Užsienis

Prancūzė Gisele Pelicot, išdrįsusi paduoti parodymus prieš dešimtis vyrų, kaltinamų ją išžaginus, kai ją apsvaigino jos vyras, savo baigiamojoje kalboje teisme antradienį sakė, jog atėjo laikas mačistinei visuomenei pakeisti požiūrį į prievartą. „Atėjo laikas, kai mačistinė, patriarchalinė visuomenė, kuri nesureikšmina prievartos, turi pasikeisti“, – sakė G. Pelicot, kurios buvęs sutuoktinis ir visa virtinė kitų vyrų yra teisiami.

Suomijos Nacionalinis tyrimų biuras antradienį paskelbė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, kodėl nutrūko Suomiją ir Vokietiją jūros dugnu jungiantis telekomunikacijų kabelis, nors Vokietija šį incidentą vadina „sabotažo“ aktu.

Brazilijos policija antradienį sulaikė keturis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą saugojusius karius dėl įtariamo sąmokslo nužudyti tuometinį išrinktąjį prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą per 2022 metų riaušes, naujienų agentūrai AFP pranešė federalinės policijos šaltinis. Šie keturi asmenys „buvo sulaikyti Rio de Žaneire, kur dalyvavo G-20 viršūnių susitikimo saugumo operacijoje“, teigė šaltinis, pridūręs, kad taip pat buvo sulaikytas vienas policijos pareigūnas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė, kad praėjusią savaitę įvykęs kanclerio Olafo Scholzo pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą rodo, kad rusų lyderis nėra suinteresuotas derėtis su Ukraina. B. Pistoriusas antradienį apgynė O. Scholzo sprendimą valandą kalbėti su V. Putinu telefonu, nors toks sprendimas ir sulaukė Ukrainos ir kai kurių sąjungininkių Europoje kritikos.

Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė sankcijas 10 asmenų ir subjektų, atsakingų už Rusijos vykdomą „prievartinę ukrainiečių vaikų deportaciją ir bandymą juos indoktrinuoti“, minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Užsienio reikalų ministerija teigė, kad apribojimai skirti „tiems, kurie remia šią klastingą programą“. 2022 ir 2023 metais buvo imtasi panašių sankcijų asmenims ir subjektams, susijusiems su įtariamais priverstiniais deportavimais.

Rumunijos teismas antradienį nustatė, kad kaltinimuose dėl prekybos žmonėmis ir išžaginimo prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o atžvilgiu yra neatitikimų, dėl kurių byla gali būti nutraukta. Prokurorai turi „ištaisyti neatitikimus kaltinamajame akte ir patikslinti (...), ar palaiko sprendimą perduoti kaltinamuosius teismui“, nurodė Bukarešto apeliacinis teismas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivui gali tekti laukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymo pabaigos, kad galėtų susigrąžinti visą savo tarptautiniu mastu pripažintą teritoriją.  „Galbūt Ukrainai teks pergyventi ką nors Maskvoje, kad pasiektų visus savo tikslus (...). Galbūt – atkurti visišką valstybės vientisumą“, – kreipdamasis į Ukrainos parlamentą nurodė jis.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas visgi suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Tiesa, ne visoje Rusijoje, tik Kursko srityje, kurią Ukraina kontroliuoja. Ekspertai sako, kad karo eigos tai nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas, tačiau naują okupantų puolimą tikrai pristabdys. Savo ruožtu Putinas ir toliau žudo ukrainiečius. Per raketų atakas Odesoje ir Sumuose rusai pražudė 20 ukrainiečių, dešimtis sužalojo.

Didžiosios Europos Sąjungos (ES) šalys yra pasirengusios teikti gynybos ir finansinę pagalbą Ukrainai, jei JAV sumažins paramą, antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, jog 2025-ieji nulems, kas laimės Rusijos prieš beveik trejus metus pradėtą karą. „Lemiamais momentais – jie ateis kitais metais – privalome niekam pasaulyje neleisti suabejoti mūsų visos valstybės atsparumu. Šiuo etapu sprendžiama, kas nugalės“, – sakė V. Zelenskis. Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Estijos premjeras Kristenas Michalas sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip klaidą. „Šiuo pokalbiu taika nebus pasiekta“, – antradienį interviu Estijos televizijai pareiškė K. Michalas. Ministras pirmininkas sakė, kad teigiama žinutė būtų pasiųsta suteikus Ukrainai „daugiau pagalbos, paramos, ginklų“. Europos Sąjungos ir NATO narė Estija yra viena ištikimiausių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų.

