Rusija

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė muitų įvedimui trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nepaisydamas Europos ūkininkų nuogąstavimų, kad šis žingsnis gali smarkiai pakelti kainas. Muitai įvesti ir kai kuriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos. EP įstatymo projektą priėmė 411 balsų, „prieš“ balsavus 100-ui europarlamentarų. Pagal šį projektą numatoma liepą įvesti 50 proc.

Maskvos Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose įstrigo šimtai žmonių, rašo „Moscow Times“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusiją atakavo dronai. Per pastarąją parą Šeremetjevo oro uoste buvo sulaikytas 81 skrydis, 30 buvo nukreipti į kitus oro uostus, septyni atšaukti. Panaši situacija Domodedovo oro uoste. Ten buvo sulaikyti 70 skrydžių, 36 nukreipti ir 10 atšaukti. Yra keleivių, kuriems kelionės laukti reikia beveik visą parą.

Išžvalgytų naftos išteklių Rusijai užteks tik 26 metams, trečiadienį vyriausybės valandoje Rusijos Dūmoje pranešė gamtos išteklių ministras Aleksandras Kozlovas. Kai kurie analitikai mano, kad V. Putino veiksmus įtakoja būtent miglota Rusijos, kaip galios valstybės, ateitis.  Pasak A. Kozlovo, kurį cituoja „The Moscow Times“, bendri naftos ištekliai Rusijoje vertinami 31 mlrd. tonų. Tačiau iš jų pelningi tik trečdalis – 13 mlrd. tonų.

Viena alkoholio padauginusi keleivė Kaliningrade (Rusija) nusprendė skubiai palikti jau kilti besiruošiantį lėktuvą ir atsidarė avarinį liuką. Įgula moterį sutramdė ir perdavė policijai. Įlaipinimas į aviakompanijos „Smartavia“ lėktuvą „Boeing 737-800“ Kaliningrado oro uoste jau buvo baigtas, žmonės ruošėsi išskristi į Sankt Peterburgą, kai viena, anot Rusijos informavimo priemonių, „nepadoriai išgėrusi moteris“ staiga pajuto, kad situacija tampa nebekontroliuojama.

Rusijos federaliniai tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą Rygoje įsikūrusios žiniasklaidos bendrovės „Meduza“ bendraįkūrėjai ir vadovei Galinai Timčenko dėl „nepageidaujamos organizacijos“ veiklos organizavimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad dėl daugiau nei trejus metus trunkančio karo Ukrainoje Maskvai darosi vis sunkiau aprūpinti ginklais savo tradicinę sąjungininkę Armėniją. Armėnija ilgą laiką buvo priklausoma nuo Maskvos, kuri tiekė jai ginklus ir saugumo garantijas konfliktų su kaimyniniu Azerbaidžanu akivaizdoje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas Antonas Kobjakovas Sankt Peterburgo tarptautiniame teisės forume pareiškė, kad, kadangi SSRS buvo išformuota ne to paties organo, kuris ją įkūrė 1922 m. – Liaudies deputatų suvažiavimo, tai teisėta procedūra, kuriant jos vietoje nepriklausomas valstybes, buvo pažeista, o tai anot jo reiškia, kad SSRS teisiškai egzistuoja iki šiol.

Baltijos jūroje netoli tarp Lenkijos ir Švedijos nutiesto povandeninio elektros kabelio įtartinus manevrus atliekant pastebėtas vienas iš sankcijomis apdėto vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno laivų, trečiadienį platformoje „X“ pranešė lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Veiksmingai įsikišus mūsų karinėms pajėgoms, laivas nuplaukė į vieną iš Rusijos uostų“, – pridūrė jis.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo siekis sukurti šalį nuo atakų saugosiantį raketinį skydą „Auksinis kupolas“ reikalauja konsultacijų su Rusija, bet iš esmės tai yra suverenus JAV reikalas. Tai šiek tiek švelnesnis tonas nei anksčiau, kai Rusija šią Vašingtono idėją griežtai kritikavo kaip destabilizuojančią. „Tai yra Jungtinių Valstijų suverenus klausimas.

Centriniuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvą ir Maskvos sritį, trečiadienį užfiksuotas didelio masto mobiliojo interneto veiklos sutrikimas, skelbia „Moscow Times“. Remiantis stebėjimo paslaugų „Downdetector“ ir „Sboy.rf“ duomenimis, problemos pastebimos visų pagrindinių ryšio operatorių tinkle.

Rusijos federaliniai tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą Latvijos sostinėje Rygoje įsikūrusios žiniasklaidos bendrovės „Meduza“ vienai iš įkūrėjų ir generalinei direktorei Galinai Timčenko. Ji apkaltinta suorganizavusi „nepageidaujamos organizacijos“ veiklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį lankėsi Kursko pasienio srityje, praėjus kelioms savaitėms, kai Rusijos pajėgos, Maskvos teigimu, išstūmė iš jos Ukrainos karius, trečiadienį pranešė Kremlius.  „Praėjusią dieną Vladimiras Putinas su darbo vizitu lankėsi Kursko srityje“, kur susitiko su laikinuoju gubernatoriumi ir kitais asmenimis, sakoma Kremliaus pranešime.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį patvirtino bloko 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, paskelbė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Naujosios baudžiamosios priemonės yra nukreiptos prieš beveik 200 Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivų, teigė K. Kallas. Šie dažnai neapdrausti ir neaiškios nuosavybės laivai padeda Maskvai apeiti Vakarų įvestas naftos kainų „lubas“. „Ruošiama daugiau sankcijų Rusijai, – pridūrė ji. – Kuo ilgiau Rusija kariaus, tuo griežtesnis bus mūsų atsakas.

„Vladimirai, gali bet kada paimti telefoną, aš mielai atsiliepsiu ir su tavimi pakalbėsiu“, – pasak Vladimiro Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo pirmadienį telefonu kalbėdamas su Rusijos lyderiu V. Putinu neva sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu parodė, kaip toli iš tikrųjų yra proveržis dėl taikos Ukrainoje, rašo CNN. Dar svarbiau, anot straipsnio autoriaus Stepheno Collinsono, pokalbis iškėlė naujų klausimų apie tai, kiek D. Trumpas iš tikrųjų yra pasiryžęs įsitraukti. Pokalbis dar labiau padidino nesutarimus dėl karo pabaigos. Ukraina ir jos Europos partneriai siekia 30 dienų paliaubų, kad būtų laiko pradėti derybas dėl nuolatinės taikos sutarties.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad yra „pasirengęs dirbti“ kartu su Ukraina – šalys yra „teisingame kelyje“ link taikos. Vis dėlto, tuo pačiu, jis nepateikia jokių ženklų, kad yra pasirengęs kompromisui, nepaisant JAV spaudimo, rašoma „The Times“. V. Putinas tvirtino, kad rimtai remia JAV pastangas siekti „taikaus sprendimo“ Ukrainoje, bet po dviejų valandų trukmės pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, iškėlė naujas kliūtis ugnies nutraukimui.

Antradienį Miunchene bus teisiami trys dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys, kaltinami šnipinėję Maskvai ir rengę išpuolius prieš svarbiausią karinę infrastruktūrą ir pramonę.  Teigiama, kad pagrindinis įtariamasis, įvardytas tik kaip Dieteris S., vaidino pagrindinį vaidmenį sąmoksle pakirsti Vokietijos paramą Ukrainai bei imtis sabotažo veiksmų prieš taikinius, įskaitant JAV karines bazes.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pateikė daugiau detalių apie V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį telefonu. Anot jo, pokalbis truko dvi valandas ir penkias minutes, pokalbis esą prasidėjo V. Putino sveikinimu D. Trumpui dar kartą tapus seneliu. „Tai buvo atviras ir konstruktyvus pokalbis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo pokalbį su Vladimiru Putinu. Jis paskelbė žinutę socialiniame tinkle „Truth Social“. „Ką tik baigiau dviejų valandų pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Manau, kad pokalbis praėjo labai gerai“, – rašo jis. Trumpas: Ukraina ir Rusija nedelsdamos pradės derybas D. Trumpo teigimu, Rusija ir Ukraina nedelsdamos pradės derybas dėl ugnies nutraukimo ir, dar svarbiau, karo pabaigos.

