Rusija

Ukrainos kariuomenė iškėlė vėliavas dviejuose rytiniuose kaimuose, esančiuose netoli Donecko srities administracinės ribos su Dnipropetrovsko sritimi, liepos 17 d. pranešė Ukrainos 20-asis korpusas, paneigdamas Rusijos teiginius apie šių teritorijų užėmimą, rašo „Kyiv Independent“. „31-osios atskirosios mechanizuotosios brigados ir 505-ojo atskirojo jūrų pėstininkų bataliono kariai iškėlė savo vėliavas Voskresenkos ir Jaltos gyvenvietėse Donecko srityje“, – rašoma 20-ojo armijos korpuso praneši...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „agresyviai sieks įgyvendinti savo ketinimus nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą“. Tokį pareiškimą išsakė JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce. Ji pabrėžė, kad D. Trumpas yra „žmogus, gebantis priimti ryžtingus sprendimus“, rašoma „Unian“. „Jis ir toliau atkakliai siekia, kad jo vizija dėl šio karo pabaigos būtų įgyvendinta“, – teigė ji ir pridūrė, kad šiuo metu D. Trumpas „pakankamai aiškiai“ vertina situaciją ir demonstruoja kantrybę.

Naktį Ukraina smogė Rusijai – sprogimai buvo girdimi Maskvoje ir Dzeržinske. Vietos gyventojai pranešė apie virš miestų skriejančius dronus, rašoma „Unian“. Dzeržinske, Žemutinio Naugarduko srityje, nugriaudėjo ne mažiau kaip 10 sprogimų. Vietos gyventojų teigimu, bepiločiai orlaiviai atakavo taikinius pramoninėje zonoje. Liudininkai pasakojo, kad apie 3:30 val.

Slovakija yra pasirengusi patvirtinti 18-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Robertas Fico.  Europos Komisijos siūlomas sankcijų paketas yra nukreiptas į Rusijos finansų ir energetikos sektorius, reaguojant į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.  R. Fico stabdė sankcijas, pareiškęs, kad nėra pasirengęs joms pritarti dėl susirūpinimo Slovakijos dujų importu.

Grasindamas piniginėmis baudomis, Rusijos parlamentas dar labiau apribojo prieigą prie interneto svetainių. Už informacijos, kurią institucijos traktuoja kaip „ekstremistinę“, paiešką ateityje grės iki 5 000 rublių (55 eurų) bauda. „Ekstremistiniais“ įvardijami visų pirma tie interneto ištekliai, kurie kritikuoja valdžios aparatą, pavyzdžiui, kalėjime mirusio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas.

Grasindamas piniginėmis baudomis, Rusijos parlamentas dar labiau apribojo prieigą prie interneto svetainių. Už informacijos, kurią institucijos traktuoja kaip „ekstremistinę“, paiešką ateityje grės iki 5 000 rublių (55 eurų) bauda. „Ekstremistiniais“ įvardijami visų pirma tie interneto ištekliai, kurie kritikuoja valdžios aparatą, pavyzdžiui, kalėjime mirusio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas reikalauja visapusiško atsako į, pasak jo, Vakarų kariaujamą karą prieš jo šalį ir neatmeta prevencinių smūgių galimybės, praneša agentūra „Reuters“. Būtina atitinkamai veikti ir atsakyti visu pajėgumu, valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotoją. „Jei būtina, turime vykdyti ir prevencinius smūgius“, – teigia jis.

Balkanų tiriamosios žurnalistikos tinklas BIRN ir Moldovos žiniasklaidos projektas CU SENS paskelbė bendrą žurnalistinį tyrimą apie su Rusija siejamas treniruočių stovyklas Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Serbijoje.

Indija yra įsitikinusi, kad galės patenkinti savo naftos poreikius iš alternatyvių šaltinių, jei Rusijos tiekimui bus taikomos antrinės sankcijos, liepos 17 d. pareiškė ministras Hardeepas Singhas Puri, rašo „Reuters“. Indija yra viena iš pagrindinių rusiškos naftos importuotojų, todėl jos reakcija į embargą Rusijos naftai gali būti viena kertinių Donaldo Trumpo sankcijų įvedimui.

