karas

Šiaurės Korėja pasiuntė į Rusiją tūkstančius jaunų kareivių, kurie priklauso elitinėms specialiosioms pajėgoms, tačiau, anot ekspertų, jie greičiausiai masiškai žus kare, kadangi neturi kovinės patirties, nepažįsta vietovės ir bus mesti į įnirtingiausias kautynes, rašo leidinys „The Independent“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:45 | Rusai apšaudė Kučerivkos gyvenvietę Charkivo srityje, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas  Trečiadienį Rusijos kariškiams apšaudant C...

Šiaurės Korėjos kariai, siunčiami į Rusijos Federaciją, daugiausia yra jaunesni nei 20 metų amžiaus vyrai, o kai kurie iš jų – ir paaugliai. Tai pranešė „RBK–Ukraina“, remdamasi Pietų Korėjos žvalgybos informacija. „Jų kovinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti, nes jie jau yra praėję bazinį kovinį parengimą kaip „šturmo korpusas“. Karių, kurie nėra susidūrę su šiuolaikinio karo, pavyzdžiui, Rusijos ir Ukrainos karo, ypatumais, koviniai pajėgumai gali būti nežinomi“, – teigiama žvalgybos pranešime.

Lietuvos europarlamentaras, kandidatas į Europos Sąjungos (ES) gynybos postą Andrius Kubilius teigia, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą tapo „pažadinimo signalu“ visai Europai, kuri suvokė savo pažeidžiamumą ir būtinybę suvienyti jėgas, kad galėtų apsisaugoti nuo šiuolaikinių saugumo iššūkių.

Per vieną dieną buvo numušti du kariniai rusų sraigtasparniai, rašo „Newsweek“. Abu orlaiviai buvo numušti šeštadienį. Sudužus sraigtasparniui Mi-2, žuvo visi keturi juo skridę žmonės – gydytojas ir du paramedikai, praneša agentūra „Associated Press“. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija nurodė, kad incidentas įvyko Kirovo srityje, apie 700 km į rytus nuo Maskvos. Iš pradžių gelbėtojai avarijos vietoje aptiko tik tris kūnus, bet vėliau rado ketvirtąjį.

Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkivo centre, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, „Deržprom“ pastatas buvo laikomas ikonišku miesto simboliu, kurį žinojo kiekvienas Charkivo gyventojas. Pastatas buvo iškilmingai atidarytas 1928 m. lapkričio 7 d. Šis pirmasis sovietinis 13 aukštų dangoraižis buvo bene pagrindinis dangoraižis Ukrainos Tarybų Respublikoje. 2017 m. pastatas įtrauktas į preliminarų UNESCO sąrašą.

Naujoji JAV administracija, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, turėtų persvarstyti savo politiką dėl karo Ukrainoje. Dabartinis požiūris gali lemti Ukrainos žlugimą arba įtraukti NATO į atvirą konfliktą su Rusija, rašo „The Nation“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:10 | Spaudimas Putinui: Rusijos generolai reikalauja skelbti naują mobilizaciją  Rusijos generalinis štabas ir Gynybos ministerija daro „rimtą spaudimą“ Kremliui, kad šis paskelbtų naują mobilizaciją kariuomen...

Ukraina ruošiasi šiaurės korėjiečių karių atakoms, kurie praėjusią savaitę atvyko į Rusijos Kursko sritį. Pagal ukrainiečių karių teiginius, Kim Jong Uno smogikai gali pradėti šturmą prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas jau artimiausiomis dienomis, rašo „The New York Times“, kurį cituoja UNIAN. „Mus įspėjo apie artėjantį puolimą. Galbūt jau artimiausiomis dienomis“, – leidiniui kalbėjo pulkininkas Artemas Cholodkevičius, 61-osios mechanizuotosios brigados Ukrainoje vadas.

Jei Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jis planuotų greitai sustabdyti karą Ukrainoje ir įšaldyti situaciją. Jo komandos pasiūlymas apima autonominių ir demilitarizuotų zonų sukūrimą abiejose konflikto pusėse, tačiau Ukrainai neprisijungiant prie NATO.

