karas

Rusija pirmą kartą nuo 2025-ųjų pradžios naktį nevykdė masinės dronų atakos prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Naktį iš pirmadienio į antradienį nefiksuotos masinės dronų atakos, sako Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Vis dėlto tai nereiškia, kad rusai neatakavo Ukrainos. Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukašuko, nuo vakaro iki ryto rusai smogė Nikopoliui. Buvo apgadinti trys privatūs namai, infrastruktūra ir administracinis pastatas.

Baltieji rūmai patvirtino Donaldo Trumpo anksčiau išsakytus žodžius, kad JAV prezidentą erzina „abiejų karo pusių lyderiai“. Anksčiau D. Trumpas teigė, kad jo netenkina Rusijos ir Ukrainos vadovybės veiksmai taikos derybose, bet aiškino, kad yra pasiryžęs „įvesti taiką“....

Rusija svarstė Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, Vladimirui Putinui brangiausias Ukrainos gabalėlis yra Krymas. Kadangi ukrainiečiai judėjo link Dniepro ir tikėjosi persikelti bei  pasistūmėti link pusiasalio, tai sukėlė įtampą. Gali paskatinti Putiną imtis beviltiškų priemonių? Leidinio šaltinių teigimu, Ukraina suvokė, kad norėdama paskatinti Rusijos režimo lyderį V. Putiną derėtis, turės daryti spaudimą Krymui.

Rengiamasi Ukrainos prezidento rinkimams, nors daugelis abejoja, kad juos galima surengti karo metu, rašo „The Economist“. Anot leidinio šaltinių, Ukrainoje vyksta pasirengimo darbai. „Kyjive aplink Volodymyrą Zelenskį galandami durklai. Jau kelis mėnesius Ukrainos prezidentas patiria didelį spaudimą iš užsienio: iš Vladimiro Putino, kuris be jokios ironijos suabejojo jo teisėtumu, ir iš Dolando Trumpo, kuris pakartojo V. Putino kalbas. Atrodo, kad abu juos erzina V. Zelenskio užsispyrimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino nubausti Rusiją už daugiau kaip 183 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Ukraina užfiksavo nuo Maskvos invazijos 2022 m., sakydamas, kad teisingumas būtinas siekiant užkirsti kelią „blogio plitimui“, rašoma „Reuters“....

Ukrainos gynybos pajėgos griežtai laikosi su partneriais sudarytų susitarimų nutraukti smūgius energetikos objektams ir atakuoja tik karinius taikinius.  Tai feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymėjo Generalinio štabo atstovai, Rusijos gynybos ministerija ir toliau gamina melagienas apie tariamus Ukrainos smūgius energetikos objektams pačioje Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.

Vokietijos žvalgybos duomenimis, Vladimiras Putinas ruošiasi dideliam karui su NATO, praneša BILD. Naujoje Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos ir Bundesvero ataskaitoje teigiama, kad Rusijos valdžia, atrodo, rengiasi dideliam karui su NATO. Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius santykius su Vakarais vertina kaip sisteminį konfliktą ir yra pasirengęs panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.

Penktadienį. kovo 28 d., vakare, Rusijos Federacijos kariuomenė masiškai puolė Dniprą, naudodama bepiločius lėktuvus....

Lenkija ruošiasi karui, rašo „Politico“. Vis dėlto nors Varšuva didina gynybos išlaidas, lieka kita problema – reikia žmonių. Lenkija dėl savo istorijos turi įsišaknijusį karingumą Rusijos atžvilgiu. Rusijos 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą šį jausmą dar labiau sustiprino. Dabar Varšuva gynybai išleidžia bene daugiausiai – 4,7 proc. nuo BVP, turi vieną didžiausių Europos kariuomenių ir leidžia milijardus lėktuvams, raketoms, tankams ir kitiems dalykams.