Rusija ketvirtadienį pasmerkė kelias dienas trukusius Izraelio smūgius Sirijoje, teigdama, kad jie pažeidė susiskaldžiusios šalies suverenitetą.  „Šie išpuoliai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamas šalies suverenitetas ir tarptautinė teisė, nusipelno griežto pasmerkimo“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.  Izraelis Sirijoje bombardavo civilius ir vyriausybinius objektus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijos prekybos partneriams grasina įvesti iki 100 proc. dydžio muitus, jei Maskva iki rugsėjo pradžios nenutrauks savo karo Ukrainoje. Štai šalys, kurioms šis ultimatumas kelia didžiausią grėsmę, jei jis bus įgyvendintas: Kinija Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, o metiniai importo ir eksporto srautai tarp šių dviejų šalių, analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, siekia beveik 240 mlrd. JAV dolerių (207 mlrd.

Po Latvijos administracinio apygardos teismo sprendimo pripažinti neteisėtu Latvijos elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) sprendimą panaikinti Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ licenciją kanalas gali sugrįžti į Baltijos šalis, „Telegram“ platformoje pareiškė „Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dzyadko.  Jis pasveikino teismo verdiktą ir sakė, kad po dvejų su puse metų teisingumas buvo atkurtas.

 Rusijos komunistų partija ketina pateikti pasiūlymą šalies ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui – įvesti mokestį maitinimo įstaigoms, siūlančioms patiekalus iš Rusijai „priešiškų“ šalių, pranešė „Deutsche Welle“.  Partijos pirmininkas Sergejus Malinkovičius tai sakė trečiadienį paskelbtame interviu leidiniui „Abzac“. „Neteisinga propaguoti Rusijai priešiškų šalių virtuvę.

Maskvoje, Lietuviškame bulvare, įvyko masinės muštynės, kuriose dalyvavo mažiausiai 30 žmonių, trečiadienio vakarą pranešė „Telegram“ naujienų kanalas „Mash“. Anot naujienų kanalo, incidentas įvyko Maskvos Jasenevo rajone. Liudininkų teigimu, visi dalyviai buvo ginkluoti, o kai kurie jų dėvėjo kaukes. Yra sužeistų. „Mash“ duomenimis, viskas įvyko Lietuviškame bulvare, priešais vaikų polikliniką. Minia vyrų šaukė ir purškė vienas kitam pipirines dujas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko oficialaus vizito į Čeliabansko sritį. „Telegram“ kanalas „Agenstvo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti V. Putino kortežas važiuojantis Magnitogorsku.

„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus. „Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.

Latvijos teismas panaikino 2022 m. priimtą sprendimą anuliuoti į egzilį pasitraukusio Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo licenciją. Kaip praneša laikraštis „The Moscow Times“, toks žingsnis žengtas praėjus dvejiems su puse metų po to, kai šios Baltijos šalies valdžios institucijos minimą kanalą pripažino keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui.

Įgyvendinant tai, ką valdžios institucijos vadina nauja antikorupcine iniciatyva, Rusijos pietinės Rostovo srities policijos pareigūnams kompensuojamos pinigų sumos, kurios jiems pasiūlomos kaip kyšiai, antradienį pareiškė regiono policijos viršininkas, praneša leidinys „The Moscow Times“. Vidaus reikalų ministerijos Rostovo srities padalinio vadovas Aleksandras Rečickis žurnalistams sakė, kad tiems pareigūnams, kurie atsisako kyšių, dabar bus visiškai kompensuojama, o tai yra atlygis už jų sąž...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lieka pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje tol, kol Vakarai nesutiks su jo taikos sąlygomis, liepos 15 d. pranešė „Reuters“, remdamasis trimis Kremliui artimais šaltiniais. Rusija toliau laikosi savo pozicijos, nepaisydama neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytų grasinimų įvesti 100 proc. „antrinius muitus“ Maskvai, jei ši nesutiks su taikos susitarimu per 50 dienų. Pasak „Reuters“, V. Putinas nemato priežasčių pasitraukti.

Autobusas Vilnius – Minskas nuvažiavo nuo kelio Valažino apylinkėse. Skelbiama, kad vairuotojas „nukreipė dėmesį nuo vairavimo“ ir nuvažiavo nuo kelio į griovį.  Autobusu važiavo 51 keleivis. Avarijos metu vienas žmogus patyrė traumas ir buvo išvežtas į ligoninę, skelbiama „Zerkalo“.  Įvykio vietoje dirba baltarusių teisėsaugininkai. Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis – 52-ejų vairuotojo nuovargis. Ar yra nukentėjusiųjų lietuvių kol kas nėra skelbiama.