Rusija kare prieš Ukrainą neteko apie 650 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Times of India“, rašo „Kanal 24“. V. Zelenskio teigimu, rusai žūsta ir nuo savo pačių ginklo brolių. „Pati Rusija nužudė daug rusų. Daug mobilizuotų rusų karių nužudė pati Rusijos kariuomenė, nes jie bijojo eiti į priekį, žengti pirmyn, mirti po kulkomis ar būti sužeisti.

Po savo vyro, Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, mirties Julija Navalnaja yra laikoma svarbiausia Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino kritike. Tačiau jos žodžiai apie karą Ukrainoje sukėlė pasipiktinimą, rašo UNIAN. Interviu „Die Zeit“ metu jos buvo paklausta apie Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje. J. Navalnaja pareiškė, kad ukrainiečių puolimas turi „dvi puses“. Ji teigė mananti, kad puolimas sustiprins Rusijos žmones ir V. Putino valdžią.

Ukraina didina mobilizacijos pastangas ir karių ieško tokiose vietose kaip koncertų salės, parduotuvės, kavinės. Apie tai skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai įrodo, kad Ukrainai vis sunkiau surasti naujų karių, kurie kompensuotų nuostolius fronte. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik trejus metus, o įtampa visuomenėje auga. Dalis žmonių vengia šaukimo į kariuomenę, Ukraina susiduria su rusų skaitine persvara.

Ukrainos dronai atakavo Rusijos spirito varyklą, esančią 240 km nuo sienos, pranešė Dezinformacijos prevencijos centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN. Anot A. Kovalenkos, atakuota Annos kaime esanti spirito varykla. Tokiuose objektuose rusai gamina aviacinį ir raketinį kurą. „Bepiločiai lėktuvai atakavo kitą spirito varyklą Anos kaime, kuris yra už 240 km nuo sienos su Ukraina.

Laikinai okupuotame Kryme naktį iš sekmadienio į pirmadienį nugriaudėjo sprogimų serija, rašo „Kanal 24“. 3 val. nakties rusų primesta valdžia pranešė, kad kilo balistinės raketos smūgio pavojus. Tuo metu Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Netrukus Krymo gyventojai ėmė galintis pranešimais apie sprogimus įvairiose pusiasalio dalyse. Bent kelis sprogimai nugriaudėjo Džankojaus rajone, Simferopolyje.

V. Putinas viešai džiaugiasi, kad Ukraina neturi aukštųjų technologijų ginklų, tokių kaip ATCMS raketos, ir kartoja, kad NATO pavargs remti Ukrainą. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras sako, kad vargsta būtent Rusijos armija, kadangi ją papildė tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 41 iš 80 Rusijos bepiločių orlaivių, panaudotų puolant Ukrainą nuo spalio 26 d. vakaro. 32 bepiločiai dingo iš radarų, o vienas nuskrido link Baltarusijos, feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė. „2024 m. spalio 27 d. naktį (nuo spalio 26 d. 21 val.

Ukrainos gynybos pajėgos pataikė į Rusijos raketų kompleksą „Buk-M3“ ir sunaikino raketų sistemos „9S36 Buk-M2“ raketų nukreipimo radiolokatorių, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų padaliniais, aptiko šiuos taikinius Rusijos laikinai okupuotoje Luhansko srityje, už keliasdešimt kilometrų nuo fronto linijos.

Praėjusią parą, spalio 24-ąją, Rusijos kariškiai nužudė penkis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, du žmonės žuvo Oleksijevo Družkivkoje, du - Zelenėje ir vienas – Dačenskėje. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 836 žmones, o dar mažiausiai 6 336 sužeidė.

Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą, sužeisti du žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno,  nukentėjo 64 metų moteris ir 72 metų vyras. Abu patyrė sprogimo sukeltų traumų.  Moteriai skeveldros sužeidė kojas. Vyras buvo kontūzytas ir patyrė galvos smegenų traumą. Medikai reikiamą pagalbą sužeistiesiems suteikė vietoje.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje. Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“. Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.