 „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė nenutrauksianti savo veiklos po to, kai Rusija žmogaus teisių organizaciją paskelbė nepageidaujama, faktiškai uždrausdama jos veiklą šalyje ir grasindama jos rėmėjams persekiojimu. „Šis sprendimas yra platesnių Rusijos vyriausybės pastangų nutildyti nesutarimus ir izoliuoti pilietinę visuomenę dalis“, – pareiškime teigė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.

Rusijos pareigūnai pradėjo rengti gyventojus dar vienam Rusijos konstitucijos pakeitimui, kuris, kaip manoma, dar labiau sustiprins neteisėto prezidento Vladimiro Putino galias. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pateikė komentarus žiniasklaidai. Kaip rašo rusų propagandos agentūra, V. Putinas pranešė, kad pokalbis su D. Trumpu truko daugiau nei dvi valandas ir šį pokalbį pavadino konstruktyviu. Trumpas ir Putinas kalbėjosi dvi valandas Pokalbis prasidėjo prieš 18 val. Lietuvos laiku, baigėsi šiek tiek prieš 20 val.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskambino iš muzikos mokyklos pietų Rusijoje, remdamiesi valstybine žiniasklaida, rašo BBC. Rusijos valstybinė televizija praneša, kad V. Putinas su D. Trumpu kalbasi iš muzikos mokyklos Rusijos kurortiniame mieste Sočyje. V. Putinas pirmadienį lankosi vietos švietimo centre.

Rusijos gyventojų, manančių, kad Ukraina yra Rusijos priešas, skaičius sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2014 m. Lyginant su prieš trejus metus darytos apklausos rezultatais mažiau rusų galvoja ir apie Lietuvą, kaip priešišką valstybę. Valstybinė Rusijos propagandos mašina, kuri daugiau nei 10 metų įtikinėjo piliečius, kad Ukraina yra Rusijai priešiška „nacių“ valstybė, patiria nesėkmę, arba sąmoningai, ruošiantis taikos deryboms, yra smukdoma.

Pasibaigus šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursui, iš jo pašalinta Rusija paskelbė savo atsaką – atnaujinamas dainų konkursas „Intervizija“. Muzikinis konkursas, kurį nurodė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vyks rugsėjo 20 dieną Maskvos arenoje „Live Arena“, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija. Šioje vietoje gali tilpti iki 11 000 žiūrovų. Rusija buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ dėl agresijos karo prieš Ukrainą.

Vladimiras Putinas taps tik pavojingesnis, kai baigsis karas Ukrainoje, skelbiama „Bild“, remiantis Vakarų šalių spec. tarnybų ataskaitomis. Vienais iš potencialių taikinių, anot vokiečių leidinio, gali tapti Lietuva ir Lenkija. „Jei karo veiksmai Ukrainoje baigsis, grėsmė mums padidės“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras interviu leidiniui „Bild“. Apie 800 tūkst. Rusijos karių, jei bus paskelbtos paliaubos, negrįš namo, sako H. Pevkuras, o gaus naujus įsakymus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė 17-metį Rusijos agentą, kuris ruošėsi susprogdinti vietos teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro administracinį pastatą. SBU pranešė, kad sulaikytasis veikė pagal Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) nurodymus. Paaiškėjo, kad šio paauglio atžvilgiu jau buvo atliekamas tyrimas dėl karinių transporto priemonių padegimo, tačiau jis buvo paleistas iš sulaikymo vietos, o teismas jam skyrė namų areštą.

Pirmadienį Rusija paskelbė „Amnesty International“ „nepageidautina organizacija“, uždraudė teisių grupės veiklą ir apkaltino, kad ji sėja „rusofobiją“ ir remia Ukrainą.  „Amnesty International“ būstinė Londone yra pasaulinių rusofobinių projektų rengimo centras, apmokamas Kyjivo režimo bendrininkų“, – sakoma Rusijos generalinio prokuroro pranešime.