Rusijoje 2 dienas buvo ieškoma dingusio sraigtasparnio „Mi-8“ – paaiškėjo, kad jis sudužo. Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, dingęs sraigtasparnis rėžėsi į kalną pakeliui iš Ochotsko į Magadaną. Pranešama, kad lėktuve buvo 5 žmonės – manoma, kad jie visi žuvo.

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Amerikiečiui, kuris šnipinėjo Ukrainos karius, kad padėtų Maskvos karinei invazijai šioje šalyje, suteikta Rusijos pilietybė, antradienį pranešė Maskvos valdžios institucijos. Danielis Martindale‘as dvejus metus praleido Ukrainoje Rusijai pradėjus plataus masto karą, perdavinėdamas karinių objektų koordinates Rusijos slaptosioms tarnyboms, teigiama Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.

Rusijos sostinę Maskvą užklupo tropikų liūtis – automobiliai plaukia gatvėmis, nevažiuoja tramvajai, sutriko ir dalies metro veikla, skelbiama vietos informavimo priemonėse.  Nors meteorologai ir perspėjo iš anksto apie artėjantį gamtos gaivalą, daugelį liūtis Maskvoje užklupo netikėtai – dangus užtemo vos per kelias minutes.  „Važiavau taksi, tai vairuotojas faktiškai nieko nematė. Išlipus iš mašinos permirkau per 10 sekundžių“, – „Msk1“ pasakojo Maskvos gyventoja.

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.  Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Pekine surengė dvišalį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, antradienį pranešė Maskvos valstybinė žiniasklaida, vyriausiajam Rusijos diplomatui atvykus į šalį dalyvauti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Rusija susidūrė su moterų trūkumu, pareiškė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį susitikime su vyriausybės nariais demografijos klausimais.

Trys žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti, žaibui trenkus į kurortą prie upės Rusijos Tulos mieste, nutolusiame apie 120 kilometrų į pietus nuo Maskvos, pirmadienį pranešė valdžios institucijos, rašo „The Moscow Times“. Valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi regiono sveikatos pareigūnų duomenimis, pranešė, kad vyras ir moteris iš Maskvos bei vietinis paauglys mirė nuo sužalojimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje. „Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi „teisėtų interesų“ Baltijos jūroje ir yra pasiryžusi juos „tvirtai ginti“. „Natūralu, kad šiuo metu Baltijos jūros regione tvyro įtempta atmosfera dėl gana agresyvios Europos pakrantės šalių politikos. Rusija tvirtai gins savo teisėtus interesus šiame regione. Rusija yra Baltijos jūros valstybė“, – pirmadienį sakė D. Peskovas.

Rusijos provyriausybinis žiniasklaidos šaltinis „Kommersant“, remdamasis šalies aviacijos agentūros „Rosaviacija“ informacija, pranešė, kad liepos 14 d. Tolimuosiuose Rytuose dingo sraigtasparnis „Mi-8“, skridęs iš Ochotsko į Magadaną. Pranešama, kad lėktuve buvo 3 įgulos nariai ir 2 technikai. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, įgulai nepavyko numatytu laiku užmegzti ryšio. Šiuo metu vykdoma paieškos operacija.

Baltarusija savaitgalį, per ataką prieš Ukrainą, savo oro erdvėje numušė Rusijos droną, liepos 14 d. „Kyiv Independent“ pranešė Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) šaltinis. Pasak šaltinio, tuo metu virš šalies teritorijos skraidė mažiausiai trys dronai. Baltarusijos karinis sraigtasparnis „Mi-24“, vykdęs oro erdvės kontrolės misiją, aptiko ir sunaikino vieną iš jų. „Pranešama, kad numušto drono nuolaužos nukrito Gomelio regione“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak „Axios“, liepos 14 d. pranešimo, pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad per artimiausias 60 dienų ketina sustiprinti karines operacijas Rytų Ukrainoje. Pranešimas grindžiamas nenurodytais šaltiniais, susipažinusiais su šių lyderių pokalbiu, vykusiu anksčiau šį mėnesį.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino naujausiame interviu teigiama, kad „Vakarai po SSRS griūties daugelį sykių bandė pakišti Rusiją po savimi, tačiau Maskva yra pasirengusi ginti savo interesus“. „Savo interesais“ V. Putinas vadina buvusias sovietines respublikas ir kaltino Vakarus „bandžius sau atsikirpti“.  Po Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarų šalys bandė pertvarkyti Rusiją taip, kad atitiktų jų interesus, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas interviu valstybinės televizijos darbuotojui Pav...

