Užsienis

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį pradės keturių dienų vizitą Maskvoje, jis bus aukščiausio rango valstybinis svečias per Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą.  Kremliaus teigimu, susitikimuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu daugiausia dėmesio bus skiriama seniai planuoto antrojo dujų eksporto vamzdyno į Kiniją statybai. Tarptautiniai klausimai apims karą Ukrainoje ir atsinaujinusius Rusijos ir JAV pokalbius.

Pakistanas skelbia, kad numušė penkis Indijos naikintuvus „Rafale“, rašo CNN. Pakistano saugumo šaltiniai teigia, kad trys iš penkių numuštų Indijos lėktuvų buvo naikintuvai „Rafale“ – Indijos karinių oro pajėgų brangiausias turtas, kuris buvo įsigytas tik prieš kelerius metus. CNN kreipėsi į Indijos vyriausybę bei kariuomenę, prašydama komentarų dėl naikintuvų.

Indijoje trečiadienį sudužo trys jos naikintuvai, sakė vienas šalies aukšto rango saugumo pareigūnas. Šaltinis sudužimo priežasčių nenurodė. Du lėktuvai sudužo Džamu ir Kašmyro valstijoje, o trečias – Pandžabo valstijoje, sakė šaltinis. Kas nutiko naikintuvų pilotams, kol kas neaišku. Incidentai įvyko Indijai anksti trečiadienį sudavus raketų smūgių nesutaikomam priešininkui Pakistanui. Abi branduolinį ginklą turinčios kaimynės po šių smūgių intensyviai susišaudė per ginčijamą savo sieną.

Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Kyjivą, rašo UNIAN. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad smūgio metu žuvo du žmonės, penki sužeisti, tarp jų keturi vaikai.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pažadėjo būti labai europietišku lyderiu, kitoms žemyno šalims tikintis, kad Berlynas imsis didesnio tarptautinio vaidmens. „Mane paveikė mano darbas Europos Parlamente, jis mane iki šiol smarkiai formavo“, – sakė F. Merzas, anksčiau antradienį antruoju balsavimu Bundestage išrinktas Vokietijos kancleriu.

Kinija antradienį kaip atvirą politinę provokaciją pasmerkė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) verbavimo reklamą, kurioje nusivylę kinų pareigūnai raginami pasidalyti valstybinėmis paslaptimis. „Jungtinės Valstijos ne tik piktai šmeižia ir užsipuola Kiniją, bet ir atvirai apgaudinėja kinų darbuotojus bei vilioja juos pasiduoti, net tiesiogiai taikosi į Kinijos vyriausybės pareigūnus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Konklava, kurioje bus išrinktas naujas popiežius, prasideda gegužės 7 d., trečiadienį. Nors oficialių kandidatų į šį postą nėra, „Euronews“ rašo, kurie kardinolai yra laikomi pagrindiniais pretendentais. Trečiadienį 133 kardinolai bus uždaryti Vatikano Siksto koplyčioje ir pradės slaptą naujo popiežiaus rinkimo procesą. Nors didžioji šio proceso dalis lieka paslaptimi, yra žinoma, kad kasdien vyks keturi balsavimo turai, kol vienas kardinolas surinks dviejų trečdalių balsų daugumą.

Antradienį Indijos karinės pajėgos surengė smūgius prieš „teroristų stovyklas“ Pakistane, įskaitant ginčijamą Kašmyro regioną. Operacija surengta reaguojantį praėjusį mėnesį įvykdytą kruviną išpuolį, per kurį žuvo 26 žmonės, dauguma jų – turistai. Indijos valdžia dėl šio išpuolio kaltina Pakistaną. Kašmyras – musulmonų daugumos gyvenamas Himalajų regionas, dėl kurio nuo XX a. vidurio nesutaria Indija ir Pakistanas.

Vėlų antradienio vakarą Indija raketomis atakavo Pakistaną. Į jį netrukus sureagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  „Tai gėda“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė jis, pridurdamas, kad apie ataką „išgirdo vos įžengęs pro Ovaliojo kabineto duris“. „Tikiuosi, kad tai labai greitai baigsis“, – pridūrė D. Trumpas.

