karas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketina gerokai sumažinti JAV karių skaičių Europoje. Italijos naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, praneša, kad jau planuojama iš Europos teritorijos išvesti apie 20 tūkst. karių. Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas.

Trečiadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pasiuntė žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. D. Trumpas paragino derėtis ir pabaigti karą, kitu atveju Rusijai pagrasino dar didesnėmis sankcijomis. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai – tam tikras pokytis JAV prezidento retorikoje, siunčiantis neblogą žinią Ukrainai.

Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje išlaikys dabartinį rusų pėstininkų atakų tempą Kursko regione, tačiau taip pat lems didelius Šiaurės Korėjos nuostolius, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot ekspertų, Šiaurės Korėjos nuostoliai per mėnesį gali siekti 30–45 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus. ISW duomenimis, Šiaurės Korėja karius Rusijoje dislokuos iki kovo vidurio ir tai padės Rusijai palaikyti atakų Kursko srityje intensyvumą bei tempą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad iki taikos Ukrainoje dar toli, rašo UNIAN. Atsakydamas į klausimą apie galimybę įvesti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, O. Scholzas sako, kad šalys partnerės netrukus aptars Ukrainos saugumo garantijas pasibaigus karui. „Būtų gera žinia, jei karas Ukrainoje baigtųsi. Tačiau net ir tokiu atveju turime užtikrinti Ukrainai saugią ateitį.

Artimiausiais mėnesiais Šiaurės Korėja atsiųs pastiprinimą savo kariuomenei, kuri jau kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą. Apie tai praneša leidinys „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia „Ukrinform“. Kovoja kitaip nei rusai Pasak vieno aukšto rango JAV gynybos pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, pastiprinimo tikimasi „per artimiausius du mėnesius“. Daugiau informacijos šaltinis nepateikė.

Naujasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslas yra užbaigti karą Ukrainoje taip, kad nebūtų galimybės, kad po kelerių metų jis vėl prasidės. Apie tai jis kalbėjo „CBC Mornings“, rašo UNIAN. „JAV politika yra užbaigti karą Ukrainoje ir mes norime padaryti viską, ką galime, kad tai pavyktų“, – sako jis. Anot M. Rubio, D. Trumpo administracija ketina dėti pastangas, kad karas baigtųsi tvariai, tai yra, po kelerių metų vėl neprasidėtų.

Ukraina niekada teisiškai nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos, net jei visi jos sąjungininkai tam pritartų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje antradienį, rašo UNIAN. Jo buvo paklausta, ar Kyjivui būtų priimtinas susitarimas, pagal kurį Rusija pasiliktų okupuotas teritorijas Rytų Ukrainoje savo kontrolėje. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos vadovybė negali atsisakyti žemių, dėl kurių paaukojo ukrainiečių gyvybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praleido užsibrėžtą terminą, iki kurio turėjo užbaigti karą Ukrainoje, rašo CNN. Žinoma, niekas tikrai netikėjo, kad D. Trumpui pavyks užbaigti tris metus trunkantį karą per 24 valandas, kaip jis neįtikinamai žadėjo būdamas kandidatu į prezidentus. Netgi jo naujasis specialusis pasiuntinys Ukrainai paprašė 100 dienų sprendimui rasti.

JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje yra žmonių, kurie jam perduoda dezinformaciją ir prorusišką poziciją dėl Ukrainos. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, praneša UNIAN. Pasak jo, su D. Trumpu jis palaiko tikrai gerus santykius, tačiau Ukrainos prezidentas įžvelgia, kad pastarajam gali būti meluojama dėl karo.

Iš vakar vykusios JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos kalbos ne vienas žmogus susidarė savitą įspūdį apie tai, ko bus galima iš jo tikėtis ir kas gręstų Lietuvai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė dalinosi savo įžvalgomis, ką ji pastebėjo iš D. Trumpo pareikštų užmojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „Iranas jau dalyvauja kare“, tiekdamas Rusijai tolimojo nuotolio dronus ir licencijas jiems gaminti. Jis taip pat pasisakė, ar šios šalies kariai, Ukrainos žiniomis, dalyvauja mūšiuose fronto linijose, rašo UNN.

