Užsienis

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai stabdyti muitų taikymą daugumai pasaulio šalių. Tai svarbus žingsnis stabilizuojant ekonomiką, sakė ji. „Aiškios, nuspėjamos sąlygos yra būtinos prekybos ir tiekimo grandinių funkcionavimui“, – pažymėjo Komisijos vadovė. Europos Sąjunga, pasak jos, ir toliau yra už konstruktyvias derybas su JAV, kurių tikslas – susitarti dėl sklandžios ir abiem pusėms naudingos prekybos.

Meksikos narkotikų baronas Ernesto Fonseca Carrillo paleistas iš kalėjimo, atlikęs 40 metų bausmę už slapto JAV agento nužudymą, trečiadienį pranešė šaltinis Meksikos teisingumo sistemoje.  E. Carrillo, žinomas kaip „Don Neto“, buvo nuteistas už Enrique‘s „Kiki“ Camarenos, JAV Narkotikų kontrolės administracijos (DEA) agento, nužudymą 1985 metais. Dėl šio nusikaltimo kilo įtampa JAV ir Meksikos santykiuose.

 Kinija ketvirtadienį perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja savo piliečius kovoti kare Ukrainoje.

Vokietijoje, vykstant diskusijoms apie užsiregistravusius, bet neatvykusius pacientus, kai kurios klinikos pradėjo bausti už neatvykimą – taiko baudas iki 100 eurų, rašoma „Bild“. Vokietijos gydytojų specialistų asociacijos pirmininko daktaro Uwe‘as Kraffelio teigimu, dažniausiai į vizitus neatvyksta žmonės, „kurie mažai linkę paisyti punktualumą ir turi daug laisvo laiko“. „Dažnai tai žmonės, neturintys nuolatinio darbo. Jie tiesiog pamiršta.

Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo ir pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso. „Durys dialogui atviros, tačiau jis turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vedamas lygiai“, – sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian. Ji taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad muitai, taikomi jos tarptautiniams prekybos partneriams, smarkiai paveiks pasaulio ekonomikos stabilumą.

Stambule prasidėjo Rusijos ir Amerikos konsultacijos, skelbiama TASS. Delegacijų derybos truks kelias valandas, tačiau nebus tokios ilgos kaip ankstesniame raunde, sakė agentūros šaltinis. Pirmasis tokio formato JAV ir Rusijos derybų raundas įvyko vasario 27 d. Stambule. Kaip ir pirmą kartą, Rusijai konsultacijose atstovauja diplomatas Aleksandras Darčiovas, neseniai paskirtas Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, o JAV – valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Sonata Coulter.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti muitų didinimą kaip „svarbų žingsnį siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“. „Aiškios ir nuspėjamos sąlygos yra būtinos, kad prekyba ir tiekimo grandinės veiktų“, – pareiškime sakė U. von der Leyen. „Europos Sąjunga tebėra pasiryžusi konstruktyviai derėtis su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Izraelis vadovautų galimam kariniam smūgiui prieš Iraną, jei Teheranas neatsisakys savo branduolinių ginklų programos. Šiuos komentarus D. Trumpas išsakė prieš šį savaitgalį Omane numatytas JAV ir Irano pareigūnų derybas. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas sakė, kad derybos bus tiesioginės, o Iranas šiuos žingsnius apibūdino kaip netiesiogines derybas su JAV.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie 90 dienų pertrauką muitų konkrečioms šalims ar regionams įsigaliojimui, JAV akcijų biržų indeksai trečiadienio prekybos sesiją užbaigė pakilimu 8-12 procentų. Pramonės kompanijų „Dow Jones Industrial Average“ indekso vertė trečiadienį išaugo 7,9 proc., plataus masto „S&P 500“ – 9,5 proc., į technologijas orientuoto „Nasdaq Composite“ – 12,2 procento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo panaikinami vandens slėgio apribojimai dušo galvutėms – Baltųjų rūmų teigimų, šis žingsnis „padarys Amerikos dušus vėl didžiais“. D. Trumpas jau seniai skundžiasi nepakankamu vandens slėgiu amerikiečių vonios kambariuose, dėl kurio jis kaltina federalines vandens taupymo taisykles.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. balandžio 9 d. paskelbė skambų pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos turi ginklų, kurie pranoksta visus pasaulyje egzistuojančius analogus ir apie kuriuos „niekas neturi nė menkiausio supratimo“. Tai jis pasakė sakydamas kalbą per metinę Respublikonų nacionalinio komiteto (NRCC) vakarienę Vašingtone, praneša agentūra „Bloomberg“. „Mes turime ginklą, apie kurį niekas net nenutuokia.