Rusija ėmėsi aktyvių statybos darbų oro bazėse po Ukrainos surengtos operacijos „Voratinklis“. Statybos darbai vyksta Chalino kariniame aerodrome, esančiame Kursko srityje ir „Saki“ karinėje oro pajėgų bazėje, okupuotame Kryme, rašoma „Unian“. Karo tyrimo institutas (ISW) praneša, jog kai kuriose Rusijos oro bazėse po birželio 1 d. Ukrainos dronų atakų pradėtos statyti apsauginės konstrukcijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. ketina paskelbti naują planą dėl Ukrainos apginklavimo, kuris, kaip tikimasi, apims puolamąją ginkluotę, praneša „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais. „Du šaltiniai „Axios“ teigė turintys pagrindo manyti, kad planas greičiausiai apims ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą“, – rašoma leidinyje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešimus, kuriuose teigiama, kad prezidentas Vladimiras Putinas ragino savo sąjungininką Iraną pritarti „nulinio sodrinimo“ susitarimui dėl jo branduolinės programos, pavadino šmeižtu. JAV naujienų svetainė „Axios“, cituodama tris anoniminius šaltinius, susipažinusius su šiuo klausimu, šeštadienį pranešė, kad  V. Putinas paskatino Iraną sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, neleisiantį Islamo Respublikai sodrinti urano.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad tik Kremliaus vadovybės pasikeitimas gali užbaigti karą, net jei Rusijos santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atšaltų. Pasak ji, Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs arba pasitrauks iš pareigų. O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.

Jei Pekinas imtųsi veiksmų prieš Taivaną, NATO gali atsidurti dviejų frontų kare su Kinija ir Rusija – tokį perspėjimą išreiškė Aljanso generalinis sekretorius. Toks scenarijus iš esmės reikštų pasaulinį karą tarp branduolinių supervalstybių, ir vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad jis nėra toks jau nutolęs nuo realybės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį lankydamasis Šiaurės Korėjoje pagyrė savo šalies karinį aljansą su šia nuo viso pasaulio atsiskyrusia diktatūra. „Mūsų draugai korėjiečiai dar kartą patvirtino, kad vienareikšmiškai remia visus specialiosios karinės operacijos tikslus ir Rusijos vadovybės bei kariuomenės veiksmus“, – pareiškė S. Lavrovas, pavartodamas Kremliaus terminą, kuriuo prieš trejus metus buvo pavadinta invazija į Ukrainą.

Maskvos pradėto karo Ukrainoje kaina Rusijai toliau auga. Ir tai ne tik žuvusių karių ir ekonominiai nuostoliai, bet ir geopolitinės įtakos praradimas. Viena iš svarbiausių karo Ukrainoje pasekmių Rusijai tapo įtakos Pietų Kaukaze praradimas, rašo „The Economist“. Pietų Kaukazas, arba rusų terminologijoje „Užkaukazė“, yra palyginti nedidelis pagal plotą ir gyventojų skaičių, bet geopolitiškai labai svarbus regionas, kurį šiandien užima trys valstybės – Sakartvelas, Azerbaidžanas ir Armėnija.

Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados vadas pulkininkas Sergejus Iljinas buvo palaidotas, tačiau mirties priežastis neatskleista. Tai penktadienį pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Astra“. „The Kyiv Independent“ primena,.kad ši žinia pasirodė po spekuliacijų, kad S. Iliinas buvo vienas iš Rusijos kariškių, kuriuos nukovė Ukraina, kuomet liepos 2 d. sudavė smūgį 155-osios brigados vadavietei Rusijos Kursko srityje.

Kremlius penktadienį sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, pareiškusį, kad planai siųsti Europos taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą yra paruošti ir gali būti įgyvendinti, jei Maskva ir Kyjivas susitartų dėl paliaubų.

55 metų Čeliabinsko gyventojas Michailas Ryuminas buvo suimtas dėl įtarimų, kad sunkvežimiu gabeno dronus Ukrainos operacijai „Voratinklis“. Apie tai liepos 10 d. pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Mediazona“, remdamasis apeliacinio teismo sprendimu. Birželio 1 d. Ukraina surengė masinį dronų smūgį, kuris buvo operacijos „Voratinklis“ dalis. Ataka buvo nukreipta prieš keturias Rusijos bazes giliai šalies teritorijoje.