Užsienis

Rusijos teismas penktadienį paskelbė „ekstremizmo“ bylos verdiktus trims advokatams, dirbusiems kalėjime mirusiam opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui.  Penktadienį teismo posėdyje Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos, advokatams Vadimui Kobzevui, Aleksejui Lipceriui ir Igoriui Serguninui buvo paskelbtos laisvės atėmimo  nuo pusketvirtų iki penkerių metų bausmės. Minimi trys advokatai buvo suimti 2023 metų spalį už dalyvavimą „ekstremistinės“ organizacijos veikloje.

JAV prezidentas Joe Bidenas yra įsitikinęs, kad jo vizitas į Kyjivą 2023-ųjų vasarį, praėjus metams nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, buvo labai svarbus. Jis tai pareiškė interviu televizijos kanalui MSNBC, praneša „Ukrinform“. „Jei mes nebūtume nuvykę (į Kyjivą), tai kas tada būtų parodę lyderystę? Negalvojau apie tai taip: „Aš turiu važiuoti į Ukrainą“. Maniau, jog svarbu, kad mes laikytume Ukrainą nepriklausoma šalimi. Norėjau jiems parodyti, kad mes esame kartu su jais.

Ukrainos policija penktadienį pranešė, kad vykdydami tyrimą dėl neteisėto karinio amžiaus vyrų išvykimo iš šalies, pareigūnai visoje šalyje surengė 200 reidų. „Nacionalinės policijos pajėgos atlieka daugiau kaip 200 reidų dėl šauktinių neteisėto sienos kirtimo atvejų“, – sakoma policijos pareiškime.

Visas šiuo metu Rusijos Kursko srityje dislokuotas Šiaurės Korėjos kontingentas – maždaug 12 tūkst. kareivių –  iki balandžio vidurio gali būti sunaikintas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Iki balandžio vidurio visi šie kariai gali būti nužudyti arba sužeisti, jei Šiaurės Korėjos pajėgos ir toliau patirs nuostolius tokiu lygiu kaip dabar, teigia analitikai.

Daugelio Sirijos pabėgėlių Europoje džiaugsmą dėl Basharo al Assado režimo žlugimo aptemdė raginimai nedelsiant grįžti namo, rašoma „Politico“. Berlyne gyvenantis 29 metų sirų diasporos narys Osama Sabsabi atvyko į Jordaniją, kur planavo kirsti sieną ir pamatyti savo žmoną, brolius bei seseris Homse (Sirija), aplankyti savo tėvo, kurį, kaip jis pasakojo, kankino B. Assado vyrai, kapavietę. Jis sakė, kad ketina padėti atstatyti sugriautus šeimos namus.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė tris kino žvaigždes specialiaisiais ambasadoriais, kuriems pavesta skatinti verslo galimybes Holivude, pranešė BBC.  „Man didelė garbė paskelbti Joną Voightą, Melą Gibsoną ir Sylvesterį Stallone specialiaisiais ambasadoriais puikioje, bet labai neramioje vietoje, Holivude, Kalifornijoje“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Centrinėje Kalifornijoje netoli Moss Landingo elektrinės gyvenantiems žmonėms ketvirtadienio vakarą buvo liepta evakuotis iš savo namų, kai objekte kilo gaisras, skelbiama CNN. Ugniagesių komandos kovojo su gaisru elektrinėje, kuri naudojama kaip akumuliatorių saugykla, sakė Monterėjaus apygardos šerifo biuro atstovas. Incidentas nesusijęs su gaisrais Los Andželo apylinkėse, o pastangos suvaldyti gaisrą tęsiasi, patvirtino atstovas.