Bendraujame per minkštai ir nemokome savo vaikų muštis, sako šaržuoti linkęs „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, Šaulių sąjungos narys, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Esant neramiems geopolitiniams laikams jis skatina mokytis savigynos ir išgyvenimo įgūdžių, nes nesame tikri, kada ateis diena, kai turėsime gintis.  Apie lietuvių mąstymą ir kodėl reikia mokyti savo vaikus muštis, naujienų portalo „tv3.lt“ laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su G. Liaudansku-Svaru.

Šeštadienio naktį mažiausiai 10 Ukrainos dronų smogė naftos saugyklai Rusijos Tulos srityje, apie tai praneša „Ukrinform“ remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis. „Mažiausiai 10 dronų sausio 18 d. naktį pataikė tiksliai į naftos saugyklą Tulos srityje. Priešo objektui Ukrainoje pagamintais dronais smogė Žvalgybos direktorato dronų operatoriai“, – sakė šaltinis iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato.

Ukrainos sostinėje per rusų ataką žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė miesto karinė administracija. „Jau yra keturi žuvusieji (miesto) Ševčenkos rajone“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. T. Tkačenka taip pat sakė, kad per ataką trys kiti žmonės buvo sužeisti. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl balistinių raketų grėsmės sostinei ir sakė, kad buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos.

Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) ketvirtadienį pranešė, kad paskutinį 2024-ųjų mėnesį už grotų buvo laikomas 361 žiniasklaidos darbuotojas. Tarp daugiausiai žurnalistų įkalinusių šalių minimi Kinija ir Izraelis.

Rusijos naikintuvas Rusijos Voronežo regione numetė sparnuotąją raketą Ch-69. Jos paprastai naudojamos atakoms prieš Ukrainą. Apie tai praneša „Astra“, rašo UNIAN. Skelbiama, kad regione buvo rastos neaiškaus objekto nuolaužos. Teigiama, kad įvyko sprogimas, po kurio kilo didžiulis gaisras.

Jungtinės Karalystės premjerui Keirui Starmeriui viešint Ukrainoje, Ukrainos prezidento rezidencijoje, šia kryptimi buvo paleistas bent vienas dronas, rašo „Sky news“. K. Starmerio vizito metu rūmų kieme griaudėjo sprogimai, veikė priešlėktuvinė gynyba, kaukė sirenos. Kaip rašo „Sky news“, nors sirenos ir sprogimai yra Ukrainos kasdienybė, dronai retai skrenda virš prezidento rūmų. Vienas dronas buvo numuštas, tačiau liudininkai mano, kad skraidė mažiausiai du dronai.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko. Kaip rašo „Reuters“, tai yra aiškus pripažinimas, kad vieno didžiausių D. Trumpo užsienio politikos pažadų nepavyks įgyvendinti. D. Trumpas prieš rinkimus žadėjo, kad jeigu bus išrinktas, karą Ukrainoje pabaigs per parą nuo savo prezidentavimo pradžios.

Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį apšaudė kelis Ukrainos regionus. Yra žuvusių. Rusijos kariškiai apšaudė gyvenvietę Charkivo srityje, žuvo žmogus Sausio 14-osios rytą Rusijos kariškiai smogė Charkivo srities Kozača Lopanės gyvenvietei, žuvo žmogus. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Derhačų miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien apie 8 val.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė smogė 196 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 4 aviacijos smūgius Stepnohirskui ir Kamianskei. 93 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę“, - parašė pareigūnas.

Pernai metų rugpjūtį ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms įžengus į Rusijos pasienio teritorijas ir surengus didžiausią sausumos invaziją į šią šalį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, abi kariuomenės įsitraukė į vienus aršiausių susirėmimų. Mūšių intensyvumas pozicijose primena kai kurias baisiausias Rytų Ukrainos apgultis, įskaitant tokius miestus kaip Bachmutas ir Avdijivka, kurių pavadinimai dar ilgai kels prisiminimus apie masines žudynes.

