Rusija

Po ES ir NATO oro erdvėje įvykusių incidentų, susijusių su iš Rusijos atskridusiomis bepilotėmis skraidyklėmis, Ukraina yra pasirengusi perduoti savo kovinę patirtį Europos šalims. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė Kijeve surengtame susitikime su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Savo „Telegram“ kanale jis pasisakė apie D. Trumpo svarstymą siųsti „Tomahawk“ raketų į Ukrainą. „Trumpas sakė, kad jei Rusijos prezidentas neišspręs Ukrainos konflikto, tai „jam tai baigsis blogai“. Trumpas grasina jau šimtąjį kartą. Jei „verslo taikos kūrėjas“ kalba apie „Tomahawkus“, tai jo frazė yra neteisinga. Šių raketų tiekimas gali baigtis blogai visiems.

Rusijos vidaus reikalų ministerija pažadėjo „visapusišką pagalbą“ daugiau nei 800 Rusijos piliečių, kurie pagal Latvijos valdžios sprendimą turi palikti šalį iki spalio 13 dienos, pirmadienį pranešė opozicinis portalas „Meduza“. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerijos oficiali atstovė Irina Volk, Rusijos valdžios institucijos parengė „priemonių kompleksą, skirtą padėti įsikurti ir adaptuotis mūsų šalyje tiems Rusijos piliečiams, kurių atžvilgiu Baltijos valstybės nusprendė anuliuoti nuolatinio...

Rusijos valdžios institucijos stiprina savo skaitmeninę kontrolę ir diegia naujas priemones, kad galėtų kontroliuoti žmonių veiklą internete, skelbia „The Kyiv Independent“. Rusijos valdžia, aktyviai siekdama blokuoti „Telegram“ ir „WhatsApp“ skambučius, pristatė naują „nacionalinę žinučių programą“ – „Max“. Šios programos tikslas – pakeisti užsienio analogus Rusijos socialinėje erdvėje.

Rusijos pramonės milžinai vis dažniau taupo darbuotojų sąskaita – kai kurios įmonės pereina prie trumpesnės darbo savaitės, kitos siunčia darbuotojus į neapmokamas atostogas ar mažina atlyginimus. Tokia praktika jau palietė didžiausias šalies įmones, rašo „Reuters“. Didžiausios Rusijos įmonės siunčia darbuotojus į neapmokamas atostogas arba mažina etatus dėl ekonomikos sulėtėjimo, vidaus paklausos kritimo ir eksporto sumažėjimo.

Vokietija buvo įsitraukusi į didelius planus padėti apmokyti ir modernizuoti Rusijos kariuomenę prieš Maskvai 2014-aisiais aneksuojant Krymą, o kanclerė Angela Merkel darė spaudimą Vokietijos gynybos sektoriui bendradarbiauti su Maskva, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“, remdamasis Vokietijos savaitraštyje „Der Spiegel“ pasirodžiusiu tyrimu. Tarp planų buvo ir mokymo centrų įkūrimas Rusijoje pagal milijardo eurų vertės sandorį, penktadienį rašė savaitraštis.

Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Maskvoje Laurie Bristowas interviu „Novaja Gazeta Europe“ sako, kad tikroji taika tarp Rusijos ir Ukrainos įmanoma tik po Vladimiro Putino eros. Jo teigimu, Vakarai pernelyg ilgai tikėjo, kad Rusiją galima „perauklėti“ įtraukiant ją į tarptautines struktūras, o dabar turi išmokti veikti be JAV garantijų.

Per pastaruosius dvejus metus Turkijoje gyvenančių rusų skaičius sumažėjo beveik perpus – nuo 154 tūkst. 2023 m. iki maždaug 85 tūkst. 2025 m., skelbiama „The Insider“.  Turkija, kuri buvo viena iš populiariausių vietų rusams, palikusiems šalį po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, dabar patiria nuolatinį gyventojų išvykimą. Staigus sumažėjimas susijęs su tuo, kad infliacija Turkijoje siekia beveik 33 proc.

Kol Rusija grimzta į karą, ekonomiką slegia sankcijos, o biudžetą ryja dronų karas, Vladimiro Putino asmeninis vyno verslas klesti. Netoli jo prabangiųjų Gelendžiko rūmų veikianti vyno darykla „Krinica“ šiandien vertinama daugiau nei 27 mlrd. rublių (apie 270 mln. eurų) ir laikoma brangiausia Rusijoje – nors jos veikla jau atnešė milijardinius nuostolius. „Krinica“ vyno darykla, esanti netoli V. Putino Gelendžiko rūmų laikoma vertingiausia vyno gamybos įmone Rusijoje.

