Anot šalies vadovybės, karas Ukrainoje parodė, kad Rusija pasirengusi smarkiai rizikuoti, nepaisydama nuostolių.
NATO šaltiniai leidiniui teigė, kad Rusija treniruojasi pulti Suomiją ir kitas NATO rytiniame flange esančias šalis.
„Iltalente“: Rusija parodė, kad yra pasirengusi naudoti daug karinių išteklių ir prieš daugelį taikinių
Praėjusių metų kovą NATO gynybos aljansas repetavo 20 000 karių dislokavimą šiaurės Norvegijoje ir Suomijos Laplandijoje. Pratyboms „Nordic Response“ vadovavo JAV viceadmirolas Douglas Perry , NATO šiaurinės vadavietės Norfolke vadas. Vadas įvardijo rusus kaip tiesioginę grėsmę.
2024 m. pradžioje nuskambėjo keli aukšto lygio perspėjimai.
„Praėjusių metų sausį Sėlene ėmiau interviu iš Švedijos gynybos pajėgų vado Micaelio Bydeno.
Generolas man sakė, kad Švedijos gynybos pajėgos ir vyriausybė mano, jog yra tikimybė, kad artimiausiais metais Rusija užpuls Baltijos jūros regiono šalis. <...>
M. Bydenas buvo visiškai rimtas ir savo atsakymą grindė žvalgybos duomenimis. Ta pačia žvalgybine informacija neabejotinai rėmėsi ir NATO vado Perry pareiškimas.
Šie pareiškimai jau nebuvo susiję su tuo, kad generolai norėjo paraginti politikus didinti išlaidas gynybai – jais buvo siekiama pasakyti žmonėms, kad tiek suomiai, tiek švedai, tiek norvegai ir estai turėtų psichologiškai pasiruošti karo galimybei.
O kadangi agresorė būtų Rusija, karas reikštų raketų atakas prieš civilius gyventojus“, – rašoma tekste.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad „į Europą sugrįžo plataus masto, ilgalaikis ir didelio intensyvumo karas“, o Rusija Ukrainoje parodė, kad siekdama savo tikslų yra pasirengusi naudoti daug karinių išteklių ir prieš daugelį taikinių.
Rusijos planai prieš Suomiją, Baltijos šalis ir Norvegiją
NATO šaltiniai leidiniui taip pat papasakojo, kokius išpuolius Rusija vykdo prieš Suomiją, Baltijos valstybes ir Norvegiją.
„Tai būtų kelių skirtingų Rusijos karinių dalinių puolimas vienu metu. Šiaurėje 14-asis armijos korpusas pultų Norvegijos pakrantę iš Murmansko krypties jūra, sausuma ir oru.
Į Suomijos Laplandiją rusai siųstų savo desanto pajėgas. Į Suomiją taip pat įsiveržtų Rusijos raketinės pajėgos, dislokuotos Kolos pusiasalyje.
Puolime dalyvautų dešimtys tūkstančių rusų karių. Pavyzdžiui, Laplandijoje rusai bandytų greitai užimti Ivalo oro uostą.
Rusija bandytų sukurti buferinę zoną šiaurinėje Laplandijos dalyje ir Norvegijos Finmarko regione, todėl kovos veiksmai persikeltų į NATO teritoriją. Kartu rusai surištų sąjungininkų karius.
Toliau į pietus Rusijos raketinės pajėgos būtų nukreiptos į pietinę Suomijos pakrantę ir pietryčių Suomiją. Už puolimą būtų atsakingas Rusijos 44-asis armijos korpusas.
Tikslas nebūtinai būtų prasiveržimas į Suomijos gilumą, bet šiaurinės Suomijos įlankos pakrantės ir pietryčių Suomijos užėmimas. Taip rusai surištų pagrindines Suomijos gynybos pajėgas ir apsunkintų Estijos gynybos palaikymą iš Suomijos pusės“, – rašoma tekste.
Anot šaltinių, Rusija siektų 1743 m. Turku sutarties sienų. Tokiu atveju Rusijos invazinės pajėgos bandytų pasiekti Kemijokio upę. Toliau į šiaurę invazijos tikslas būtų Puumalansalmi.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusija norėtų sau buferinės zonos.
„Rusijos saugumo mąstymas atspindi jos siekį siekti strateginio gylio ir norą sukurti vieną buferinę zoną Europoje nuo Arkties iki Baltijos ir Juodosios jūrų per Viduržemio jūrą.
NATO šaltinių pateikti konkretūs grėsmių vertinimai padeda suprasti, kodėl Suomijos paskelbtos ataskaitos išvados yra tokios rimtos.
Remiantis NATO grėsmių vertinimu, Rusijos raketų atakos būtų nukreiptos ir į Helsinkį.
Pagrindinė Rusijos puolimo kryptis būtų Baltijos šalys“, – teigiama tekste.
Pavojus kiltų Estijai, Latvijai ir Lietuvai, taip pat pietryčių Suomijai
Gruodžio 19 d. savo metinėje propagandinėje kalboje Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi „pakankamai pajėgų ir priemonių susigrąžinti visas savo istorines teritorijas“.
Anksčiau V. Putinas savo Rusijos idealą yra apibūdinęs kaip XVII a. Rusijos imperiją. Šaltinių teigimu, V. Putino žodžius reikėtų suprasti pažodžiui.
„Pavojus kiltų Estijai, Latvijai ir Lietuvai, taip pat pietryčių Suomijai.
Pasak NATO šaltinių, Rusijos 6-oji armija bandytų surengti masinį šarvuočių, artilerijos ir raketų puolimą, kad įsiveržtų į Estiją ir Latviją. Puolimo tikslas būtų užimti sostines Taliną ir Rygą.
Lietuvoje rusai pultų per Baltarusiją. Būtų siekiama sukurti sausumos jungtį tarp Rusijos Kaliningrado ir Baltarusijos, vadinamąjį Suvalkų koridorių. Sėkmės atveju Baltijos šalyse kovojančioms NATO pajėgoms grėstų pavojus, kad jos bus geografiškai prispaustos.
Rusija bandytų apsunkinti jų padėtį puldama pietinę Suomijos pakrantę.
Kaliningrade dislokuotos raketinės pajėgos ir Rusijos Baltijos laivynas pultų Gotlando salą, kad apsunkintų Baltijos šalyse kovojančių NATO sausumos pajėgų aprūpinimą iš Švedijos“, – rašoma straipsnyje.
2017 m. per pratybas „Zapad“ Rusija treniravosi pulti Norvegiją, Suomiją ir Baltijos šalis. Rusai neatsisakė invazijos plano, bet nori jį įgyvendinti po karo Ukrainoje. Leidinio šaltinių duomenimis, planas tebegalioja ir rusai neatsisakė noro jį įgyvendinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šitie migrantai sunaikino Vilniaus eismą. Priekabiauna prie moterų ir dukrų.
Karo atveju jie bus peilis į nugarą. Žudys Lietuvius, užiminės trateginius objektus, tieks priešui koordinates apie mūsų kariuomenės buvimo vietą.