Pirmadienį Europos Komisija paskelbė apie naują 140 mln. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą, kad patenkintų neatidėliotinus Rytų ir Pietų Ukrainos gyventojų poreikius.  Šis finansavimas skirtas padėti aprūpinti maistu, pastoge, švariu vandeniu, sveikatos priežiūra ir apsauga žiemą pažeidžiamus karo nuniokotų regionų gyventojus, sakoma Europos Komisijos pranešime. Komisijos duomenimis, maždaug 12,7 mln. ukrainiečių reikia skubios pagalbos.

Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo Kacha Tilidzė, kariavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Tai pranešė leidinys „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Informacija apie kario žūtį socialiniuose tinkluose pasidalijo jo artimieji ir kovos draugai. Apie K. Tilidzės mirtį, be kita ko, pranešė savanoris Vano Nadiradzė ir Antiokupacinio judėjimo lyderis Davidas Kacarava. Kur ir kokiomis aplinkybėmis žuvo kartvelas, nežinoma.

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 412 smūgių 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė aviacijos smūgį Temyrivkai. 250 įvairių modifikacijų dronų atakavo Zaporižią, Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.

Pirmadienio, sausio 13-osios, 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių kruizinių raketų „Kalibr“. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos. Azovo jūroje priešo laivų nėra.  Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, iš kurių 2 yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendras salvė – iki  22 raketų.

Karo niokojamoje Ukrainoje sparčiai plinta meno rūšis – tatuiruotės. Rusams įsiveržus į Ukrainą, tatuiruotės tapo tarsi atskira meno šaka – tam tikras judėjimas su patriotiniais motyvais. Tatuiruotės neaplenkė ir kariuomenės: kazokai, vėliavos, gyvūnai ir citatos – tai tik dalis to, ką vaikinai ir merginos tatuiruojasi ant savo kūnų.  Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė.

Daugėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų, kyla klausimas, ar jis būtų pasirengęs galimam konfliktui ir NATO puolimui 2025 metais? Apie Putino pasirengimą, jo strateginius planus bei galimus scenarijus išsamiai pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracijos atstovai mano, kad Ukraina ir Rusija dar nėra pasirengusi sėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl taikos, rašo „Ukrinform“. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV paskelbtos naujos sankcijos Rusijai nebuvo įvestos kaip derybinis koziris dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo. „Dabar nėra jokios vilties, kad kuri nors pusė yra pasirengusi deryboms“, – pabrėžė J. Kirby.

Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva, pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai panaudojo savo artilerijoje, penktadienį pranešė LRT radijas. Bendro ukrainiečių ir britų tyrimo grupei vadovavęs Ukrainos ekonomikos saugumo tarybos direktorius Denysas Hutikas LRT radijui sakė, kad Lietuvos bendrovės sudarė apie 2,5 proc. viso šio eksporto. Anot jo, tyrimas rodo, kad lietuviškas verslas toliau pardavinėja detales Rusijai.

Kyjivo kariuomenė antradienį pareiškė, kad vis dar vyksta aktyvios kovos Kurachovėje – strateginiame rytų Ukrainos mieste, kurį Rusija pirmadienį pranešė užėmusi. Maskva pasveikino „svarbaus logistikos centro“ užėmimą, sakydama, kad tai leis Rusijos pajėgoms „pagreitintu tempu“ užimti likusią rytinę Donecko srities dalį. Tačiau Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė apie „aktyvias“ kovas „Kurachovės miesto teritorijoje“ ir teigė atremianti Rusijos atakas „netoli“ miesto.

Ukrainoje žuvo fronte mediku tarnavęs Škotijos pilietis, pranešė jo šeima. Jordanas Maclachlanas (26) iš Ardnamerchano Škotijos aukštumose penktadienį žuvo, eidamas mediko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, naujienų agentūrai BBC nurodė jo artimieji. „Jordanas visada manė, kad daro kažką reikšmingo ir mes visi labai didžiuojamės, kad jis padėjo kitiems“, – rašoma jų pranešime.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma BBC apžvalgoje.  Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekia. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Rusija karui Ukrainoje užverbavo apie 140 000–180 000 kalinių. Tokį vertinimą pateikė ukrainiečių užsienio žvalgyba, kuria remiasi laikraštis „The Kyjiv Independent“. Žvalgybos teigimu, 2024 m Rusijos kalėjimuose buvo apie 300 000–350 000 kalinių. Tai yra perpus mažiau nei 2014-aisiais. „To priežastis yra karas tarp Rusijos ir Ukrainos“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje. Rusija jau seniai verbuoja kalinius karui Ukrainoje.