Pirmadienį, likus kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu, Kremlius pareiškė, kad karą Ukrainoje labiau norėtų užbaigti diplomatiniu keliu, o ne mūšio lauke. „Žinoma, mūsų tikslų geriau siekti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos muitinė sulaikė 5 metrines tonas civiliniams orlaiviams „Boeing“ skirtų padangų, kurios buvo tranzitu gabenamos per Baltarusiją ir Rusiją, pirmadienį cituodama šalies Nacionalinės mokesčių administracijos paskelbtą informaciją pranešė „Reuters“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokioms prekėms galioja Europos Sąjungos įvestos sankcijos.

Rusija dėl nenustatytų priežasčių nepaleido tarpžemyninės balistinės raketos RS-24 „Yars“ naktį į pirmadienį, gegužės 19 d., apie ką gegužės 18 d. įspėjo Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba, rašoma „Defense Express“. Portalo duomenimis, jei RS-24 būtų paleista iš Sverdlovsko srities, rusai galėtų stebėti raketos paleidimą. Internete greičiausiai būtų paskelbtos atitinkamos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „tikras“, kad rusų pajėgos gali iki 2025 m. galo prasiveržti pro ukrainiečių gynybą ir įgyti visišką Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų kontrolę, pirmadienį remdamasi Rusijos prezidento mąstyseną išmanančio šaltinio suteikta informacija pranešė „Bloomberg“. Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad tai leidžia manyti, jog V. Putinas greičiausiai nepasiūlys JAV prezidentui Donaldui Trumpui, su kuriuo pirmadienį planuoja kalbėtis tel...

Naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad prie sienos su Suomija ženkliai išaugo Rusijos karinė veikla. Analitikai užfiksavo didelio masto perginklavimą ir atstatymo darbus keliose Rusijos karinėse bazėse, o tai kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims. Suomijos karo eksperto Emilo Kastehelmi teigimu, naujų šarvuotų transporto priemonių saugyklų ir palapinių stovyklų atsiradimas rodo didėjantį Rusijos kariuomenės aktyvumą regione, kaip pranešė SVT.

Lenkijos prezidento rinkimų išvakarėse Rusija ėmė intensyviau vykdyti savo specialiąją operaciją „Antrininkas“, kurdama tinklalapius ir socialinių tinklų puslapius, imituojančius tikras Vakarų žiniasklaidos priemones. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba. Pastebėtina, kad tai – viena iš didžiausių ir Rusijos ilgiausiai vykdomų dezinformacijos kampanijų, kurios taikiniu yra ES ir NATO šalys.

Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.

Prieš derybas Turkijoje Rusija ir Ukraina vėl pasikeitė žuvusių karių kūnais. Kyjivui perduoti 909 kareivių palaikai, pranešė už karo belaisvių reikalus atsakingas štabas. Kariai žuvo per mūšius Donecko, Luhansko, Zaporižios, Charkivo, Sumų srityse. Dalis palaikų perduoti iš morgų Rusijoje. Ukrainos pajėgos daug mėnesių buvo užėmusios kai kurias teritorijas netoli sienos esančioje Rusijos Kursko srityje.  Apsikeičiant kūnais, tarpininkavo Tarptautinis Raudonasis Kryžius.

Kandidato į Lietuvos prezidentus 2024-ųjų rinkimuose Eduardo Vaitkaus apsilankymas Baltarusijoje, o ypač jo pareiškimai apie „neteisėtą prezidentą Nausėdą“ ir „Lietuvos pasirinktą lietuvių ir valstybingumo naikinimo kelią“, sulaukė didelio dėmesio Lietuvoje. Dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujuoju karo vadu paskyrė „kruvinąjį generolą“ Andrejų Mordvičevą. Tokiu būdu Ukraina gavo šaltą įspėjimą, kad karas toli gražu nesibaigs, rašoma „The Sun“. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Rusija į Turkiją išsiuntė „žemo rango“ komandą naujajam derybų dėl taikos Ukrainoje raundui. Toks žingsnis vertinamas kaip griežtas įspėjimas Vakarams – Kremlius neketina artimiausiu metu sustabdyti puolimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per Abu Dabyje vykusį verslo susitikimą pareiškė, kad norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, „kai tik galėsime tai suorganizuoti“. „Kai tik galėsime tai suorganizuoti, aš iš tikrųjų paliksiu šią vietą ir išvyksiu“, – atsakė D. Trumpas, kai jo buvo paklausta apie susitikimą su Rusijos vadovu.