Pakistano ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad numušė du Indijos naikintuvus „Rafale“ Bahavalpurio rajone, pranešė Pakistano televizijos kanalas „Samaa“. Vienas iš lėktuvų, kaip teigiama, buvo numuštas po to, kai „pažeidė Pakistano oro erdvę“. „Samaa“ taip pat paskelbė numanomą numušto lėktuvo nuotrauką. Oficialiai informacija nebuvo patvirtinta nė vienos iš šalių. UNIAN vėliau patikslino informaciją, kad pakistaniečių televizijos „Samaa“ paviešinta nuotrauka yra ne iš šios dienos įvykių.

Vėlų antradienio vakarą Indijos ginkluotosios pajėgos pradėjo operaciją „Sindoor“ ir smogė devyniems objektams Pakistane ir Pakistano kontroliuojamose Džamu ir Kašmyro teritorijose, teigiama trečiadienį paskelbtame vyriausybės pranešime, skelbia „Reuters“. Pakistano valdžia pareiškė, kad šalis turi visišką teisę duoti ryžtingą atsaką į „Indijos primestą „karo aktą“. Pakistanas skelbia, kad žuvo bent aštuoni žmonės, dešimtys yra sužeisti.

Lietuva ir Latvija uždraudė Serbijos prezidentą Aleksandrą Vučičių skraidinančiam lėktuvui skristi per jų teritoriją į Maskvą. Pasak Serbijos leidinio „Novosti“, Vilnius atsisakymą leisti skristi paaiškino „techniniu ir diplomatiniu jautrumu“. Vėliau panašų sprendimą priėmė ir Ryga, aiškindama jį Serbijos lėktuvo „politiniu skrydžio tikslo jautrumu“. Be to, leidinys praneša, kad Lenkija ir Lietuva anksčiau yra uždraudusios Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico skraidyti jų oro erdvėje...

Vėlų antradienio vakarą Rusijos kariuomenė pradėjo naują masinį Zaporižios puolimą, virš miesto skraido daugybė dronų kamikadzių. Karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimus Zaporižios srityje 22.07 val. Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė, kad prie miesto iš įvairių krypčių artėja kelios rusų „šahedų“ grupės. Naujausiais pranešimais, per išpuolį buvo sugriauti pastatai, o viename iš rajonų kilo gaisras.

Rusų okupantai netoli Novopilo kaimo Donecko srityje sušaudė tris karo belaisvius ukrainiečius. Tai feisbuke pranešė Donecko prokuratūra. Jos duomenimis, Ukrainos kariai gegužės 3 d. buvo apsupti rusų, priversti sudėti ginklus ir pasiduoti. Tada okupantai neginkluotus karius nušovė. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įstatymų ir karo papročių pažeidimo.

Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pažadėjo padaryti viską, kad susigrąžintų rinkėjus iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – didžiausios opozicinės partijos, kuri vasarį vykusiuose rinkimuose užėmė antrą vietą.

Jungtinės Valstijos ir Jemeno husių sukilėliai pasiekė susitarimą dėl paliaubų, antradienį paskelbė tarpininkas Omanas, sakydamas, kad susitarimas užtikrins laivybos laisvę Raudonojoje jūroje, kur Irano remiami sukilėliai atakuoja laivus. „Po neseniai vykusių diskusijų ir kontaktų (...) siekiant deeskalacijos, pastangos baigėsi abiejų šalių susitarimu dėl paliaubų“, – sakė Omano užsienio reikalų ministras Badras Albusaidi internete paskelbtame pareiškime.

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius Sumų miestą, žuvo trys žmonės. Moteris mirė vietoje, o berniukas ir vyras nuo sužalojimų – ligoninėje. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Sumų mero pareigas einantis Artiomas Kobzaras. Anksčiau jis skelbė apie vieną žuvusią auką ir septynis sužeistuosius, įskaitant šešis vaikus. Nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per ataką sužeista 11 žmonių, tarp jų – penki vaikai. Rusų kariuomenė apie 17.30 val.

 NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pasveikino vokiečių konservatorių lyderį Friedrichą Merzą, kuris buvo išrinktas Vokietijos kancleriu, sakydamas, kad tikisi bendradarbiauti siekiant išlaikyti tvirtą Atlanto aljansą. „Jūsų vadovavimas bus labai svarbus, mums bendradarbiaujant, kad užtikrintume, jog esame pasirengę ir pajėgūs atgrasyti ir gintis dėl mūsų žmonių saugumo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. Rutte.

