Rusija

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad yra pasirengusi „plėsti praktinį bendradarbiavimą“ su Rusijos armija po to, kai prezidentas Xi Jinpingas neseniai lankėsi Maskvoje, kur stebėjo pompastišką pergalei Antrajame pasauliniame kare skirtą paradą. Pastaraisiais metais, įskaitant laikotarpį nuo Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios 2022 m., šių dviejų šalių santykiai darosi vis šiltesni.

Estijos karinės pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, priklausantį Rusijos šešėlinei laivynui. Laivas nepakluso įsakymams ir paliko Estijos ekonominę zoną. Operacijoje dalyvavo Estijos gynybos pajėgų laivai, sraigtasparniai ir lėktuvai. Rusija savo ruožtu pasiuntė naikintuvą Su-30, praneša Lenkijos portalas Defence24.pl. Portalas praneša, kad internete pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas tanklaivio, plaukiančio su Gabono vėliava, denyje.

Rusija trečiadienį dėl bylos, susijusios su griežtais LGBTIQ cenzūros įstatymais, sulaikė daugiau kaip 10 didžiausios šalies leidyklos „Eksmo“ darbuotojų, įskaitant jos platinimo skyriaus vadovą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva vykdo didžiulę cenzūros kampaniją ir uždraudė „LGBTIQ judėjimą“, teigdama, kad tai yra ekstremistinė organizacija.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų diplomatinę notą dėl išvakarėse įvykusio oro erdvės pažeidimo. Antradienio vakarą Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Suchoj Su-35“ be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje ir Estijos oro erdvėje išbuvo mažiau nei minutę.

Maskvos teismas nuteisė penkerius metus kolonijoje kalėti tarptautiniu mastu gerbiamą rinkimų stebėtoją Grigorijų Melkonjancą. Teisėja Jevgenija Nikolajeva pripažino pilietinių teisių aktyvistą kaltu dėl nepageidaujamos organizacijos įkūrimo, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.  Rinkimų teisės ekspertas G. Melkonjancas yra nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“, ne kartą atskleidusios manipuliacijas per rinkimus Rusijoje, vienas iš pirmininkų.

Japonijos drabužių prekės ženklas „Uniqlo“ negrįš į Rusijos rinką, nes bendrovės vadovas Tadashi Yanai davė atitinkamą pažadą, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių „Verslo Rusija“ organizacijos pirmininkui Aleksejui Repikui paaiškino, kad „davė žodį ir jo laikysis“, nepaisant besikeičiančių nuotaikų pasaulyje. „Dešinieji Japonijos ekstremistai rengė riaušes prie jo biurų, praktiškai masines vandalizmo akcijas. Iš esmės jį privertė duoti tokį pažadą.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimas branduolinių bombonešių dislokavimas Europos Sąjungoje (ES) nepadidins saugumo žemyne. Maskvos komentarai paskelbti netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė esąs pasirengęs detaliai aptarti šį klausimą. „Branduolinių ginklų platinimas Europos žemyne nepridės Europos žemynui saugumo, nuspėjamumo ir stabilumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos Amūro srityje kilo galingi miškų gaisrai, praneša „Interfax“. Liepsnos priartėjo prie „Vostočny“ kosmodromo, tačiau skelbiama, kad grėsmės jam nekelia. Anot Rusijos institucijų, ugnis grėsmės nekelia ir netoliese esančiam Uglegorsko miestui. „Visi kosmodromo padaliniai dirba įprastu režimu, vykdomi planiniai darbai pagal grafiką“, – teigiama „Roskosmos“ pranešime. Ugnis priartėjo prie gyvenamųjų rajonų Skelbiama, kad gaisras yra lokalizuotas.

Likus vos dienai iki Rusijos pasiūlytų taikos derybų Stambule, Kremlius vis dar atsisako patvirtinti, ar prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus šiame procese.

Buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Eduardas Vaitkus gegužės 12 d. susitiko su partijos „Belaja Rus“ vadovu Minske, skelbia „Reform“. Minske E. Vaitkus pareiškė, kad Lietuvoje „nėra teisėto prezidento“. Pasak jo, dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda buvo išrinktas neteisėtai.

