Europa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį griežtai pasmerkė riaušes, kilusias po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių, kai nukentėjo sirgaliai iš Izraelio. „Smurtas prieš Izraelio piliečius Amsterdame primena tamsiausias istorijos valandas. Griežtai jį smerkiu ir užjaučiu sužeistuosius. Prancūzija nenuilstamai tęs kovą su bjauriu antisemitizmu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Amsterdamo merė penktadienį paskelbė, kad griežtina saugumo priemones po susirėmimų, kilusių po futbolo rungtynių, per kuriuos nukentėjo Izraelio futbolo komandos „Maccabi Tel Aviv“ sirgaliai. „Man gėda“ dėl to, kas įvyko mieste, prisipažino Femke Halsema, kalbėdama apie išpuolius prieš Izraelio sirgalius ir paskelbdama laikiną draudimą protestuoti.  Penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti dėl naktį po futbolo rungtynių Amsterdame kilusių susirėmimų, penktadienį pranešė policija.

Palestiną palaikantys jaunuoliai Amsterdame ieškojo sirgalių iš Izraelio, kad galėtų juos užpulti po futbolo rungtynių, kuriose dalyvavo Tel Avivo klubas „Maccabi“, penktadienį pranešė vietos valdžia ir policija. Per smurtinius išpuolius buvo sužeista keletas asmenų, penkiems sporto aistruoliams prireikė medikų pagalbos, nurodė policija.

Nyderlandų valdžia buvo iš anksto perspėta apie galimus išpuolius prieš Izraelio futbolo sirgalius Amsterdame, pranešė Izraelio žiniasklaida. Izraelio išeivijos ministerija iš anksto žinojo apie planus užpulti vieną konkretų sirgalių iš Izraelio, neva dirbantį Izraelio pasienio policijoje, teigiama Izraelio žiniasklaidos pranešimuose. Nyderlandų valdžios institucijoms buvo pranešta ir apie planuojamą išpuolį prieš viešbutį, kuriame buvo apsistoję Izraelio futbolo aistruoliai.

Po to, kai pasibaigus Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ rungtynėms su Amsterdamo klubu „Ajax“ propalestinietiški demonstrantai susirėmė su futbolo aistruoliais iš Izraelio, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad yra „pasipiktinusi bjauriais praėjusios nakties išpuoliais Amsterdame, kurių taikiniu tapo Izraelio piliečiai“. „Aš griežtai smerkiu šiuos nepriimtinus poelgius“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen. „Antisemitizmui Europoje visiškai ne vieta.

Žlugus kanclerio Olafo Scholzo valdančiajai koalicijai, maždaug du trečdaliai Vokietijos rinkėjų nori, kad pirmalaikiai rinkimai būtų surengti kuo greičiau, parodė penktadienį atlikta apklausa. Europoje stipriausios ekonomikos šalį apėmė politinė krizė, kai trečiadienį po kelis mėnesius trukusios vidaus kovos subyrėjo O. Scholzo trijų partijų koalicija ir tą pačią dieną Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.

Penktadienį vėl suskambo Paryžiaus Dievo Motinos katedros varpai, tylėję nuo istorinę katedrą 2019 m. nusiaubusio gaisro. Aštuonių šiaurinės Dievo Motinos katedros varpų garsai pasigirdo iki oficialaus katedros atidarymo likus vienam mėnesiui. Prieš tai gaisro nuniokota šventovė buvo penkerius metus kruopščiai atstatinėjama.

Fotografijoje iš rusų apšaudytos Zaporižios – Adamas ir jo mama Sonia (kairėje). Nuotrauką namų, kuriuose anksčiau gyveno šeima, griuvėsiuose aptiko gelbėtojai. Adamas ir Sonia žuvo rusų raketai pataikius į namą, jos sesuo Sonia sako, kad ši nuotrauka yra viskas, kas liko iš namuose buvusių daiktų. Žmonių, žuvusių per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai, skaičius padidėjo iki devynių, penktadienį pranešė gubernatorius.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas, kurio partija yra vyriausybės narė, pasmerkė išpuolius prieš izraeliečius Amsterdame, kur vyko „Maccabi Tel Aviv“ ir vietos „Ajax“ futbolo rungtynės, kaip „visiškai nepriimtinus“. „Atrodo, kad Amsterdamo gatvėse vyksta žydų medžioklė. Suimkite ir deportuokite multikultūrinį šlamštą, kuris mūsų gatvėse užpuolė „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius“, – savo „X“ paskyroje rašė jis, užsimindamas, kad užpuolikai buvo migrantai.