Jungtinė karalystė ir Prancūzija atstovaus Europai prie derybų su Rusijos Federacija stalo, žurnalistams Paryžiuje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Niekas neduos Putinui Ukrainos žemės, pabrėžė jis, rašo UNIAN. Ukrainos pozicija yra aiški, ji numato Europos dalyvavimą prie derybų dėl karo pabaigos stalo.

Ukrainai reikia, kad, pasibaigus karui su Rusija, Europa „rimtai“ prisidėtų kariais, kurie yra pasirengę kovoti, o ne taikdariais, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas. Ihoris Žovkva, kuris eina prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, dalyvavo Džidoje ir Rijade surengtose derybose su JAV atstovais.

Rusija numatė 15 galimų karinių konfliktų iki 2045 m. scenarijų, sako Ukrainos žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibyckis, rašo liga.net. Šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa. Rusija parengė prognozę Pasak V. Skibyckio, Rusija aiškiai suvokia savo vietą ir vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje bei savo vietą pasaulinės lyderystės sistemoje. Anot jo, Maskva jau anksčiau parengė prognozę 2026–2035 m. (su perspektyva iki 2045 m.) ir aiškiai apibrėžė keturis scenarijus.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BNN, už šalies saugumą atsakinga institucija, atskaitinga tiesiogiai prezidentui, – red. past.) vadovas Dariuszas Lukowskis šalies žiniasklaidai pareiškė, kad be sąjungininkų pagalbos šalis pajėgų atlaikyti Rusijos puolimą „savaitę ar dvi“.  „Priklausomai nuo to, kaip vyktų kova, ši gynyba su šiandieninėmis atsargomis galėtų trukti savaitę ar dvi“, - laidoje „Renginių svečias“ sakė BBN vadovas, generolas Dariuszas Lukowskis, paklaustas, kiek laiko Lenki...

Europos Komisija įspėja, kad kiekvienas pilietis turėtų sukaupti pakankamai maisto atsargų, kad krizės atveju galėtų apsirūpinti savimi bent 72 valandoms, teigiama Europos Komisijos parengtos Pasirengimo sąjungos strategijos projekte, skelbia „Politico“. „Ekstremalių sutrikimų atveju pradinis laikotarpis yra pats kritiškiausias“, – sakoma dokumente, kuriame išdėstyti galimi scenarijai – nuo karo iki kibernetinių atakų, nuo mirtinų ligų iki klimato sukeltų potvynių.

Rusijos kariuomenė terorizuoja Charkivą. Miestą atakuoja dronai, jame girdėti mažiausiai 15 sprogimų. Pasak Charkivo mero Igorio Terechovo, priešo bepiločiai orlaiviai ir toliau skrieja į miestą, rašo UNIAN.

Vykstant deryboms Saudo Arabijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties, Rusija, anot „Moscow Times“, reikalauja visos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų. Pasak politologų, ekspertų, tokie užmojai nėra kažkas neįtikėtino. Rusija iš šio karo siekia maksimumo ir, iš esmės, sugniuždyti Ukrainą. Nepaisant to, egzistuoja Rusijos silpnumo ženklų.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos karinės žvalgybos agentą, kuris integravosi 5 ukrainiečių pajėgas ir perdavinėjo informaciją rusams, rašo „Kanal 24“. Rusų šnipas buvo sulaikytas Sumų srityje. Sulaikytas rusų šnipas Skelbiama, kad okupantai vyrą užverbavo per „Telegram“ kanalą, kuriame jis išreiškė paramą Rusijos agresijai. Rusijos žvalgyba davė jam užduotį „integruotis“ į Ukrainos kariuomenę ir rinkti žvalgybinę informaciją Rusijai.