Ukraina antradienį pareiškė, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praleis ketvirtadienį Turkijoje vyksiančias derybas su Volodymyru Zelenskiu, tai bus aiškus ženklas, kad Maskva neketina nutraukti savo invazijos. V. Zelenskis paragino V. Putiną asmeniškai dalyvauti tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos derybose, kurias surengti pasiūlė pats Kremliaus šeimininkas, tačiau Maskva antradienį jau antrą dieną iš eilės atsisakė atsakyti į šį kvietimą.

Kalugoje (Rusija) 26-erių moteris įsigavo į Rusijos gvardijos stovėjimo aikštelę ir padegė 5 ten stovėjusius automobilius. Bandydama sprukti iš įvykio vietos ji partrenkė pėstįjį, o išlipusi iš mašinos jį dar ir sumušė. Moters elgesio priežastys yra aiškinamos, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba pripažino Rusijos Federaciją atsakinga už 2014 m. virš Donbaso numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo, skridusio reisu MH17. Tai nurodyta Nyderlandų vyriausybės pareiškime, rašo UNIAN. Sprendime pažymima, kad RF pažeidė Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos. Taigi, Tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, kurios 2022 m. iškėlė bylą prieš Rusiją, teisumą.

Pirmadienį Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pavadino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „silpnu“ už tai, kad jis sumenkino Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, rašo „The Moscow Times“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad prieš Jungtinėms Valstijoms įsikišant į konfliktą, sąjungininkai buvo „netoli“ nuo to, kad Vokietijos naciai laimėtų Antrąjį pasaulinį karą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, esą Lenkijos kaltinimai Rusijai dėl sabotažo dideliame prekybos centre Varšuvoje yra visiškai nepagrįsti ir yra rusofobinės pozicijos dalis.  Apie tai pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Kalbant apie įvairius kaltinimus, Lenkijoje išsakoma labai daug įvairių kaltinimų Rusijai, tai yra visiškai rusofobiškos ir nedraugiškos pozicijos mūsų šalies atžvilgiu dalis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ultimatumas susitarti dėl paliaubų Ukrainoje yra nepriimtinas, Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškus, kad Maskva iki pirmadienio vidurnakčio turi sutikti dėl 30 dienų kovos veiksmų sustabdymo antraip gali sulaukti naujų sankcijų. „Ultimatumų kalba Rusijai nepriimtina, ji nederama. Su Rusija negalima šitaip kalbėti“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Latvija atidžiai stebės rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, nuo 2013 m. rengiamas kas ketverius metus, tačiau šiemet dėl karo Ukrainoje keliančias didesnį susirūpinimą Latvijos gyventojams.  Kokios bus šios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, priklausys nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos kariuomenės vadas Kasparas Pudanas.

Rusija pažadėjo tinkamai atsakyti Lenkijai po to, kai ši uždarė Maskvos konsulatą Krokuvoje dėl įtariamo sabotažo išpuolio Varšuvos prekybos centre pernai, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.  „Varšuva toliau sąmoningai griauna santykius, veikdama prieš savo piliečių interesus“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.  Ji pridūrė, kad netrukus bus imtasi „adekvačių“ atsakomųjų veiksmų.

Pranešimai apie Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderių narkotikų vartojimą kelionės į Ukrainą metu yra melas, kurį skleidžia „priešai“, pareiškė Prancūzijos prezidento kanceliarija, kurią cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. „Kai Europos vienybė tampa nepatogi, dezinformacija nueina taip toli, kad paprastą servetėlę pavaizduoja kaip narkotiką. Šias melagingas naujienas skleidžia Prancūzijos priešai tiek užsienyje, tiek pačioje šalyje.

Maskva jau seniai troško 2014 m. aneksuoto Krymo. Rusija nori, kad Ukraina oficialiai atiduotų šią teritoriją kaip taikos susitarimo dalį, tačiau Ukraina to padaryti nenori.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad apsvarstys Kyjivo Vakarų sąjungininkų pateiktą pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad „spausti Maskvą“ yra nenaudinga, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Turime viską gerai apgalvoti. Tai naujas įvykis“, –  televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida „Tačiau bandymas daryti mums spaudimą yra visiškai nenaudingas“, – pridūrė jis.