Ketvirtadienį įsigaliojo 84 proc. tarifai visoms į Kiniją importuojamoms amerikiečių prekėms, taip dar labiau pagilindami Pekino ir Vašingtono prekybos karą, kuris sukrėtė pasaulio rinkas ir sukėlė recesijos baimę. Muitai bus taikomi visiems JAV produktams, įvežamiems į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką. JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2024-aisiais jų vertė sudarė 143,5 mlrd. dolerių (130,64 mlrd.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tykhijus po to, kai buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų okupantai vykdo egzekuciją Ukrainos gynėjams, pažymėjo, kad tokios egzekucijos tapo sisteminės, tačiau kiekviena iš jų šokiruoja savo žiaurumu.

Naujasis Jungtinių Valstijų požiūris į Europą dar niekada nebuvo išreikštas taip brutaliai kaip prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokalbyje programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, turėdamas omenyje planuojamus oro smūgius prieš husius Jemene.

Ukraina yra pasirengusi mokėti už būsimus JAV pagalbos paketus, įskaitant sistemas „Patriot“, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per pokalbį su žurnalistais jis sakė, kad Ukraina „nori ir yra pasirengusi“ pirkti papildomą paketą ir jau perdavė Amerikai, ką norėtų įsigyti. Pasak prezidento, tai Ukrainos reikalas nuspręsti, kokia forma už tai bus sumokėta. „Mes neprašėme būsimo paketo nemokamai“, - sakė V. Zelenskis.

Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti planuojamus tarifus daugumai šalių yra Europos Sąjungos (ES) vienybės įrodymas.

Didžiosios Britanijos karalius Karolis III ir jo žmona karalienė Camilla trečiadienį Vatikane privačiai susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Karališkoji pora „džiaugėsi, kad popiežius jaučiasi pakankamai gerai ir galėjo juos priimti ir kad jiedu turėjo galimybę asmeniškai palinkėti jam pasveikti“, pranešė Bakingamo rūmai.  Karolis ir Camilla dalį trečiadienio popietės praleido su pontifiku, jam toliau sveikstant po gydymo ligoninėje nuo abiejų plaučių uždegimo.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie 90 dienų muitų tarifo taikymo visoms šalims, išskyrus Kiniją, sustabdymą, trečiadienį Volstrito akcijos staiga šoktelėjo aukštyn. Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie naujausią savo sprendimą socialinėje platformoje „Truth Social“, akcijų indeksas S&P 500 pakilo 6,0 proc., nutraukdamas žiaurią nuostolių virtinę, prasidėjusią nuo D. Trumpo „Išlaisvinimo dienos“, jam prieš savaitę paskelbus apie tarifus.

Dominikos Respublikoje įgriuvus naktinio klubo stogui žuvo 184 žmonės, vėlai trečiadienį pranešė gelbėtojai. „Deja, pranešame, kad kol kas, remiantis koronerio pažyma, turime 184 atstatytus (žuvusius) žmones“, – sakė Nepaprastųjų situacijų operacijų centro (COE) vadovas Juanas Manuelis Mendezas. Palyginti su trečiadienio ryto duomenimis, aukų skaičius padidėjo 60 žmonių.

Jungtinės Karalystės (JK) karalius Karolis III ir karalienė Kamila trečiadienį per valstybinį vizitą Italijoje susitiko su sveikstančiu popiežiumi Pranciškumi, pranešė Vatikanas. „Popiežius Pranciškus šiandien po pietų privačiai susitiko su Jų Didenybėmis karaliumi Karoliu ir karaliene Kamila. Susitikimo metu popiežius perdavė nuoširdžiausius linkėjimus Jų Ddenybėms jų vestuvių metinių proga ir priėmė Jų Didenybių linkėjimus greitai pasveikti“, – sakoma Vatikano pareiškime.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija planuoja artimiausiais mėnesiais pripažinti palestiniečių valstybę. Jis nurodė, kad tai gali įvykti birželį Niujorke vyksiančioje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto sureguliavimo. „Turime siekti pripažinimo, ir tai padarysime artimiausiais mėnesiais“, – televizijai „France 5“ sakė E. Macronas po šios savaitės vizito Egipte.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi įsigyti didelį JAV ginklų paketą. „Mes norime, esame pasirengę ir perdavėme amerikiečių pusei didelį paketą, kurį norime įsigyti“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.  „Mes buvome pasirengę rasti 30 ar 50 mlrd. (dolerių) šiam pirkiniui“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje 27–46 mlrd. eurų.