Tvyrant įtampai tarp abiejų šalių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė naująjį Kanados premjerą Marką Carney‘į. D. Trumpas žurnalistų akivaizdoje pakartojo savo reikalavimą, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. M. Carney‘is atsakė: „Mes niekada nebūsime parduodami“. Prezidentas kalbėjo, kad siekia naujo prekybos susitarimo su Kanada. Prieš susitikimą jis socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV „kasmet subsidijuoja Otavą 200 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad kitą savaitę, prieš vizitą Artimuosiuose Rytuose, padarys „labai, labai didelį pranešimą“. „Ketiname padaryti labai, labai didelį pranešimą. Tokį didelį, koks tik gali būti, ir nesakysiu, kokį. Ir jis labai teigiamas“, – Ovaliniame kabinete užsiminė D. Trumpas, nepateikdamas daugiau detalių.

Kremliui artima ir nuo rusiškos naftos ir dujų priklausoma Vengrija antradienį pasmerkė Europos Sąjungos (ES) planą iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos kaip „labai rimtą klaidą“. „Po to, kai sankcijos Rusijai visiškai žlugo, Europos Komisija (EK) dabar daro dar vieną labai rimtą klaidą, prievarta, dirbtinai ir ideologiškai pašalindama Rusijos energijos šaltinius iš Europos“, – feisbuke pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Serbijos universitetų studentai, jau daug mėnesių vadovaujantys demonstracijoms prieš korupciją, kurios supurtė prezidento Aleksandaro Vučičiaus pozicijas, vėlai pirmadienį pareikalavo pirmalaikių rinkimų. Bendroje socialinių tinklų paskyroje paskelbtame pareiškime sakoma, kad pirmalaikiai rinkimai yra vienintelė išeitis iš didelės politinės krizės, kurią Serbijoje sukėlė tragedija Novi Sado traukinių stotyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė mėginimus „perrašyti“ Antrojo pasaulinio karo istoriją, Maskvai besirengiant minėti 80-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. „Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys yra pasiryžusios apginti tiesą apie Antrojo pasaulinio karo įvykius ir atremti mėginimus perrašyti karo baigtį ir suklastoti istoriją“, – rašoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio transkripcijoje.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad jos karo lėktuvai smogė Jemeno husių sukilėlių kontroliuojamai sostinei Sanai ir „visiškai nutraukė oro uosto darbą“. Tai naujausias atsakomasis smūgis po to, kai iš Jemeno paleista raketa pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad Irano remiami hučių sukilėliai Jemene sutiko daugiau nebepulti regiono vandenimis plaukiančių laivų, tačiau šių savo Baltuosiuose rūmuose išsakytų remarkų plačiau nekomentavo. „Hučiai paskelbė... kad nebenori kariauti. Jie tiesiog nenori kariauti. Ir mes tai gerbsime, mes nutrauksime bombardavimą, nes jie kapituliavo“, – sakė D. Trumpas.

Daugelis amerikiečių ir europiečių mano, kad Trečiasis pasaulinis karas gali kilti per 5-10 metų, o įtampa santykiuose su Rusija yra labiausiai tikėtina priežastis. Apie tai liudija „YouGov“ apklausos duomenys, paskelbti „The Guardian“ prieš 80-ąsias Pergalės Europoje metines, praneša „Ukrinform“. „YouGov“ atliktas tyrimas taip pat parodė, kad didžioji dauguma mano, jog Antrojo pasaulinio karo įvykiai yra aktualūs ir šiandien, todėl apie juos būtina ir toliau mokyti jaunąsias kartas.

Bet kokį rusų bandymą iš naujo paleisti Zaporižios atominę elektrinę reikia vertinti kaip branduolinio teroro aktą. Apie tai teigiama Ukrainos valstybinės branduolinės reguliavimo inspekcijos pirmininko Olego Korykovo pranešime, rašo „Ekonomična pravda“. Jis pabrėžė, kad esamomis sąlygomis tai gali turėti katastrofiškų pasekmių visam pasauliui. „Šiuo metu Zaporižios atominėje elektrinėje neveikia avarinės parengties ir reagavimo sistema, ankstyvojo perspėjimo ir radiacinės kontrolės sistemos.