Vos po trijų dienų santykinės laisvės teismas Vakarų Rusijos Pskovo mieste opozicijos politikui Levui Šlosbergui vėl skyrė namų areštą. Šis sprendimas kol kas galios iki gruodžio pradžios, tinkle „Telegram“ pranešė teismo spaudos tarnyba. Taip buvo patenkintas prokuratūros prašymas.  L. Šlosbergas tik antradienį buvo paleistas iš kelis mėnesius trukusio namų arešto. Partijos „Jabloko“ vicepirmininkas Pskovo regione buvo sulaikytas birželį.

Rusija per kelis metus iš esmės pertvarkė savo kariuomenę ir karo pramonę – išmoko skaudžias pamokas iš nesėkmių Ukrainoje ir dabar ruošiasi naujiems konfliktams. Perspėjama, kad Maskva sistemingai kuria karo mašiną, kuri po karo Ukrainoje gali tapti dar pavojingesnė. Maskva išmoko pamokas iš savo nesėkmių karo Ukrainoje metu ir pritaikė strategiją bei požiūrį į karo veiksmų vykdymą, teigiama „Foreign Affairs“ paskelbtame straipsnyje.

Vakarai rengiasi naujoms „išmanioms“ sankcijoms ir naudoja įšaldytą turtą, kad silpnintų Kremliaus karinės mašinos finansavimą. Po trejų su puse metų nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai JAV inicijuotas taikos procesas sustojo, Kyjivo sąjungininkai vėl kalba apie ekonominio spaudimo Maskvai atnaujinimą. Tikslas – padaryti karą tokį brangų, kad Kremlius būtų priverstas keisti kursą, praneša CNN.

Europos Sąjungos (ES) šalys yra oficialios Kyjivo sąjungininkės kovoje su Rusija. Tuo pat metu dalis jų padidino Rusijos energijos išteklių importą, kuris Maskvai atneša milijardus eurų karui Ukrainoje tęsti, praneša „Reuters“. Ekspertai nustatė, kad per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius šios šalys importavo energijos išteklių iš Rusijos už daugiau nei 11 mlrd. eurų.

Per dvi savaites Rusijos Belgorodo srityje buvo rasta 11 sprogstamųjų aviacijos bombų, kurias netikėtai „pametė“ Rusijos kariniai lėktuvai, skelbia rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Per dvejus pastaruosius metus tokių incidentų skaičius jau perkopė 290. Atsivėrė krateris Kaip pranešama, rugsėjo 17 d. dvi bombos nukrito šalies pasienio kaimuose. Rugsėjo 21 d. ūkininkai rado kraterį lauke, o 22 d. – aviacinę bombą.

Rusijos kalėjime mirusio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja ragina toliau izoliuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kalbėdama su vokiečių žiniasklaidos priemonėmis RTL ir n–tv, ji penktadienį sveikino tai, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šiuo metu neketina tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu. „Manau, kad V. Putino izoliacija per praėjusius trejus metus buvo teisinga strategija“, – sakė J. Navalnaja.

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas atidėti planuotą jo ir arabų šalių viršūnių susitikimą Maskvoje, nes dauguma lyderių neišreiškė noro jame dalyvauti.

Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“. Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.

Kremlius apkaltino Ukrainos vadovybę nutraukus Stambulo derybų procesą dėl galimo taikos sprendimo. „Jis sustabdytas dėl Kyjivo režimo nenoro kažkaip atsakyti į mūsų pateiktus klausimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rusų propagandistui Pavelui Zarubinui. Ukraina, anot jo, neatsako į perduotą dokumento projektą. Kyjivas esą nereaguoja į pasiūlymą sudaryti tris darbo grupes.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingiausioje padėtyje per visus savo valdymo metus: ekonominis karas Rusiją alina greičiau nei kariuomenė spėja įgyti pranašumą fronte, vasaros puolimas, kurį Kremlius laikė lemiamu, žlugo, o Rusija kasdien praranda apie 800 karių, taip ir nepasistūmėdama nė per žingsnį į priekį, teigia leidinio „The Telegraph“ pasaulio ekonomikos redaktorius Ambrose‘as Evansas-Pritchardas, kurio straipsnį cituoja naujienų portalas „Unian“. „Rusai ir tol...