Praėjus pusseptintos savaitės po Vokietijos Bundestago rinkimų, kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD)  apklausoje pirmą kartą aplenkė krikščionių demokratų bloką CDU/CSU ir iškopė į pirmąją vietą. Remiantis nuomonės tyrimo instituto „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios metus respondentų buvo teiraujamasi, už ką jie balsuotų, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 25 proc. nurodė AfD , o 24 proc. – CDU/CSU.

Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojo ir prekybos atstovo Taraso Kačkos teigimu, šalis yra pasirengusi derėtis su JAV dėl muito mokesčių JAV produktams panaikinimo. Šią mintį T. Kačka išsakė duodamas interviu dienraščiui „Ekonomična pravda“. Pareigūno teigimu, iš JAV į Ukrainą įvežama prekių už 3–4 mlrd. JAV dolerių, o tokiai produkcijai yra taikomi arba labai maži muito mokesčiai, arba jų visai nėra. „Mes esame pasirengę atšaukti muitą amerikietiškiems produktams.

Didžiosios Britanijos karalius Karolis III savo kalboje parlamente Romoje įspėjo, kad taika nėra savaime suprantamas dalykas ir pagyrė Italiją už jos paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. „Taika niekada, niekada neturėtų būti traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas“,  – sakė monarchas trečiadienį, trečiąją savo keturių dienų valstybinio vizito Italijoje dieną. Karalių III kelionėje lydi žmona karalienė Camilla.

Europos Sąjunga perdavė Ukrainai finansinės pagalbos už dar vieną milijardą eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisija. Lėšos suteiktos paskolos forma, o paskola bus grąžinama iš ES įšaldyto Rusijos turto. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išmoką pavadino „investicija į bendrą ateitį“. „Mes remiame įspūdingas Ukrainos pastangas vykdant reformas bei stipriname mūsų ryšius – tiek erdvės, saugumo ir gynybos srityse, tiek kuriant klestinčią verslo aplinką“, – pranešime teigė ji.

Kinija trečiadienį perspėjo turistus „visapusiškai įvertinti riziką“ prieš keliaujant į Jungtines Valstijas po to, kai Pekinas padidino tarifus amerikietiškam importui, keršydamas už panašius muitus, kuriuos įvedė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Dėl pablogėjusių Kinijos ir JAV prekybos santykių ir saugumo padėties Jungtinėse Valstijose patariame Kinijos turistams prieš vykstant į JAV visapusiškai įvertinti riziką“, – pareiškime sakė Kinijos kultūros ir turizmo ministerija.

Kinijos kovotojų, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, suėmimas kol kas paliko daugiau klausimų nei atsakymų. UNIAN paklausė Ginkluotojų Ukrainos pajėgų bepiločių orlaivių būrio vado Igorio Lucenkos, dėl kokių priežasčių į karą galėjo įsitraukti Kinijos piliečiai. Vakar V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. Tačiau pirmieji pranešimai apie kinų karių buvimą fronte pasirodė prieš metus.

NASA teiks prioritetą pasiųsti astronautus į Marsą, trečiadienį paskelbė prezidento Donaldo Trumpo paskirtas JAV kosmoso agentūros vadovas, pasėdamas abejonių dėl to, ar bus įgyvendinti nuo seno puoselėjami planai sugrįžti į Mėnulį.

Ukrainos premjeras sako, kad delegacija šią savaitę vyks į JAV atnaujinti derybų dėl susitarimo dėl mineralų, rašo „Sky News“. Per spaudos konferenciją Briuselyje Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis buvo paklaustas apie galimą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV. Paklaustas, ar Kijevas turi kokių nors raudonų linijų dėl susitarimo, jis atsakė, kad jos apima šalies konstituciją, jos europinius siekius ir tarptautinius teisės aktus.

