Rusija

Atsižvelgiant į radikaliai priešingas Kyjivo ir Maskvos nuomones, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vargu ar sugebės greitai sustabdyti karą. Ir bet koks pokario pasaulio formatas turi būti garantuotas ginklo jėga, analizėje rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“, cituoja UNIAN. Publikacijos autorių teigimu, dabar ir Kyjivas, ir Maskva bando įgyti naujojo Amerikos prezidento palankumą.

Su Rusijos partizanais siejamas „Telegram“ kanalas „Skrepač“ pasidialino iškalbinga nuotrauka, kurioje – liepsnose po atakos paskendusi Riaznės naftos perdirbimo gamykla, o priešais liepsnas puikuojasi politinė reklama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidu.  Ypač iškalbingą šią nuotrauką daro ir užrašas ant plakato su V. Putinu – „stabilumas“.  Visa Rusija vienoje nuotraukoje „Visa [Rusijos] situacija vienoje nuotraukoje. Geriau apibūdinti negalėtum.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje. „Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Vienas aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva priešinsis bet kokiems NATO veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti dominavimą Baltijos jūroje. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško Rusijos televizijos kanalui „Rossija 24“ penktadienį sakė, kad Vakarų karinio aljanso sprendimas stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje yra dar vienas NATO „noro paversti Baltijos jūrą NATO ežeru“ įrodymas.

Maskvoje vyras taburete sumušė savo žmoną dėl tariamai neskaniai jos pagamintų kotletų, rašoma „Baza“. Praėjusiais metais pora atšoko briliantines vestuves – 60 metų kartu. „Baza“ skelbiama, kad Maskvoje gyvenantys Galina ir Anatolijus sausio 21-osios vakarą ruošėsi vakarieniauti.

Penktadienį Kremlius pareiškė norintis „kuo greičiau“ atnaujinti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl branduolinio nusiginklavimo.  Dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių derybos priėjo aklavietę, kai tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje santykiai smarkiai pablogėjo ir Maskva 2023 m. pasitraukė iš paskutinės dar likusios ginklų kontrolės sutarties su Vašingtonu.

Buvęs Rusijos jaunimo reikalų ministras, judėjimų „Iduščije vmeste“ (liet. „Einantys kartu“) ir „Našy“ („Mūsiškiai“) įkūrėjas Vasilijus Jakemenko davė retą interviu.

45 metų rusas turistinės iškylos Surino salose (Tailandas) metu išmetė savo 13-metį sūnų už laivo borto. Kapitonas nedelsdamas sustojo ir kartu su kitais keleiviais iškėlė paauglį į laivą, tačiau šis jau buvo mirtinai sužeistas, rašoma „Thairath“. Turistinei valčiai artėjant prie kranto, 45 metų rusas Artemas Bugorskis griebė sūnų Lukasą už kojų ir įmetė jį į vandenį, o paskui pats šoko į vandenį. Skelbiama, kad berniukas patyrė galvos sužalojimus nuo laivo sraigto.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti bandymus pratęsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, atkreipdamas dėmesį į norą atnaujinti dujų tranzitą per Ukrainą į Vidurio Europą. Ukraina nepratęsė dujų tranzito susitarimo su Rusija ir jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį.

Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka prieš pat šį savaitgalį vyksiančius prezidento rinkimus suteikė malonę dar 15 kalinių, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Valstybinė naujienų agentūra „BelTa“ pranešė, kad tarp paleistų kalinių yra aštuoni, atliekantys bausmę už ekstremizmą. Paprastai ekstremistais vadinami nuo 1994 m. Baltarusiją valdančio A. Lukašenkos politiniai oponentai.  Paleistųjų pavardės nebuvo atskleistos.

 Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas ir Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne laiške, išsiųstame už transportą atsakingam eurokomisarui Apostolui Dzidzikostui, pabrėžė, kad abiem šalims reikia didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos kovojant su šešėliniu Rusijos laivynu. Ministrai teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir aplinkai, ypač Baltijos jūros regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė norįs kuo greičiau susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai pranešė „Reuters“. Kalbėdamas per vaizdo ryšį Pasaulio ekonomikos forume Davose, D. Trumpas pabrėžė esąs pasirengęs kalbėtis su V. Putinu: „Tikrai norėčiau greitai susitikti su prezidentu V. Putinu, kad tas karas baigtųsi. Ir tai ne dėl ekonomikos ar dar ko nors. Tai dėl milijonų žmonių gyvybių praradimo... Tai skerdynės.