JAV žvalgybos agentūros atmetė prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kuriuo jis siekė pateisinti daugiau kaip 200 venesueliečių deportavimą į Salvadorą, sakoma pirmadienį paskelbtame išslaptintame memorandume.  Nacionalinės žvalgybos tarybos memorandumas, datuojamas balandžio 7 diena, rodo, jog JAV žvalgybos agentūros netiki D. Trumpo teiginiais, kad Venesuelos gauja „Tren de Aragua“ (TDA) yra susijusi su venesueliečių prezidento Nicolaso Maduro vyriausybe.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tapo vienu iš pirmųjų aukščiausio lygio oficialių asmenų, pasveikinusių Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą su tuo, kad antradienį parlamente buvo išrinktas į šias pareigas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasveikino konservatorių lyderį Friedrichą Merzą, kuris antruoju balsavimu buvo išrinktas Vokietijos kancleriu. E. Macronas taip pat patvirtino, kad Paryžiuje bus surengtos jų derybos.  „Sveikinu Jus inauguracijos proga, brangusis kancleri, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas. – Dabar turime paspartinti mūsų Europos darbotvarkę dėl suverenumo, saugumo ir konkurencingumo. Prancūzams, vokiečiams ir visiems europiečiams.

Nepaisant dronų atakų prieš Maskvą ir tvyrančio neramumo Rusijos sostinėje, Ukrainos pareigūnai atmetė galimybę surengti naujas atakas Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos metu, rašo „The Washington Post“. Penktadienį Rusija minės 80-ąsias nacistinės Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines. Kaip teigiama leidinyje, šia proga Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priims daugiau kaip dvi dešimtis užsienio šalių vadovų, įskaitant ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą.

Kremlius antradienį paskelbė, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio pabaigoje vyks į Kiniją, atsakydamas į Kinijos vadovo Xi Jinpingo šią savaitę planuojamą vizitą Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su tuo, kad parlamente buvo išrinktas naujuoju šalies kancleriu. „Nuoširdžiai sveikinu Friedrichą Merzą su tuo, kad buvo išrinktas naujuoju Vokietijos federaliniu kancleriu“, – platformoje „X“ anglų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis paskelbtame įraše rašė V. Zelenskis. „Ukraina yra didžiai dėkinga už Vokietijos ir jos liaudies pagalbą.

Nuo plataus masto karo pradžios iš rusų nelaisvės jau buvo paleisti 4 757 ukrainiečiai. Apie tai feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. Kontrolierius pabrėžė, kad šiandien įvyko 64-ieji belaisvių mainai. Daugelis iš grįžusiųjų namo nelaisvėje išbuvo nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tarp jų yra nemažai sunkiai sergančių ir sužeistų karių.

 Kremlius antradienį pranešė, kad gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai, tarp jų Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula de Silva, taip pat šiame sąraše yra bent dvi teritorijos, kurios tarptautiniu mastu nėra pripažįstamos kaip valstybės.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino jį atleisti iš pareigų. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų informacinėje erdvėje pasirodžiusia informacija, R. Kadyrovui buvo užduotas klausimas apie pasklidusius gandus dėl jo pasitraukimo iš valdžios. Į tai sureagavo ir pats Čečėnijos lyderis. „Aš taip pat girdėjau šiuos gandu. Jie rašo daug skirtingų dalykų. <...> Aš pats paprašiau, kad būčiau atleistas iš pareigų.

Per Rusijos pajėgų surengtą Ukrainos Chersono srities apšaudymą antradienį žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti. Srities prokuratūra feisbuke pranešė, kad dronui Červonyj Jaro kaime numetus sprogmenį žuvo vyras. Dar du civiliai buvo sužeisti. Beryslavo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo. Anksčiau pranešta, kad per Komyšanio gyvenvietės Chersono srityje apšaudymą iš artilerijos  žuvo moteris.

Ukraina antradienį perspėjo, kad gegužės 9-ąją vyksiančiame kariniame Pergalės dienos parade Maskvoje, skirtame paminėti 80-ąsias nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metines, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai. Ukrainiečių nuomone, tai būtų nepriimtina ir gali būti laikoma pagalba Maskvai, siekiant „pateisinti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios valstybės buvo nusiuntusios dalį savo karių dalyvauti gegužės 9-osios parade Maskvoje.

Pirmieji dūmai kaip ženklas iš konklavos pasirodys iš Siksto koplyčios kamino trečiadienį „ne anksčiau kaip 19 val.“ (20 val. Lietuvos laiku), antradienį pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktorius Matteo Bruni. Pasak jo, balsuosiantys kardinolai į koplyčią įžengs apie 16.30 val., tada vyks kardinolo Raniero Cantalamessos katechezė (Dievo žodžio skelbimas) ir bus duodama priesaika, o po to vyks pirmasis balsavimas dėl to, kas turėtų pakeisti velionį popiežių Pranciškų.