„SpaceX“ raketa sprogo praėjus maždaug aštuonioms su puse minutės po starto, laivo nuolaužos išsibarstė danguje ir sutrikdė civilių lėktuvų skrydžius. Bendrovė „SpaceX“ prarado savo raketos „Starship“ viršutinę pakopą, tačiau antrą kartą sėkmingai grąžino „Super Heavy“ greitintuvą į platformą „Mechazilla“. „Starship“ turėjo į orbitą nugabenti krovinį, imituojantį 10 atnaujintų „Starlink“ palydovų. Tai buvo pirmasis raketos bandymas į kosmosą nugabenti krovinį ir septintasis bendrai.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris pareiškė, kad Aljansas perima dalį atsakomybės už karinės pagalbos Ukrainai kordinavimą, kuriuo anksčiau rūpinosi JAV. R. Baueris tai pareiškė Gynybos štabų viršininkų karinio komiteto posėdyje Briuselyje, praneša „Ukrinform“. „Po Vašingtone sudaryto bendrojo susitarimo kai kurie mechanizmai, kuriais anksčiau rūpinosi JAV, dabar perduodami NATO kontrolei.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos zenitinių raketų komplekso S-400 radiolokacijos technikai RF Belgorodo srityje. Svarbiausios naujienos: 11:11 | Ukrainos pajėgos sunaikino sistemos S-400 dalį Belgorode Sausio 16-ąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Raketų kariuomenės daliniai, bendradarbiaudami su kitomis Gynybos pajėgų struktūromis, smogė tikslius smūgius Rusijos armijos kariniams taikiniams Belgorodo srities teritorijoje, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai įvertino Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų išlaisvinimo.  Jie taip pat paragino abi konflikto puses dėti visas pastangas, kad susitarimas būtų visiškai įgyvendintas ir ateityje būtų galutinai nutraukti karo veiksmai. „Tai svarbus įvykis“, – sakoma G-7 išplatintame pranešime.

Kinija penktadienį pranešė, kad prezidentas Xi Jinpingas nusiųs viceprezidentą Han Zhengą dalyvauti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijoje, ir pažadėjo „stiprinti dialogą“ su naująja administracija. Antrajai kadencijai lapkritį išrinktas D. Trumpas pirmadienį bus prisaikdintas Vašingtone. Praėjusį mėnesį jo pereinamojo laikotarpio komanda patvirtino, kad D. Trumpas sulaužė precedentą pakviesti Xi ir kitus pasaulio lyderius į ceremoniją.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras paskelbė, kad pasiektas susitarimas dėl įkaitų išlaisvinimo, ir nurodė žydų valstybės politinio saugumo ministrų kabinetui penktadienį susitikti ir susitarti dėl galutinių paliaubų Gazos Ruože detalių.  Tuo tarpu Jungtinės Valstijos yra įsitikinusios, kad paliaubos įsigalios, kaip planuota, sekmadienį, tačiau tam dar turi pritarti Izraelio ministrų kabinetas.

Izraelio ministrų kabinetas penktadienį susirinks balsuoti dėl susitarimo dėl įkaitų paleidimo ir paliaubų Gazos Ruože, pranešė Izraelio pareigūnas. Paklaustas, ar ministrų kabinetas penktadienį susirinks balsuoti dėl susitarimo, pareigūnas atsakė: „Taip“. Trečiadienį Kataras, pagrindinis ugnies nutraukimo tarpininkas, pranešė, kad po beveik 15 mėnesių trukusių kovų žydų valstybė ir „Hamas“ susitarė nuo sekmadienio Gazos Ruože nutraukti kovas ir apsikeisti įkaitais bei kaliniais.

NATO narių laukia „neįmanomas uždavinys“ – apsaugoti nuo sabotažo savo didžiulį ypatingos svarbos povandeninių kabelių ir vamzdynų tinklą, ketvirtadienį pareiškė Aljanso infrastruktūros apsaugos centro vadovas. Baltijos jūros valstybės po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, su kuriuo jos susidūrė pastaraisiais mėnesiais, stengiasi stiprinti šios infrastruktūros apsaugą.

Sulaukęs 78-erių mirė amerikiečių režisierius Davidas Lynchas, rašo „The Guardian“. Žinią apie jo mirtį pranešė režisieriaus šeima. Sirgo lėtine liga Dar pernai rugpjūtį jis atskleidė, kad serga lėtine plaučių liga emfizema, tačiau tuo metu teigė, kad dėl jos neketina baigti karjeros. Jis sakė, kad liga paveikė jo judėjimo galimybes ir kad jis gali tęsti režisieriaus veiklą tik nuotoliniu būdu, teigiama skirtinguose žiniasklaidos pranešimuose.

