karas

Po intensyvių Rusijos dronų atakų naktį į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino politinę vadovybę Maskvoje cinizmu diskusijose dėl paliaubų.  „Rusai prašo paliaubų gegužės 9 d. ir patys kasdien apšaudo Ukrainą. Tai aukščiausio laipsnio cinizmas“, – rašė jis tinkle „Telegram“. V. Zelenskio duomenimis, rusų pajėgos per savaitę į Ukrainą paleido 1 180 dronų ir 1 360 aviacinių bombų.

Husių sukilėlių iš Jemeno paleista raketa sekmadienį pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto, pranešė pareigūnai. Dėl šios atakos trumpam buvo sustabdytas oro eismas, o Izraelio vyriausybė pažadėjo atsakomųjų veiksmų. Po pranešimų apie smūgį atsakomybę už surengtą raketos ataką prisiėmė husių sukilėliai, teigdami, kad tai padaryta siekiant parodyti paramą palestiniečiams Gazos Ruože.

Ukrainos oro gynyba numušė 69 Rusijos paleistus dronus. Dar 80 priešo bepiločių dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo šeštadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 165 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Sekmadienio 9.00 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją nenorint paliaubų kare. „Šiuo metu niekas nemato tokio Rusijos noro“, – sakė jis tradiciniame savo vakariniame kreipimesi. Priešingai, vidinė šalies retorika esą vis aktyvėja. „Jei nebus daromas spaudimas Maskvai, Rusija tęs karą“, – pabrėžė V. Zelenskis. Pasaulinės sankcijos Rusijos energetikos sektoriui, Rusijos bankams tikrai galėtų padėti pasiekti taiką, kalbėjo jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį Hamburge vykusio minėjimo metu ragino ginti ir saugoti susivienijusią Europą. Ceremonijos metu buvo paminėtas koncentracijos stovyklų išlaisvinimas ir Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Jo pasisakymas nuskambėjo artėjant 80-ies metų nuo karo pabaigos sukakčiai ir Rusijai tęsiant karą Ukrainoje bei stiprėjant autokratinėms tendencijoms visame pasaulyje.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad būsimomis trijų dienų paliaubomis, kurias paskelbti nurodė prezidentas Vladimiras Putinas, siekiama patikrinti Kyjivo pasirengimą taikai su Rusija. Paliaubomis, kurios sutaps su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmėmis Maskvoje, bus „patikrintas Kyjivo pasirengimas ieškoti būdų, kaip pasiekti ilgalaikę pastovią taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį patvirtino susitarimą su Ukraina dėl mokymų ir įrangos naikintuvams F-16, kurių tiekimą buvęs prezidentas Joe Bidenas patvirtino prasidėjus Rusijos invazijai. Valstybės departamentas pranešė, kad informavo Kongresą, jog pritarė 310,5 mln. dolerių vertės sandoriui su Ukraina, kuris apims įrangą ir paslaugas, reikalingas orlaivių techninei priežiūrai.

Per rusų dronų smūgius antrajam pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui vėlai penktadienį buvo sužeista apie 50 žmonių, pranešė pareigūnai. Atakos surengtos kelios valandos po to, kai per rusų smūgius Ukrainos pietuose esančiai Zaporižiai buvo sužeista daugiau kaip dvi dešimtys žmonių.

Ukraina nesutiks su „taika bet kokia kaina“, penktadienį šalies parlamente Kyjive sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Mes nesutiksime pripažinti jokių laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kaip Rusijos“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos „paėmė į nelaisvę ir sulaikė“ Togo – mažos Vakarų Afrikos valstybės – piliečius, dalyvavusius „karinėse operacijose kartu su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis“, penktadienį pranešė Togo valdžia.

Per praėjusius metus Rusijos pajėgos patyrė didžiausius nuostolius nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios – žuvo mažiausiai 45 287 kariai, pranešė BBC Rusijos tarnyba. BBC ir „Mediazona“ žurnalistai pažymi, kad 2024-aisiais Rusijos pajėgos neteko tris kartus daugiau karių, nei per pirmuosius visapusiškos invazijos metus, bei kur kas daugiau, nei 2023 m., kai vyko mūšiai dėl Bachmuto.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karo Ukrainoje laimėti karinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašoma Valstybės departamento svetainėje. Interviu metu M. Rubio apkaltino Donaldo Trumpo pirmtaką Joe Bideną, kad jis neva nedėjo jokių pastangų, jog užbaigtų karą Ukrainoje.

Gegužės 2 d. okupantai rusai apšaudė Ukrainos Donecko sritį, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Dėl šiandieninio Donecko srities apšaudymo žuvo mažiausiai vienas žmogus, o trys buvo sužeisti (…) Pavojinga likti Donecko srityje! Evakuokitės laiku!“ – sakė srities vadovas.

