Karas

Sekmadienį JAV Floridos valstijoje susitikus Amerikos ir Ukrainos delegacijoms, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažymėjo, kad vienas šių derybų tikslų – padėti užtikrinti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir klestėjimą po karo. „Tai ne tik taikos susitarimai. Tai yra kelio į priekį, kuris leistų Ukrainai išlikti suvereniai, nepriklausomai ir klestinčiai, kūrimas“, – susitikimo pradžioje sakė M. Rubio.

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas ir valstybinė Rusijos žiniasklaida aktyviai skleidžia melagingą informaciją, kad „frontas Ukrainoje netrukus žlugs“, nors tai neatspindi tikrosios padėties mūšio lauke. Taip teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. Anot analitikų, Rusija sąmoningai skleidžia šią informaciją, tikriausiai siekdama priversti Vakarus ir Ukrainą pasiduoti Rusijos reikalavimams, kurių Rusija karinėmis priemonėmis užtikrinti negali.

Rusija ima intensyviau įgyvendinti rusifikavimo politiką užgrobtose teritorijose ir siekia, kad iki 2036 m. 95 proc. šalies gyventojų laikytu save „rusais“. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtinama nauja valstybės nacionalinės politikos iki 2036 m. strategija, kurios pagrindą sudaro Rusijos kaip „valstybės civilizacijos“ koncepcija.

Turkijos vyriausybė griežtai pasmerkė Ukrainos dronų atakas prieš du Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivius Juodojoje jūroje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli pareiškė, kad smūgiai laivams „Kairos“ ir „Virat“ buvo suduoti šiems tanklaiviams esant Turkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šią savaitę Rusijos Federacija į Ukrainą paleido 66 raketas, beveik 1,4 tūkst. kovinių dronų ir 1,1 tūkst. valdomų aviacinių bombų. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė platformoje „Facebook“. „Šiuo metu Kyjivo srities Vyšhorodo mieste šalinamos rusų atakos pasekmės. Rusija šį miestą puolė dronai, atakos metu buvo apgadinta daug gyvenamųjų namų. Šiuo metu žinoma, kad yra nukentėjusiųjų, buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų ir vaikų. Vienas žmogus per šią ataką žuvo.

Kyjivo srities gubernatorius sekmadienį pranešė, kad per Rusijos dronų ataką Ukrainos sostinės pakraštyje žuvo vienas žmogus, o dar 11 buvo sužeisti. Kyjivo srities vadovas Mykola Kalašnykas informavo apie „dar vieną priešo dronų ataką“ ir nurodė, kad gelbėtojai evakuoja daugiaaukščio pastato gyventojus bei gesina gaisrą. „Deja, dėl priešo atakos Vyšhorode vienas žmogus žuvo, o 11 buvo sužeisti. Tarp jų yra vienas vaikas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė M. Kalašnykas.

Laikinai okupuotame Chersono srities Kachovkos rajone okupantai rengia naujas represines priemones prieš tėvus, kurių vaikai nelanko Rusijos kontroliuojamų mokyklų. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė žurnalistas Olehas Baturinas. Jo teigimu, kolaborantas Pavlo Filipčukas pareiškė, kad Rusijos policijai buvo perduotas 190 vaikų iš keleto Kachovkos rajono bendruomenių sąrašas.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 172 860 karių, iš kurių 1 160 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.  Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas sakė, kad susitikimas Floridoje su JAV prezidento administracijos atstovais buvo „produktyvus ir sėkmingas“. „Mūsų tikslas – klestinti, stipri Ukraina“, – žurnalistams sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius  R. Umerovas. „Aptarėme visus Ukrainai svarbius klausimus. JAV parodė didelį palaikymą“, – pridūrė jis. Pasak jo, susitikimas Floridoje buvo grindžiamas ankstesnių JAV ir Ukrainos derybų Ženevoje sėkme.

Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas prieš atsistatydindamas rugsėjo mėnesį parašė laišką Vladimirui Putinui, kuriame griežtai sukritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai remdamasis „Agentstvo Media“ praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. D. Kozakas anksčiau buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, o 2020 m. sausį tapo V. Putino kanceliarijos vadovo pavaduotoju.