Lenkijos parlamento pirmininkas Szymonas Holownia ketvirtadienį kalbėdamas per spaudos konferenciją paskelbė ketinąs parengti įstatymo projektą, kuris apsunkintų bet kokį galimo Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – vadinamojo Polexito – procesą. Šiai specialiai procedūrai pradėti prireiktų žemutinių rūmų narių balsų daugumos, pridūrė jis. Sz. Holownia, parlamento pirmininku tapęs 2023 pabaigoje, sakė, kad kuo ilgiau eina šias pareigas, tuo daugiau sisteminių spąstų sutinka savo kelyje.

Aktorius Bradas Pittas sureagavo į žinią, kad sukčius, apsimetęs jo vardu ir pasiūlęs jai tuoktis iš jos išviliojo 833 tūkst. eurų, rašo „E! News“. Leidiniui B. Pitto komentarą perdavė jo atstovas. „Baisu, kad sukčiai naudojasi stipriu gerbėjų ryšiu su įžymybėmis, tačiau tai yra svarbus priminimas neatsakinėti į neprašytus kreipimusis internetu, ypač iš aktorių, kurie neturi socialinių tinklų“, – rašoma komentare. B. Pittas iš tikrųjų neturi jokių oficialių paskyrų socialinėse medijose.

Rusijos naikintuvas Rusijos Voronežo regione numetė sparnuotąją raketą Ch-69. Jos paprastai naudojamos atakoms prieš Ukrainą. Apie tai praneša „Astra“, rašo UNIAN. Skelbiama, kad regione buvo rastos neaiškaus objekto nuolaužos. Teigiama, kad įvyko sprogimas, po kurio kilo didžiulis gaisras.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė esąs įsitikinęs, kad paliaubos Gazos Ruože bus pradėtos įgyvendinti sekmadienį. „Esu įsitikinęs ir visiškai tikiuosi, kad įgyvendinimas prasidės, kaip sakėme, sekmadienį", – sakė A. Blinkenas ketvirtadienį per atsisveikinimo spaudos konferenciją.

JAV sostinė, kurioje driekiasi nesibaigiančios tvoros, skraido viską stebintys dronai ir dirba apie 25 tūkst. saugumo darbuotojų, rengiasi Donaldo Trumpo inauguracijai, imdamasi precedento neturinčių apsaugos priemonių po smurtu paženklinto rinkimų ciklo. Vašingtonas yra įpratęs prie svarbių, didelės rizikos įvykių, tačiau retai kada jų būna tiek daug ir taip greitai vienas po kito.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį parkrito Šv. Mortos  svečių namuose, kur gyvena, ir susitrenkė dešinę ranką. Tai pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Nepaisant to, pontifikas dalyvavo visose suplanuotose audiencijose. Vatikano paskelbtose nuotraukose popiežius matyti su parišta dešine ranka. Savo pokalbių partnerius, įskaitant dabartinę Jungtinių Tautų Maisto komiteto pirmininkę Nosipho Nausca-Jean Jezile, jis sveikimo kairiąja ranka.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią parą, per kurią buvo paskelbta apie susitarimą dėl paliaubų, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo 81 žmogus. Bendras žuvusiųjų dėl karo skaičius išaugo iki 46 788. Ministerija pranešime taip pat nurodė, kad per daugiau nei metus ir tris mėnesius konflikto, prasidėjusio beprecedente „Hamas“ ataka Izraelyje 2023-iųjų spalio 7-ąją, buvo sužeisti mažiausiai 110 453 žmonės.

Japonijoje, anot ekspertų, dar labiau išaugo smarkaus žemės drebėjimo rizika. Tikimybė, kad per ateinančius 30 metų šalį supurtys 8 ar 9 balų stiprumo žemės drebėjimas siekia 75–82 proc. , ketvirtadienį pareiškė vyriausybės paskirta ekspertų taryba. Iki šiol ši tikimybė buvo 74–81 proc. Mega žemės drebėjimas gali pražudyti šimtus tūkstančių žmonių, sukelti milžinišką cunamį ir padaryti milijardinių nuostolių.