Italijoje vykdant plataus masto kovos su organizuotu nusikalstamumu operaciją buvo sulaikyta dešimtys įtariamų mafijos narių, ketvirtadienį pranešė policija. Karabinierių teigimu, per reidus, kurių taikiniu buvo pietiniame Kalabrijos regione aktyviausiai veikianti grupuotė „'Ndrangheta“, areštuoti 59 asmenys. Sulaikytieji kaltinami įvairių rūšių nusikalstama veika, įskaitant prekyba narkotikais ir ginklais, reketu ir smurtu.

Italijos valdžios pareigūnai teigia, kad Europos Sąjungos planas nuo 2035 metų uždrausti prekybą naujais vidaus degimo varikliais turėtų būti peržiūrėtas ir pakeistas.  Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“. „Draudimas turi būti pakeistas“, – tvirtina Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas. Priešinasi ES idėjai Ministras ES sprendimą pavadino „absurdišku“, kurį padiktavo „ideologinė vizija“ kartu su valstybės kontroliuojamu požiūriu į politikos formavimą bloke.

Buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius vadinamas pionieriumi – jis yra pirmasis kandidatas į ES gynybos ir kosmoso komisaro postą. Naujas komisaras, tikimasi, padės įvesti tvarką Europos šalių gynybos pramonės srityje.

Vokietijos federalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė sulaikiusi JAV pilietį, kaltinamą šnipinėjimu Kinijai. Pranešime sakoma, kad įtariamasis Martinas D. buvo sulaikytas Frankfurte ir kad jo namuose atliekama krata. Martinas D. iki pastarojo meto dirbo JAV ginkluotosioms pajėgoms Vokietijoje. Įtariama, kad jis sutiko būti vienos užsienio slaptosios tarnybos žvalgybos agentu.

Vokietija atsidūrė ant politinio chaoso slenksčio – kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie ekonomikos ministro atstatydinimą ir faktiškai sugriovė valdančiąją koaliciją. Dabartinės vyriausybės likimą lems balsavimas dėl pasitikėjimo, jei sausio viduryje politikai nepalaikys O. Scholzo, pavasarį šalyje bus surengti išankstiniai rinkimai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žlugus Vokietijos valdančiajai centro kairiųjų koalicijai, šalies pramonės atstovai ketvirtadienį paragino surengti pirmalaikius rinkimus. „Kiekviena papildoma diena su šia vyriausybe – tai prarasta diena, – pabrėžė Federalinės didmeninės prekybos, užsienio prekybos ir paslaugų asociacijos (BGA) prezidentas Dirkas Jandura.

Vatikano valstybės sekretorius ketvirtadienį pasveikino išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tačiau pasakė abejojąs, ar šis respublikonas turi „burtų lazdelę“, padėsiančią jam greitai užbaigti konfliktus, kaip žadėjo rinkiminės kampanijos metu. „Linkime jam didžios išminties, nes Biblijoje rašoma, kad tai yra svarbiausia vadovų dorybė“, – per Romoje vykstančios konferencijos pertrauką kalbėdamas su žurnalistais pasakė Italijos kardinolas Pietro Parolinis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos lyderių susitikime pareiškė, kad žemynas turi įtvirtinti savo saugumo nepriklausomybę nuo JAV ir ginti savo interesus. „Neturime visam laikui patikėti savo saugumo Amerikai“, – teigė E. Macronas ir pabrėžė, kad į Baltuosius rūmus sugrįžęs Donaldas Trumpas teisėtai „gins Amerikos žmonių interesus“. „Ar esame pasirengę ginti Europos žmonių interesus?“ – klausė jis.