Buvusi olimpinė čempionė ir numanoma Vladimiro Putino meilužė bei vaikų motina Alina Kabajeva nuo 17 metų dirba kariniame dalinyje Nr. 16660, kuriame registruoti Rusijos prezidento apsaugos darbuotojai, skelbiama „Možem objesnit“. Informaciją pavyko sužinoti remiantis Rusijos pensijų fondo pažyma, kurioje pateikiama informacija apie A. Kabajevos pajamas.

Per rusų oro atakas netoli Ukrainos sostinės žuvo du ir buvo sužeisti dar mažiausiai du žmonės, penktadienį pranešė vienas Kyjivo valdžios atstovas. „Deja, per priešų dronų antskrydį Kyjivo regione žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ pranešė laikinasis Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas. Jis pridūrė, kad gyvenamajame name kilus gaisrui buvo sužeisti dar mažiausiai du asmenys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad tam tikra Rusijos sąjungininkė šali turi atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Jis taip pat užsiminė, kad 2020 metais Vladimiras Putinas „norėjo denuklearizacijos“. „Jis man paskambino“, – teigė D. Trumpas, kalbėdamas apie Kinijos lyderį Xi Jinpingą, ir pridūrė, kad santykiai tarp jų gerėja. „Turime tik užtikrinti, kad jie būtų sąžiningi“, – pridūrė JAV prezidentas.

Karaliaus Danylo 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovotojai sužlugdė Rusijos kariuomenės mėginimą įsiveržti į Donecko srities Časiv Jaro miestą. Atitinkamą vaizdo įrašą brigada paskelbė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, Rusijos oro desanto kariuomenės daliniai mėgino surengti masinį šturmą, naudodami šešias desanto kovos mašinas. Paruoštos gynybos linijos ir darnūs veiksmai leido Ukrainos gynėjams sunaikinti keturias priešo šarvuotąsias mašinas.

Dabartinės dujų kainos Rusijoje nepadengia „Gazprom“ išteklių poreikių. Tai ketvirtadienį Dūmos ekspertų tarybos posėdyje pareiškė Strateginių blokų departamento vadovas Aleksejus Sacharovas, praneša opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Pasak jo, dujų kaina Rusijos vartotojams turėtų būti padidinta iki tokio lygio, kuris leistų „Gazprom“ vykdyti regionų dujofikavimą ir investicinius projektus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, pareiškė, kad mažesnės naftos kainos galėtų nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje. Jis pareiškė, kad prašys Saudo Arabijos ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sumažinti naftos kainą, ir pridūrė: „Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas nedelsiant baigtųsi.“ „Šiuo metu kaina yra pakankamai didelė, todėl šis karas tęsis“, – teigė jis.

Ukrainai reikia ne tik gintis, bet ir pulti, mokytis gelbėti karių gyvybes – apie operaciją Rusijos Kursko srityje prakalbo šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Pirma, neturėtume nuvertinti priešo. Antra, turime išmokti kovoti, išmokti laimėti, išmokti daryti išvadas, galbūt iš savo klaidų. Ir, žinoma, turime įgyti ir nugalėti technologijų srityje. Tai yra, turėti techninį pranašumą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nuotoliniu būdu dalyvaudamas Strateginių iniciatyvų agentūros stebėtojų tarybos posėdyje paskelbė, kad „netrukus turės atsitraukti dėl labai svarbaus skambučio“. Keliomis valandomis anksčiau jo atstovas Dmitrijus Peskovas žiniasklaidai aiškino, kad V. Putinas „turės šiandien labai svarbų skambutį, bet ne iš ten, kur jūs tikitės“, matyt, turėdamas omenyje JAV Baltuosius rūmus.

Šveicarijos Davoso mieste viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turėtų priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną maldauti taikos susitarimo. Ketvirtadienį A. Duda dalyvavo vadinamuosiuose Ukrainos pusryčiuose, surengtuose Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) 55-ojo metinio susitikimo metu.