Ukraina yra pasiruošusi nutraukti ugnį, tačiau nežada pildyti visų Maskvos užgaidų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga, rašo „Kanal 24“. Penktadienį jis pareiškė, kad taikos derybose su Rusija Kyjivas niekada nesutiks su savo suvereniteto, vidaus ir užsienio politikos apribojimais. Anot jo, nei Kremlius, nei kažkas kitas negali daryti įtakos Ukrainos sprendimui prisijungti prie vieno ar kito aljanso.

Zigzagais požiūrį į Vladimirą Putiną ir Volodymyrą Zelenskį keitęs Donaldas Trumpas dabar lyg stovi Ukrainos pusėje ir atrodo nusivylęs V. Putinu, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, jei D. Trumpas galiausiai nuspręstų palikti Ukrainą be JAV pagalbos, jis rizikuotų sukelti kruviną ir chaotišką karinę katastrofą. Anot leidinio, vasario 28 d. buvo viena tamsiausių dienų Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Amerika nurodė Ukrainai 22 sąlygas, kaip ukrainiečiams būtų galima užbaigti vykstantį karą su Rusija. Pasak jo, Kyjivas su šiomis sąlygomis sutiko. Kaip rašo UNIAN, remdamasi K. Kelloggo išsakytais teiginiais „Fox News“, Ukraina esą su JAV nurodytomis sąlygomis susipažino susitikimo metu Londone, kuris įvyko praėjusią savaitę Londone.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pareiškė, kad netrukus gali pasirašyti ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, nors Kyjivas, siekdamas ilgalaikės JAV paramos, paskutinę minutę išreiškė susirūpinimą. Prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas, itin svarbias naujosioms technologijoms. Tokiu būdu jis reikalavo kompensacijos už milijardų dolerių vertės JAV ginklų, atsiųstų nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus.

Taikos Ukrainoje susitarimas nebus pasiektas taip greitai, kaip to nori JAV, sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Sky news“. „Suprantame, kad Vašingtonas nori greitos sėkmės šiame procese, bet kartu tikimės supratimo, kad Ukrainos krizės sureguliavimas yra per daug sudėtingas, kad tai būtų galima atlikti per vieną naktį, yra daugybė detalių ir daugybė smulkmenų, kurias reikia išspręsti prieš sureguliavimą“, – sako jis.

Nepaisant kalbų apie paliaubas, Rusija didina karo veiksmų intensyvumą, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, intensyviausiai rusai puola Pokrovsko kryptimi.  „Nepaisant garsių pareiškimų apie pasirengimą nutraukti ugnį per gegužės šventes, okupantai gerokai padidino karo veiksmų intensyvumą, pagrindines pastangas sutelkdami Pokrovsko kryptimi“, – sako jis.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo tikisi pažangos derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, tačiau atkreipia dėmesį į suintensyvėjusius išpuolius prieš civilius gyventojus. Apie tai ji antradienį kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje, rašo „Ukrinform“. „Per pastarąsias kelias savaites matėme suintensyvėjusias pastangas įtraukti šalis į derybas.

Trečiadienį Pietų Korėjos įstatymų leidėjai, remdamiesi šalies žvalgybos agentūra, pranešė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 600 Šiaurės Korėjos karių, rašo „Reuters“. Skaičiuojama, kad Šiaurės Korėja iš viso Rusijai nusiuntė 15 tūkst. karių. Sudėjus sužeistuosius ir žuvusiuosius Šiaurės Korėjos nuostoliai siekia 4 700 aukų. Skelbiama, kad mainais už karius Rusija Šiaurės Korėjai suteikė pagalbą šnipinėjimo, dronų ir priešlėktuvinių raketų srityse.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas toliau bando JAV prezidento Donaldo Trumpo kantrybę. Nors Kremliaus vadovas nuolat siūlo įvairius „taikos gestus“, Rusijos kariuomenė toliau smogia civiliams taikiniams Ukrainoje. Britų istorikas ir žurnalistas Owenas Matthewsas leidinyje „The Telegraph“ rašo, kad V. Putinas nežiūri į D. Trumpą rimtai. Ekspertas įsitikinęs, kad jis manipuliuoja Amerikos vadovu.