Reikia nelaukti stebuklo iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dirbti kiekvieną dieną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, rašo UNIAN. Pirmiausia jis aptarė situaciją Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose. Anot jo, šie miestai susiduria su sunkiais išbandymais. „Ir ten, ir kitomis kryptimis Rusija patyrė daugiausia nuostolių šiame kare.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, sakydamas kalbą Europos Parlamente (EP) ir minėdamas 1 000 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, paragino Europą labiau spausti Maskvą siekti, jo žodžiais tariant, „teisingos taikos“. „Putinas sutelkęs dėmesį į tai, kad laimėtų šį karą, pats nesustos“, – sakė V. Zelenskis Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams vaizdo kreipimesi. „Kuo daugiau laiko jis turi, tuo blogesnės sąlygos.

Norvegijos policija antradienį pranešė sulaikiusi norvegų sosto įpėdinio žmonos princesės Mette-Marit  27-erių metų sūnų, įtariamą išžaginimu.  Policijos išplatintame pranešime teigiama, kad Marius Borgas Hoiby buvo sulaikytas pirmadienio vakarą.

Jungtinė Karalystė ruošiasi dideliam sniego kiekiui, skelbia „Sky news“. Jau fiksuotos kelios avarijos, sutriko traukinių eismas. Jungtinės Karalystės gyventojai prabudę antradienį išvydo sniegą. Temperatūra nukrito iki -11,2 laipsnių. Stoja eismas Gyventojai buvo perspėti dėl sudėtingų eismo sąlygų, vairuotojams buvo patarta vengti keliauti piko valandomis. Dėl iškritusio sniego jau sutriko dalies traukinių eismas, gyventojai raginami pasitikrinti maršrutus prieš keliaujant.

Kadenciją baigiantis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino valstybes nares pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir leisti Ukrainai suduoti smūgius Rusijos teritorijoje naudojant jų atsiųstas ilgojo nuotolio raketas. Prieš pradėdamas pirmininkauti paskutiniajam savo ES gynybos ministrų susitikimui – praėjus tūkstančiui dienų nuo Rusijos invazijos – kalbėdamas su žurnalistais J. Borrellis JAV politikos pokyčius pavadino labai gera žinia Ukrainai.

Praėjusią savaitę Latvijos šernų populiacijoje užfiksuoti net 36 nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiais metais Latvijoje AKM nustatytas 1 147 šernams – 183 seniūnijose, 33 savivaldybėse ir viename mieste. AKM protrūkis šalyje prasidėjo 2014 m. birželį netoli sienos su Baltarusija.

Oswego mieste, Niujorko valstijoje, lapkričio 9 d. žuvo po savaeigiu krautuvu papuolusi 6-erių mergaitė, rašo people.com. Krautuvą tuo metu valdė jos tėtis. Skelbiama, kad vyras savo sklype dirbo statybų darbus. Žuvo mergaitė Mergaitė mirė vietoje. Manoma, kad mergaitė priėjo per arti krautuvo, o jos tėtis jos nepastebėjo. Vietos tarnybos sako bendradarbiaujančios su šeima ir mergaitės mokykla. Kokie kaltinimai bus pateikti mergaitės tėčiui, neskelbiama. Šeima iš viso turėjo tris vaikus.

Antradienį NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad negalima leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nugalėti Ukrainos. 1000-ąją karo dieną NATO vadovas dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų derybose. „Kodėl taip svarbu, kad Putinas nepasiektų savo? Nes prie mūsų sienų mes turėsime padrąsintą Rusiją (...) ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad ji ten nesustos“, - žurnalistams Briuselyje sakė M. Rutte.