Rygos miesto taryba antradienį pritarė naktinio viešojo transporto atsiradimui sostinėje. Šią paslaugą ketinama teikti nuo vidurnakčio iki 4 val. šeštadieniais, sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo gegužės vidurio iki rugsėjo 28 dienos. Planuojami trys maršrutai iš centrinės Rygos dalies į mikrorajonus, nutolusius į vakarus bei rytus, o bilieto kaina sieks pusantro euro. Anot pareigūnų, naktiniuose autobusuose galios ir įprastos lengvatos. Tai bus bandomasis projektas.

Izraelio kariuomenė paragino Jemeno sostinės Sanos oro uosto apylinkėse gyvenančius žmones palikti teritoriją. „Primygtinai raginame jus nedelsiant evakuotis iš teritorijos aplink oro uostą (...) ir nesiartinti prie šios teritorijos“, – antradienį arabų kalba tinkle „X“ pareiškė Izraelio kariuomenės atstovas.

Ukraina antradienį perspėjo, kad Rusijos rengiamame gegužės 9-osios parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo metinėms paminėti, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai, sakydama, kad tai būtų „nepriimtina“ ir laikoma pagalba Maskvai „nuplauti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios šalys siuntė savo karius dalyvauti tradiciniame Rusijos gegužės 9-osios parade – parodomajame renginyje, kuris per ketvirtį amžiaus trunkantį prezidento Vladimiro Putino valdymą tapo...

Europos Sąjunga (ES) antradienį ruošiasi pristatyti planą dėl visiško likusių dujų ryšių su Maskva nutraukimo. Politikų teigimu, tai rimtas iššūkis, žinant, kad Europa jau seniai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. ES energetikos vadovas Danas Jorgensenas išdėstys priemones, kurių įgyvendinimas buvo atidėtas, Briuseliui laukiant, ar Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybose bus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas yra sieks, kad antradienį būtų surengtas dar vienas balsavimo raundas, per kurį jis galės būti išrinktas kancleriu, mat pirmojo balsavimo raundo metu reikalingos absoliučios parlamentarų balsų daugumos surinkti jam nepavyko, naujienų agentūrai „dpa“ pranešė šaltiniai partijoje.

Iki Kremliaus organizuojamo parado Raudonojoje aikštėje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti likus kelioms dienoms, ukrainiečių dronų kruša privertė keletą Rusijos oro uostų, tarp jų ir veikiančių Maskvoje, antradienį apriboti skrydžius.

Ukrainos kariuomenė teigia stabilizavusi fronto atkarpą aplink Pokrovsko miestą. „Mums pavyko stabilizuoti padėtį šioje operatyvinėje zonoje“, – tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Keliose vietose Ukraina, anot jo, atgavo iniciatyvą.  Rusija daug mėnesių atakavo Pokrovską – logistikos centrą Rytų Ukrainos Donecko srityje.

Rusijos okupacinės pajėgos Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze, pasinaudodamos tuo, kad Ukrainos gynybos pajėgos negali į ją smogti. Be to, objektas naudojamas kaip Rusijos bepiločių orlaivių komandų treniruočių vieta. Apie tai komentare agentūrai „Ukrinform“ sakė Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas. „Šiuo metu jie ją [elektrinę] naudoja kaip karinę bazę, nes mes negalime ten smogti. Tai leidžia jiems paslėpti kai kuriuos savo padalinius objekto viduje.

Rusija teigia, kad laikysis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes gegužės 8–10 dienomis paskelbtų paliaubų Ukrainoje. Tačiau rusų ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Ukraina rengs atakas, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kartu D. Peskovas pridūrė, kad Rusija kol kas negirdėjo Kyjivo pareiškimo, kuris rodytų Ukrainos pasirengimą laikytis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų trijų dienų paliaubų.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney antradienį pirmą kartą po perrinkimo susitinka su Donaldu Trumpu, žadėdamas pasipriešinti Jungtinių Valstijų prezidento taikomiems muitams ir grasinimams aneksuoti JAV šiaurinę kaimynę. 60-metis Liberalų partijos lyderis teigė, kad, valdant D. Trumpui, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis nebegali būti tokie patys, ir perspėjo, kad iš susitikimo Baltuosiuose rūmuose nereikėtų tikėtis jokių skubių susitarimų.