Šeštadienio naktį nežinomi dronai atakavo Rusijos didžiausią Ust Lugos uostą, kuris yra Leningrado srityje, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Andrijus Kovalenko, Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos gynybos tarybos vadovas. Anot jo, Ust Lugos uostas atlieka svarbų vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą ir apskritai geopolitinių įtampų kontekste. „Pirma, tai logistikos centras apeinant sankcijas.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU) ketvirtadienį pranešė, kad, lapkričio mėnesio duomenimis, Rusija užverbavo 140–180 tūkst. savo kalinių dalyvauti plataus masto invazijoje į Ukrainą. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, ji nuolat verbuoja kalinius dalyvauti kare. Iš pradžių juos globojo privati karinė bendrovė „Wagner“, o vėliau jie tapo tiesiogiai pavaldūs Rusijos gynybos ministerijai.

Pokrovsko kryptis yra pagrindinių priešo pajėgų koncentracijos Ukrainoje taškas ir pagrindinė ukrainiečių gynybos linija. Tai per televiziją pareiškė Hortycios operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės atstovas spaudai Viktoras Tregubovas. „Vakar mūsų gynėjai sustabdė 38 priešo atakas Pokrovsko sektoriuje. Pokrovsko sektorius išlieka vienas intensyviausių pastarosiomis savaitėmis. Tai pagrindinių priešo pastangų koncentracijos taškas, taip pat pagrindinė Ukrainos pajėgų gynybos linija.

Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jūriniu dronu numuša rusų sraigtasparnį. Šis istorinis smūgis užfiksuotas antradienį, Naujųjų išvakarėse. Ukrainiečiai antradienį pirmą kartą jūriniu dronu „Magura V5“ sunaikino oro taikinį – numušė Rusijos sraigtasparnį Mi-8, rašo UNIAN. Tai patvirtino Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas. Anot jo, atlikta operacija yra istorinė.

Ateinantys metai, 2025-ieji, Ukrainai bus geresni nei  2024-ieji, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN. Spaudos konferencijoje antradienį jis prisiminė savo prognozes 2024-iesiems. Tuomet jis prognozavo, kad 2024 m. Ukrainai bus labai sunkūs. „Kalbant apie 2025 metus, čia aš turiu daug daugiau optimizmo. 2025-ieji tikrai bus geresni nei šie.

Ukrainoje buvo sužeistas lietuvių visuomenininkas Valdas Bartkevičius, ne kartą gabenęs paramą į Ukrainą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jo bendražygė aktyvistė Vilma Fiokla Kiure. „Valdas Bartkevičius pakeliui į Dnipro ligoninę. Jo rankose sprogo neaiškus paketas, kokius ždūnai palieka kariams ir volontiorams žaloti. Valdas sąmoningas, jo būklė stabilizuota, bet neteko kelių pirštų. Štai toks yra tas karas ir rizikingos volontiorų misijos.

Ukrainiečiai sureagavo į rusų propagandinį vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip numušamas neva NATO pasiųstas Kalėdų senelis. Rusų vaizdo įraše rodoma, kad virš Rusijos numušamas Kalėdų senelis vietoje dovanų pasikrovęs NATO raketų. „Mums nereikia nieko svetimo mūsų danguje“, – vaizdo įraše sako rusų Kalėdų senelis. Ukrainiečiai sureagavo į šį vaizdo įrašą ir sukūrė kitokią versiją. Ukrainiečių vaizdo filmuke rodoma, kaip Kalėdų senelis su dovanų maišu klampoja per mišką.