Sakartvelo policija, pranešama, antradienį smurtu ir suėmimais malšino demonstracijas prieš praeitą mėnesį vykusių rinkimų rezultatus, pasmerktus provakarietiškos opozicijos kaip galimai suklastotus valdančiųjų naudai. Europos Sąjunga (ES) ir JAV ragino ištirti galimus pažeidimus, įvykdytus spalio 26 dieną vykusių rinkimų, kuriuos laimėjo „Sakartvelo svajonės“ partija, metu. Opozicijos jėgos atsisakė pripažinti rezultatus ar jungtis prie naujai išrinkto parlamento, kurį jos laiko neteisėtu.

Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimas Baltijos jūroje turi būti vertinamas kaip sabotažas, nors vis dar neaišku, kas už tai atsakingas, antradienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pateikė dar vieną „savo asmeninę nuomonę“. Jo teigimu, Vakarams leidus smogti Rusijos teritorijos gilumoje tai galima vertinti kaip „NATO šalių puolimą“. „Tokiu atveju atsiranda teisė smogti atsakomąjį masinio naikinimo smūgį Kyjivui ir pagrindiniams NATO objektams, kur jie bebūtų. Tai jau Trečiasis pasaulinis karas“, – aiškino jis.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad branduolinių ginklų naudojimo taisyklių išplėtimas yra „būtinas“ atsakas į tai, ką Maskva laiko Vakarų grėsmėmis jos saugumui. „Buvo būtina priderinti mūsų principus prie dabartinės padėties“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas netrukus, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, sušvelninantį sąlygas, kurioms esant Maskva svarstytų galimybę pradėti branduolinį puolimą.

Rusijoje pirmą sykį pradėta mobiliųjų slėptuvių, kurios skirtos apsisaugoti nuo branduolinio smūgio skleidžiamos spinduliuotės radioaktyvioje vietovėje, serijinė gamyba. Modulinės apsauginės talpos žmonėms turėtų apsaugoti nuo radiacijos, tačiau kol kas nėra aišku, kiek jų gali būti pagaminta. Slėptuves Rusijoje žada gaminti Rusijos civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų mokslinių tyrimų institutas. Pačios slėptuvės, pavadinimu „Kub M“ yra gaminamos Žemutinio Naugardo srityje, Dzeržinske.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė atnaujintos branduolinės doktrinos dokumentą. Anksčiau Kremlius skelbė, kad tai – perspėjimas Vakarams. Rusija savo branduolinę doktriną keičia siekdama apriboti Vakarų pagalbą Ukrainai ir gąsdindama branduoliniu smūgiu, kaip atsaku į leidimą Kyjivui smūgiuoti Rusijos gilumoje Vakarų šalių ginkluote.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per šį laiką įvyko daugybė kruvinų Rusijos atakų, sugriauta dalis Ukrainos infrastruktūros, žuvo tūkstančiai žmonių. Karas pakeitė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvaizdą. Nuo V. Zelenskio tapo neatsiejama rusvai žalsvos spalvos apranga, kuria vilkėdamas jis vyko ir į aukščiausio lygio susitikimus. Keitėsi ir V. Zelenskio veidas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad jau tūkstantį dienų tęsiasi nepaprastai sunkus ir įnirtingas mūšis dėl Ukrainos ateities, praneša „Ukrinform“. „1000 plataus masto karo dienų. 1000 itin sunkios ir įnirtingos kovos už mūsų egzistenciją dienų. Kovos už Ukrainos ir kiekvieno iš mūsų ateitį. 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų“, - pažymėjo O. Syrskis feisbuke.

Dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, per du išpuolius Norvegijoje 2011 m. nužudęs 77 žmones, antradienį antrą kartą prašys teismo lygtinio paleidimo. Manoma, kad jo prašymas bus atmestas. Pagal Norvegijos įstatymus 45 metų A. B. Breivikas, atlikęs 10 metų iš skirtos bausmės, kartą per metus gali prašyti lygtinio išankstinio paleidimo.