1972 m. Sovietų Sąjungos į kosmosą paleistas zondas, Rusijos duomenimis, šeštadienį nukrito Indijos vandenyne. Kosminis aparatas „Kosmos 482“ 8.24 val. Vidurio Europos vasaros laiku įskriejo į Žemės atmosferą ir tada nukrito jūroje į vakarus nuo Indonezijos sostinės Džakartos, Maskvoje pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. Apie galimą žalą duomenų nėra.

Buvęs Rusijos prezidentas, Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje ir galimas sankcijas Rusijai, jeigu ji atmes šį pasiūlymą, praneša naujienų portalas „Unian“. „E. Macronas, F. Merzas, K. Starmeris ir D. Tuskas Kyjive turėjo aptarti taiką. Vietoje to jie pila grasinimus Rusijos atžvilgiu. Arba paliaubos, kad Banderų ordos atsikvėptų, arba naujos sankcijos.

Šeštadienį Vokietija ir Prancūzija paskelbė, kad sankcijos Rusijai bus griežtinamos, jeigu Kremlius ir toliau nepritars 30 dienų paliauboms Ukrainoje. Tačiau Maskva tikina nepasiduosianti Vakarų spaudimui ir grasinimais sankcijomis. Kremliaus atstovas spaudai sako, kad Rusijos neįmanoma išgąsdinti, nes šalis jau priprato prie apribojimų. „Mes jau galvojame apie tai, ką darysime, kai bus įvestos šios sankcijos, kaip sumažinsime jų pasekmes.

Rusija kelia išankstines sąlygas dėl 30 dienų paliaubų kare prieš Ukrainą. Maskva siekia, kad JAV ir Europos Sąjunga nebetiektų ginkluotės Ukrainai. Apie tai Kremlius pareiškė šeštadienį, kai Europos lyderiai lankosi Kyjive. „Kitu atveju Ukraina turės pranašumą“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė duodamas interviu JAV televizijos kanalui ABC.

Rusija penktadienį surengė Pergalės dienos koncertą, nukreiptą į Estijos pasienio miestą Narvą, kuriame gyvena didelė rusakalbių bendruomenė. Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-metį, Kremlius naudoja minėjimus, kad pakurstytų patriotizmą namuose ir parodytų savo jėgą užsienyje, kai jos pajėgos kariauja Ukrainoje. Jubiliejaus proga Rusija surengė patriotinius koncertus scenoje, esančioje priešais Narvą – miestą, kuriame gyvena 56 000 žmonių ir 96 proc. jų yra rusakalbiai.

1972 m. Veneros kryptimi paleistas sovietų zondas greičiausiai šį savaitgalį nukris į Žemę – jis savo tikslo taip niekada ir nepasiekė. Europos kosmoso agentūros ESA duomenimis, zondo „Kosmos–482“ kapsulė sugrįžti turėtų šeštadienį. Kur tiksliai Žemėje nukris beveik 500 kg svorio ir maždaug metro skersmens zondas, tiksliau bus galima prognozuoti tik likus nedaug laiko iki to.  Tačiau ESA patikino, jog rizika, kad krentant zondui kas nors nukentės, yra labai maža.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Pergalės dienos parado Raudonojoje aikštėje Maskvoje susitiko su aukštais Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovais. Jis sveikinosi su generolais paspausdamas jiems rankas, o vieną net apkabino – tai neįprastas Rusijos prezidento elgesys. Paprastai jis vengia fizinio kontakto, išskyrus privalomą rankos paspaudimą. Šiltas pasisveikinimas gali rodyti didėjantį karinį artumą tarp Maskvos ir Pchenjano.

Kariniame parade, kasmet organizuojamame pergalės Antrajame pasauliniame kare proga, Rusija pirmą kartą pademonstravo dronus, naudojamus kare, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje. Per televiziją transliuojamo parado metu Raudonąja aikšte riedėjo keletas sunkvežimių su žvalgybiniais dronais „Orlan“ bei koviniais nepilotuojamaisiais orlaiviais „Lancet“ ir Irano gamybos „Geran“. Pastarieji dažnai naudojami pulti toli už fronto linijos Ukrainoje esančius taikinius.