Pasak ekonomistės Marzenos Czarneckos, pagal šį memorandumą Japonijos branduolinės energetikos verslas padės Lenkijai paspartinti branduolinių išteklių kūrimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Europa „lemiamą žemynui akimirką“ turi perimti savo istorijos kontrolę. „Ar norime skaityti kitų parašytą istoriją – apie Vladimiro Putino pradėtus karus, JAV rinkimus, Kinijos technologinius ar prekybos sprendimus?“ – klausė E. Macronas. „Ar norime patys rašyti savo istoriją? Manau, kad turime jėgų ją parašyti“, – pabrėžė jis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį pareiškė, kad po politinės krizės, dėl kurios žlugo valdančioji trijų partijų koalicija, būtina neprarasti sveiko proto ir atsakomybės jausmo.  Šaliai reikia „stabilios daugumos ir veikti galinčios vyriausybės“, sakė valstybės vadovas. „Tikiuosi, kad visi, užimantys atsakingus postus, sugebės atremti iššūkių, su kuriais susiduriame, mastą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai ketvirtadienį paragino Sakartvelą greitai ištirti „įvairius pažeidimus“ per neseniai vykusius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo prorusiška valdančioji partija ir kuriuos užginčijo provakarietiška opozicija. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai bendrame pareiškime pažymėjo, kad yra „labai susirūpinę dėl įvairių pažeidimų ir rinkėjų bauginimo“ – reiškinių, apie kuriuos buvo pranešta per rinkimus.

Europos lyderiai ketvirtadienį Budapešte renkasi į dvi dienas truksiančias aukšto lygio derybas ir sieks spręsti Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus keliamus iššūkius. Visgi derybose gali išryškėti žemyno nesutarimai. Ketvirtadienį Europos politinės bendrijos posėdyje prie Europos Sąjungos (ES) lyderių prisijungs ir kiti vadovai, nuo Jungtinės Karalystės iki Turkijos lyderių, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vokietijos konservatorių opozicija ketvirtadienį paragino kanclerio Olafo Scholzo krizės ištiktą vyriausybę siekti balsavimo dėl pasitikėjimo jau kitą savaitę, o ne kitais metais, kaip siūlo kancleris. Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Friedrichas Merzas sakė, kad O. Scholzo trijų partijų koalicija su žaliaisiais ir laisvaisiais demokratais „žlugo“. Jis kalbėjo po jo parlamentinės grupės posėdžio Berlyne.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskyrė buvusį savo patarėją ekonomikos klausimais Jörgą Kukiesą naujuoju finansų ministru. O. Scholzo Socialdemokratų partijos narys ir artimas kanclerio sąjungininkas J. Kukiesas pakeis iš finansų ministro pareigų atleistą Christianą Lindnerį iš Laisvosios demokratų partijos (FDP). O. Scholzui trečiadienio vakarą atleidus Ch. Lindnerį, žlugo jo trijų partijų koalicinė vyriausybė.

Donaldas Trumpas gali apsilankyti Lenkijoje dar nepasibaigus prezidento Andrzejaus Dudos kadencijai, o respublikono prezidentavimas labiau atveria galimybes nei kelia tiesiogines grėsmes, sakė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera A. Duda buvo prisaikdintas antrajai kadencijai 2020 m. rugpjūtį ir baigs eiti pareigas 2025 m. rugpjūtį.

Trečiadienį vakare žlugus kanclerio Olafo Scholzo koalicinei vyriausybei, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad ši diena Vokietijai nebuvo gera. Tai taip pat „nėra gera diena Europai“, – trečiadienį vakare prie kanceliarijos Berlyne sakė Žaliųjų partijos politikė, pabrėždama, kad Europai tenka atsakomybė už taiką savo žemyne ir Ukrainoje.

Trečiadienio vakarą atsakingi Europos Parlamento (EP) komitetai pritarė Lietuvos deleguojamo Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į gynybos ir kosmoso eurokomisaro postą. Toks vertinimas pateiktas iš karto po Briuselyje tris valandas trukusių klausymų. Dėl Lietuvos siūlomo kandidato kompetencijų bei jam skiriamo portfelio tinkamumo trečiadienio vakarą sprendė du pagrindiniai komitetai – Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad dėl kilusios gilios koalicijos krizės jis sieks sausio mėnesį surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, kuris galėtų atverti kelią pirmalaikiams rinkimams. Jis sakė, kad planuoja „prašyti balsavimo dėl pasitikėjimo, kad parlamentas galėtų dėl jo balsuoti sausio 15 dieną. Taip parlamento nariai galės nuspręsti, ar atverti kelią pirmalaikiams rinkimams“, kurie galėtų būti surengti iki kovo pabaigos.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai. U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.