Jungtinės Valstijos pažadėjo ir toliau teikti didelę karinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Kaip pranešama, atitinkamą įsipareigojimą pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke patvirtino JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield. Ji sakė, kad prezidento Joe Bideno nurodymu JAV ir toliau tieks Ukrainai artileriją, oro gynybos priemones, šarvuočius ir kitus reikalingus pajėgumus bei amuniciją.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kiek teritorijos per šį laiką palietė mūšiai ir kiek žemių rusai užėmė. Kaip rašo „Kanal 24“ per pastarąsias 1 000 dienų karo veiksmai apėmė maždaug 109 059 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, arba 18 proc. visos teritorijos. Tai apima Kyjivo, Žytomyro, Černihivo, Sumų, Poltavos, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo sričių dalis ir visą Luhansko srities teritoriją.

Vėlų pirmadienio vakarą rusai dviem dronais „Shahed“ smogė Sumų sričiai ir pataikė į bendrabutį, rašo UNIAN. Anot Sumų srities administracijos, antradienio ryto duomenimis, žuvo šeši žmonės, sužeista dar 12. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Sumų regiono valstybinė administracija praneša, kad gelbėjimo darbai tęsiami, po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Vietos žiniasklaidos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra motina ir vaikas.

Sakartvelo policija išardė protestuotojų palapinių miestelį šalies sostinėje. Tai antradienį pranešė portalas „ekhokavkaza“. „Sakartvelo policija išstūmė protestuotojus iš teritorijos prie Tbilisio valstybinio universiteto ir nugriovė palapinių miestelį“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad buvo mobilizuotos specialiosios pajėgos ir parengtos vandens patrankos, tačiau VRM pareigūnai specialiųjų priemonių nenaudojo. Informacija apie sulaikytus protestuotojus tikslinama.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje. „Tai buvo visiškai geras sprendimas“, – sakė E. Macronas Brazilijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs šį politikos pakeitimą, kuluaruose.

Paragvajaus prezidentas Santiago Peña pirmadienį vėlai vakare buvo nuvežtas į Rio de Žaneiro ligoninę, kai sunegalavo per G20 viršūnių susitikimą, praneša pareigūnai. „Informuojame, kad negaluojantis prezidentas Santiago Peña gydomas Samariečių ligoninėje Rio de Žaneire“, – sakoma Paragvajaus valdžios pranešime. Medicinos biuletenyje ligoninė vėliau nurodė, kad 46 metų Peña „po pietų susirgo“ ir buvo nuvežtas į sveikatos centrą diagnostiniams tyrimams.

Ukrainai pasinaudojus JAV prezidento Joe Bideno uždegta žalia šviesa smogti Rusijai ilgojo nuotolio ginklais aiškėja daugiau detalių apie pirmąją ataką.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:55 | Ukraina patvirtino biudžetą, kuriame 60 proc. lėšų numatoma skirti gynybai ir saugumui Ukrainos įstatymų kūrėjai antradienį nubalsavo patvirtinti 2025 m. biudžetą, kuriame 50 mlrd. JAV dolerių arba 60 proc. visų išlaidų numatoma skirti gynybai ir saugumui.

Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione per spūstį mokykloje sužeista 14 žmonių, pranešė vietos pareigūnai. Incidentas įvyko pirmadienį apie 15 val. 25 min. vietos (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku Kašgaro 8-ojoje pagrindinėje mokykloje, sakoma su miesto valdžia susijusioje socialinio tinklo paskyroje paskelbtame pranešime.

Honkongo teismas antradienį įkalino visus 45 kaltinamuosius, nuteistus didžiausiame miesto teismo procese pagal griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, o ilgiausia 10 metų laisvės atėmimo bausmė skirta „organizatoriui“ Benny Tai. B. Tai įkalinimas yra ilgiausia iki šiol paskirta bausmė pagal įstatymą, kurį Pekinas įvedė 2020-aisiais, siekdamas susidoroti su kitaminčiais po masinių, kartais smurtinių prodemokratinių protestų metais anksčiau.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pirmadienį Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, demonstruodamas stiprėjančius ryšius vykstant karui Ukrainoje, praneša valstybinė žiniasklaida. Turėdamas omenyje neseniai dviejų šalių sudarytą svarbią gynybos sutartį, Kim Jong-unas per susitikimą su ministru Aleksandru Kozlovu paragino „toliau skatinti tarpvyriausybinius prekybinius, ekonominius, mokslinius ir technologinius mainus“, rašo valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.

