Svarbiausios dienos naujienos:
23:20 | Ukraina paneigė ketinanti sukurti branduolinį ginklą
Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiai paneigė „neįvardytų šaltinių įtarimus“ „Bild“ publikacijoje dėl tariamų Ukrainos planų kurti masinio naikinimo ginklus.
Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame komentare nurodoma, kad Ukraina buvo ir yra įsipareigojusi laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, prie kurios prisijungė 1994 m., atsisakydama trečio pagal dydį pasaulyje karinio branduolinio pajėgumo.
„Ukraina, istorijoje labiausiai prisidėjusi prie tarptautinės taikos, saugumo ir branduolinio ginklo neplatinimo, dabar susiduria su teroristinės Rusijos valstybės branduoliniu šantažu. Maskva ne tik griebiasi neatsakingos ir pavojingos retorikos apie masinio naikinimo ginklus, bet ir kelia nepriimtiną grėsmę Ukrainos branduoliniams objektams, tęsdama neteisėtą Ukrainos atominės elektrinės okupaciją ir svarstydama galimybę smogti Ukrainos branduolinės energetikos sistemos elementams“, – rašoma komentare.
22:49 | Lukašenka pareiškė, kad karas Ukrainoje yra Baltarusijos problema:
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalies atstovai turėtų dalyvauti taikos derybose kartu su Rusija ir Ukraina, praneša UNIAN.
Artimiausias Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino bendražygis teigia, kad jis ne kartą to reikalavo ir karą Ukrainoje vadino Baltarusijos problema.
„Visada primygtinai reikalavau, apie tai sakiau ukrainiečiams ir perspėjau Putino rusus, kad derybose dėl Ukrainos turėtų dalyvauti baltarusiai. Kodėl? Todėl, kad tai yra mūsų problema, nenoriu, kad klausimai – mūsų klausimai – ten būtų sprendžiami be mūsų“, – sakė A. Lukašenka.
Anot UNIAN, Baltarusijos diktatorius ypač baiminasi, kad šios derybos gali baigtis sprendimais, dėl kurių „rytoj bus atiduota pusė šalies“.
22:17 | Slovakija pamatys „tikrąjį Putino veidą“: Zelenskis perspėja Fico
Slovakija patirs Rusijos grėsmę, jei nepadės Ukrainai. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje.
Pasak Ukrainos vadovo, šiandien jis „daug ką pasakė“ Slovakijos premjerui Robertui Fico, įskaitant būtinybę palaikyti Kyjivo ir Bratislavos santykius.
„Ačiū Dievui, jo šalyje nevyksta karas, ir aš linkiu jo žmonėms taikos, kad jie niekada nepamatytų, koks iš tikrųjų gali būti [Vladimiro] Putino veidas. Tačiau jis (Fico – past.) turi mus palaikyti, kitaip jis tai labai gerai supras, kad Putinas niekada nesustos. Nebent mes jį sustabdysime“, – sakė V. Zelenskis.
Primename, kad anksčiau šį mėnesį R. Fico pareiškė blokuosiantis Ukrainos bandymus įstoti į NATO, kol eis savo pareigas. Pasak jo, tai būtina, kad būtų išvengta trečiojo pasaulinio karo.
22:03 | Kasčiūnas NATO gynybos ministrų susitikime: turime siekti sutarimo dėl 3 proc. gynybai viso Aljanso mastu
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje ragino aljanso šalis skirti gynybai 3 proc. nuo BVP ir ieškoti kūrybingų sprendimų, remiant Ukrainos gynybos pramonę.
„Mes prisiimame finansinę atsakomybę už savo saugumą. Tačiau, esminis pokytis atgrasant Rusiją ir užtikrinant efektyvią gynybą bus pasiektas tik kolektyvinėmis visų Aljanso narių pastangomis, įsipareigojimu didinti finansavimą ir vystyti karinius pajėgumus. Jei norime realaus pokyčio, turime suvokti, kad 2 proc. nuo BVP gynybai yra praeitis, todėl turime NATO mastu išsikelti naują tikslą – skirti bent 3 proc.“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ministras taip pat akcentavo naujų NATO gynybos planų svarbą, kėlė oro erdvės pažeidimų klausimus, kalbėjo apie Baltijos šalių ir Lenkijos pastangas fortifikuoti sieną su Rusija ir Baltarusija, pabrėžė bendrų NATO veiksmų poreikį bei NATO ir ES bendradarbiavimo būtinybę.
Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta ir didėjančiam Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui, keliančiam pagrįstą nerimą. Akcentuota tai, jog NATO turi siekti plėtoti abipusiai naudingus santykius su savo partneriais iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono, bendradarbiauti ne tik dvišaliuose, bet ir daugiašaliuose formatuose. Dar kartą pabrėžta, kad Kinija yra svarbiausia Rusijos karo Ukrainoje rėmėja ir įgalintoja.