Donaldas Trumpas į pirmadienį vyksiančią inauguraciją asmeniškai pakvietė tik vieną Europos lyderę, rašo „Euractiv“. Leidinio duomenimis, tai Italijos premjerė Giorgia Meloni. Straipsnyje teigiama, kad D. Trumpas sulaužė nerašytą taisyklę, kad užsienio valstybių vadovai nekviečiami, ir išsiuntė kvietimus keliems lyderiams. Tarp jų – Argentinos prezidentui Javier Milei ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingas.

„Air France“ lėktuve, skridusiame iš Paryžiaus į Bostoną, antradienį mirė keleivis, rašo „Newsweek“. Anot leidinio, žmogus sunegalavo lėktuvui nedaug laiko praėjus nuo pakilimo iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto. Lėktuve buvę gydytojai bandė gaivinti keleivį, tačiau išgelbėti jo nepavyko. Bostono Logano oro uoste nusileidusį lėktuvą pasitiko gelbėtojų ekipažai. Skrydis iš Paryžiaus į Bostoną paprastai trunka apie septynias valandas. Oficiali mirties priežastis kol kas neskelbiama.

Prancūzija ir Norvegija – dvi iš keleto šalių, pažadėjusių aprūpinti Ukrainą naikintuvais – savo įsipareigojimus įvykdys laiku ir pagal grafiką, ketvirtadienį Osle pasakė abejų šalių gynybos ministrai. Norvegija yra pažadėjusi Ukrainai šešis JAV gamybos naikintuvus „F-16“, kad padėtų jai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Pietų Korėjos teismas ketvirtadienį atmetė nušalintojo prezidento Yoon Suk-yeolo advokatų prašymą paleisti jį į laisvę.  Sprendimas priimtas praėjus dienai po dramatiško jo sulaikymo dėl nepavykusio karo padėties paskelbimo. Yoon Suk-yeolo advokatai paprašė Seulo centrinės apygardos teismo apsvarstyti jo paleidimo klausimą, abejodami Seulo vakarinės apygardos teismo išduoto prezidento sulaikymo orderio pagrįstumu. Tačiau Centrinės apygardos teismas atmetė šį prašymą.

Jungtinės Karalystės premjerui Keirui Starmeriui viešint Ukrainoje, Ukrainos prezidento rezidencijoje, šia kryptimi buvo paleistas bent vienas dronas, rašo „Sky news“. K. Starmerio vizito metu rūmų kieme griaudėjo sprogimai, veikė priešlėktuvinė gynyba, kaukė sirenos. Kaip rašo „Sky news“, nors sirenos ir sprogimai yra Ukrainos kasdienybė, dronai retai skrenda virš prezidento rūmų. Vienas dronas buvo numuštas, tačiau liudininkai mano, kad skraidė mažiausiai du dronai.

Rumunijoje ketvirtadienį paskelbta, kad gegužę bus surengti pakartotiniai prezidento rinkimai po to, kai praėjusių metų pabaigoje dėl įtariamo Rusijos kišimosi buvo anuliuoti pirmojo turo rezultatai.  Ketvirtadienį vyriausybės posėdyje pritarta valdančiosios partijos pasiūlymui surengti naujus prezidento rinkimus.  „Patvirtinti teisės aktai, kuriais nustatoma 2025 metų prezidento rinkimų data“, – nurodė vyriausybės atstovas spaudai Mihai Constantinas.

Jungtinės Tautos (JT) paragino tarptautinę bendruomenę skirti 3,2 mlrd. eurų pagalbai Ukrainos pabėgėliams. „Neturėtume pamiršti šių žmonių. Jie kenčia“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis. Tikslas esą yra ir praėjus beveik trejiems karo metams toliau suteikti vilties ukrainiečių pabėgėliams.

