Rusija

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pagrindinė „tragedijos Ukrainoje“ priežastis esą yra Vakarų, kurie bando įgyvendinti savo geopolitines ambicijas, veiksmai. Tokią sau būdingą nuomonę jis išsakė interviu Mongolijos laikraščiui „Onoodor“, praneša Kremlius. Pasak V. Putino, „visas kompleksas išorinių ir vidinių veiksnių“ padarė didelę įtaką dabartinei padėčiai Ukrainoje.

Pirmą kartą per beveik dvejus metus Europos Sąjungos (ES)  šalys per ketvirtį iš Rusijos vėl importavo daugiau dujų nei iš JAV. Tai rodo Briuselio konsultacinės bendrovės „Bruegel“ duomenys. Jais remiantis, ES nuo balandžio iki birželio pabaigos iš Rusijos įsigijo daugiau kaip 12,7 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš JAV – 12,3 mlrd. Nors, lyginant su pirmuoju 2024 m. ketvirčiu, tiekimas iš Rusijos šiek tiek sumažėjo, tačiau iš JAV jis sumažėjo labiau.

Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį sukėlė nerimą Rusijos visuomenėje, tačiau Kremliaus vykdomos informacinės operacijos švelnina karo nuovargį šalyje ir suteikė Kremliui lankstumo pasirenkant strategiją, kaip kariauti užsitęsusį sekinimo karą prieš Ukrainą, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Naujausios apklausos Rusijoje rodo, kad praėjus nedaug laiko po Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį rusų parama karui Ukrainoje nesumažėjo ir nuo 2022 m. išlieka didelė.

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė keletą naujų sprendimų dėl sankcijų Rusijai. Taip teigiama prezidento kreipimesi į tautą, praneša „Ukrinform“. Naujas apribojimų rinkinys buvo įvestas beveik 150 juridinių ir fizinių asmenų, veikiančių Rusijos aviacijos infrastruktūroje. Kitas sankcijų paketas skirtas priešo bendrininkams. „Visų Ukrainos atstovų pareiga užtikrinti, kad mūsų sankcijos būtų sinchronizuotos su pasaulinėmis“, – pabrėžė prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis būtinybe pavadino naujausias ukrainiečių dronų atakas prieš taikinius Rusijoje. „Teroristinė valstybė turi pajusti, kas yra karas“, – sakė jis sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi. Ukrainos koviniai dronai naktį į sekmadienį atakavo taikinius Rusijos teritorijoje, be kita ko, sostinėje Maskvoje.

Prie Norvegijos krantų rastas negyvas baltasis delfinas, kuris, kaip įtariama, buvo Rusijos išdresuotas šnipinėti, pirmadienį pranešė BBC. Gyvūno, praminto Hvaldimiru, kūnas buvo rastas plūduriuojantis prie pietvakarinio Risavikos miesto ir nugabentas į artimiausią uostą ištirti. Pirmą kartą delfinas Norvegijos vandenyse buvo pastebėtas prieš penkerius metus, tada prie jo kūno diržu su užrašu „Sankt Peterburgo įranga“ buvo pritvirtinta „GoPro“ kamera.

Lenkijos oro erdvėje pirmadienio rytą dėl Rusijos atakų prieš Ukrainą pakelti lenkų ir sąjungininkų orlaiviai.  Apie tai pranešė Lenkijos radijas. Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė perspėjo, kad dėl oro pajėgų manevrų pietrytinėje Lenkijos dalyje „gali padidėti triukšmo lygis“. „Šiąnakt stebima intensyvi Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos veikla, susijusi su smūgiais į objektus, esančius Ukrainos teritorijoje“, – nurodė vadovybė.