Rusijos teisėsaugininkai ir toliau kelia su korupcija susijusius kaltinimus buvusiems aukšto rango gynybos pareigūnams, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. Spalio 7 d. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad prokurorai pareiškė papildomus kaltinimus buvusiam gynybos viceministrui Timurui Ivanovui. Anksčiau balandį jam iškelta byla susijusi su įtariamu 200 mln. rublių (2 mln.

Ukrainos moterys, nebijodamos technikos ar sunkaus fizinio darbo, vis dažniau renkasi stereotipiškai „vyriškas“ profesijas, nors iki 2017 metų Ukrainoje moterims buvo draudžiama dirbti daugiau nei 450 darbų, kurie buvo laikomi vyriškais. O dabar situacija darbo rinkoje pasikeitė kardinaliai – dėl vyrų mobilizacijos daugeliui sektorių trūksta darbuotojų. Todėl Ukrainos moterys vis dažniau renkasi traktorininkių, apsaugininkių ar net kalnakasių profesijas.

Rusijos ir Ukrainos karo nuovargis Vakarų valstybėse yra pasiekęs aukštumas, o Volodymyro Zelenskio siūlomas pergalės planas yra bandymas nustumti šias nuotaikas, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Akivaizdu, kad daugelyje Vakarų sostinių karo nuovargis yra pasiekęs tokias aukštumas, kokių kovojantys Ukrainos kariai, matyt, sau niekada neleistų“, – sakė jis pirmadienį per Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinės Asamblėjos posėdį.

Tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė galėtų sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 3-ąjį straipsnį, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad spalio 18 d. Rusija patyrė antrą didžiausią vienos dienos karių nuostolį, praneša „Newsweek“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija penktadienį Ukrainoje neteko 1530 karių, o tai yra antras didžiausias nuostolis nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija. Didžiausias per vieną dieną prarastų karių skaičius, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, buvo šių metų gegužės 12 d., kai žuvo 1740 kariškių.

Rusija susiduria su sunkumais kare Ukrainoje, o estų žvalgybos centro vadas įspėja, kad Vladimiro Putino viltys, kad Šiaurės Korėjos kariai pakeis situaciją fronte, greitai gali subliukšti. Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas teigia, kad Šiaurės Korėjos karių dalyvavimas kare prieš Ukrainą nepakeis situacijos fronte.

Ukraina galėtų šaukti moteris į kariuomenę, kad „išgelbėtų Europą nuo karo“, pareiškė buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, rašo „Newsweek“. „Jei reikės pašaukti moteris, kad išgelbėtume Europą nuo karo, mes tikrai tai padarysime“, – ketvirtadienį kalbėdamas Londone sakė jis. Anot jo, pirmiausia siekiama karui kelią užkirsti kitomis priemonėmis, tačiau šis žingsnis neatmetamas. Šių metų balandį Ukraina sumažino šaukimo į kariuomenę amžių vyrams nuo 27 iki 25 metų.

Karo medikų apklausa atskleidė, kokia yra dažniausia rusų karių mirties priežastis, rašo „Newsweek“. Žurnale „Military Medical Journal“ buvo tiriamos traumos, su kuriomis Rusijos kariai susiduria karo metu. Išvados, apie kurias pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Vyorstka“, parodė, kad 74,5 proc. mirčių įvyko dėl sprogimų. Antroje vietoje (14,7 proc.) buvo mirtys dėl šautinių žaizdų iš šaulių ginklų. Kiek daugiau nei 4 proc.