Varšuvoje Lenkijoje buvo pastatyta skandalingoji lietuvio Martyno Gaubo skulptūra, vaizduojanti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną kaip vyrišką lytinį organą. Skulptūra atsirado priešais paminklą sovietų kariams, kur kiekvienais metais Rusijos diplomatai bando padėti gėles per Pergalės dieną. Skulptūra apkeliavo Lietuvą Vyriškus lyties organus primenanti ir V. Putiną pašiepianti skulptūra pavadinimu „Chuilo“ apkeliavo ir Lietuvą.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas kritikavo „darbo su vaikų literatūra“ sistemą Rusijoje ir pareiškė, kad tarp Rusijos vaikų gyvenimo ir britų rašytojos Joanne Kathleen Rowling knygų serijos „Haris Poteris“ yra labai mažai bendro, rašoma „Zerkalo“. Apie tai pareigūnas pareiškė susitikime su Ukrainos karą aprašančiais rašytojais, poetais ir karo korespondentais.

Narvos muziejus ant Hermano pilies prie Estijos ir Rusijos sienos pakabino plakatą su dvigubu Kremliaus šeimininkų Vladimiro Putino ir nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio portretu.

Penktadienio rytą į Belgorodo srities administracijos pastatą pataikė dronas, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, rašo „Moscow Times“. „Belgorode Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas atakavo Belgorodo srities vyriausybės pastatą. Nukentėjusiųjų nėra“, – cituojamas jis. Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Jis nurodė, kad smūgis įtakos rusų Pergalės dienos renginiams neturės. Neoficialiai pranešama, kad dronas skrido į gubernatoriaus kabineto langus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori grąžinti Rusijai imperijos statusą. Jo retorika kelia abejonių ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Suomijos bei Baltijos šalių suvereniteto, o karas jam yra būdas išlaikyti valdžią, kontrolę ir mobilizuoti visuomenę, rašo „The Economist“. Nors Rusija nėra pasirengusi plačiam konfliktui su NATO, tačiau po 6 mėnesių gali būti pasirengusi pulti vieną iš Baltijos šalių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėdamas Raudonojoje aikštėje surengtame kariniame parade, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pareiškė, kad visa šalis remia Kremliaus puolimą Ukrainoje, nors Maskva uždraudė kritikuoti trejus metus trunkančią invaziją. Kaip pastebi „BBC Russian“, kad V. Putinas praktiškai nekalbėjo apie karą Ukrainoje, pasakė tik keletą žodžių.

Maskvoje penktadienį vyksta Pergalės dienos paradas. Raudonojoje aikštėje žygiavo Kinijos kariai, skelbia UNIAN. Anot pranešimų, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sėdi šalia Kinijos prezidento Xi Jinpingo. Keletas šalių taip pat siunčia savo kariuomenės dalinius į paradą.

Į Maskvą dalyvauti Vladimiro Putino parade Raudonojoje aikštėje nuvykę slovakų lyderis Robertas Fico ir serbų prezidentas Aleksandras Vučičius įsiamžino vaizdo įraše, rašo „Pravda Gerashchenko“. „Serbai ir slovakai – broliai amžinai!“ – įraše „Facebook“ sako A. Vučičius. Abiejų lyderių vizitas Maskvoje sukėlė Europos pasipiktinimą. Kelionė prailgo Lietuva ir kitos Baltijos šalys neleido kirsti oro erdvės į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje vykusiems Serbijos ir Slovakijos lyderiams.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas leido suprasti, kad negavo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sutikimo dėl jo atsistatydinimo iš Čečėnijos vadovo pareigų. Prieš kelias dienas R. Kadyrovas pareiškė, kad prašys V. Putino jį atleisti iš pareigų. „Tikiuosi, kad mano prašymas bus patenkintas“, – sakė R. Kadyrovas. Šis jo pareiškimas pasirodė tuo metu, kai netyla kalbos dėl sparčiai progresuojančios jo ligos – kasos nekrozės. R. Kadyrovas savo įpėdiniu ruošia nepilnametį sūnų Adamą.

Per paradą Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, penktadienį turėtų būti blokuojamas ne tik internetas, bet ir mobilusis ryšys, rašo „Ukrainska Pravda“. Penktadienį Maskvoje vyks paradas, kuriuo rusai minės Pergalės dieną. Anot šaltinių, penktadienį Maskvos gyventojai ir svečiai gali likti be mobiliojo ryšio maždaug nuo 9 val. iki 12–13 val. Skelbiama, kad Maskvoje ryšys dar nebuvo atjungtas, tačiau institucijos tai darė kituose regionuose.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico atvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos parade, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija.  Išlipęs iš lėktuvo Maskvos oro uoste, R. Fico, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, šypsojosi ir sveikinosi su pareigūnais, buvo rodoma valstybinio transliuotojo „Rossija 24“ tiesioginėje transliacijoje.

