Tai vienas iš bandymų sudaryti butaforines konkurencines sąlygas A. Lukašenkai.
Daugiau nei 30 metų šalį valdantis A. Lukašenka siekia septintosios kadencijos po nesiliaujančio susidorojimo su opozicija ir laisvąja žiniasklaida.
Rinkimai, kuriuos planuojama surengti sausio 26 dieną, įvyks praėjus puspenktų metų po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio griežtą susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol.
Per represijas, kurių metu buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba pabėgo iš šalies.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 1,3 tūkst. politinių kalinių ir kad daugeliui jų nesuteikiama tinkama medicininė priežiūra, kad jiems neleidžiama bendrauti su artimaisiais.
Manoma, kad per patį protestų įkarštį A. Lukašenka gavo subsidijų ir politinės paramos iš savo pagrindinės sąjungininkės Rusijos. 2022-ųjų vasarį jis leido pasinaudoti Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą.
Praėjusią savaitę centrinė rinkimų komisija pradėjo registruoti iniciatyvines grupes, kurios iki gruodžio 6 dienos turi surinkti ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų, kad galėtų iškelti savo kandidatą.
Pirmadienį ji leido septyniems politikams pradėti rinkti parašus savo kandidatūroms iškelti. Pranešama, kad tarp jų yra Komunistų partijos atstovas Siarhejus Syrankovas, Liberalų demokratų partijos lyderis Alehas Haidukevičius ir buvusi Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Volha Čamadanova.
„Tai yra alternatyvūs kandidatai, ir manau, kad jie tiesiog nori apsaugoti esamą pareigas einantį asmenį“, – nurodė A. Lukašenka.
Praėjusią savaitę Komisija taip pat atsisakė įregistruoti dviejų opozicijos politikų, norinčių dalyvauti rinkimuose, iniciatyvines grupes.
„Kandidatų yra, bet šiuose rinkimuose nėra konkurencijos, – sakė nepriklausomas politikos analitikas Valerijus Karbalevičius. – Lukašenka baiminasi 2020 metų protestų pasikartojimo, jo trauma dar šviežia, todėl jis vykdys balsavimą tokiu formatu, kai rezultatas iš anksto nulemtas.“
A. Lukašenkai iššūkį tuose rinkimuose metusi Sviatlana Cichanouskaja teigė, kad laimėjo, bet buvo priversta palikti šalį. Spalio pabaigoje būsimą balsavimą ji pavadino „apsimestiniu, be tikro rinkimų proceso, vykdomą teroro atmosferoje“.
„Siūlome žmonėms išreikšti savo protestą balsuojant prieš visus tuos, kurie atima iš mūsų teisę balsuoti, – nurodė S. Cichanouskaja. – Tai ne rinkimai, o rinkimų proceso imitacija, vykdoma teroro sąlygomis, kai alternatyviems kandidatams ir stebėtojams neleidžiama dalyvauti“.
S. Cichanouskajos vyras, žymus opozicijos veikėjas, tebėra kalėjime. Jis buvo įkalintas prieš 2020 metų rinkimus, kai paskelbė planuojantis kandidatuoti.
Vasario mėnesį vykusiuose parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, kuriuose galėjo dalyvauti tik A. Lukašenkai lojalūs kandidatai, Baltarusija pirmą kartą atsisakė pakviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, užtikrinančius sklandžią rinkimų eigą.