Lenkija fiksuoja naują Kremliaus dezinformacijos bangą – šį kartą platinami pranešimai apie esą Ukrainos rengiamą puolimą. Varšuva įspėja, kad tai dar viena Rusijos informacinė operacija, siekianti susilpninti paramą Ukrainai iš Lenkijos ir NATO šalių. Apie tai pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministerija, kuri teigia, jog šią dezinformaciją platina Rusijos pusė. „Šios informacijos sklaidos analizė rodo, kad tai suplanuota informacinė operacija.

Kremliaus ruporas, Rusijos valstybinės televizijos vedėjas Vladimiras Solovjovas Europai pagrasino branduoliniu ginklu, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“. „Reikia išnaudoti savo pranašumą!“, – laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ sakė aktyvus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino šalininkas.

Didėjant Maskvai daromam spaudimui, kuriuo siekiama priversti ją nutraukti karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gali įvesti naujas sankcijas Rusijai. Jis tokią pastabą ketvirtadienį išsakė susitikime su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Rusijoje sudužo naikintuvas MiG-31, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. Avarija įvyko Lipecko srityje. Anot Rusijos gynybos ministerijos, įgula katapultavosi, pilotų gyvybei pavojus negresia.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepavykus susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės „didina spaudimą“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. „Taip, mes didiname spaudimą“, – Ovaliajame kabinete susitikęs su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes didiname jį kartu. Mes visi jį didiname. NATO puikiai padirbėjo“, – pridūrė jis.

Net ir HAMAS parodė norą derėtis, bet tik ne Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pastebi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Zelenskis: Ukraina turi aiškius planus dėl tolimojo nuotolio smūgių Rusijai V. Zelenskis nurodė, kad ketvirtadienį su karine vadovybe išsamiai aptarė Ukrainos tolimųjų ginklų naudojimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad šalies oro gynyba pernai gruodį paleido raketas į Azerbaidžano keleivinį lėktuvą, kuris netrukus sudužo Kazachstane. Pasak jo, incidentas įvyko „per klaidą“, kai buvo fiksuoti Ukrainos dronai Rusijos oro erdvėje. Šis pareiškimas – pirmasis toks oficialus Maskvos pripažinimas, dar labiau aštrinantis santykius su Baku. Pasak V. Putino, dvi raketos sprogo vos už kelių metrų nuo lėktuvo, kuris buvo apgadintas nuo sprogimo nuolaužų.

NATO sąjungininkai svarsto galimybes imtis ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į vis dažniau pasireiškiančias Rusijos provokacijas, įskaitant karines priemones, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis nenurodytais šaltiniais. Diskusijos skamba vis garsiau, kadangi Europos šalyse padaugėjo neatpažintų dronų pastebėjimų, keliančių baimę dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo. Šios provokacijos taip pat privertė kai kurias šalis rimti sunerimti dėl Aljanso saugumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad įvykus didelio masto mobilizacijai Rusijoje, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prarastų rusų pasitikėjimą. Nnorėdamas ištaisyti padėtį, jis pradėtų didelį karą Europoje, kad galėtų parodyti kokius nors laimėjimus. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Unian“. Žurnalistas Ukrainos vadovo paklausė, ar įmanoma didelio masto mobilizacija Rusijoje. „Pamenate, kodėl jie ją sustabdė? Putinas pradėjo prarasti reitingus.

Ufoje (Rusija) vyras išmetė savo trejų metų dukrą iš ketvirto aukšto lango, vaikas sunkios būklės paguldytas į ligoninę. „Preliminariais duomenimis, šiandien apie 9 val. ryto 34 metų vyras išmetė savo trejų metų dukrą iš daugiabučio namo ketvirto aukšto lango Uljanovų gatvėje Ufoje. Mergaitė buvo pristatyta į medicinos įstaigą labai sunkios būklės“, – „Astra“ cituojamas vietos prokuratūros pareiškimas.

NATO oro erdvės patruliavimo misijos, kurios dar neseniai buvo laikomos įprastomis, dabar vis dažniau virsta pavojingu balansavimu tarp ribos ir nuolat kyla eskalavimo pavojus. F-35, F-16, „Gripen“ ir „Eurofighter Typhoon“ pilotai nuolatos dirba kovinės parengties režimu, reaguodami į provokuojančius Rusijos lėktuvų įsibrovimus į Aljanso šalių oro erdvę, rašo „Business Insider“. Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Rusijos pažeidimai NATO oro erdvėje tapo dažnesni.