Vieno rusų kario našlė aptiko neišsiųstas žinutes jo telefone, kur buvo pasakojama apie kankinimus elektra ir vadovybės abejingumą: „palaidotas buvo likus 4 dienoms iki realios mirties, kai prašė jį evakuoti“. „Astra“ paviešinta vieno rusų kario iš 123-iosios „Luhansko liaudies respublikos“ brigados, kurioje rusų kariai yra savų kankinami ir žudomi, dingsta be žinios. Vieno iš tokių karių žmona tikina, kad jį mirusiu oficialiai paskelbė likus 4 dienoms iki mirties.

Vladimiras Putinas mano, kad pagrindiniai karo Ukrainoje tikslai jau pasiekti, „Reuters“ cituojamas Kremliaus poziciją žinantis šaltinis. Pasak jo, vienas iš šių tikslų – įgyti „sausumos tilto“ į Krymą kontrolę. Dabar Rusijos vadovą vis labiau neramina Rusijos ekonomikos padėtis, teigė keli naujienų agentūros šaltiniai.

Rusijos pasiuntinio Jungtinėse Tautose pavaduotojas atsakė į Donaldo Trumpo ekonominius grasinimus Maskvai.  Kaip jau pranešėme, JAV prezidentas šiandien pareiškė, kad įves muitus ir sankcijas Rusijai, jei susitarimas dėl Ukrainos taikos darybų nebus pasiektas greitai. Dabar Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Kremliui, prieš imantis tolesnių veiksmų, reikėtų sužinoti, ką, D. Trumpo nuomone, sudaro susitarimas.  „Tai ne tik karo pabaigos klausimas.

Praėjusių metų vasarį Rusijos kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno advokatė naujienų agentūrai AFP sakė apgailestaujanti, kad nerado tinkamų žodžių įtikinti jį negrįžti į Maskvą 2021-aisiais. 16 metų A. Navalną gynusi Olga Michailova sakė, kad jo grįžimas į Rusiją sukėlė tragišką įvykių grandinę, privedusią prie jo mirties ir, praėjusią savaitę, trijų jo teisininkų komandos narių įkalinimo dėl kaltinimų ekstremizmu.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pareigūnai Rusijos Kursko srities Tiotkino gyvenvietės rajone sunaikino svarbią palydovinę įrangą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Facebook“ paskyroje pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba. Sausio 17-ąją Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kariai Tiotkino gyvenvietės rajone aptiko priešo poziciją su svarbia palydovine įranga.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey‘is trečiadienį parlamentui pareiškė, kad Karališkasis laivynas stebi „Rusijos šnipinėjimo laivą“, kuris praplaukė per JK vandenis, ir kartu įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną: „Mes žinome, ką jūs darote“. Anot J. Healey‘io, minimas „Jantar“ laivas buvo pasitelktas „žvalgybos duomenims rinkti ir JK kritinei povandeninei infrastruktūrai kartografuoti“. „Taip pat norėčiau, kad prezidentas V. Putinas išgirstų šią žinutę...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad bet kokiam taikos susitarimui, dėl kurio bus susitarta su Rusija, prižiūrėti reikėtų bent 200 tūkst. Europos taikdarių. JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus pakurstė kalbas apie tam tikrą kovų sustabdymo galimybę, mat jis pažadėjo greitai užbaigti karą – nors niekada nepaaiškino, kaip tai padarys.

Naujasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad valdant Donaldui Trumpui „oficiali JAV politika“ bus užbaigti karą Ukrainoje.  Interviu „CBS Mornings“ M. Rubio pareiškė, kad šį karą pradėjo Rusija, bet dabar tai – įstrigęs, užsitęsęs ir kruvinas konfliktas, „nepaprastai destruktyvus“, o Ukraina moka didžiausią kainą, kai naikinama jos energetikos infrastruktūra, žūva žmonės, milijonai ukrainiečių priversti gyventi užsienyje.