Artėjantys JAV prezidento rinkimai paveikė NATO gynybos vadovų susitikimą šią savaitę, nes sąjungininkai ruošiasi galimam JAV paramos Ukrainai sumažėjimui kitais metais, jei Donaldas Trumpas laimės, rašo CNN. Tuo metu Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinija didina karinę pagalbą Rusijai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalies atstovai turėtų dalyvauti taikos derybose kartu su Rusija ir Ukraina, praneša UNIAN. Artimiausias Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino bendražygis teigia, kad jis ne kartą to reikalavo ir karą Ukrainoje vadino Baltarusijos problema. „Visada primygtinai reikalavau, apie tai sakiau ukrainiečiams ir perspėjau Putino rusus, kad derybose dėl Ukrainos turėtų dalyvauti baltarusiai.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planą, kaip 2025 m. užbaigti karą, rašo „Kanal 24“. V. Zalužnas parėmė Pergalės planą ir pareiškė, kad Ukraina šiuo metu kovoja su „gana galinga koalicija“. Anot jo, Rusija dirba su Kinija, Iranu, Šiaurės Korėja. „Yra visos prielaidos, kad ši koalicija plėsis“, – sako jis. V. Zlužno įsitikinimu, Vakarai nesukūrė plano, kaip apsaugoti savo demokratijas.

Vilniaus savivaldybė prašo gyventojų pasitikrinti pašto dėžutes. „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?” informacinius leidinius jie gali rasti savo pašto dėžutėse. Leidinys trumpai pateikia informaciją, kaip elgtis, ekstremaliųjų situacijų metu ir kaip joms pasirengti. Savivaldybė ragina perskaityti informacinį leidinį, susipažinti su jame esančia informacija ir įsirašyti, kur yra artimiausia priedanga, parašyti giminės ir kaimynų kontaktus.

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will. Anot jo, ateitis gali parodyti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį ir 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą. Naujojo JAV prezidento atsakomybė O naujasis JAV prezidentas kitų metų pradžioje turės dorotis su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Slovakija patirs Rusijos grėsmę, jei nepadės Ukrainai. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje. Svarbiausios dienos naujienos: 23:20 | Ukraina paneigė ketinanti sukurti branduolinį ginklą Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiai paneigė „neįvardytų šaltinių įtarimus“ „Bild“ publikacijoje dėl tariamų Ukrainos planų kurti masinio naikinimo ginklus.

Maskva trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujai pristatytą pergalės planą, teigdama, kad jis gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą. „Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą Pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivo politika yra beprasmiška. Pasak jo, Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“. Jis iš esmės kartoja Kremliaus propagandą, nes būtent Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo kruviną karą.

Ukrainos dronai pakeitė karo eigą, rašo „The Telegraph“. Dėl dronų keitėsi tankų ir jų operatorių veiksmai fronte. Tankistai buvo priversti būti atsargesni. Kaip rašo leidinys, dronų pilna visur. Dalis jų neša granatas arba yra prikrauti sprogmenų. „Priešiški ir draugiški bepiločiai orlaiviai kerta oro erdvę, medžiodami vertingus taikinius, pavyzdžiui, sunkiąją ginkluotę ir artileriją“, – Vašingtone įsikūrusiam Europos politikos analizės centrui rašė Davidas Kiričenka.

Trečiadienį virš Baltijos jūros buvo aptiktas skrendantis Rusijos žvalgybinis lėktuvas, dėl to į orą buvo pakelti du Vokietijos naikintuvai. Rusijos lėktuvas „Iljušin“ IL-20 skrido be radijo ryšio ar skrydžio plano virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos oro pajėgos. „Iljušin“ naudojamas vadinamajai signalų rinkimo žvalgybai, renka informaciją apie NATO šalis.

18 Šiaurės Korėjos kariškių jau pabėgo iš pozicijų prie Ukrainos sienos su Rusijos Briansko ir Kursko sritimis, praneša „Suspilnė“, remdamasi šaltiniais žvalgybos tarnyboje. Pasak šaltinių, tai įvyko už 7 kilometrų nuo Rusijos valstybinės sienos su Ukraina. Šaltinis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karių pabėgimo motyvai kol kas nenustatyti, o Kremliaus kariuomenė pradėjo jų paiešką.