Prieš kelias dienas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu svetainės „Outkick“ steigėjui Clay‘jui Travisui, pareiškė, kad „būtų puiku“ užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, pabrėždamas, kad padėtis, susijusi su konflikto sureguliavimu, yra „daugmaž kontroliuojama“. Apie tai, kaip gali keistis karo eiga po naujo derybų etapo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Margarita Šešelgytė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Organizacijos „Maži, bet stiprūs“ savanoris, Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis Osvaldas neseniai per ataką neteko savo bičiulio, o pats buvo sužeistas. Karys įsitikinęs – yra būdas, galintis sumažinti aukų skaičių, tačiau veikti reikia greitai, rašoma pranešime spaudai. Sumažins pranašumą „Priešai šiuo metu turi labai daug dronų su optiniu kabeliu ir atakuoja nuolatos. Nuo jų kenčia ir kariai, ir civiliai asmenys, ir strateginiai objektai.

JAV žvalgyba toliau įžvelgia pavojų, kad V. Putinas gali griebtis branduolinių ginklų, rašo „Bloomberg“....

Stringa Europos Sąjungos (ES) finansiniai paramos planai Ukrainai. Vsuomenėje kyla neramumai, klausimai ar ES apskritai yra pajėgi atremti pavojus prisidedant finansiškai ir ar išeina greitai priimti (pasižadėtus) planus. Politologai plačiau tai apžvelgė ir atskleidė didžiausią ES spragą.

Pirmadienį po Rusijos ir JAV derybininkų pokalbių Ukraina tikisi dar kartą susitikti su JAV pareigūnais ir tęsti derybas dėl galimo ugnies nutraukimo. „Kol kas laukiame Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitikimo rezultatų. Remiantis tuo, surengsime dar vieną susitikimą su Jungtinėmis Valstijomis“, – kelioms žiniasklaidos priemonėms sakė vienas aukštas anonimiškumo pageidavęs Ukrainos pareigūnas.

Jeigu Lietuvoje prasidėtų karas ar gyventojai būtų evakuojami dėl kitos nelaimės, valdžios institucijos jiems turėtų suteikti vandens, maisto, higienos priemonių, drabužių ir avalynės.

Saudo Arabijos sostinėje Rijade baigėsi daugiau kaip 12 valandų trukusios JAV ir Rusijos derybos dėl galimų paliaubų kare Ukrainoje, pranešė rusų naujienų agentūros. Antradienį ketinama paskelbti bendrą pareiškimą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, dauguma lietuvių karo atveju būtų pasiryžę ginti Lietuvą. Visgi, anot atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio, vien tik noro neužtenka. Atsargos pulkininko teigimu, nemaža dalis visuomenės vis dar nežino, ką reikėtų daryti, jei išauštų diena X, o į gynybą orientuotoms valstybės organizacijoms reikia daugiau pajėgumų.

Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Ukrainos Pokrovsko mieste šeštadienį žuvo du civiliai. Tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. Pradėtas tyrimas. Kokį ginklą naudojo rusai, kol kas nenustatyta, nurodoma pranešime.  Okupantai miestą apšaudė 13.30 val. Žuvusieji yra 41 metų vyras ir 66-erių moteris.

Jau pirmadienį Saudo Arabijoje turėtų prasidėti pirmos – tiesa netiesioginės – Ukrainos ir Rusijos derybos, kurioms tarpininkaus amerikiečiai. D. Trumpo pasiuntinys Styvas Vitkofas, duodamas interviu prorusiškam žurnalistui Takeriui Karlsonui, pareiškė, jog tikisi per artimiausią savaitę su Kyjivu ir Maskva susitarti dėl paliaubų jūroje. Tuo pat metu jis pažėrė rusiškų naratyvų apie okupuotas Ukrainos teritorijas ir atskleidė, ką Putinas jam pasakojo Maskvoje bandydamas įsiteikti D. Trumpui.

Kinijos diplomatai Briuselyje teiravosi Europos Sąjungos vadovaujančių institucijų atstovų, kaip ES vertintų galimą KLR dalyvavimą taikos palaikymo misijoje Ukrainoje. Tai pranešė Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, rašo „Ukrinform“. Briuselis mano, kad Kinijos sprendimas prisijungti prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje gali tapti veiksniu, priversiančiu Maskvą persvarstyti savo neigiamą požiūrį į taikdarius.

