Antradienį Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių, kuris žemyne yra nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m..
„Mano patarimas – išlaikyti dabartinę [JAV] pajėgų laikyseną“, – sakė jis.
C. Cavolio komentarai, kuriems pritarė ir kai kurie aukščiausio rango respublikonai, pasirodė po pranešimų, kad Pentagonas svarsto galimybę iš Rytų Europos išvesti iki 10 tūkst. karių.
Anot „Politico“, tai parodė didėjančią viešą įtampą tarp D. Trumpo administracijos ir jo partijos dėl JAV kariuomenės vaidmens užsienyje.
Sukritikavo Trumpo planus dėl JAV vaidmens NATO, bet gyrė už ryžtą
Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Mike'as Rogersas taip pat sukritikavo galimybę sumažinti Amerikos karinį pėdsaką Europoje, įskaitant JAV atsisakymą vadovauti NATO pajėgoms žemyne.
Jis apkaltino „kai kuriuos Gynybos departamento darbuotojus“ bandymu nukreipti karinius išteklius nuo Europos ir pakenkti nacionaliniam saugumui. Tačiau jis gyrė JAV prezidentą D. Trumpą, kad jis privertė NATO sąjungininkus padidinti savo išlaidas gynybai ir pripažino, kad „atėjo laikas sustabdyti kraujo liejimą“ Ukrainoje, rašoma leidinyje.
Dėl galimo JAV karių skaičiaus mažinimo žemyne susirūpinimą išreiškė ir Nebraskos respublikonas Donas Baconas.
„Būtų didelė klaida dabar išvesti pajėgas iš Europos“, – sakė D. Baconas. „Dabar yra laikas atgrasyti Rusiją, ir manau, kad pajėgų atitraukimas yra silpnumo ženklas.“
Praėjusią savaitę liudydamas Senate C. Cavolis sakė, kad būtų „problemiška“, jei JAV pasitrauktų iš vadovaujančio vaidmens vadovaujant NATO pajėgoms Europoje.
JAV svarsto atitraukti iš Europos tūkstančius karių
JAV gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, svarsto atitraukti iš Rytų Europos 10 tūkst. karių. Apie tai pranešė stotis NBC, remdamasi keliais neįvardytais JAV ir ES pareigūnais. Tai esą būtų dalis karių, kurie prezidentaujant Joe Bidenui 2022 m. buvo nusiųsti į Europą kaip pastiprinimas.
Kariai tada buvo nusiųsti siekiant sustiprinti NATO rytinės sienos saugumą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Karių atitraukimas esą paveiktų NATO šalis, Rumuniją ir Lenkiją.
Rusai „ginkluotųjų pajėgų sumažinimą įvertintų kaip atgrasymo susilpnėjimą, ir tai padidins jų siekį įvairiais būdais kištis į Europos reikalus“, – stočiai NBC sakė Strateginių ir tarptautinių studijų cento viceprezidentas Sethas Jonesas.
Donaldo Trumpo administracija nuo respublikono kadencijos pradžios ne kartą pareiškė, jog norėtų, kad Europos sąjungininkės prisiimtų daugiau atsakomybės už savo pačių gynybą, o JAV savo karinius resursus galėtų sutelkti į Kiniją ir kitus prioritetus. JAV reikalauja iš NATO sąjungininkų smarkiai didinti išlaidas gynybai.
JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas respublikonas praėjusią savaitę kritikavo galimą nusigręžimą nuo Europos. „Yra manančiųjų, kad dabar laikas smarkiai sumažinti mūsų karinį pėdsaką Europoje, – sakė Rogeris Wickeris. – Man kelia nerimą tokios labai pavojingos ir klaidingos nuomonės, kurioms atstovauja kai kurie vidutinio lygio biurokratai Gynybos departamente“.
Pentagonas nenorėjo komentuoti pranešimo apie karių skaičiaus mažinimą. Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 000 JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