Praėjus kelioms dienoms nuo tada, kai rusai nužudė devynis ukrainiečių karo belaisvius, Ukrainos desantininkai rado būdą atsikeršyti, rašo „Forbes“. Ketvirtadienį Rusijos jūrų pėstininkai kontratakavo palei vakarinę ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją Kursko srityje. Ten rusai užuot paėmę devynis ukrainiečius į nelaisvę, išrengė juos ir liepė gultis veidu žemėn, o tada juos sušaudė.

Rusijos bauginimo taktika neturės jokio poveikio NATO, pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, rašo UNIAN. Anot jo, Aljansas ir toliau remsi Kyjivą. „Žinia yra tokia: mes tęsime, padarysime viską, kas būtina, kad užtikrintume, jog jis (Vladimiras Putinas – red. past.) nepasiektų savo, kad Ukraina laimėtų“, – sako M. Rutte. NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai komanda palaipsniui perims Vakarų karinės pagalbos Kyjivui koordinavimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio ir gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimus Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, kur aptarė situaciją fronte. „Padėtis yra sudėtinga“, – po susitikimo kalbėjo V. Zelenskis. Svarbiausios dienos naujienos: 23:12 | Įvardijo naują pasaulinę grėsmę: jie greitesni ir ciniškesni Rusijos Federacija sukūrė aljansą, kad gautų ginklų ir darbo jėgos karui Ukrainoje.

Pasaulyje prasidėjo naujas pasaulinis karas. Tokią nuomonę interviu leidiniui „Politico“ išsakė garsus prancūzų filosofas, rašytojas, politikos žurnalistas ir karo korespondentas Bernardas-Henris Levy. Anot jo, „tariamą Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių imperiją“ „stipriai puola silpnas, bet vis tankėjantis frontas“, kurį sudaro Kinija, Rusija, Turkija, Iranas ir radikalusis islamas.

Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.

Ukrainos vyriausybė tikisi, kad Europos Sąjungos Taryba artimiausioje ateityje patvirtins sprendimą skirti Ukrainai 35 mlrd. eurų dydžio finansinę pagalbą iš įšaldyto Rusijos turto ir tokios lėšos bus suteiktos dar iki 2024 pabaigos, Ukrainos ministrų kabineto posėdyje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai sutarė skirti Ukrainai specialią finansinę pagalbą, kurios dydis siekia 35 mlrd.

Karas Ukrainoje išryškino būsimo Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Nuo Šaltojo karo laikų įtampa dar niekada nebuvo tokia didelė. Šiuo metu Rusija yra įsitraukusi į karą su Ukraina, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar sustojimo ženklų. Rusija pasimokė ir patobulėjo po katastrofiškos invazijos pradžios.

Europos šalims būtų naudingiau leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti kariniams taikiniams giliai Rusijos viduje, nei toliau tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas, siekiant atremti masines Rusijos atakas. Remiantis „Ukrinform“ pranešimu, tokiam požiūriui pritarė Vokietijos Europos Parlamento narys Michaelas Gahleris per tarptautinę konferenciją „Paneuropinė idėja pergalei ir taikai Ukrainoje“, vykusią spalio 11–12 d. Černivcuose, Ukrainoje.

Volodymyras Zelenskis į Ukrainą iš Berlyno grįžta netuščiomis. Iki metų pabaigos Vokietija, Belgija, Danija ir  Norvegija perduos karo niokojamai šaliai paramos už beveik pusantro milijardo eurų. Tačiau to, ko iš Vokietijos prašo labiausiai – ilgojo nuotolio raketų – Zelenskis negavo. O mes ir toliau raginame jus remti Ukrainą ir aprūpinti ją dronais.

Po Ukrainos gynybos pajėgų smūgio jūriniam naftos terminalui Feodosijoje laikinai okupuotame Kryme spalio 7 d. Rusijos ginkluotosioms pajėgoms trūksta degalų. Okupantai masiškai naudoja mobilias degalines, kurios nuolat keičia dislokavimo vietas. Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Ateš“ agentai fiksuoja aktyvų karinių benzinvežių judėjimą visame Kryme.