Dauguma žmonių bijo gauti laišką iš mokesčių inspekcijos. Tik pagalvokite apie vokietį, kuris gavo net 1700 tokių laiškų. Vietos laikraštis pranešė, kad įvykus administracinei klaidai, vertai Franzo Kafkos romano puslapių, prie šio žmogaus namų durų atkeliavo visas kalnas mokestinės korespondencijos, sukrautos į dešimt dėžių. Vokietijos finansų ministerija trečiadienį atsiprašė už „techninę klaidą“, gerokai nustebinusią vyrą iš Kvikborno miestelio Šiaurės Vokietijoje.

Serbijoje po protesto dėl šiaurinėje traukinių stotyje įvykusios stogo griūties, per kurią žuvo 14 žmonių, sulaikyti devyni asmenys, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Sulaikytiesiems pateikti kaltinimai dėl smurtinio elgesio, turto niokojimo, viešo pavojaus sukėlimo ir policijos užpuolimo, sakoma prokurorų pareiškime. Jame teigiama, kad pareigūnai stengiasi nustatyti daugiau asmenų, dalyvavusių antradienio vakaro incidentuose.

Latvija gynybai skiria 3,45 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukštas rodiklis palyginti su kitomis NATO šalimis, pareiškė trečiadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi premjerė Evika Siliņa. Ministrė pirmininkė paragino ir kitas Europos šalis sekti Latvijos pavyzdžiu, pripažindama, kad toks pasirinkimas ne visada lengvas, nes gynybos išlaidos yra būtinos, ir visada reikia laužyti galvą, kur rasti reikiamų lėšų.

Keliolikos Europos šalių parlamentarai trečiadienį paragino sudaryti tarptautinę komisiją rinkimų pažeidimams Sakartvele tirti, Europos Sąjunga (ES) raginama taikyti sankcijas Pietų Kaukazo šalies pareigūnams ir politiniams lyderiams, siūloma peržiūrėti bevizį režimą. „Dėl įtarimų rimtumo šiuos rinkimus ir visus pažeidimus, apie kuriuos pranešta rinkimų metu ir priešrinkiminiu laikotarpiu, galėtų nagrinėti ir tirti tik nepriklausomi tarptautiniai tyrėjai“, – nurodoma dokumente.

 Trečiadienį į gynybos ir kosmoso eurokomisarus Lietuvos siūlomas Andrius Kubilius Briuselyje atsakys į europarlamentarų užduotus klausimus. Tris valandas truksiančių klausymų metu bus vertinama ne tik A. Kubiliaus patirtis, kompetencijos, bet ir jam siūlomo portfelio tinkamumas. Dėl Lietuvos deleguoto eurokomisaro kandidatūros spręs du pagrindiniai komitetai – Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos.

Daugiau nei 500 žmonių savanoriškai užsiregistravo į Lenkijoje kuriamą Ukrainos legioną. Kariniai mokymai vienoje iš Lenkijos mokymo vietų turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos, antradienį pranešė „Ukrinform“. „Daugiausia sulaukiama paraiškų iš Ukrainos piliečių, gyvenančių Lenkijoje ir Čekijoje, tačiau turime pretendentų iš geografiškai tolimesnių regionų, tokių kaip Didžioji Britanija, Airija, netgi JAV ir Kanada“, – sakė verbavimo centro, veikiančio Ukrainos konsulate Liubline, Rytų Lenkijo...

Antradienį Vakarų Prancūzijoje „Michelin“ darbuotojai degino padangas ir grasino surengti streiką po to, kai bendrovė pranešė iki 2026 m. pradžios uždarysianti dvi gamyklas. Tokio sprendimo priežastis – mažėjantys pardavimai.

Pasaulio lyderiai –kitą savaitę rinksis į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybas, vyksiančias praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento rinkimų, kurie gali sukrėsti pasaulio pastangas apriboti pavojingą klimato atšilimą. Azerbaidžane vyksiančioje konferencijoje COP29 valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita.

Švedijos teismas antradienį skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę švedų ir danų dešiniojo sparno aktyvistui už etninės neapykantos kurstymą per du 2022 metų protestus, tarp kurių buvo ir Korano deginimas. Rasmusas Paludanas išprovokavo riaušes Švedijoje 2022 metais, kai išvyko į turą po šalį ir viešai sudegino kelias Korano kopijas.