Ukraina ketvirtadienį patvirtino, kad jos pajėgos surengė ataką prieš naftos saugyklą Rusijos vakarinėje dalyje.  „Objekte kilo didelio masto gaisras“, – sakoma Ukrainos Generalinio štabo išplatintame pranešime.  Generalinio štabo teigimu, trys dronai smogė sandėliams, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė.  Rusijos pareigūnai anksčiau skelbė, kad ukrainiečių dronai sukėlė gaisrą Voronežo srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainai 2024-aisiais kainavo 100 mlrd. dolerių, iš kurių beveik pusė sumos – Ukrainos indėlis. Jis taip pat atskleidė, kurios šalys nesutinka su Ukrainos naryste NATO. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kad sutvirtintų paramą Ukrainai ir pasirašytų bendradarbiavimo dokumentą.

Išpuolis mokykloje įvyko šalies rytuose esančiame Spišska Stara Ves miestelyje, praneša Slovakijos portalas „Teraz“. Žuvo du žmonės, dar vienas buvo sunkiai sužeistas. Įtariamasis paspruko ir yra paieškomas. Pirminiais duomenimis, 18-metis moksleivis užpuolė du bendraklasius ir mokytoją. Žinoma apie du žuvusiuosius. Dar vienas asmuo yra kritinės būklės. Kol kas nežinoma, ar yra kitų nukentėjusiųjų. Įtariamasis pasislėpė, policija paviešino jo nuotrauką ir paskelbė paiešką.

Ukrainiečiai gali prašyti kompensacijos už per karą žuvusius artimuosius. Hagoje įsikūręs Ukrainos žalos registras pranešė, kad nuo šiol galima teikti prašymus ne tik dėl materialinės žalos, bet ir dėl artimųjų netekties. Anot pareigūnų, tai svarbus žingsnis, siekiant pripažinti dideles žmonių kančias.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį panešė, kad skirs 120 mln. eurų pagalbos paketą karo nuniokotam Gazos Ruožui.  Apie tai pranešta po to, kai trečiadienį Kataras ir JAV paskelbė apie Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ susitarimą dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo. Tikimasi, kad susitarimas sudarys sąlygas visam laikui nutraukti karą Gazos Ruože. „Šiandien taip pat priimame 120 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) pareiškimą, kad jis nemato Ukrainos NATO ir Europos Sąjungoje (ES), kol nebus išspręsti visi istoriniai lenkams rūpimi klausimai.

Nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, Rusija ketina pirkti dujas kontroliuojamai Uždniestrei Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje, pranešė informuoti šaltiniai laikraščiui „Kommersant“. Jų teigimu, sandorius sudarinės tarpininkai, o lėšų tam tikimasi skirti iš Rusijos biudžeto. Planuojama, kad nuo sausio iki balandžio mėnesio Uždniestrei bus nuperkama apie 3 mln. kubinių metrų dujų per dieną.

Praėjusį mėnesį Paryžiaus teatras „Gaîté Lyrique“, garsėjantis radikaliais, kairiųjų pasirodymais ir parodomis, surengė nemokamą konferenciją-renginį pavadinimu „Iš naujo sukurti pabėgėlių priėmimą Prancūzijoje“. Pranešama, kad sukviesti migrantai pastato taip ir nepaliko, o teatrui iškilo finansiniai sunkumai.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas, kuriam pareikšta apkalta, ketvirtadienį atsisakė dalyvauti naujoje tyrėjų apklausoje, praėjus dienai po dramatiško jo sulaikymo dėl nepavykusio karo padėties paskelbimo. Jis tapo pirmuoju sulaikytu šalies prezidentu. Konstitucinis Teismas taip pat pradėjo antrą svarstymą dėl to, ar palaikyti prezidento apkaltą.

Pasaulio lyderiai teigė, kad 2025 m. aktualiausia ir akivaizdžiausia grėsmė yra ginkluotų konfliktų eskalavimas, tačiau, Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, ateinantį dešimtmetį didžiausią susirūpinimą kels klimato krizė, rašoma „The Guardian“. Prieš kitą savaitę vyksiantį kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą daugiau kaip 900 verslo, politikos ir akademinės bendruomenės lyderių buvo paklausta apie didžiausią susirūpinimą keliančius pavojus.