Sumų srities pareigūnai tiria dviejų civilių žūtį per Rusijos atakas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, per Rusijos atakas Krasnopilios bendruomenėje žuvo du civiliai, o dar du buvo sužeisti. Be to, buvo sugriauti 26 privatūs gyvenamieji namai, dar 30 apgadinta. Nukentėjo daugiabutis gyvenamasis namas, parduotuvė, kultūros centras, apgadinti trys ūkiniai pastatai.

Praėjusią parą Donecko srityje Rusijos kariškiai nužudė du civilius, o dar devynis žmones sužeidė. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kovo 21-ąją rusai nužudė 2 Donecko srities gyventojus: Kostiantynivkoje ir Fedorivkoje. Dar 9 žmonės srityje buvo sužeisti“, – parašė V. Filaškinas. „Ukrinform“ primena, kad kovo 20-ąją Rusijos kariškiai nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar penkis sužeidė.

Sumų srities Krasnopilios gyvenvietėje Rusijos kariuomenės aviacijos smūgio aukų skaičius išaugo iki trijų, taip pat žinoma apie du sužeistuosius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. Nustatyta, kad per valandą priešas į gyvenvietės centrą paleido mažiausiai šešias valdomąsias aviacines bombas. Per priešo ataką apgadinta ir sugriauta administracinių pastatų ir privačių namų.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai atnaujino antžemines operacijas Rafache ir tęsia puolimą kitose Gazos Ruožo dalyse.  „Per pastarąsias kelias valandas IDF (kariuomenės) pajėgos pradėjo vykdyti antžeminius veiksmus Šabūro rajone Rafache. Vykdydami šią veiklą, kariai išardė (...) teroristų infrastruktūrą“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios abiejų šalių energetikos objektai buvo atakuoti nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tokiais smūgiai bandoma pakenkti kitos pusės kariniams pajėgumams, susilpninti žmonių ryžtą ir apsunkinti jų gyvenimą.

Donaldas Trumpas kalba iš Baltųjų rūmų. Jis iškart prabyla apie Ukrainą ir tikina, kad susitarimas dėl retųjų žemės elementų netrukus bus pasirašytas.

Rusijos kariškiai raketomis smogė Dnipropetrovsko srities Kamianskės rajonui. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas raketomis smogė Kamianskės rajonui“, – parašė pareigūnas. Preliminariais duomenimis, sužeisti trys žmonės, vieno iš jų būklė yra sunki. Atakos padariniai tikslinami, pridūrė S. Lysakas.

Rusija ir Ukraina trečiadienį pranešė, kad per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleido po 175 karius.  Kremlius apie apsikeitimą kaliniais paskelbė antradienį po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio.  Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Maskva grąžino Ukrainai 175 ukrainiečių karo belaisvius, įskaitant 22 sunkiai sužeistus, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak žiniasklaidos, pasirengęs siekti daugiau Ukrainos teritorijų, jei Kyjivas greitai nesutiks su dabartiniais Maskvos reikalavimais. Ukraina turi pripažinti praradusi Krymą ir Luhansko, Donecko, Zaporižios bei Chersono sritis, sakė V. Putinas už uždarų durų vykusiame susitikime su rusų verslininkais – apie tai rašo dienraštis „Kommersant“. Jei Kyjivas artimiausiu metu tai padarys, Maskva esą nereikš pretenzijų į Odesą ir kitus regionus.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt perskaitė JAV pareiškimą dėl šiandienos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio skambučio, skelbia naujienų portalas „Sky News“. Pranešimo metu pristatyta, kad D. Trumpas pasiūlė JAV perimti nuosavybėn Ukrainos elektrines, kad būtų užtikrintas jų saugumas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kol kas JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu su juo asmeniškai nesusisiekė, rašo „SkyNews“. Visgi V. Zelenskis sako, kad artimiausiu metu jis viliasi sulaukti D. Trumpo skambučio, kad JAV lyderis pateiktų daugiau detalių apie įvykusį pokalbį su V. Putinu. Tiesa, V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pritartia idėjai nutraukti ugnį prieš energetikos objektus 30 dienų.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys tarptautinio ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo klausimais Kirilo Dmitrijevo pareiškė, kad antradienį įvykęs telefoninis pokalbis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo „istorinis“. Pasak jo, kad pasaulis, vadovaujant D. Trumpui ir V. Putinui, tapo „saugesnis“, rašo „SkyNews“, remdamasi K. Dmitrijevo įrašu socialinio tinklo „X“ platformoje.

