Apie tai įtakingame amerikiečių leidinyje „Politico“ rašė „Die Welt“ vyriausiasis redaktorius Janas Philippas Burgardas. Pasak jo, tiems, kurie Europoje vis dar pasikliauja JAV kaip apsaugine galia, ši žinutė turėtų būti „įspėjamasis signalas“.
„Ar tai skamba kaip pasaulinė supervalstybė, pasirengusi pasiųsti amerikiečių karius – arba dislokuoti branduolinius ginklus – jei Rusija užpultų NATO sąjungininkę?“, – kėlė klausimą jis.
Stiprėjant abejonėms, ar JAV vis dar jaučiasi saistomos savo įsipareigojimų pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, saugumo ekspertai įspėja, kad D. Trumpas gali nebūti pasirengęs ateiti į pagalbą Europai.
Ragina pasirengti galimam Rusijos puolimui: „Tai gali įvykti dar anksčiau“
Dar praėjusį mėnesį Bundesvero universiteto karinis ekspertas Carlo Masala paragino NATO kuo greičiau pasirengti galimai Rusijos invazijai į Baltijos šalis.
„2029 m. saugumo sluoksniuose aptariami kaip galimi karštieji metai. Rene Obermannas, (Europos gynybos pramonės bendrovės) „Airbus“ stebėtojų tarybos pirmininkas, prognozuoja, kad puolimas NATO rytiniame flange gali įvykti dar anksčiau“, – pabrėžė „Die Welt“ vyriausiasis redaktorius.
Anot J.P. Burgardo, jei Vašingtonas iš tiesų atsisakys „pasaulio policininko“ vaidmens, Europai bus sunku pasipriešinti Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino kariuomenei, bent jau tuo laikotarpiu.
„Daugelis Europos šalių, ypač Vokietija, pastaraisiais dešimtmečiais apleido savo kariuomenę. Kol Rusija viską pavertė karo ekonomika, kai kurios Europos šalys dar tik pabudo iš svajonės apie taikų pasaulį. Kariniai ekspertai skelbia, kad prireiks daugiau nei ketverių metų, kad būtų pagamintas tokio dydžio įprastinės ginkluotės arsenalas, kokio reikia Rusijos invazijai atremti.
Nors dauguma apžvalgininkų mano, kad Rusijos puolimas prieš Vokietiją mažai tikėtinas, net ir tai nėra neįmanomas scenarijus. Štai kodėl, siekiant atgrasyti Rusiją, Vokietijai ir Europai reikia savo branduolinio skydo“, – .„Politico“ dėstė J.P. Burgardas.
O branduoliniai ginklai gali ir turėtų tapti Vokietijos gynybos strategijos dalimi – siekiant sutaupyti laiko ir pinigų, teigė jis.
„Europa pagaliau turi tapti pajėgi apsiginti“
Branduolinio atgrasymo veiksmingumas buvo įrodytas jau Šaltojo karo metais. Ilgus dešimtmečius Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga nenaudojo branduolinių ginklų, nes žinojo, kad tas, kuris smogs pirmas, mirs antras.
Vis tik, anot „Die Welt“ vyriausiojo redaktoriaus, Vokietijai nėra realu sukurti savo pačios kontroliuojamą branduolinį ginklą. Šalis du kartus teisiškai atsisakė branduolinės ginkluotės: pirmą kartą 1975 m. pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, o antrą kartą – 1990 m. pagal susitarimą „Du plius keturi“, kuris leido suvienyti šalį.
Tačiau jau vyksta diskusijos dėl Vokietijos dalyvavimo Prancūzijos branduoliniame arsenale taikant bendrus kontrolės mechanizmus.
„Europa pagaliau turi tapti pajėgi apsiginti. Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos vadovai netgi galėtų įsteigti tiesioginę karštąją liniją bendram arsenalui valdyti. Tik, prašau, nesukurkite jos per „Signal“, – rašė J.P. Burgardas.
Kilo kalbos apie galimą JAV pasitraukimą, NATO tai neigia
Kaip jau rašėme antradienį, JAV kariuomenės Europos ir Afrikos vadavietė paskelbė apie „ilgai planuotą“ JAV karinio personalo ir įrangos perkėlimą iš Jasionkos oro uosto Lenkijoje, netoli Žešuvo, kuris yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras.
Šis perdislokavimas yra „platesnės strategijos, kuria siekiama optimizuoti JAV karines operacijas, pagerinti paramą sąjungininkams ir partneriams ir kartu padidinti veiksmingumą, dalis“, pabrėžiama vadavietės interneto svetainėje paskelbtame komunikate.
Jame pažymima, kad šis sprendimas „atspindi kelis mėnesius trukusį vertinimą ir planavimą“, atliktą derinant veiksmus su Lenkija ir kitomis NATO sąjungininkėmis.
„Šis objektas nėra nuolatinė Lenkijos karinė bazė, tačiau jau trejus metus juo naudojasi JAV, NATO ir partnerių pajėgos“, – sakoma komunikate.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte mano, kad nėra pagrindo kalbėti apie JAV pasitraukimą iš Ramšteino formato.
Generalinis sekretorius buvo paklaustas apie žiniasklaidos pranešimus, kad Pentagono vadovas pirmą kartą nedalyvaus Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje, ir ar tai nėra signalas, kad JAV traukiasi iš šios iniciatyvos.
Kitas Ramšteino formato susitikimas įvyks balandžio 11 d. NATO būstinėje Briuselyje ir jam pirmą kartą bendrai pirmininkaus Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, JAV svarsto galimybę iš Rytų Europos išvesti iki 10 tūkst. karių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