Dnipro srityje dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Žuvo 12 metų mergaitė, rašo „Kanal 24“. Rusija Dniepro srities Samarivsko rajoną atakavo naktį. Dar viena 2019 m. gimusi mergaitė išgyveno. Vaikai buvo įstrigę po griuvėsiais. Vietos gyventojai patys ištraukė vieną vaiką, tačiau 2012 m. gimusi mergaitė, deja, mirė pakeliui į ligoninę. Kitą 2019 m. gimusią mergaitę išgelbėjo ir gydytojams perdavė tarnybos. Jų tėvai taip pat buvo sužeisti, tačiau jų hospitalizuoti neprireikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiko su JAV pasiūlymu įšaldyti karą fronto linijoje ir toliau reikalauja maksimalių teritorinių reikalavimų Ukrainai, praneša „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Į JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planą neįtrauktas raginimas surengti naujus rinkimus Ukrainoje, praneša „Laisvės radijas“, remdamasis Europos diplomatais.  „Diktatorius be rinkimų, Zelenskis verčiau veiktų greitai, kitaip liks be šalies“, – vasarį rašė D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ apie Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, kurio penkerių metų kadencija baigėsi pernai.

Ukraina neteko

Ore sklandančios karo nuojautos ne vienam šiuo metu kelia nerimą. Tačiau dailininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė sako niekada nebijojusi karo. Ne todėl, kad būtų bebaimė, o todėl, kad visada jam ruošėsi. Kaip susidoroti su baime ir kaip apie karą kalbėti su vaikais? Kaip kurti drąsų ir laimingą gyvenimą net ir pavojaus akivaizdoje? Apie tai Nomeda Marčėnaitė pasakoja renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ eteryje, rašoma pranešime spaudai.

Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį: valstybinė naujienų agentūra KCNA pirmadienį paskelbė, kad Pchenjano kariai padėjo Maskvai atkovoti ukrainiečių užimtas teritorijas. Vos prieš kelias dienas Rusija patvirtino Šiaurės Korėjos dalyvavimą, o Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros jau seniai tvirtino, kad Pchenjanas pernai padėti rusams Kursko srityje atsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. savo karių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį aptarė pastangas siekti taikos Rusijos kare prieš Ukrainą. Jų susitikimas, kaip ir daugelis kitų šią dieną, įvyko, kai Vatikane šeštadienį buvo laidojamas popiežius Pranciškus. „Ukraina pasiruošusi besąlygiškoms paliauboms“, – E. Macronas paskelbė socialiniame tinkle „X“. Anot jo, dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi įrodyti, kad ir jis iš tikrųjų nori taikos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį užtikrino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą visose derybose siekiant karo su Rusija pabaigos. „Mielas V. Zelenski, Europa visada bus išvien su Ukraina siekiant taikos. Galite pasikliauti mūsų parama prie derybų stalo siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – ji rašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su Ukrainos prezidentu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Romoje susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu. JK vyriausybė paskelbė, kad abu lyderiai susitiko po popiežiaus Pranciškaus laidotuvių. Jie aptarė pažangą siekiant susitarimo dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, taip pat susitarė toliau aktyviai bendradarbiauti ir intensyviai dirbti su tarptautiniais partneriais planuojant kitus etapus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui penktadienį įvykusiame susitikime pareiškė, kad Rusija pasirengusi surengti taikos derybas su Ukraina „be išankstinių sąlygų“, šeštadienį pranešė Kremlius.

Baltijos šalių, Ukrainos, Čekijos bei Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą prašydami lyderystės ir nedaryti kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo.  „Dėl Ukrainos suverenumo ir teritorijos vientisumo negali būti nei jokių kompromisų, nei jokio spaudimo pačiai Ukrainai“, – teigiama deklaracijoje.

Antrasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Romoje šeštadienį neįvyko, pranešė Ukrainos prezidentūra. „Antrojo susitikimo nebuvo. Prezidentų darbotvarkės yra labai įtemptos“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas, anksčiau teigęs, kad planuojamos tolesnės derybos. 15 minučių pokalbis Ukrainiečių prezidentas ir JAV lyderis anksčiau šeštadienį trumpam susitiko popiežiaus Pranciškaus laidotuvių kuluaruose.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie jėga iš Ukrainos atimto Krymo pripažinimą Rusijai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad formuojamas labai pavojingas precedentas. Politiko teigimu, toks tarptautinį rezonansą sukėlęs Vašingtono ketinimas gali būti regioninių konfliktų priežastis.  „Taip negali būti. Tai labai, labai pavojingas momentas, kuris gali sukelti daugybę regioninių konfliktų“, – žurnalistams šeštadienį sakė S. Skvernelis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Romoje galėtų susitikti su JAV lyderiu Donaldu Trumpu, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango pareigūnas. V. Zelenskis ir D. Trumpas šeštadienį dalyvaus Romoje įvyksiančiose popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse. „Abu prezidentai galėtų susitikti“, – sakė pareigūnas, kuris kalbėjo anonimiškai. Tai būtų pirmas JAV ir Ukrainos vadovų susitikimas po vasarį Baltuosiuose rūmuose prieš televizijos kameras įvykusio jų ginčo.

Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Romą dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, pranešė Ukrainos prezidento atstovas. „Volodymyras Zelenskis, pirmoji ponia Olena Zelenska (...) dalyvaus ceremonijoje“, – sakė Serhijus Nykyforovas. Penktadienį V. Zelenskis sakė, kad nėra tikras, ar turės laiko nuvykti į Romą, ir kad Rusijos smūgis Kyjivui, kai žuvo mažiausiai 12 žmonių, yra tarp priežasčių, dėl kurių jis galėtų nedalyvauti popiežiaus laidotuvėse.

Vašingtone su Ukrainos finansų ministru susitikęs Gintauto Palucko vadovaujamo ministrų kabineto narys Rimantas Šadžius žada tolesnę finansinę paramą Kyjivui.  „Pirmiausia, noriu dar kartą akcentuoti – remsime Ukrainą tiek finansiškai, tiek politiškai – tiek, kiek reikės. Ne tik iki Ukrainos pergalės, bet ir po jos – mums labai rūpi, kad jūsų šalies atstatymo projektai vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau“, – susitikime su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko pabrėžė Lietuvos finansų ministras.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 947 610 karių, iš kurių 1 110 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per susitikimą su JAV prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu aptarė tiesioginių derybų su Ukraina galimybę, paskelbė Kremlius, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina jau labai arti susitarimo. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl atmetė užuominas, kad Ukrainai teks atsisakyti Krymo. Tai buvo ketvirta S. Witkoffo kelionė į Rusiją nuo sausio, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus.

Kyjivas paprašė Romos ir kitų partnerių surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos. Šeštadienį į Romą atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi atvyksta daugelis lyderių. Apie tai skelbia „La Repubblica“, rašo UNIAN. Kyjivas prašo surengti susitikimą Anot leidinio šaltinių, Kyjivas prašo, kad susitikime dalyvautų JAV, Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir galbūt Vokietija, kuriai Vatikane vyksiančioje atsisveikinimo ceremonijoje atstovaus buvęs kancleris Olafas Scholzas.

Rusija yra pasirengusi „susitarti“ su JAV dėl Ukrainos, tačiau yra keletas „šio susitarimo elementų, kuriuos reikia galutinai suderinti“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo UNIAN. „JAV prezidentas mano, kad judame teisinga kryptimi. Prezidento pareiškime minimas susitarimas, ir mes esame pasirengę susitarti, tačiau vis dar yra tam tikrų konkrečių elementų, kuriuos reikia galutinai suderinti. Tuo mes ir užsiimame“, – „CBS News“ sakė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį susitiko jau ketvirtąjį kartą. Judviejų susitikimas užfiksuotas kamerų, o vaizdo įrašu pasidalino Rusijos valstybinė žiniasklaida. O 3 valandas trukusį jųdviejų pokalbius Kremliaus atstovas apibūdino kaip „konstruktyvius“ bei prasitarė, kas buvo aptarta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą padarė keletą pareiškimų apie Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą. Pasak jo, Jungtinės Valstijos nori jį greitai užbaigti.  „Manau, kad darome didelę pažangą. Pažiūrėsime, kas nutiks. Kelios artimiausios dienos bus labai svarbios“, – sakė jis.

JAV iždo departamento vadovas Scottas Bessentas Ukrainos ministrui pirmininkui trečiadienį Vašingtone vykusiame susitikime pasakė, kad abi šalys turėtų kuo greičiau pasirašyti svarbų susitarimą dėl išteklių gavybos. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalys lankosi Jungtinėse Valstijose, kad iki šeštadienio būtų sudarytas susitarimas, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų mokamas procentas nuo pelno, gaunamo iš Ukrainos išteklių ir retųjų mineralų gavybos.

Tikėtina, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys atsisakys planų siųsti tūkstančius savo karių į Ukrainą kaip taikos palaikymo misijos dalį, praneša UNIAN, remdamasi „The Times“. Londonas mano, kad rizika gali būti per didelė, rašo „The Times“, remdamasis diplomatiniu šaltiniu, dalyvaujančiu diskusijose dėl „norinčiųjų koalicijos“....

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad JAV supyko dėl Ukrainos ir prezidento Zelenskio nenoro nusileisti dėl okupuotų teritorijų ir Krymo. Londone turėjusios vykti tarptautinės užsienio reikalų ministrų taikos derybos dėl Ukrainos buvo atidėtos, tačiau įvyko žemesnio lygio pareigūnų susitikimas, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė. „Ukrainos taikos derybų su užsienio reikalų ministrais susitikimas šiandien atidedamas.

Londone vykstant susitikimui dėl Ukrainos, Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad su kai kuriais reikalavimais Ukraina negali sutikti.