Ministras pirmininkas Narendra Modis buvo pakviestas dalyvauti kasmetinėse Maskvoje rengiamose Pergalės dienos iškilmėse, trečiadienį pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija, nepatvirtindama, ar premjeras vyks stebėti paradą. Aštuoniasdešimtųjų Sovietų Sąjungos ir sąjungininkų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga Rusija žada surengti didžiausias „istorijoje“ II pasaulinio karo minėjimo iškilmes.

Trečiadienį Ukrainos pajėgos parodė, kaip, nepaisant brangiai kainuojančios pasienio apsaugos – minų lauko, prieštankinio griovio ir „drakono dantų“ – Ukrainos kovotojams pavyko patekti į Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Ukrainos kariškiai parodė, kaip jie prasiveržė pro Rusijos Federacijos Belgorodo srities sieną. Žinoma, kad šios vietos gynybai priešas išleido daugiau kaip 10 mlrd. rublių (apie 105 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paleido pirmuosius šūvius pasauliniame prekybos kare, sukeldamas chaosą akcijų biržoje bei padarydamas žalos įvairiems žmonėms, įskaitant save, rašo „Forbes“. Balandžio 2 d., tą dieną, kai D. Trumpas pristatė savo planą dėl plataus masto tarifų, „Forbes“ jo grynąją vertę įvertino 4,7 mlrd. dolerių. Nepraėjus nė savaitei, jo turtas sumažėjo iki 4,2 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paprašė laikytis ramiai – po to, kai Kinija ir Europos Sąjunga (ES) ėmėsi atsakomųjų veiksmų dėl jo įvestų muitų ir dar labiau paaštrėjo pasaulio rinkas drebinantis prekybos karas. „RAMIAI!  Viskas bus gerai.

Jungtinės Valstijos „nesiekia kariauti su Kinija“, tačiau imsis veiksmų, kad atremtų kinų „grėsmes“ Šiaurės ir Pietų Amerikoje, trečiadienį lankydamasis Panamoje perspėjo JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Mes nesiekiame kariauti su Kinija... Tačiau visi kartu turime užkirsti kelią karui, tvirtai ir aktyviai atremdami Kinijos grėsmes šiame pusrutulyje“, – antrąją vizito Panamoje dieną pasakė P. Hegsethas.

Rytoj vyksiančiose derybose Rusija kels klausimą dėl tiesioginių skrydžių su JAV atnaujinimo, rašo „Sky News“. Rytoj Stambule vyksiančiose Rusijos ir JAV derybose Rusija kels klausimą dėl tiesioginių skrydžių su JAV atnaujinimo ir diplomatinio turto grąžinimo, pareiškė Rusijos ambasadorius JAV. Tiesioginiai skrydžiai tarp JAV ir Rusijos, kartu su skrydžiais į daugelį kitų šalių, buvo sustabdyti po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kinai trečiadienį sureagavo į Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho komentarą, kad Kinija kelia grėsmę Panamos kanalo veiklai, pavadindami tai Pekino užsipuolimu.

 Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį užsipuolė pagrindinę šalies opozicinę partiją, pavadindamas ją „fašizmo įsikūnijimu“ – tuo tarpu šalyje toliau tęsiasi politiniai neramumai, prasidėję po to, kai buvo sulaikytas ir nuo pareigų nušalintas Stambulo meras Ekremas Imamoglu.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas slopina viltis, kad Ukraina gali greitai tapti NATO nare. „Prisijungimas prie ES yra galimas, tačiau kvietimo į NATO artimiausiais metais – turiu tai aiškiai pasakyti – nebus“, – sakė jis vokiečių leidiniui „Stern“. Nepaisant to, Lenkija „rems Ukrainos integraciją į visas Europos ir transatlantines struktūras“, pabrėžė ministras.

Būsimasis Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį perdavė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad „Vokietija grįžta į teisingą kelią“ po to, kai buvo sudarytas sudarytas susitarimas dėl naujos vyriausybės sudarymo.

Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, bet kokias užsienio pajėgas Ukrainoje traktuos kaip grėsmę savo saugumui. „Tai kelia tiesioginių karinių veiksmų riziką tarp dalyvių (...) iš atskirų NATO valstybių, o kartu viso Aljanso, bei mūsų šalies“, – sakė ji Maskvoje. Taip kalbėdama, M. Zacharova patvirtino Rusijos poziciją dėl Vakarų Ukrainos rėmėjų svarstymų, ar būtų įmanoma nusiųsti karių į Ukrainą be Maskvos pritarimo.

 Izraeliui atakavus daugiaaukštį gyvenamąjį namą Gazos mieste, vietos sveikatos institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai 29 palestiniečiai. Dešimtys asmenų per ataką Šedžajos priemiestyje buvo sužeisti. Po griuvėsiais dar gali būti daug žmonių. Per ataką apgadinti ir aplinkiniai namai, praneša agentūra „Reuters“ Izraelio kariuomenė pareiškė, kad ataka buvo nukreipta prieš aukštą radikalaus islamo judėjimo „Hamas“ atstovą. Jis esą iš Šedžajos Gazos Ruožo šiaurėje planavo ir vykdė atakas.

Nuo DHL lėktuvo katastrofos nukentėjusiems gyventojams palengvintos sąlygos gauti paramą būstui – Vilniaus miesto taryba panaikino anksčiau priimtą nuostatą, ribojančią galimybes gauti kompensaciją asmenims, Lietuvoje turintiems kito nekilnojamojo turto. Kaip skelbta anksčiau, iš pradžių nukentėjusiems gyventojams būstas buvo suteiktas atsižvelgiant į ekstremalios situacijos pobūdį. Vėliau miesto taryba nusprendė nuomoti savivaldybei priklausančius butus socialinių būstų nuomos sąlygomis.

Būsimasis Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį pažadėjo, kad Europa galės pasikliauti Vokietija. Tai jis pareiškė pristatydamas savo konservatorių bloko CDU/CSU ir centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) susitarimą dėl naujos vyriausybės sudarymo. „Būsimoji koalicija vykdys reformas ir investuos, kad Vokietija išliktų stabili, taptų saugesnė ir vėl ekonomiškai stipresnė“, – sakė jis spaudos konferencijoje. „Europa gali pasikliauti Vokietija“, – pridūrė jis.

JAV analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus Ukrainoje atskleidžia Rusijos „desperacija“ svarbiausiose srityse, rašo „Sky News“. Viena iš pagrindinių pastarųjų mėnesių karo Ukrainoje temų buvo nuolatinės Rusijos pastangos užimti Pokrovską. Šio miesto, kurį Rusijos žiniasklaida vadina „vartais į Donecką“, kontrolė leistų Maskvai smarkiai sutrikdyti Ukrainos tiekimo linijas Rytų fronte.

Trečiadienį Europos Sąjunga patvirtino pirmąsias priemones, kuriomis blokas reaguos į prezidento Donaldo Trumpo tarifų ataką ir kurios bus pritaikytos daugiau nei 20 mlrd. eurų vertės amerikietiškiems produktams, įskaitant sojų pupeles, motociklus ir kosmetiką, pranešė Europos Komisija. „Šios atsakomosios priemonės gali būti bet kada sustabdytos, jei JAV nuspręs siekti teisingo ir abiem pusėms naudingo derybų rezultato“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai rodo tarptautinės prekybos normų nepaisymą. „Man atrodo, kad naujausias Baltųjų rūmų sprendimas dėl muitų, kuris prieštarauja pagrindinėms PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklėms (ir) jas pažeidžia, rodo, kad Vašingtonas nebelaiko savęs saistomu tarptautinės prekybos teisės normų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo sričių puolimą. „Jau beveik savaitę stebime kone padvigubėjusį priešo atakų skaičių visose pagrindinėse atkarpose“, – portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Rusų tikslas esą ir toliau yra kurti buferinę zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą yra apie tai kalbėjęs.

Trečiadienį Europos Komisija pristatė strategiją, kuria siekiama pašalinti dirbtinio intelekto (DI) naudojimo kliūtis ir parengti Europos įmones pasaulinei konkurencijai. Pristatydama naująją DI strategiją Briuselio institucija paskelbė supaprastinsianti taisykles, skatinsianti investicijas ir masiškai plėsianti vietinių duomenų centrų steigimą.