Apie dešimt aukšto rango Vokietijos karininkų prieš pustrečių metų susitiko Berlyne, kad parengtų slaptą planą karui su Rusija. Dabar jie skuba šį planą įgyvendinti, praneša „The Wall Street Journal“. Pradėdama pilno masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Rusija nutraukė dešimtmečius trukusį stabilumą Europoje. Nuo tada regione pradėta taip sparčiai stiprinti karinę galią, kaip niekada anksčiau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad Ukraina sutiks su JAV pasiūlytu taikos susitarimu. O jei ne, sako jis, Ukraina praras šalį. Apie tai jis kalbėjo susitikimo Biškeke, Rusijoje, metu, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Dar kartą pabrėžiu: mes remiame jūsų pastangas sudaryti taikos susitarimą su Ukraina. Vakar sakiau: jei amerikiečiai elgsis kaip diplomatai ir tikri teisininkai, šis susitarimas bus suderintas.

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmes aštuoniems asmenims dėl bandymo 2022-aisiais susprogdinti Krymo tiltą.  Sprogimą, kurį sukėlė sunkvežimyje padėta bomba, tiek Kyjivo, tiek Maskvos teigimu, organizavo Ukrainos slaptosios tarnybos. „Kaltinamieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti iki gyvos galvos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos karinis teismas Rostove prie Dono.

Po Vladimiro Putino pareiškimų dėl siūlomo taikos susitarimo Vakarų lyderis Friedrichas Merzas aiškią žinutę Maskvai – anot jo, dabar būtent Rusija turi žengti pirmą žingsnį ir sėsti prie derybų stalo, praneša „Sky News“....

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europą už įsitraukimą į derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Kyjivui ir jo sąjungininkams nerimaujant, kad Vašingtonas ir Maskva susitars jiems už nugarų. „Europiečių kišimasis į visus šiuos reikalus, mano nuomone, yra visiškai nereikalingas“, – valstybinės televizijos reporteriui sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.

JAV 28 punktų taikos Ukrainoje planas buvo parengtas remiantis Rusijos dokumentu, skelbia „Reuters“. Apie tai leidiniui patvirtino trys šaltiniai. Šaltiniai sako, kad rusai dokumentą Donaldo Trumpo administracijai pateikė spalio viduryje. Dokumente buvo išdėstytos Maskvos sąlygos karui Ukrainos užbaigti. Dokumentas buvo įteiktas aukšto lygio JAV pareigūnams po D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Vašingtone.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki 2025 m. pabaigos. Apie tai jis kalbėjo interviu „El País“, rašo UNIAN.

Paviešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbį, pastarasis jau sureagavo į kilusį skandalą. Paviešinus pokalbį kilo skandalas, kadangi pokalbio metu D. Trumpo pasiuntinys mokė V. Putino padėjėją, kaip kalbėtis su D. Trumpu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įvardijo, kada Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sutiktų su susitarimu dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo „Radio Svoboda“, rašo UNIAN. M. Rutte prisiminė, kaip ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas. Jam teko dirbti ir su V. Putinu. Tai tęsėsi iki 2014 m. kovo, kai V. Putinas įsiveržė į Krymą. „Galbūt aš tai jau kam nors sakiau: aš nustojau bandyti suprasti šį žmogų“, – pareiškė M. Rutte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad peržiūrėto JAV plano, kaip užbaigti karą su Rusija, principai gali lemti „gilesnius susitarimus“ ir kad „daug kas priklauso“ nuo Vašingtono. Pradinis JAV planas dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo buvo atnaujintas, nes jo pirmoji versija buvo kritikuojama kaip per daug palanki Maskvai. Tačiau jis dar nepaskelbtas.

