmieji kartai, kai nauja beždžionių raupų atmaina nustatoma už Afrikos ribų, rašoma „AP News“. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos pareigūnai teigia nustatę 4 naujus, labiau užkrečiamus beždžionių raupų atvejus, kurie pirmą kartą pasirodė Rytų Konge.

Nyderlandų ministro pirmininko Dicko Schoofo dešiniojo sparno vyriausybė penktadienį išvengė krizės, kai kilus skandalui dėl įtariamų rasistinių kai kurių kabineto narių komentarų atsistatydino viena viceministrė.  Vėlų penktadienio vakarą finansų viceministrė Nora Achahbar pateikė atsistatydinimo pareiškimą, Nyderlandams susiduriant su politinėmis pasekmėmis, kilusiomis dėl praėjusios savaitės išpuolių prieš Izraelio futbolo sirgalius.

Naujausia DNR analizė atskleidė netikėtą kai kurių senovės Pompėjos gyventojų tapatybę. Remdamiesi gautais rezultatais, tyrimo autoriai teigia, kad tam tikri seniai žinomi pasakojimai apie kai kuriuos romėnų miesto gyventojus yra klaidingi, rašoma „IFL Science“. Po katastrofiško Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo 79 m. po Kristaus, Pompėjos miestas buvo sunaikintas ir daugybė aukų paskendo pelenuose.

Nyderlandų ministrų kabinetas penktadienį susirinko į skubų posėdį, kuris buvo sušauktas pasirodžius pranešimams, kad dėl to, kaip vyriausybė tvarkėsi su smurtu, susijusiu su Europos lygos futbolo rungtynėmis, kuriose dalyvavo Izraelio komanda, gali sugriūti koalicija, pranešė vietos žiniasklaida, informuoja agentūra „Reuters“. Prieš musulmonus nusiteikusio populisto Geerto Wilderso partijos PVV vadovaujamos koalicijos jaunesnioji finansų ministrė Nora Achachbar kiek anksčiau atsistatydino ir t...

Rusija nuo šeštadienio nutrauks dujų tiekimą Austrijai, penktadienį pranešė austrų naftos ir dujų grupė OMV. OMV nurodė, kad gavo Kremliaus kontroliuojamos energetikos milžinės „Gazprom“ padalinio „Gazprom Export“ pranešimą. Manoma, kad taip Rusija reaguoja į Tarptautinių prekybos rūmų sprendimą ginče su „Gazprom“ OMV grupei priteisti 230 mln. eurų.

Graikija ketvirtadienį pareiškė, kad taupydama lėšas pertvarkys savo gynybos pajėgas: remdamasi Ukrainos patirtimi, šalis atsisakys senesnių ginklų, o vietoj jų pradės naudoti dronus. Anot vyriausybės atstovo spaudai Pavlo Marinakio, vienas iš svarbiausių radikalios pertvarkos pakeitimų – priešlėktuvinės ir priešdroninės gynybos kupolo, apimančio visą Graikiją, sukūrimas.

Per įtemptas Prancūzijos ir Izraelio nacionalinių futbolo rinktinių rungtynes Paryžiuje policija sulaikė 40 žmonių, tačiau miesto policijos vadas penktadienį teigė, kad didžiulė saugumo operacija pavyko. Po to, kai praėjusią savaitę Amsterdame buvo užpulti Tel Avivo „Maccabi“ sirgaliai, UEFA Tautų lygos rungtynės stadione „Stade de France“ ketvirtadienį vyko sustiprinto saugumo sąlygomis. Stadiono viduje ir išorėje patruliavo apie 4 tūkst.

Laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2023 m., susirgimų tymais skaičius visame pasaulyje išaugo 20 proc., ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV sveikatos agentūra CDC. Skaičiuojama, kad 2023 m. pasaulyje šia liga apsikrėtė 10,3 mln. žmonių. Beveik 110 000 iš jų mirė, dauguma mirusiųjų – jaunesni nei 5 metų vaikai. Sveikatos apsaugos agentūrų teigimu, susirgimų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

Praėjus vos savaitei nuo įsigaliojusio leidimo konfiskuoti prabangos prekes be įtarimo nusikaltimais, Švedijos policija praneša konfiskavusi beveik 1 mln. eurų vertės turto. Įstatymas, priimtas spalio 2-ąją ir įsigaliojęs lapkričio 8 dieną, yra dešiniųjų valdžios kovos prieš organizuotą nusikalstamumą dalis.

Vokietijos Vyriausybei žinoma apie 10 VFR piliečių, žuvusių Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, tačiau duomenys apie juos neskelbiami. Tai Bundestage per klausimų valandą pareiškė užsienio reikalų valstybės ministras Tobiasas Lindneris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.