Ispanija per tris dienas padvigubino karių ir policininkų pajėgas pražūtingų potvynių epicentre, antradienį sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Šiuo metu rytiniame Valensijos regione, kur žuvo beveik visos iš 218 potvynių aukų, yra 14 898 kariai, policininkai ir Civilinės gvardijos nariai, per televiziją paskelbė premjeras. Šeštadienį regione buvo 7 300 karių ir policininkų. Be to, Ispanija skirs 10,6 mlrd.

Britų parlamente antradienį bus pristatytas naujas įstatymas, kuriuo siekiama sukurti pirmąją „nerūkančiųjų kartą“ ir kuris yra dalis vyriausybės planų sumažinti sveikatos priežiūros tarnyboms tenkantį spaudimą. Tabako ir elektroninių cigarečių įstatymo projektas, kuriuo draudžiama rūkyti asmenims, gimusiems po 2009-ųjų sausio 1-osios, palaipsniui didinant amžių, nuo kurio galima nusipirkti tabako, yra panašus į ankstesnės konservatorių administracijos pasiūlytą įstatymo projektą.

Lenkijoje dviem asmenims pateikti kaltinimai dėl įtariamo šnipinėjimo Baltarusijos vardu, antradienį pranešė Lenkijos saugumo tarnybos. Kaip teigiama, 53 m. Baltarusijos pilietis Nikolajus M. kaltinamas žvalgęs karinius objektus ir rinkęs informaciją apie transporto infrastruktūrą. Tuo tarpu 59-erių lenkas Bernardas S. kaltinamas talkinęs užsienio žvalgybos tarnyboms, sakoma Lenkijos vidaus saugumo tarnybų komunikate. Pranešime pažymima, kad abu įtariamieji kaltę pripažino.

Prokuratūra Žiemgalos apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas mėginimu per sieną neteisėtai pervežti tris migrantus. Kaltinamasis sutiko už atlygį padėti migrantų trijulei nuo Latvijos sienos pasiekti Vokietiją. Vyriškis migrantų paimti pagal platformoje „Telegram“ gautas koordinates nuosavu automobiliu atvyko į Aizkrauklės regioną, kur jį sulaikė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Baltarusijos rinkimų komisija pirmadienį leido septyniems autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ištikimiems politikams pradėti rinkti parašus, kad galėtų kandidatuoti sausio mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.  Tai vienas iš bandymų sudaryti butaforines konkurencines sąlygas A. Lukašenkai.  Daugiau nei 30 metų šalį valdantis A. Lukašenka siekia septintosios kadencijos po nesiliaujančio susidorojimo su opozicija ir laisvąja žiniasklaida.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad vyksta įtemptos diskusijos, ar leisti NATO pajėgoms perimti Rusijos raketas oro erdvėje virš Ukrainos. „Ar mes turime teisę numušti tokią raketą tik tada, kai ji kirs mūsų sieną? Dėl to nėra abejonių, bet tada gali įvykti tai, kas nutiko Pševoduve.

Rusijos ir prokremliški agentai pradėjo informacinę operaciją, kurios tikslas – diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę valstybės vadovo  rinkimuose. Tai sakoma ISW ataskaitoje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Lapkričio 4 d. Rusijos ir prokremliški veikėjai pradėjo informacinę operaciją, siekdami diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę Moldovos prezidento rinkimuose“, – sakoma pranešime.

Liepą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę siuntiniai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), rašo CNN. Apie tai leidiniui patvirtino Vakarų saugumo pareigūnai. Siuntiniai siųsti iš Lietuvos Sprogimai liepos mėnesį įvyko DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.

Estijos koalicinė vyriausybė pirmadienį pareiškė besitikinti priimti konstitucijos pataisą, kuri uždraustų Rusijos ir Baltarusijos rezidentams kitais metais balsuoti savivaldybių rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias galimam Maskvos ir Minsko kišimuisi. Daugiau kaip 80 000 Rusijos piliečių turi leidimus gyventi 1,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kuri nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir kurioje gyvena didelė rusakalbių mažuma.

Rusija ruošiasi smogti branduolinės infrastruktūros objektams Ukrainos teritorijoje.  Apie nerimą keliančius Rusijos užmojus bendroje spaudos konferencijoje su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Dar kartą priminsiu, kad turime įrodymų, jog Rusija ruošiasi ir rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.