Nuo karo išsekusi Ukraina atsidūrė kryžkelėje – JAV siūlomas taikos planas, kurį kritikai vadina pernelyg artimu Rusijos tikslams, kelia nerimą tiek Kyjive, tiek Europos sostinėse. Tarp Vašingtono, Maskvos ir sąjungininkų vykstant įtemptoms deryboms, Ukraina siekia išvengti sprendimų, galinčių ją palikti silpnesnę agresoriaus akivaizdoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija gavo Donaldo Trumpo taikos Ukrainoje planą ir apkaltino Europą kenkiant pastangoms ieškoti sprendimo. Naujausiuose komentaruose, kuriuos cituoja rusų propagandos agentūra TASS, S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija gavo D. Trumpo planą neoficialiais kanalais ir yra pasirengusi aptarti konkrečias formuluotes. Jis kaltino Vakarus, teigė, kad esą Vakarai nori pakeisti D. Trumpo planą ir pakenkti pastangoms išspręsti konfliktą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar šią savaitę lankysis JAV, rašo „Sky news“. Informaciją apie tai patvirtino Rustemas Umerovas. Anot jo, vizito tikslas – „užbaigti paskutinius etapus“ taikos susitarimo su Donaldu Trumpu. Jis priduria, kad JAV ir Ukrainos delegacijos „pasiekė bendrą susitarimą dėl pagrindinių susitarimo sąlygų, aptartų Ženevoje“. „Mes tikimės, kad Ukrainos prezidento vizitas į Jungtines Valstijas bus surengtas kuo anksčiau lapkričio mėnesį“, – sako R. Umerovas.

Socialinės politikos, šeimos ir vienybės ministras Denysas Uliutinas kalbėdamas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Ukraina rengia nacionalinę programą kovai su prekyba žmonėmis, nes plataus masto Rusijos invazija sudarė sąlygas šiam reiškiniui plisti ir transformuotis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo pranešimus apie taikos Ukrainoje planą, rašo „TASS“. „Šiuo metu neįmanoma komentuoti kiekvieno žiniasklaidos pranešimo. Aš apibūdinčiau situaciją kaip informacines bakchanalijas – kitaip jos pavadinti negalima. Iš tiesų, skelbiama labai daug prieštaringų duomenų, prieštaringų pareiškimų ir pan.“ – cituojamas jis.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas, buvęs Rusijos ambasadorius JAV Jurijus Ušakovas atmetė Europos lyderių pasiūlytą taikos Ukrainoje planą, skelbia „DW“. Jis pareiškė, kad Kremliui iš esmės buvo priimtinas pirminis JAV planas, o Europos pasiūlymai dėl karo pabaigos Rusijai esą atrodo nekonstruktyvūs. J. Ušakovas nepatikslino, kuri plano versija turima omenyje.

Baltieji rūmai pirmadienį atmetė kritiką, įskaitant ir iš Respublikonų partijos, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko Rusiją, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. „Mintis, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šiame kare nebendradarbiauja su abiem pusėmis vienodai, kad jį užbaigtų, yra visiškai ir absoliučiai klaidinga“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo ukrainiečius, kad šiomis dienomis jie turėtų labai atidžiai vertinti Rusijos grėsmę smogti Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi, rašo „Ukrainska Pravda“. „Turime suprasti, kad Rusija nesumažins spaudimo Ukrainai, todėl šiais dienomis, savaitėmis reikia labai atidžiai vertinti oro pavojaus signalus ir visas panašias grėsmes dėl smūgių“, – sako jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad specialusis pasiuntinys Steve‘as Witfoffas artimiausiomis dienomis vyks į Maskvą pristatyti baigiamą derinti taikos planą, kuris, anot jo, gali tapti lemtingu žingsniu užbaigiant karą Ukrainoje.

Kinija, tapusi pagrindiniu Maskvos tiekėju po Vakarų sankcijų, esą pati skaudžiai smogia Rusijai – dirbtinai išpūsdama dvejopo naudojimo prekių kainas iki rekordinio lygio. Naujausias tyrimas rodo, kad už kritiškai svarbią įrangą Kremlius kinams moka beveik dvigubai daugiau nei kitos šalys. Kinijos eksportuotojai reikšmingai ir dirbtinai didina dvejopo naudojimo prekių kainas Rusijos kariniam pramonės kompleksui, pasinaudodami Kremliaus priklausomybe nuo jų tiekimo.

