Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė savo feisbuke dalinosi, ką teigė Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas.
„Martinas Heremas – iki praėjusių metų, Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas, keturių žvaigždučių generolas perspėja, kad Rusija per šešis mėnesius gali sukaupti pakankamai karinių pajėgumų, kad galėtų pradėti agresiją prieš Baltijos šalis.
Jis baiminasi, kad tokiu atveju JAV reakcija gali būti pavėluota: „Kažkuriuo metu, kai grėsmė bus akivaizdi, Donaldas Trumpas pasakys nesijaudinkite, aš neleisiu kilti šiam karui. O kai jis supras, kad tai jau nebe jo rankose, karas jau kelias dienas tęsis“.
Nors mažai tikėtina, kad Rusija žygiuos tiesiai į Taliną, Berlyną ar Varšuvą, ji gali padaryti nemažai žalos net ir be didelio puolimo. „Maskva galėtų atvesti karius prie sienos ir paskelbti ultimatumą. Jei tada nebūsime pasiruošę, ką darysime?“
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras taip pat baiminasi, kad Rusija dislokuos karius netoli Estijos, Suomijos ir Baltijos šalių, jei karas Ukrainoje bus įšaldytas arba nutrauktas. Pasak H. Pevkuro, Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma numato į regioną perkelti tokias divizijas kaip 44-asis armijos korpusas, 6-oji jungtinė armija ir 69-oji motorizuotoji šaulių divizija.
„Faktas tas, kad jos kelia aiškią grėsmę ne tik Estijai, bet ir visam Baltijos regionui, Suomijai ir visai NATO“.
Tačiau Estija taip pat stengiasi pagerinti savo gynybos pajėgumus. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą buvo paskelbta, kad bus nupirkta šaudmenų už 1,6 mlrd. eurų, tačiau iki šiol nesudaryta nė viena atitinkama sutartis. Estai rėmėsi apgaulingu jausmu, kad yra geriausiai apsaugoti nei bet kada anksčiau. Problema ta, kad pernelyg išpūtė savo karinius pajėgumus Baltijos šalyse.
Į atsargą išėjęs generolas M. Heremas įspėja, kad nors ES ir atskirų šalių, pavyzdžiui, Estijos ir Vokietijos, planai didinti išlaidas gynybai skamba pozityviai, konkrečios priemonės ir investicijos dar nėra pakankamai veiksmingos dalyvauti kariniuose veiksmuose per artimiausius šešis mėnesius ar dvejus metus.
2023 m. Estija buvo didžiausia šaudmenų pirkėja Europoje – ir ne vienam gyventojui ar bendrojo vidaus produkto atžvilgiu. „Jei esame didžiausi pirkėjai, vadinasi, reikalai klostosi labai blogai – ekonomiškai esame daug mažesni už Vokietiją“.
Pagrindinę Europos, Baltijos šalių ir Estijos gynybos nuo Rusijos problemą M. Heremas įžvelgia grėsmėje iš oro, panašiai kaip Ukrainoje. Frontalias atakas galima atremti. Tačiau reikia sugebėti smogti į už šimtų kilometrų esančias bepiločių orlaivių, balistinių raketų ir sparnuotųjų raketų platformas. Kalbama ne tik apie oro gynybą, bet ir apie užpuoliko eliminavimą.
Kita problema daugumoje NATO valstybių – karinio personalo trūkumas.
M. Heremas pabrėžia, kad jis ne gąsdina, ne apie tai eina kalba: „Turėtume bijoti ne to, kad Rusija užpuls, o to, kad nesame tam pasirengę“. Yra tik vienas būdas išvengti karo: „Reikia ruoštis taip rimtai, kad priešas žinotų, jog jūs ruošiatės“, – rašė feisbuke ji.