Pirmadienį Kelmės „Kražantės“ progimnazijos bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Mokykloje besimokanti ir Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainietė Nadija neteko karo fronte kovojusio tėčio. Naujiena, kad prasidėjus karui į Lietuvą iš Ukrainos atvykusios mergaitės tėtis žuvo fronte, palietė šeimą ir visą mokyklos bendruomenę.

Seime ketvirtadienį net 18 politikų atsisakė paremti sankcijų Rusijai pratęsimą. Tarp balsavusių daugiausia buvo „Nemuno Aušros“ partijos atstovų. Ekspertai įvertino, ką toks balsavimas parodo. Sankcijų Rusijai pratęsimui nepritarė „Nemuno Aušros“, jungtinės Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.

Rusijos pajėgos Kurske panaudojo veiksmingą dronų taktiką ir išstūmė iš ten ukrainiečius, rašo „Forbes“. Vasario 25 d. elitinė Rusijos dronų grupė „Rubikonas“ atakavo pagrindinę Ukrainos aprūpinimo liniją Sudžos mieste, Kursko srityje. Kruopščiai suplanuota taktika Po dviejų savaičių, kovo 10 ar 11 d., ukrainiečiai evakavosi iš Kursko ir persikėlė į Ukrainos sienos pusę. Jie nebuvo apsupti, kaip klaidingai teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet buvo atakuoti ir išstumti iš Kursko.

JAV traukiasi iš tarptautinės grupės, sukurtos tirti už invaziją į Ukrainą atsakingus lyderius, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, rašo „The New York Times“. Tarptautinis biuras, tyręs Rusijos invaziją į Ukrainą, Hagoje buvo atidarytas 2023 m. liepą. Ukraina tuomet teigė, kad biuras privers Maskvos vadovybę atsakyti už agresijos karo nusikaltimą.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronas atakavo energetikos ir kitus objektus Rusijos Astrachanės regione, rašo UNIAN. Atakos metu buvo sužeistas vienas žmogus ir kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius Igoris Babuškinas. „Bepiločio orlaivio nuolaužoms nukritus į objekto teritoriją kilo gaisras. Situacija kontroliuojama, avarinių tarnybų specialistai pradėjo likviduoti padarinius“, – pranešė jis, bet nepatikslino, koks objektas dega. Ukraina kol kas nepatvirtino surengusi šią ataką.

Rusija vis dar reiškia pretenzijas į Ukrainos teritorijas – tiek į tas, kurios šiuo metu yra okupuotos, tiek į tas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, Kremliaus pareigūnai, įskaitant patį Vladimirą Putiną, toliau primygtinai reikalauja, kad Ukraina „atiduotų“ visą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritoriją.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad JAV turi planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo „CBS News“, rašoma Valstybės departamento pranešime. „Taigi niekas neteigia, kad tai lengva, bet noriu, kad visi suprastų, koks yra planas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymo regioną Rusijos teritorija kaip būsimo susitarimo, kuriuo siekiama nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje, dalį, teigia du su šiuo klausimu susipažinę asmenys, praneša „Semafor“....

Praėjusią parą Chersono srityje dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar 18 buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl Rusijos agresijos žuvo 2 žmonės, dar 18 buvo sužeista“, – rašoma pranešime.