Šių metų balandžio mėnesį Rusijos pajamos iš naftos eksporto buvo rekordiškai mažos. Apie tai per televiziją pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas. „Balandį Rusijos pajamos iš naftos eksporto buvo rekordiškai mažos. Jie uždirbo apie 13 mlrd. Tiek mažai jie nebuvo uždirbę nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – sakė jis.

Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį iš pareigų atleido Rusijos sausumos pajėgų vadą generolą Olegą Saliukovą, teigiama Kremliaus paskelbtame dekrete.  Tai dar vienas aukšto rango kariuomenės pareigūno atleidimas iš pareigų daugiau nei trejus metus besitęsiančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kontekste. 70-metis O. Saliukovas nuo šiol dirbs Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu pavaduotoju.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad rytoj Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru ir Ukrainos delegacija, praneša „Sky News“. Šiandien Ukrainos ir Rusijos pareigūnai turėjo susitikti tiesioginėms deryboms, tačiau JAV valstybės sekretorius teigė, kad Amerika „neturi didelių lūkesčių“ dėl šių derybų.

JAV siūlo atgaivinti NATO ir Rusijos tarybą kaip dalį platesnio Amerikos plano užbaigti karą Ukrainoje, gegužės 15 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasis nenurodytais šaltiniais, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio mėnesį „Axios“ pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas taip pat apima Vašingtono de jure pripažinimą Rusijos kontrolės okupuotame Kryme, kartu su de facto pripažinimu jos okupacijos kitose Ukrainos teritorijose, sankcijų sušvelninimą ir karo sustabdymą dabartinėse front...

Vakarai privalo didinti spaudimą Rusijai, kad derybose būtų pasiektas rezultatas. Šią nuomonę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė spaudos konferencijoje Turkijoje, rašoma „Unian“. „Kai žmonės nenori gauti rezultato, nenori kalbėtis, kai žmonės sprendžia problemą tik ginklais – tai yra karas. O kai nematome šio karo pabaigos – žmonės imasi diplomatijos. Kad nebūtų aklavietės. Turite imtis žingsnių, kurie priartintų taiką.

Maskva tiesiogines derybas su Kyjivu Stambule vertina kaip 2022 metų plataus masto invazijos pradžioje vykusių nesėkmingų pokalbių tęsinį, ketvirtadienį pareiškė vyriausiasis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. „Šias derybas laikome Stambulo taikos proceso, kurį, deja, nutraukė Ukrainos pusė, tęsiniu“, – žurnalistams nurodė V. Medinskis.

Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas trečiadienį pranešė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptaręs oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą. Jų pokalbis įvyko, praėjus kelioms dienoms, kai Jungtinių Tautų (JT) aviacijos agentūra dėl 2014 metais įvykusios tragedijos apkaltino Maskvą.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva siekia „ilgalaikės taikos“ pirmosiose per daugiau nei trejus metus tiesioginėse taikos derybose su Ukraina.  „(Vladimiro) Putino siūlomų tiesioginių derybų tikslas yra sukurti ilgalaikę ir tvarią taiką, pašalinant pagrindines konflikto priežastis“, – „Telegram“ kanale parašė Vladimiras Medinskis, griežtos linijos Kremliaus padėjėjas, išsiųstas į Stambulą kaip vyriausiasis Rusijos derybininkas.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna NATO diplomatijos vadovų susitikime Antalijoje pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvas kirto Estijos oro erdvę, siekdamas apsaugoti šešėlinio laivyno tanklaivį, yra tikras rimtos grėsmės, kurią Rusija kelia visai NATO, pavyzdys.

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu neturi planų vykti į Stambulą, kur organizuojamos rusų ir ukrainiečių derybos, nors JAV lyderis Donaldas Trumpas sakė, kad būtų pasirengęs ten nuvykti. „Ne, šiuo metu tokių planų nėra“, – nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, kodėl V. Putinas nesutiko nuvykti į Turkiją ir ar jis važiuotų, jei būtų rengiamas kitas derybų ratas.