NATO šaltiniai suomių leidiniui „Iltalente“ atskleidė, kad Rusija praktikavosi puolimą prieš Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. Anot leidinio, situacijos rimtumą liudija Suomijos vyriausybės parengtas gynybos memorandumas. Anot šalies vadovybės, karas Ukrainoje parodė, kad Rusija pasirengusi smarkiai rizikuoti, nepaisydama nuostolių. NATO šaltiniai leidiniui teigė, kad Rusija treniruojasi pulti Suomiją ir kitas NATO rytiniame flange esančias šalis.

Ukraina galimai smogė Rusijos teritorijai HIMARS raketomis. Kursko srities gyventojai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užsimenama apie „daug žmonių degančiame bunkeryje“. Svarbiausios dienos naujienos: 21:27 | Sprogimai Rusijos Kursko srityje: vietos gyventojai kalba apie degantį bunkerį Gruodžio 30-osios vakarą Kursko srityje (Rusija) griaudėjo sprogimai. Anot Rusijos valdžios atstovų, į regioną buvo paleistos 5 HIMARS raketos, o visos jos buvo numuštos.

Net po penkerių metų Rusija nepasieks tokio potencialo, kad galėtų kovoti su NATO šalimis. Tokį įsitikinimą išreiškė buvęs Ukrainos kariuomenės generolas ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas (2005–2010 m.) Mykola Malomužas, kalbėdamas „Kyiv24“ kanalui. Jis taip pat komentavo teiginius, kad Rusija galėtų užpulti NATO šalis jau artimiausiais metais. Pasak M. Malomužo, šiuo metu Rusija taiko įvairias taktikas, įskaitant provokacijas prieš Aljansą, praneša UNIAN.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas prognozuoja, kad po 2025 metų Rusijai taps itin sudėtinga tęsti karą Ukrainoje dėl ekonominių sunkumų. Kalbėdamas apie galimus JAV veiksmus, jis atsargiai vertino naujosios prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūrį į šalies agresorės veiksmus.

Per dronų ataką Ukrainos Časiv Jaro mieste yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai pranešė Donecko srities prokuratūra. Pateiktais duomenimis, du 60 ir 64 metų amžiaus vyrai žuvo, kai rusų pajėgos ketvirtadienį bepiločiu atakavo gyvenamąjį namą. Dar du namo gyventojai buvo sužeisti.

Šiaurės Korėja gali padidinti karinę pagalbą Rusijai, įspėja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Yra rizika, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusijos kariuomenę gali būti atsiųsta papildomų karių ir karinės įrangos, ir mes į tai turėsime apčiuopiamų atsakymų“, – šiandien vykusiame Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo posėdyje kalbėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, Kursko srityje žuvusių ir sužeistų šiaurės korėjiečių skaičius viršija 3 tūkst. karių.

Rusijos kariai, oficialiais Kyjivo duomenimis, vėl nužudė kelis Ukrainos karo belaisvius. Vaizdo įraše matyti, kaip rusai sušaudo penkis į nelaisvę patekusius ukrainiečius, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytras Lubinecas. „Rusijos karo nusikaltėliai, šaudantys Ukrainos karo belaisvius, turi stoti prieš tarptautinį tribunolą ir sulaukti griežčiausios įstatymo numatytos bausmės“, – reikalavo jis. Karo belaisvių žudymas laikomas karo nusikaltimu.

Chersono srities karinė administracija parodė rusų valdomosios aviacinės bombos smūgio onkologijos dispanseriui padarinius: žmonės nenukentėjo, tačiau pastatas smarkiai apgadintas. „Telegram“ kanale skelbiamos apgriautos medicinos įstaigos nuotraukos, praneša „Ukrinform“. „Taip dabar atrodo Chersono onkologijos dispanseris.

JAV prezidento Joe Bideno strategija atėmė iš Ukrainos galimybę laimėti, sako sąjungininkai, rašo „Bloomberg“. Kaip pastebi leidinys, likus vos mėnesiui iki J. Bideno darbo pabaigos, jo administracija sutelkė dėmesį į tai, kaip panaudoti visus likusius išteklius Ukrainai padėti. Ukrainos ir kelių sąjungininkų pareigūnai sako, kad tai per mažai ir per vėlu.