Naftos kainos stabilizavosi po didžiausio savaitinio kritimo nuo spalio pradžios. Tai nutiko prekiautojams įvertinus Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo perspektyvas, remdamasi portalo „Bloomberg“ informacija praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Naftos prekiautojų vertinimu, toks taikos susitarimas galėtų padidinti tiekimą į jau ir taip gerai aprūpintą rinką.

Estijos parlamento (Riigikogu) užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko teigimu, ateinanti savaitė bus viena iš svarbiausių Rusijos kare su Ukraina, patiriančia spaudimą pasirašyti JAV parengtą susitarimą dėl taikos, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR. Praėjusią savaitę žiniasklaidai nutekėjo JAV plano projektas, kuriame Ukraina raginama atsisakyti teritorijos, sumažinti ginkluotųjų pajėgų dydį ir atsisakyti narystės NATO. Vietoj to JAV Ukrainai suteiks saugumo garantijas.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pirmadienį prieš skubų Europos Sąjungos (ES) lyderių posėdį, kai bus aptartas atnaujintas veiksmų planas dėl Ukrainos, pasikalbėjo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu prieš šįryt vykusį neoficialų ES lyderių susitikimą dėl taikos pastangų Ukrainoje, kad gaučiau jo padėties įvertinimą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė A. Costa.

Europos šalys sekmadienį pasiūlė pakeitimus JAV taikos planui Ukrainai, kurie Kyjivo naudai žymiai sušvelnina keletą pagrindinių punktų. Pagal šiuos pakeitimus Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat nėra planų pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos de facto teritorija. Pasiūlymai dėl taikos Ukrainoje Pasiūlymuose numatyta apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį iki 800 tūkst., o ne iki 600 tūkst.

Artėja lemiamas išbandymas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The New York Times“. Šis išbandymas – JAV taikos Ukrainoje planas. Straipsnio autoriai kelia klausimą, ar atsidūręs sudėtingiausioje padėtyje V. Zelenskis sugebės su ja susidoroti. Analitikai teigia, kad per beveik ketverius karo metus Ukrainos prezidentas ne kartą protingai išnaudojo savo padėtį. Vis dėlto JAV taikos planas gali būti didžiausias jo išbandymas.

Rusijos kariai įvykdė egzekuciją penkiems Ukrainos karo belaisviams. Kaip informuoja leidinys „The Kyiv Independent“, apie tai lapkričio 22 d., šeštadienį, pranešė Ukrainos analitinė organizacija „DeepState“. Filmuotoje medžiagoje, kurią paskelbė „DeepState“, tariamai užfiksuota akimirka, kuomet Rusijos kariai nušauna penkis ant žemės gulinčius Ukrainos kariškius. Organizacija pažymi, kad vis dar tiria, kada ir kur ši egzekucija buvo surengta, ir dar neįvardijo karo nusikaltimo įvykdymo vietos.

Dronai atakavo Perekopo bromo gamyklą, esančią Krasnoperekopsko mieste, šiaurinėje Krymo dalyje, skelbia UNIAN. Anot leidinio, tai patvirtino ukrainiečių karininkas Robertas „Madyaras“ Brovdi. Žiniasklaida skelbia, jog, sprendžiant iš paskelbtų kadrų, smūgis buvo įvykdytas naudojant dronus FP-1 arba FP-2. Kartu su gamykla buvo atakuota transformatorinė, kuri laikoma viena iš pagrindinių Krymo elektros tiekimo sistemos energetinių mazgų.

JAV apkaltino Ukrainą nutekinus į amerikiečių spaudą „neigiamas detales“ apie Donaldo Trumpo taikos planą. Apie tai buvo kalbama derybose Ženevoje, skelbia „Axios“. Šveicarijoje savaitgalį vyko derybos dėl pasiūlymo užbaigti karą Ukrainoje. Baltieji rūmai pareiškė, kad derybos buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ karo nuniokotos šalies suverenitetą.