Vladimiras Putinas naudojasi tais pačiais argumentais jo karui prieš Ukrainą pateisinti, kuriais Stalinas teisindavo Lenkijos užpuolimą ir aneksavimą 1939 m. Apie tai duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinfo“ kalbėjo Europos Viadrinos universiteto Frankfurte prie Oderio šiuolaikinės Europos istorijos profesorė Claudia Weber. Ši istorikė, be kita ko, studijuoja ir Hitlerio–Stalino paktą bei įžvelgia paralelių tarp Vokietijos pradėto Antrojo pasaulinio karo bei Rusijos karo Ukrainoje.

Rusija ir Kinija ketvirtadienį bendrame pareiškime, paskelbtame po prezidentų Vladimiro Putino ir  Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybų Maskvoje, JAV prezidento Donaldo Trumpo planus dėl oro gynybos sistemos „Geležinis kupolas“ pavadino „labai destabilizuojančiais“. „Neseniai paskelbta didelio masto „Auksinio (Geležinio) kupolo Amerikai“ programa taip pat labai destabilizuoja padėtį“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pareiškime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kremliuje vykusios derybos buvo produktyvios ir išsamios.  „Ką tik turėjau išsamias, nuoširdžias ir vaisingas derybas su prezidentu Putinu. Pasiekėme daug naujų ir svarbių susitarimų“, – po derybų sakė Kinijos prezidentas.  Šiuo metu Xi Jinpingas vieši Maskvoje, kur penktadienį bus minimos pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare metinės.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas ketvirtadienį atvyko į Maskvą dalyvauti Rusijos Pergalės dienos iškilmėse, nors jam yra išduotas arešto orderis dėl kaltinimų konstitucijos nepaisymu. „Maskva – nuostabus miestas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kremliaus sąjungininkas ir Bosnijos serbų dominuojamos Serbų Respublikos (RS) vadovas M. Dodikas. Rusijos žiniasklaidos reportažuose M. Dodikas nufilmuotas oro uoste.

Rusijos oro uostuose tęsiasi trečiadienį prasidėjęs chaosas, rašo „Moscow Times“. Vėluoja daugybė skrydžių, oro uostuose įstrigo tūkstančiai žmonių. Rusijos transporto institucijos pranešė, kad keturi didžiausi Maskvos oro uostai ketvirtadienį sunkiai grįžta į įprastą darbą. Įstrigo tūkstančiai keliautojų Dieną prieš Ukrainos dronai sukėlė didelius kelionių sutrikimus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį atvyko į Kremlių derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris savo svečią pavadino „brangiu draugu“, praneša „Sky News“. V. Putinas pareiškė, kad vertina galimybę tiesiogiai su juo bendrauti ir „su malonumu“ apsilankys Kinijoje. Jų bendradarbiavimas yra „nukreiptas į mūsų žmonių gerovę“, o ne prieš ką nors kitą, tvirtino V. Putinas. Xi Jinpingas savo ruožtu pavadino V. Putiną „senu draugu“ ir nurodė, kad džiaugiasi būdamas Rusijoje.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius nuvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios parade ir pareiškė, kad jam nerūpi, ką apie jo vizitą galvoja kitos šalys. „Aš esu čia, kad kovočiau už savo tautą ir savo šalį. Man visiškai nerūpi, ką apie tai pagalvos ar pasakys kas nors kitas pasaulyje. Mane pasirinko serbų tauta, mane išrinko Serbijos piliečiai.

Gegužės 8 d. įsigaliojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl trijų dienų paliaubų su Ukraina. Kremlius teigė, kad jomis bus patikrintas Kyjivo pasirengimas taikai, tačiau Ukraina tai pavadino farsu.

Prancūzijos institucijos trečiadienį pranešė, kad nuo 2023-iųjų rugpjūčio iki 2025-ųjų kovo pradžios susekė beveik 80 Rusijos operatorių vykdytų dezinformacijos kampanijų, daugiausia nukreiptų prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus, įskaitant Paryžių.