Krašto apsaugos ministras su kitais gynybos ministrais Briuselyje tarėsi ir dėl bendrų karinių pajėgumų kūrimo koncepcijos bei dalyvavo kovos prieš Islamo valstybę koalicijos susitikime, kur apsvarstė tolimesnio įsitraukimo Irake ir Sirijoje transformaciją bei veiklos planus.
Pranešama, kad L. Kasčiūnas taip pat dalyvavo ir dvišaliuose susitikimuose su Lenkijos gynybos ministru Władysław Kosiniak-Kamysz ir Pietų Korėjos gynybos viceministru Mr Seonho Kim.
Penktadienį krašto apsaugos ministras pirmininkaus vadinamajam 3+3 formato gynybos ministrų susitikimui. Šiame formate dalyvauja Lietuva, Estija, Latvija ir Baltijos šalyse NATO priešakinėms pajėgoms vadovaujančios šalys – Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, praneša Krašto apsaugos ministerija.
21:50 | „Belaruski Gajun“: Baltarusijoje yra apie 2 tūkst. Rusijos kariškių
Dalis Rusijos kariškių tebėra Baltarusijos teritorijoje. Tačiau reikšmingo jų judėjimo nefiksuojama.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Belaruski Gajun“.
Stebėtojų duomenimis, rugsėjį situacija, susijusi su Rusijos kariniu kontingentu Baltarusijoje, nepasikeitė. Rusijos kariškiai tebėra tose pačiose vietose ir jų skaičius toks pat, kaip ir anksčiau:
- Baranovičių, Mozyriaus ir Ziabrovkos aerodromuose – iki 550 žmonių;
- Baranovičių radiotechnikos mazge ir Vileikos 43-iajame ryšių mazge – iki 1450 žmonių.
Be to, Baltarusijoje veikia Rusijos 484-asis karinis tyrimų skyrius ir 313-oji įgulos karinė prokuratūra. Šiose struktūrose dirba dešimtys žmonių.
„Belaruski Gajun“ vertinimu, 2024 metų spalio 1 d. Baltarusijoje buvo apie 2000 Rusijos kariškių.
20:55 | Premjerai: šaudmenų Ukrainai perdavimo iniciatyva turi būti tęsiama ir kitais metais
Čekijos, Danijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai ketvirtadienį išreiškė norą, kad Prahos inicijuota artilerijos sviedinių Ukrainai perdavimo iniciatyva būtų tęsiama ir kitais metais.
18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko Ukrainai pusę milijono amunicijos sviedinių.
Jau daugiau nei dvejus metus su plataus masto Rusijos invazija kovojanti Ukraina pirmąją 155 mm kalibro amunicijos sviedinių siuntą gavo birželį.
„Šaudmenų iniciatyva turi būti tęsiama ir 2025 metais“, – teigiama socialiniame tinkle „X“ Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos paskelbtame pranešime.
Pareiškimą taip pat pasirašė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir jos kolega iš Nyderlandų Dickas Schoofas.
Jame priduriama, kad iniciaityvoje ypač daug dėmesio skiriama didelio kalibro šaudmenims, įskaitant artilerijos sviedinius, tankų šaudmenis ir minosvaidžių bombas.
Premjerai taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus „priimti politinius sprendimus ir skirti finansavimą“ šiai Prahos iniciatyvai.
Jie pridūrė, kad šiuo metu į Ukrainą kiekvieną savaitę pristatoma tūkstančiai šaudmenų, o šiemet planuojami pristatymai jau vykdomi.
„Turime pateikti labai reikalingus šaudmenis, kad patvirtintume savo ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainai, ir taip pat pasiųsti aiškią žinią Rusijai, kad laikas ne jos pusėje“, – pridūrė jie.
Prahos iniciatyva iš dalies kompensuoja Europos Sąjungos neįvykdytą įsipareigojimą iki šių metų kovo pabaigos pristatyti Kyjivui milijoną šaudmenų. To nepavyko padaryti dėl ribotų gamybos pajėgumų.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės dėl šaudmenų pirkimo ne Europos rinkose konkuruoja su Rusija.
19:01 | Jie prarado galimybę užbaigti karą: Zalužnas aštriai sukritikavo „Vakarų silpnumą“
Plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą lėmė „kolektyvinių Vakarų“ silpnumas ir nenoras remti pasaulinę saugumo sistemą. Tai pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.
„Pasinaudodama Vakarų ir pačių Jungtinių Valstijų silpnumu, Rusija 2008 m. pradėjo plėsti savo „saugumo erdvę“. Vėliau, 2014 m., tylint tiems patiems kolektyviniams Vakarams, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, kuris galiausiai tapo kruviniausiu XXI a. karu Europos centre“, – V. Zalužno žodžius cituoja UNIAN.