Buvo užfiksuotas aplink Kaliningradą ratą sukantis JAV karinių oro pajėgų lėktuvas, skirtas rinkti žvalgybos informaciją apie priešo radarų sistemas, skelbia „Daily Mail“. Duomenys rodo, kad orlaivis RC-135U „Combat Sent“ antradienį anksti ryte pakilo iš Anglijos, skrido virš Baltijos šalių ir apsuko ratą aplink Kaliningradą. Paskui orlaivis grįžo į Jungtinę Karalystę. Amerikiečių lėktuvas išskrido iš Mildenhall, Karališkųjų oro pajėgų bazės Suffolke, 2:32 val.

2026–2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte numatyta perskirstyti lėšas iš socialinių ir regioninių programų karinio-pramoninio komplekso ir teisėsaugos institucijų naudai. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pasak žvalgybos pranešimų, Rusijos valdžia planuoja padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 20 iki 22 proc. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to padidės kainos ir našta įmonėms.

Ukraina intensyvina smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos infrastruktūrai – nuo rugpjūčio pradžios buvo jau daugiau kaip 30 tokių atakų, kuriomis siekiama mažinti Maskvos galimybes finansuoti karą prieš savo kaimynę. Rusija yra trečia pasaulyje pagal išgaunamos naftos kiekį ir antra pagal eksportuojamos neperdirbtos naftos kiekį. Pajamos iš naftos ir dujų 2024-aisiais sudarė maždaug 30 proc.

Trečiadienį Sankt Peterburge savo namuose buvo nušautas žymus rusų architektas Aleksandras Suponickis. Viską iš arti matė jo 10-metė dukra, praneša RBC, remdamasis savo šaltiniais teisėsaugos institucijose. Šaulys vėliau nusižudė. „Jis su dukra ėjo prie lifto, ten jo laukė vyras, kuris į jį ir šovė. Tada šaulys nusileido į žemiau esantį butą ir jį padegė“, – pasakojo jis.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad po rugpjūtį Aliaskoje vykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo aukšto lygio susitikimo siekis pasiekti taiką Ukrainoje iš esmės išblėso. Rugpjūčio viduryje Rusijos ir JAV prezidentai surengė derybas Aliaskoje, tačiau jiems nepavyko pasiekti susitarimo dėl jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą.

Naktį iš rugsėjo 10 d., kai Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 dronų, Lenkijos socialiniuose tinkluose užfiksuotas beprecedentė pranešimų iš Rusijos ir Baltarusijos banga, kurią užregistravo kibernetinio saugumo ir dezinformacijos prevencijos specialistai. Pranešimuose atsakomybė už tai buvo priskirta Ukrainai arba NATO, rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, kurį cituoja „Agentstvo“. Dezinformacijos cunamis Tą naktį Lenkijos interneto segmentas tiesiog sprogo, teigiama publikacijoje.

Tęsiantis konfliktams dėl prekybos ir dviem itin pavojingiems karams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pateikė stebinantį diplomatinį vertinimą: derybos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo yra sudėtingesnė užduotis, nei taikos susitarimo sudarymas Artimuosiuose Rytuose, rašo Ukrainos laikraštis „Kyiv Post“. D. Trumpas, kuris ne kartą tikino galintis pernakt užbaigti karą Ukrainoje, pakoregavo savo pradinį pasitikėjimą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pasisakė apie karą Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, apie tai V. Putinas kalbėjo pokalbyje su Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybe. V. Putinas yra įsitikinęs, kad strateginė iniciatyva fronte priklauso Rusijai ir kad 2022 m. vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku. Jis pabrėžė, kad Rusija turi pasiekti visus savo karinių operacijų tikslus.