Saugumo specialisto įžvalgos
Ekspertas, atsižvelgęs į tai, kad Rusija gali sustiprinti savo karinius veiksmus, jei konfliktas Ukrainoje būtų nutrauktas arba bent jau sušvelnintas, sakė, kad tai, ne paslaptis, jog kelia nerimą.
„Pirmiausia, vertinu tai, kad taip, mums yra neramu ir atitinkamai reaguojame. Visos trys valstybės (Lietuva, Latvija, Estija) stiprina biudžetus, didina įsigijimų mastus, plečia karines pajėgas, pritraukia daugiau sąjungininkų.
Tai yra akivaizdus pokytis, įstiprinęs visus dalykus“, – tarė jis.
Kokių Rusijos karinių pajėgumų trūksta dabar?
Pasak D. Šlekio, jeigu Ukrainoje karas kažkokiu būdu būtų pristabdytas ar nutrauktas, yra tikimybė, kad Rusijos karinės pajėgos būtų perkeltos arčiau Lietuvos. Tačiau – dėl to nereikėtų kelti panikos.
„Mes žinome, tai tikrai nėra paslaptis, kad Rusija yra numačiusi kurti papildomus naujus karinius vienetus, skirtus vakarinei apygardai, vakarinėje zonoje, tai reiškia ir Suomijos faktorių, ir tris Baltijos valstybes.
Tai, kad čia yra galimi tam tikri postūmiai, tai taip, sakykime. Jeigu įvyktų kovinių veiksmų nutraukimas ne savaitei ir ne dviem Rusijos kare Ukrainoje, tai tikėtina, kad po kurio laiko dalis pajėgų būtų čia. Aš turiu omenyje – labiau dislokuota ir nukreipta į vakarų pusę, bet, vėlgi, nėra iš karto reikalo kelti paniką“, – kalbėjo ekspertas.
Rusijos sausumos karinės pajėgos yra taip pat nepakankamos. Tiesa, dėl to nei kiek negalima atsipalaiduoti, reikia ruoštis blogiausiam.
„Yra daugybė tų spėliotojų momentų, nes nežinia, kaip tie veiksmai Ukrainoje nutrūks, jeigu jie išvis nutrūks. Mes turime suprasti, kad Rusijos karinės pajėgos yra nukraujavusios (sausumos pajėgos nukraujavusios, nekalbant apie aviaciją, nekalbant apie laivybą).
Tikrai jiems šiuo metu trūksta, akivaizdžiai matosi, normalios karinės šarvuotos technikos Ukrainoje. Tai taip, bet negalime atsipalaiduoti, negalime ilsėtis, negali gyventi ramiai. Gyventi ramiai, ta prasme, kad neleisti sau tinginiauti, daryti darbus, bet perdėtai panikuoti ir panašiai, manau, kad irgi nereikėtų“, – komentavo saugumo specialistas.
Nesame pasiruošę oro gynybos ir dronų pajėgumų prasme
Lietuva tokio karinio pasirengimo, kurio metu būtų apsaugota oro erdvė, neturi, tačiau tai nėra naujiena. Dronai Lietuvoje yra plėtojami jau vienerius metus. Taip pat, vargu, ar pasibaigus konfliktui Ukrainoje, Vladimiras Putinas iškart bus pasiruošęs kitam puolimui, nukreiptam į Baltijos šalis.
„Taigi mes puikiai žinome, kad nesame pasiruošę oro gynybos ir dronų pajėgumų prasme. Mes puikiai žinome, kad esame tuos dalykus tiktais įsigiję ir perkame. Taip, mes turime baterijas, mes esame užsisakę dar. Dronai Lietuvoje yra plėtojami labai intensyviai jau vienerius metus.
Ta prasme, mes puikiai tą patį žinome, nes ta informacija yra viešumoje ir čia nereikia apsimetinėti, kad esame super apsigynę ore. Bet tam yra ir sąjungininkų parama, tai yra dalykai, kurie objektyviai yra žinomi ir niekas kol kas šituose parametruose nėra pasikeitę.