Po sraigtasparnio katastrofos Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje gelbėtojai, pasak žiniasklaidos, rado 17 žmonių kūnus. Apie tai, be kita ko, pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Nepaprastųjų situacijų ministerija. Aukų paieška tęsiama, nes sraigtasparniu skrido iš viso 22 žmonės. Anot žinių portalo RBC, kuris remiasi gelbėjimo tarnybomis, gyvųjų rasti nesitikima. Pasak rusų naujienų agentūros RIA, regione šeštadienį tvyrojo tirštas rūkas, taip pat lijo.

Harvardo istorikas ir rašytojas iš Ukrainos Serhijus Plochyjus sako, kad linksmų istorijų apie Rusijos ir jo gimtosios Ukrainos karą nėra daug. Tačiau jį prajuokino vienas neseniai įvykęs dalykas. Susidūręs su galimybe, kad Ukrainos pajėgos žengia per sieną link Rusijos atominės elektrinės Kurske, Kremlius paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) skubiai įsikišti.

Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje Tolimuosiuose Rytuose dingo sraigtasparnis su 22 žmonėmis, kurių dauguma buvo turistai, šeštadienį pranešė regiono valdžios institucijos. „Šiandien apie 16 val. 15 min. (7 val. 15 min. Lietuvos laiku) nutrūko ryšys su sraigtasparniu Mi-8 [...], kuriame buvo 22 žmonės – 19 keleivių ir trys įgulos nariai“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Kamčiatkos gubernatorius Vladimiras Solodovas.

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas penktadienį pareiškė nebemanantis, kad Ukraina kitais metais visiškai nutrauks rusiškų dujų ir naftos tranzitą per savo teritoriją. Kyjivas ir toliau tiekia rusiškas dujas ir naftą į Europos šalis, nors puola Maskvos energetikos objektus ir ragina savo sąjungininkus nustoti finansuoti Rusijos invaziją perkant jos tiekiamą energiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką aukščiausiu Rusijos apdovanojimu – Šv. Apaštalo Andriejaus ordinu. A. Lukašenka taip buvo pagerbtas 70-ojo gimtadienio proga, penktadienį paskelbė Kremlius. A. Lukašenka Šv. Apaštalo Andriejaus ordinu apdovanojamas už savo vaidmenį stiprinant Rusijos ir Baltarusijos strateginę partnerystę, sakoma paskelbtame pareiškime.

Ukraina penktadienį paragino Mongoliją areštuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai šis kitą savaitę atvyks vizito į šalį, kuri yra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), išdavusio Rusijos vadovo arešto orderį, narė. „Ukrainos pusė tikisi, kad Mongolijos vyriausybė supranta, jog Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė: „Raginame Mongolijos valdžios institucijas vykdyti privalomą tarptautinį arešto orderį.

Ukraina nutrauks rusiškos naftos ir dujų tiekimą savo vamzdynais į Europos Sąjungą šių metų gale, kai nustos galioti dabartinė sutartis, ir ji nebus pratęsta, penktadienį pareiškė vyriausiasis prezidento patarėjas. Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas interviu transliuotojui „Novini.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad nesijaudina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Mongolijoje gali būti sulaikytas. Išvakarėse Kremlius pranešė, kad V. Putinas kitą savaitę lankysis Mongolijoje, kuri yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), išdavusio rusų lyderio arešto orderį, narė.

Vienas rusų naujienų redaktorius iš Sibiro penktadienį buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už medžiagos apie Maskvos karą Ukrainoje, kurį Rusijoje lydi masinis susidorojimas su kitaminčiais, paskelbimą. Sergejus Michailovas, žurnalistas ir redaktorius iš kalnuoto Altajaus regiono, buvo sulaikytas pirmosiomis Rusijos plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis 2022 metais. Netrukus po to šalyje buvo priimti represiniai įstatymai, draudžiantys kritikuoti Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Jau 30 metų valdžioje Baltarusijoje sėdintis Aliaksandras Lukašenka šiandien mini savo 70-ąją gimtadienį. Nuo paskutinio jubiliejaus jo gyvenime daug kas pasikeitė – iš „paskutinio diktatoriaus Europoje“, tačiau su stiprėjančia šalies ekonomika ir perspektyvomis suartėti su Europa, jis tapo „vieninteliu V. Putino draugu“ ir faktiškai priklausomu nuo Maskvos finansinės paramos.