Vladimiro Putino gimtadienio dieną viename Rusijos mieste paskelbtas gedulas. Jakutsko srityje esančiame Pokrovske nuo spalio 7 iki 9 dienos nuspręsta pagerbti kare prieš Ukrainą žuvusius Rusijos karius. Tuo metu propagandistai niršta – jų teigimu, toks sprendimas V. Putino gimtadienio dieną esą yra „politinis akibrokštas“. Jakutsko srityje, Pokrovsko mieste, nuo spalio 7 iki 9 dienos paskelbtas gedulas žuvusiems Rusijos kariams, kovojusiems kare prieš Ukrainą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis dronas naktį iš spalio 6 į 7 d. rėžėsi į veikiančio Novovoronežo AE energijos bloko aušinimo bokštą, praneša „Rosenergoatom“ savo „Telegram“ kanale. Anot BBC, kaip galima suprasti iš valstybinės korporacijos pranešimo, į aušinimo bokštą įsirėžęs dronas sprogo, „aušinimo bokšte po sprogimo liko tamsus pėdsakas“. Anot Rusijos energetikos bendrovės atstovų, „dronas buvo paveiktas radioelektroninės kovos metodais“ ir tuomet rėžėsi į pastatą.

Kremlius sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kad sprendimas perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas jau beveik priimtas. Maskva ragina palaukti konkrečių veiksmų iš Vašingtono ir perspėja, kad toks žingsnis gali dar labiau paaštrinti santykius tarp JAV ir Rusijos. Kremlius pareiškė, kad reikia palaukti konkrečių sprendimų iš Vašingtono dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai.

Praėjus trims su puse metų nuo Rusijos pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Kremlius tuo pačiu metu vykdo kitą karą pačioje Rusijoje – karą prieš interneto laisvę. Rusijos valdžia griežtina skaitmeninę kontrolę ir imasi naujų priemonių, kad kontroliuotų žmonių veiklą internete.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pareiškė, kad šalies aljansas su Rusija bus plėtojamas toliau. Jis apie tai prakalbo laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame pasveikino jį su gimimo diena ir išgyrė jo lyderystę, praneša agentūra „Reuters“. „Neabejoju, kad abiejų šalių aljanso santykiai bus nuolat plėtojami ateityje, nes mus sieja šilti draugiški santykiai ir glaudūs bičiuliški ryšiai“, – teigė Kim Jong Unas.

Dviem Vladimiro Putino ir Alinos Kabajevos sūnum buvo suteiktos slaptos pavardės ir dokumentuose jie – Ivanas ir Vladimiras Spiridonovai. Tai paskelbė žurnalistai Romanas Badaninas ir Michailas Rubinas knygoje „Caras asmeniškai“, rašo „Agentstvo“. Suteiktos slaptos pavardės, manoma, susijusios senelio – Vladimiro Spiridonovičiaus Putino – tėvavardžiu.

ES vyriausybės susitarė apriboti Rusijos diplomatų keliones bloke, reaguodamos į padažnėjusius sabotažo bandymus, kurie, žvalgybos agentūrų teigimu, dažnai vykdomi Kremliaus šnipų, veikiančių diplomatinės dangos priedanga, praneša „Financial Times“ (FT). Maskvos remiami agentai kaltinami provokacijų prieš NATO valstybes eskalavimu – nuo padegimų ir kibernetinių atakų iki infrastruktūros sabotažo ir dronų įsibrovimų – tai, ką ES saugumo tarnybos vadina koordinuota kampanija, skirta destabilizuot...

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pirmadienį kalbėjosi telefonu, skelbia „The Jerusalem Post“. Pranešama, kad jie kalbėjosi apie karą Gazoje, Irano branduolinę programą, aptarė Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl karo Gazoje pabaigos, stabilumo Sirijoje klausimą. Paskutinį kartą B. Netanyahu ir V. Putinas kalbėjosi rugpjūtį.

Rusijos Tiumenės mieste, kuris yra už 2 000 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pranešta apie dronų ataką. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Trys dronai buvo aptikti ir neutralizuoti įmonės teritorijoje Tiumenės miesto Antipino mikrorajone“, – cituojamas Tiumenės srities vyriausybinis informacijos centras. Dronų ataka Rusijoje Rusijos valdžios institucijos teigia, kad informacija apie aptiktus dronus gauta pirmadienio vakarą.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Rusijoje policija tiria dar vieną mįslingą aukšto rango asmens žūtį — šįkart mirė 87 metų buvęs sovietinio laikraščio „Pravda“ vadovas Viačeslavas Leontjevas, rašoma  Pasak Maskvos pareigūnų, V. Leontjevas šeštadienio vakarą iškrito iš savo buto lango vakariniame miesto rajone ir žuvo vietoje. Policija nagrinėja dvi versijas: nelaimingą atsitikimą arba savižudybę, kriminalinių aplinkybių nebuvo nustatyta.