Tik tiek, kad yra pateikta daugybė rimtų užsakymų, karinių techninių įsigijimų, kurie pasieks Lietuvą ateinančių poros metų bėgyje. Mes turime taip pat irgi suprasti, kad, šitame kontekste, kaip dabar viskas dėliojasi, V. Putinas neturi nei noro, nei intereso pulti Baltijos valstybes čia ir dabar, ką tik ataušus Ukrainai, jeigu išvis atauš“, – naujienų portalui tv3.lt pasisakė politologas.
Trumpas sureaguotų į tiesiogines grėsmes Lietuvoje
D. Trumpas neignoruotų tiesioginės grėsmės, nukreiptos į mus iš Rusijos. Sudėtingesni procesai, kuriuos Lietuvai reikėtų atremti, tai yra hibridiniai puolimai. Juos yra kartais sunku įrodyti kaip Rusijos kaltę.
„Supraskime, D. Trumpas, kad ir koks jis būtų dabar kontraversiškai besielgiantis, net ir jam būtų sunku ignoruoti tiesioginę Rusijos agresiją mūsų atžvilgiu. Aš turiu omenyje tiesioginiai agresijai, tai yra, kai važiuoja tankai, skrenda lėktuvai.
Daug sudėtingiau yra visas hibridinis puolimas: kabelių nutraukinėjimas ar kibernetiniai išpuoliai, nes čia yra daug sunkiau įrodyti, kad Maskva konkrečiai daro, taip? Ir jeigu yra Vakaruose žmonių, kurie tik ir nori nekelti panikos, nebijoti Rusijos, tai sakytų įrodykite, kad čia Rusija iš tikrųjų nutraukinėjo kabelius ir panašiai.
Tai toks labiau išpuolis mums turėtų kelti nerimą. O kad sakėme, jog kova Ukrainoje iš tiesų, sakykime, nukreipia Rusijos dėmesį nuo rytinio NATO flango, fiziškai išsiunčia karius, paima techniką, vėlgi, tai nėra nieko naujo. Ir tai yra sakyta, deklaruota tiek Lietuvos, ir ne Lietuvos politikų, socialistų ir kariškių.
Tai aš suprantu, ką šneka Estijos generolas, bet iš kitos pusės, vėlgi, kartais man yra nesuprantamos nei tokios mintys, nei jos kažko naujo pasako“, – dalinosi mintimis pašnekovas.
Jei rusų, baltarusių kariai yra perkeliami šalia Lietuvos – kiltų nereikalinga panika
Anot D. Šlekio, jei Rusija, Baltarusija ir perkeltų savo karius arčiau Lietuvos sienų, bet nepultų, tai vis tiek Lietuvoje sukeltų didžiulę paniką visuomenėje.
„Rusija, mano manymu, gali perkelti karius iš Rusijos, Baltarusijos pasienio gal ir į Baltarusiją, bet ji neturi dabar energijos daryti pilno mąsto, rimto, karinio puolimo, mūsų atžvilgiu, net ir už pusės metų.
Bet ką jinai gali padaryti, įsivaizduokime, koks kiltų komunikacinis triukšmas ir panika, jeigu pajėgos yra tiesiog dislokuotos, nieko nedaro, ta prasme, bet mes apie tai kalbėtumėm. Mes apie tai,, panaudosiu žodį isterikuotumėme, ir tai turbūt būtų netgi didesnė žala įvairiomis prasmėmis negu, sakykime, kažkoks tariamas gąsdinimasis, taip?
Mums reikia labai atsakingai valdyti ir informacinę erdvę. Mums reikia žiūrėti, kas dedasi su Rusijos, Ukrainos konfliktu, bet kartu darome darbus, remiame kariuomenę patys, kas, kaip vyksta, bet kartu nepasiduodame kokių nors Rusijos informacinėmis, propagandinėmis manipuliacijomis ir triukais“, – atkreipė dėmesį jis.