Sergejaus Šoigu, kuris tuo metu ėjo Rusijos gynybos ministro pareigas, dukra iš Rusijos pabėgo 2022 m. vasario 23 d. popietę, likus 14 valandų iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, rodo nutekinta sienos kirtimo duomenų bazės informacija, kurią išnagrinėjo „Agentstvo“. Ksenija Šoigu iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto į Abu Dabį (Jungtiniai Arabų Emyratai) išskrido „Etihad“ reisu 15.50 val. Vasario 24 d. 6.00 val. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė invazijos pradžią.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Mongolijoje, ketvirtadienį pranešė Kremlius.  Mongolija yra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), išdavusio rusų lyderio arešto orderį, narė.

Gardino ekologas Jevgenijus Filimonovas aptiko „nesuprantamos baltos medžiagos“ patekimą į Horodničankos upę. Per patį miesto centrą tekantis upelis dabar yra nusidažęs balta spalva. Baltarusių gamtosaugininkų teigimu, šiai į Nemuną įtekančiai upei išsivalyti prireiks „kelių dienų“. Gamtininkas J. Filimonovas pats atsekė iki teršalų pirminio šaltinio – netoli zoologijos sodo esančios 4-osios kanalizacijos nuotekų valymo siurblinės vamzdžio.

Rusija nėra pasirengusi taikos deryboms su Ukraina, nes ji toliau reikalauja, kad Ukraina atsisakytų didelės dalies savo teritorijos, ketvirtadienį duodamas interviu pasakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Rusija toliau reikalauja Ukrainos kapituliacijos ir kol tai tęsis, Ukraina su jos sąlygomis nesutiks“, – naujienų agentūrai PAP sakė R. Sikorskis.

Dėl kaltinimų korupcija suimtas buvęs Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Pavelas Popovas, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Tyrėjai kaltina P. Popovą, kuris buvo atsakingas už karinės propagandos teminio parko „Patriotų parkas“, suplanuoto vakarinėje Maskvos dalyje, plėtrą ir eksploataciją, 2021-2024 metais pasisavinus lėšas „objekto sąskaita“, „Telegram“ pranešė Tyrimų komitetas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad ragins sąjungininkus vykdyti pažadus dėl oro gynybos raketų sistemų Ukrainai. „Buvo paskelbta apie kelias „Patriot“ sistemas, tačiau jos dar nepristatytos, – sakė D. Kuleba žurnalistams, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad Minskas laikosi „gana aiškios ir sąžiningos“ politikos galimo įsitraukimo į karą Ukrainoje klausimu ir piktinosi tuo, kad Vakarai jį tariamai nuolat kaltina ruošiantis puolimui. Baltarusijai su V. Putino finansiniu palaikymu vadovaujantis A. Lukašenka tvirtina, kad šalies kariuomenė nesikiš nė į vieną karą, jeigu tik jos kas neužpuls.

Kremlius ketvirtadienį perspėjo Prancūziją nepaversti „Telegram“ įkūrėjui ir vadovui Pavelui Durovui iškeltos baudžiamosios bylos politiniu persekiojimu. „Svarbiausia, kad tai, kas vyksta Prancūzijoje, nevirstų politiniu persekiojimu“, – nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 39-erių milijardierius technologijų magnatas P. Durovas šeštadienį buvo sulaikytas Paryžiaus-Buržė oro uoste.