Naujoji Sirijos valdžia nutraukė dar daugiau nei 40 metų turėjusią galioti Tartuso uosto panaudos sutartį su Rusijos bendrove „Stroitransgaz“, rašoma „Novaja Gazeta“. „Susitarimas dėl investicijų Tartuso uoste iš Rusijos bendrovės buvo anuliuotas. Visos uosto veiklos pajamos bus naudojamos Sirijos valstybės interesams tenkinti“, – cituojamas vietos leidinyje „al Watan“ kalbėjęs Tartuso provincijos muitinės vadovas Riyadas Judy.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi galingų svertų priversti Rusijos autoritarinį lyderį Vladimirą Putiną greitai nutraukti prieš Ukrainą pradėtą karą.  Tokią nuomonę leidinyje „Time“ išsakė Jeilio universiteto Vadovų lyderystės instituto prezidentas Jeffrey Sonnenfeldas. „Putinas griauna Rusiją“ „Manau, kad Rusija turės rimtų problemų. Manau, kad Putinas griauna Rusiją“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją Ovaliajame kabinete pirmąją savo darbo dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, suabejojo savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo įsipareigojimu užtikrinti NATO ir Europos šalių saugumą.  „Ar prezidentas Trumpas apskritai pastebės Europą? Ar jis mato, kad NATO yra reikalinga? Ar jis gerbs ES (Europos Sąjungos) institucijas?“, – klausė V. Zelenskis savo kalboje, raginančioje Europą tapti labiau savarankiškesne.

Aukščiausiosios Rados „Liaudies tarno“ frakcijos vadovas Davidas Arachamija pareiškė, kad Ukrainos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos derybos gali įvykti vasario mėnesį. Parlamentaras tai pareiškė per televiziją, praneša „Ukrinform“. „Vasario pradžioje Vašingtone bus surengta „Ukrainos savaitė“. Manau, kad ten iš tikrųjų ir vyks pagrindiniai procesai ir derybos su naująja D. Trumpo komanda. Todėl laukiame“, – sakė D. Arachamija.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pakomentavo vakarykštę JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją. Apie tai jis kalbėjo baltarusių propagandos agentūrai „Belta“, rašo UNIAN. „Tiesą sakant, manęs nedomino Joe Bidenas – ankstesnis prezidentas. Bet žiūrėjau į jį, jis kažkodėl atrodė padoriau nei pats D. Trumpas“, – pastebėjo A. Lukašenka.

Baltarusijos Gardino srityje, Gožos karinio poligono pakraštyje buvo pastebėti įtvirtinimai ir tranšėjos. Jie yra už 6 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos ir Pervalkos-Raigorodo pasienio kontrolės punkto. Tai pranešė Baltarusijos „Laisvės radijo“ tarnyba, remdamasi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis. Pažymima, kad 340 metrų ilgio ir 5-7 metrų pločio griovys rytinėje kelio į Pervalkos pasienio kontrolės punktą pusėje atsirado 2024 m. lapkričio pabaigoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Donaldui Trumpui diena anksčiau sugrįžus į Baltuosius rūmus. V. Putino ir Xi Jinpingo, kurie palaiko stiprius asmeninius santykius, pokalbis akcentavo glaudžius Rusijos ir Kinijos ryšius, dar labiau sutvirtėjusius po to, kai Kremliaus šeimininkas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Rusijos režimo lyderis pirmadienį Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos su JAV, tačiau su sąlyga, kad Ukraina pasiduos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Sausio 20 d. V. Putinas sušaukė Saugumo Tarybos posėdį, kuriame kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kalbėjo apie Rusijos pasirengimą taikos deryboms su naująja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nesibaigs nei rytoj, nei poryt, nors Donaldas Trumpas, ką tik sugrįžęs į Baltuosius rūmus, ir yra žadėjęs greitai užbaigti šį konfliktą. „Neapgaudinėkime savęs“, – sakė E. Macronas savo kreipimesi į Prancūzijos ginkluotąsias pajėgas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje su Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija ir tikisi, kad bet koks susitarimas užtikrins „ilgalaikę taiką“. „Mes taip pat esame atviri dialogui su naująja JAV administracija dėl Ukrainos konflikto“, – sakė V. Putinas per televiziją, sveikindamas D. Trumpą artėjančios inauguracijos proga.

Ukrainoje sulaikyti trys aukšto rango kariuomenės pareigūnai dėl įtariamo „neveikimo“, leidusio Rusijos pajėgoms pernai užgrobti dalį rytinės Charkivo srities, pirmadienį pranešė prokurorai.  „Generalinei prokuratūrai procedūriškai prižiūrint, buvo sulaikyti trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareigūnai“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame Generalinės prokuratūros pranešime ir priduriama, kad du iš sulaikytųjų yra generolai.