Vykstant deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto vykti į JAV, praneša „Reuters“. Apie tai agentūrai patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Jie sako, kad V. Zelenskis į JAV keliauti svarsto jau šią savaitę. Kelionės tikslas – aptarti JAV taikos planą su prezidentu Donaldu Trumpu. Vienas iš šaltinių sako, kad pagrindinė idėja yra aptarti jautriausius taikos plano klausimus, pavyzdžiui, teritorijos klausimą.

Per Rusijos dronų smūgį antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi žmonės ir 17 buvo sužeisti, pranešė miesto meras. Ataka surengta, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnams susirinkus Ženevoje aptarti pasiūlymo, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, kuris prasidėjo Rusijai pradėjus plataus masto invaziją. „Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeista 17 žmonių.

Pirmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad plane dėl taikos Ukrainoje likę mažiau nei, kaip skelbta prieš derybas Ženevoje, 28 punktai, o svarbiausius klausimus jis aptars su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Taip pat Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukraina niekada nebus kliūtis taikai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnai intensyviai dirba prie prezidento Donaldo Trumpo prieštaringai vertinamo 28 punktų taikos plano pakeitimų, o derybos Šveicarijoje tęsiasi siekiant išspręsti likusius nesutarimus. „Turime labai gerą darbo rezultatą, kuris pasiektas remiantis visų susijusių šalių indėliu“, – sakė M. Rubio prieš spaudos konferenciją, pasirodęs kartu su Andrijumi Jermaku, pagrindiniu Ukrainos vyriausybės derybininku.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad pirmadienį kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas padėti užbaigti karą Ukrainoje. „Rytoj turėsiu pokalbį telefonu su ponu Putinu“, – sakė jis spaudos konferencijoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV paskelbė itin prieštaringai vertinamą planą Rusijos karui Ukrainoje užbaigti.

Ukraina tikisi šiandien pasiekti pažangą peržiūrint JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų planą užbaigti karui, sekmadienį pareiškė aukštas Ukrainos derybininkas.

JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, esama „didelių trūkumų“, sekmadienį Pietų Afrikos Respublikoje naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. Plano projektas, kuriame atkartojami keli Rusijos makismalistiniai reikalavimai, sulaukė pasipriešinimo tiek iš Kyjivo, teik iš jo sąjungininkų Europoje, kurie ketina siekti tam tikrų pakeitimų. „Mums reikia JAV įsitraukimo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir sustabdyta Rusijos agresija.

Lenkijos ministras Donaldas Tuskas griežtai sukritikavo Vengrijos premjero Viktoro Orbano laišką Europos Komisijos pirmininkei, kuriame raginama pritarti JAV prezidento planuikarui Ukrainoje užbaigti. D. Tuskas pasmerkė V. Orbano laišką, kurį, pasak portalo „Politico“, šis šeštadienį nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

Ketvirtadienį aukšto rango Prancūzijos generolas sulaukė neigiamos reakcijos iš viso politinio spektro atstovų, kai perspėjo, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės šalis turi būti pasirengusi „prarasti savo vaikus“. Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas antradienį sakydamas kalbą vietos merams pareiškė, kad Prancūzija turi ekonominę ir demografinę galią nugalėti Maskvą, tačiau jos visuomenei trūksta „dvasios“ pasipriešinti šiai grėsmei.

Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu trečiadienį buferinėje zonoje tarp Sirijos ir Izraelio okupuotų Golano aukštumų aplankė izraeliečių karius – taip sukeldamas griežtą Sirijos kritiką. Izraelis „tiek savo gynybiniams, tiek puolamiesiems pajėgumams čia teikia didžiulę reikšmę“, sakė B. Netanyahu jo biuro paskelbtame vaizdo įraše. Vyriausybė Damaske griežtai pasmerkė Izraelio premjero apsilankymą buferinėje zonoje.

Vėlų trečiadienio vakarą Ukrainoje, Dniepre, nuaidėjo virtinė sprogimų. Pranešama, kad rusai miestą atakavo dronais. „Dėl priešo bepiločių orlaivių atakos Dniepre kilo gaisras. Užsidegė patalpa, kurioje buvo laikomi maisto produktai“, – „Telegram“ praneša Dniepropetrovsko srities administracijos vadovas.