Nedarbo lygis Rusijoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito ir, kaip ir prognozuota rinkose, tebesilaikė rekordiškai žemame 2,4 proc. lygyje, parodė federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Pasak portalo „Trading Economics“, šis rodiklis rodo, kad Rusija toliau kovoja su tebesitęsiančia darbo jėgos krize, kurią sukėlė Kremliaus paskelbta mobilizacija karui Ukrainoje ir jos paskatinta masinė darbingo amžiaus vyrų emigracija.

Baltarusijos nepriklausomų tyrėjų „Belaruski Hajun“ teigimu, šiąnakt, eilinės Rusijos atakos Ukrainos teritorijoje metu, buvo panaudota aviacija numušti „pasiklydusį“ rusų droną. Tai pirmasis atvejis, kuomet Baltarusijos naikintuvas buvo panaudotas kovinei misijai. Tačiau numuštas buvo rusų dronas. Apie 3 val. 30 min.

Rusijoje kilo skandalas dėl viename iš Astrachanės naktinių klubų vykusio „nusirenginėjimo“ žaidimo, kurio metu nugalėtojas turėjo gauti „iPhone“ telefoną. Paviešinus šią informaciją vietos valdžia pasmerkė „ištvirkautojus karo metu“ ir liepė uždaryti pasilinksminimo įstaigą. Soc. tinkluose pasirodė vaizdo įrašas iš Astrachanės klubo „Bunker“, kuriame keturi lankytojai išsirengė nuogai viename iš konkursų, kuriame buvo galima laimėti naują telefoną.

Keli šimtai Rusijos ginkluotųjų pajėgų karo belaisvių, esančių vienoje iš daugybės stovyklų Ukrainoje, įrašė vaizdo pranešimą Vladimirui Putinui. Jie skundžiasi, kad Rusija nenori rengti belaisvių mainų. Apie tai rašo „RBK-Ukraina“, remdamasis „Telegram“ projektu „Choču žit“ (rus. „Noriu gyventi“). Vaizdo įraše, kuris trunka 8 minutes, matyti daugiau kaip šimtas rusų kalinių. Jie tvirtina, kad Rusijos valdžia atsisako juos iškeisti ir paprasčiausiai juos pamiršo.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis aplink pagrindinį Ukrainos logistikos centrą Pokrovską yra labai sudėtinga.  Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys. Pastaruoju metu Rusija veržiasi link Pokrovsko ir reguliariai skelbia, kad perėmė netoliese esančių kaimų kontrolę.

Būtina suteikti daugiau karinės pagalbos, „kad Ukraina galėtų toliau priešintis“ plataus masto Rusijos invazijai, trečiadienį pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Ukraina toliau kiekvieną dieną numušinėja Rusijos raketas, gelbėdama nesuskaičiuojamas gyvybes. Tačiau tam, kad Ukraina sugebėtų toliau gintis, būtina jai teikti daugiau pagalbos“, – pranešime teigė jis.

Rusija trečiadienį pranešė, kad uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją dar 92 JAV piliečiams, ir išvardijo laikraščių „The Wall Street Journal“, „The New York Times“ ir „The Washington Post“ žurnalistų pavardes. Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad taip reaguoja į sankcijas, taikomas Rusijos veikėjams Jungtinėse Valstijose. Nebuvo įmanoma iš karto patikrinti, ar visi į sąrašą įtraukti asmenys turi JAV pilietybę.

Prancūzijos prokurorai pratęsė programėlės Telegram savininko – milijardieriaus Pavelo Durovo – areštą ir oficialiai įvardino įtarimus. Prancūzai Durovą sulaikė mįslingomis aplinkybėmis: prieš areštą jis buvo Azerbaidžane tuo pat metu kaip ir Putinas. Kremlius jau kelias dienas riečiasi iš kailio kaltindamas Paryžių ir Vašingtoną bandymu išgauti iš milijardieriaus Maskvai jautrios informacijos.