Milijardieriaus Jeffo Bezoso įkurta kosmoso bendrovė „Blue Origin“ anksti ketvirtadienį pirmą kartą paleido savo didžiulę raketą „New Glenn“. Raketa, kuri laikoma labai svarbia „Blue Origin“ pastangoms konkuruoti su Elono Musko bendrove „SpaceX“, pakilo 2 val. 3 min. vietos (9 val. 3 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų bazės JAV Floridos valstijoje.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ atnaujina pernai spalį sustabdytus skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą. Skrydžiai vyks tris kartus per savaitę – trečiadieniais, penktadieniais bei sekmadieniais, ketvirtadienį pranešė „Wizz Air“. Šis sprendimas paskelbtas po to, kai Izraelis ir palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ trečiadienį pasiekė susitarimą dėl įkaitų išlaisvinimo ir paliaubų Gazos Ruože.

Naktį į sausio 16-ąją Ukrainos pajėgos dronais atakavo Tambovo parako gamyklą, kuri yra viena iš svarbiausių Rusijos karinės pramonėje. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažymėjo, jog šioje gamykloje gaminamas parakas, naudojamas įvairiuose Rusijos kariuomenės naudojamuose šaunamuosiuose ginkluose, artilerijos ir reaktyvinių sistemų sviediniuose.

Slovakijos vyriausybė įsitraukia į labai pavojingą politinį žaidimą teigdama, kad karinė parama Ukrainai nereikalinga, ir pasisakydama už nuolaidas Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimams.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu Lenkijos žiniasklaidos priemonių („Onet“, „Rzeczpospolita“, TVN24, „Krytyka Polityczna“) žurnalistams. „Slovakijos lyderiai žaidžia labai pavojingą žaidimą. Jie tai darys tol, kol karas pasieks jų pačių namus“, - sakė jis.

Netrukus Jungtinėje Karalystėje nuomotojams bus uždrausta iš anksto reikalauti kelių mėnesių nuomos mokesčio, rašoma „The Independent“. Pagal Nuomininkų teisių įstatymo projektą, dėl kurio šiais metais bus balsuojama, avansiniai mokėjimai negalės viršyti vieno mėnesio nuomos mokesčio. Pagal dabartines taisykles privatūs nuomotojai gali reikalauti sumokėti tūkstančius eurų už nuomą iš anksto, todėl nerimaujama, jog žmonės yra priversti skolintis tam, kad sumokėtų nuomos mokestį.

Nepaisant nuolatinių Rusijos dronų ir raketų atakų, Ukraina, jos pačios duomenimis, pernai smarkiai išplėtė savo ginklų gamybą. Svarbiausios naujienos: 23:53 | „Azov“ į nelaisvę paėmė eskimą „Azov“ 12-osios brigados kariai Torecko kryptimi į nelaisvę paėmė Rusijos karį. Paaiškėjo, kad jis yra eskimas, rašo UNIAN. Ukrainiečiams pavyko išsiaiškinti, kad tai 41-erių Vasilijus. Iš pradžių jis dirbo kulkosvaidžio operatoriumi, tačiau vėliau buvo perkeltas į pėstininkus.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino amerikiečius saugotis „pavojingos“ oligarchijos, besiformuojančios vadovaujant Donaldui Trumpui, sakydamas niūrią atsisveikinimo kalbą prieš savo pasitraukimą kitą savaitę. Savo vienintelės kadencijos pabaigoje Ovaliajame kabinete pasakytoje kalboje jis perspėjo apie itin turtingą „technologijų pramonės kompleksą“, kuris, jo teigimu, gali įgyti nekontroliuojamą valdžią Amerikos žmonėms.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atskirai kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir prezidentu Joe Bidenu, kad padėkotų jiems už pagalbą užtikrinant paliaubas Gazoje ir sudarant susitarimą dėl įkaitų paleidimo mainais į kalinius palestiniečius.  B. Netanyahu trečiadienio vakarą iš pradžių kalbėjosi su D. Trumpu, o po to su J. Bidenu, pranešė Izraelio premjero biuras.