JAV sekmadienį leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.  Leidinys „The New York Times“ apžvelgė, kokie taikiniai potencialiai atsiduria Ukrainos pajėgų akiratyje, cituoja UNIAN.  Kursko sritis  Kaip teigė su leidiniu kalbėję JAV pareigūnai, raketos, bent jau iš pradžių, greičiausiai bus dislokuotos prieš jungtines Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Ukrainos užimtoje teritorijoje Kursko srityje.

JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius taikinius Rusijoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. „New York Times“ ir „The Washington Post“, kurie pirmieji šią žinią paskelbė remdamiesi savo šaltiniais, teigė, kad toks J. Bideno sprendimas buvo atsakas į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą, padedantį Maskvos karo pastangoms prieš kaimynę.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Per vieną iš didžiausių pastaraisiais mėnesiais įvykdytų humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui gabenančių konvojų apiplėšimų ištuštinta daugiau nei 100 sunkvežimių. Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams (UNRWA) vadovas Philippe Lazzarini įtaria, kad už šį apiplėšimą atsakingos vietinės gaujos ir šeimų klanai. Šios grupuotės pakrantės ruožo pietuose kovoja dėl vietinių parduotuvių kontrolės, Ženevoje pasakė Ph.

Didžioji Britanija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apmokė apie 50 000 ukrainiečių karių. Rytdiena (antradienis) ženklina „kruviną etapą“, kai prieš 1 000 dienų prasidėjo neteisėta invazija, parlamente Londone sakė gynybos sekretorius Johnas Healey‘is. Jis teigė galįs patvirtinti, kad jau apmokyta 50 000 žmonių iš Ukrainos. Britai kitų šalių remiamą operaciją „Interflex“ pradėjo 2022 m. vasarą.

Po Ukrainos ir Lenkijos kritikos Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasmerkė ir Estija. „Tai buvo strateginė klaida, – pirmadienį Briuselyje agentūrai „Reuters“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Buvome susitarę dėl principo laikyti V. Putiną izoliuotą“. Ministras pabrėžė tikįs, kad plati tarptautinė kritika dėl šio pokalbio suturės kitus Europos šalių lyderius nuo pokalbių su Rusijos vadovu.

Aukšto rango JAV užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sprendimas pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neprieštarauja bendrai Vakarų sąjungininkių pozicijai dėl karo Ukrainoje. „Šioje administracijoje mes turėjome pokalbių su Rusija, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris pirmadienį Brazilijoje vykstančio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos pateiktuose šovinių ir dirvožemio mėginiuose aptiko uždraustų riaušių malšinimo CS dujų. Pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją draudžiama naudoti CS dujas ir kitus toksinius ginklus karo zonose.

Izraelio aviacija pirmadienį smogė centriniam Beiruto rajonui, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Tai jau trečias toks išpuolis nuo sekmadienio.  „Priešo Izraelio aviacija paleido dvi raketas netoli „al Zahraa Husseiniya“ (šiitų mečetės) Zukak Blato rajone“, – teigė oficialioji Nacionalinė naujienų agentūra (NNA). Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per šį smūgį žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos (HUR) duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusija turėjo apie 300 sparnuotųjų raketų Kh-101. „Remiantis atvirais duomenimis, 2024 metų lapkričio 11 dieną Rusijos pajėgos buvo apginkluotos maždaug 300 iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų Kh-101“, – 24 kanalui sakė HUR. Rusijos kariuomenė kai kurias iš jų jau panaudojo per naujausią plataus masto ataką, teigė HUR.

Antradienį sukanka 1000-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Tai yra niūrus etapas visoje Europoje, per kurį žūsta vis daugiau žmonių. Nuostoliai dėl karo toliau didėja, todėl Ukraina yra labiau pažeidžiama nei bet kada anksčiau, rašoma „Reuters“. 2024 m. rugpjūčio 31 d. JT žmogaus teisių stebėjimo komanda Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 11 743 nužudytus ir 24 614 sužeistus civilius Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.