Rusijos teismas trečiadienį nuteisė 39 metų inžinierių 18-ai metų kalėjimo už nepavykusį bandymą susprogdinti karinį komisariatą, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Nuo 2022 metų, kai prasidėjo karas Ukrainoje, Rusija griežtomis teismo bausmėmis malšina opoziciją ir protestus. Kaltinamasis Artiomas Lozovojus buvo nuteistas pagal kelis kaltinimus, įskaitant išdavystę.

Ukrainos dronas-raketa „Palianycia“, apie kurios pirmąjį sėkmingą panaudojimą paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kainuoja mažiau nei 1 milijoną JAV dolerių. Apie tai pranešė „Associated Press“ su nuoroda į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministrą Mychailą Fedorovą. „Fedorovas sakė, kad kiekviena raketa kainuoja mažiau nei 1 mln. dolerių, o kariuomenė kreipiasi į privatų sektorių norėdama dar labiau sumažinti gamybos sąnaudas“, – rašoma straipsnyje.

Internete pasirodė vaizdo įrašas su Riazanės šiluminę jėgainę dengiančiais dūmais, įtartas gaisras. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo į aplinką patekę garai po nepavykusio bandymo paleisti vieną iš energetinių blokų. Rusijos informavimo priemonėse pasirodė vaizdo įrašas, kurį atsiuntė įvykio liudininkas. Jis taip pat tvirtino, kad prieš pasirodant „dūmams“ girdėjo sprogimą.

Rusijos FSB pareiškė užkirtusi kelią išpuoliams prieš teisėsaugos institucijų pareigūnus ir cerkves Ingušijoje, sulaikyti šeši vietos gyventojai, praneša „Interfax“. Kaip sakoma pranešime, Nazranėje ir Kantyševo kaime sulaikyti šeši vietos gyventojai, Rusijos Federacijos piliečiai, Rusijoje uždraustos tarptautinės teroristinės organizacijos šalininkai. Esą jie ketino vykdyti diversijas ir terorizmo aktus prieš Ingušijos teisėsaugos institucijų darbuotojus, taip pat religinius objektus.

Iki plataus masto karo pradžios Vladimiro Putino dukros ir buvusi žmona kasmet dešimtis kartų skraidžiojo iš Rusijos į užsienį ir atgal. „Agenstvo“ susipažino su nutekintais Rusijos federalinių tyrimų tarnybos pasieniečių duomenimis, iš kurių matyti, kad V. Putino aplinka mėgavosi gyvenimu užsienyje. Netrukus iki karo Ukrainoje pradžios duomenys apie jų skrydžius į užsienį nutrūko. Manoma, kad jos galėjo keliauti po Vakarų šalis ir toliau su fiktyviais pasais.

Rusija paskelbė buvusio Latvijos parlamentaro Jurio Jurašo, kuris, prasidėjus plataus masto karui, prisijungė prie Ukrainos gynybos pajėgų, paiešką. Kaip rašo portalas „eurointegration“, tai pranešė Rusijos generalinė prokuratūra.

Voronežo srities valdžia priėmė sprendimą evakuoti žmones iš dviejų gyvenviečių po naktinių smūgių dronais, „The Moscow Times“ cituojamas vietos gubernatorius. Naujienų kanalo telegrame „Astra“ teigima, kad bepiločiai smogė regione esančiam amunicijos sandėliui.

Septynių Europos šalių saugumo tarnybos pirmadienį informavo Norvegijos energetikos įmonių vadovus ir pareigūnus apie, jų nuomone, Rusijos keliamas grėsmes svarbiausiai infrastruktūrai, rašo „Reuters“. Už uždarų durų vykusiame susitikime dalyvavo Norvegijos, Vokietijos, Belgijos, Belgijos, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos ir Islandijos nacionalinių saugumo tarnybų atstovai. Susitikimo metu buvo pabrėžtas Norvegijos, kaip energijos tiekėjos Europai, vaidmuo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasakė, kad taikos derybos su jo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu būtų „bergždžios“ ir „beprasmės“. „Pasaulis laukia, kol Ukraina pristatys kompromisinį planą, kaip rytoj galima būtų užbaigti karą“, – kalbėdamas Kyjive vykusiame renginyje pasakė jis. „Nėra taip, kad su Putinu nebūtų jokių kompromisų, bet šiandien dialogas su Putinu yra bergždžias, beprasmis, nes jis nenori užbaigti karo diplomatiniu keliu“, – teigė V. Zelenskis.