„Siversko“ operatyvinės-taktinės kariuomenės grupuotės atsakomybės zonoje fiksuojami Rusijos bepiločių orlaivių maršrutų ir techninių charakteristikų pokyčiai. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė grupuotės atstovas spaudai Vadymas Mysnykas. „Keičiasi ir naudojamų bepiločių orlaivių techninės charakteristikos, priešas juos (dronus) nuolat tobulina“, – sakė jis.

Maskva kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų užimtoje Kursko srities dalyje nužudžius mažiausiai septynis civilius. Negyvi žmonės rasti gyvenamojo namo rūsyje Ruskoje Porečnojės kaime Sudžos rajone, Maskvoje pranešė centrinis tyrimų komitetas. Jo atstovė Svetlana Petrenko kalbėjo apie „teroro aktą prieš taikius gyventojus“. Atsakingi Ukrainos kariuomenės asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

Į Rusiją plūsta alus iš Europos Sąjungos pramonės milžinų. Pranešama, jog šiuo metu tik danai nustojo remti Vladimiro Putino karinį fondą. Daugiausiai alaus agresorei tiekia Vokietija ir Čekija, jas vejasi Kinija, tačiau Rusijoje netrūksta tiek lenkiško, tiek lietuviško alaus. Pagal Rusijos agentūros RIA Novosti skaičiavimus, Kinija padidino alaus tiekimą Rusijai ir per dešimt praėjusių metų mėnesių didžiausių tiekėjų reitinge pakilo iš šeštos į trečiąją vietą.

Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Pasak D. Trumpo, Grenlandija padėtų užtikrinti saugumą Arkties regione ir neleistų dominuoti Rusijai bei Kinijai.

„Telegram“ įkūrėjas P. Durovas Prancūzijos, kur yra apkaltintas tuo, kad nesiėmė veiksmų prieš programėlę naudojančius nusikaltėlius, tyrimą atliekantiems magistratams sakė suprantantis visų įtarimų rimtumą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė su byla susipažinęs šaltinis. Rusijos, Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pilietybes turintis P. Durovas, kuris buvo sulaikytas rugpjūtį, gruodį sakė, kad asmeniškai pasibjaurėjo įtariama nusikalstama veikla jo platformoje, sakė šaltinis.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį paleido 23 politinius kalinius, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai dar vieni malonės suteikimo atvejai prieš kitą savaitę įvyksiančius prezidento rinkimus. Nuo 1994-ųjų valdantis A. Lukašenka per kito savaitgalio rinkimus, kuriuos jo kritikai, Vakarai ir nepriklausomos teisių gynimo grupės vadina tik šou, turi pratęsti savo valdymą.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį paragino Rusiją ir Ukrainą siekti „politinio susitarimo“, kuriuo būtų užbaigtas karas.  Iranas yra Maskvos sąjungininkas.  M. Pezeshkianas tokį pareiškimą padarė Kremliuje, stovėdamas greta Rusijos vadovo Vladimiro Putino.  „Įsitraukimas į kovą ir karą nėra problemos sprendimas“, – teigė M. Pezeshkianas, kurio komentarai buvo verčiami į rusų kalbą.

Šiandien Rusijoje turėjo įvykti dar vienas posėdis Konstantino Kotovo, kaltinamo „ekstremistinio“ Aleksejaus Navalno „Kovos su korpucija fondo“ (FBK) finansavimu šešiais pervedimais po 500 rublių (4,7 euro), byloje. Iki paskutinės akimirkos manyta, kad kaltinamajam skirtas namų areštas ir jis ramiai laukia teismo namuose, tačiau žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad aktyvistas jau kelias dienas yra Lietuvoje. „Supratau, kad žaisti kažkokią ruletę su teismu, su tyrimu yra visiškai beprasmiška.

Rusijos Saratovo srities Engelso mieste po pakartotinio Ukrainos bepiločių orlaivių smūgio jau ketvirtą dieną dega kombinato „Kristal“ naftos bazė. Tai pranešė televizijos kanalas „Current Time“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Regiono gubernatorius Romanas Busarginas pareiškė, kad gaisro plotas „gerokai sumažėjo“. „Profilinės tarnybos ir specialistai dirba ir daro viską, kad likviduotų gaisrą“, – parašė valdininkas socialiniuose tinkluose.