Kyjivas antradienį pareiškė norintis, kad kitas taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, būtų surengtas vienoje iš globaliųjų Pietų šalių. Birželį daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukščiausio rango pareigūnai susirinko Šveicarijoje į pirmąjį Ukrainos surengtą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Jame nedalyvavo nei Rusijos, nei Kinijos atstovai.

Ukrainos teismai jau paskelbė apkaltinamuosius nuosprendžius 126 Rusijos karo nusikaltėliams. Tai šalies generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė per forumą „Ukraina 2024. Nepriklausomybė“. „Mes perduodame bylas Ukrainos teismams, o Ukrainos teismai jau nuteisė 126 Rusijos karo nusikaltėlius. Ir mes atsakomybėn traukiame ne tik paprastus žmones – taip pat siekiame nustatyti vadų atsakomybę.

Rusijos oro linijų „Pobeda“ pilotai pasiskundė valstybinei oro linijų priežiūros tarnybai („Gosavianadzor“), kad vadovybė verčia juos skraidyti su minimaliu kuro kiekiu. Tokiu atveju kyla didelė grėsmė skrydžių metu nutikus nenumatytiems atvejams. „Baza“ paviešintas anoniminis vieno bendrovės piloto pareiškimas, kuriame šis papasakojo apie patiriamas problemas su kuru.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas antradienį akcentavo tai, jog Rusijos ir Ukrainos kariai kovoja visai šalia Rusijos Kursko atominės elektrinės (AE), teigdamas, kad dėl to jos reaktoriai yra ypač pažeidžiami. „Tokio tipo branduolinė jėgainė, esanti taip arti kontakto taško ar karinio fronto, yra labai rimtas faktas“, – sakė Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) po apsilankymo Kursko AE. Šis vizitas surengtas Ukrainos puolimui Kursko regione įžengus į ketvirtą savaitę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime rugsėjį JAV prezidentui Joe Bidenui ketina pristatyti planą, kaip nugalėti Rusiją. Tai V. Zelenskis pareiškė antradienį renginyje Kyjive. Planas esą sudaro kelios dalys: karinė, strateginį ir ekonominė. Puolimas Rusijos Kursko srityje jau yra „Ukrainos pergalės plano dalis“, kalbėjo prezidentas forume „Ukraina 2024. Nepriklausomybė“. Ukrainai šis planas „labai svarbus“, pažymėjo jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo kariuomenė pasitelkė Vakarų atsiųstus naikintuvus F-16 atremti neseniai Rusijos surengtoms plataus masto dronų ir raketų atakoms. „Naudodami F-16 jau sunaikinome keletą raketų ir dronų“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive. Daugiau detalių jis nenurodė. Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainą pasiekė pirmoji ilgai lauktų naikintuvų siunta. Visgi neskelbiama, kiek orlaivių atsiųsta.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasmerkė masinį antpuolį raketomis ir dronais, kurį Rusija pirmadienį įvykdė Ukrainoje, teigiama Baltųjų rūmų spaudos tarnybos išplatintame pranešime. „Griežčiausiais žodžiais smerkiu Rusijos tęsiamą karą Ukrainoje ir jos pastangas artėjant rudeniui panardinti ukrainiečius į tamsą. Noriu pasakyti aiškiai – Rusija Ukrainoje savo tikslų niekada nepasieks, o ukrainiečių dvasios niekas niekada nepalauš“, – pranešime teigė J. Bidenas.