Anot V. Zalužno, Vakarų politikai yra „savo rinkėjų įkaitai“ ir yra priversti „melstis“, kad išvengtų eskalacijos. To priežastis, jo manymu, yra nuolatinės Kremliaus pastangos įbauginti Vakarus kalbant apie „raudonąsias linijas“ ir žvanginant branduoliniais ginklais.
„Kolektyviniai Vakarai netikėjo Ukraina. Štai kodėl Vakarų spauda, bijodama Putino, Ukrainai skyrė iš pradžių tris valandas, paskui tris dienas. Paskui, atėję į pagalbą Ukrainai, Vakarai, bijodami arba branduolinio karo, arba eskalacijos, nesuteikė Ukrainai reikiamo ginklų skaičiaus“, – sakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Pasak V. Zalužno, būtent 2023 m. vasarą Ukraina prarado galimybę „savarankiškai užbaigti karą“. Jis pažymėjo, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sudarė neformalų aljansą ir plečia savo įtaką per BRICS. Ukrainos politikas taip pat išreiškė abejonę, kad šis blokas kuriamas tik tam, kad nugalėtų Ukrainą.
18:23 | Žiniasklaida: Ukraina nuo karo pradžios neteko 40 „Leopard“ tankų
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina, anot žiniasklaidos, neteko apie 40 „Leopard“ tankų. Tai rašo JAV žinių žurnalas „Business Insider“. Duomenys paremti atvirų šaltinių vertinimais, jie oficialiai nepatvirtinti.
Šių labai efektyvių vokiškų tankų praradimas rodo mūšių ir grėsmių, su kuriomis Ukrainos daliniai susiduria mūšio lauke, mastą, teigiama straipsnyje.
17:05 | Krymo tiltas uždarytas, veikia oro gynybos sistemos ir paleista dūmų uždanga
Krymo pusiasalyje griaudėja sprogimai, pats Krymo tiltas yra uždarytas, virš jo paskleista dūmų uždanga, skelbiama „Astra“, remiantis vietos informaciniais šaltiniais.
17:00 Krymo tiltas uždarytas, veikia oro gynybos sistemos ir paleista dūmų uždanga Krymo pusiasalyje esančiame Džankojuje girdimi sprogimai, o Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Krymo tiltas, jungiantis Krymo pusiasalį su žemynine Rusijos teritorija, yra uždarytas
. Skelbiama, kad paviešintoje vaizdinėje medžiagoje matyti paskleista dūmų uždanga. Vietos telegramo kanalai skelbia, kad regione paskelbtas raketų pavojus, veikia oro gynybos sistemos Kerčės sąsiauryje.
16:36 | Zelenskis: karininkai iš Šiaurės Korėjos jau treniruoja Rusijos kareivius okupuotoje Ukrainos teritorijoje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Šiaurės Korėjos karininkai jau yra laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir treniruoja Rusijos kareivius.
Jis tai sakė per spaudos konferenciją po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Turime mūsų žvalgybos informacijos... Tai tikrai didelė problema. Pirma, Šiaurės Korėjos karininkai jau yra laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir treniruoja Rusijos kareivius. Karininkų skaičiaus nežinau. Bet žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija tikisi tokio pastiprinimo, nes nespėja mobilizuoti žmonių ir patiria didelių nuostolių mūšio lauke. Ir jis (Putinas) žino, kad visuomenė nusiteikusi prieš mobilizaciją. Todėl jis ieško paramos užsienyje. Ir aš žinau, kad ketinama parengti 10 tūkst. kareivių iš įvairių kariuomenės rūšių: antžeminių, sausumos pajėgų...“ – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas patikslino, kad Putinas nori pasitelkti ne tik pėstininkus, bet ir įvairių kariuomenės rūšių specialistus.
„Mes žinome, kad Šiaurės Korėja jau ruošia kontingentą kariauti prieš Ukrainą. Tai sakiau Jungtinėse Valstijose. Kalbėjausi su daugeliu lyderių, jog tai jau iš esmės oficialus faktas, patvirtinantis, kad kita šalis įsitraukia į karą ir jos kontingentas kartu su Rusija kariaus prieš Ukrainą. Jūs žinote, kad Iranas jau perdavė Rusijai raketų ir bepiločių orlaivių, bet ne kontingentą. O čia žengiamas toks rimtas žingsnis kare“, – pridūrė prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos žvalgybos duomenimis, kai kuriuose Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose yra Šiaurės Korėjos piliečių. Jų skaičius – apie 3 tūkst. Šiaurės Korėjos kariškių užfiksuota Briansko ir Kursko srityse, neatmetama, kad jie dalyvaus karo veiksmuose prie Sudžos ir Kursko miestų.
15:53 | Zelenskis: Ukraina arba turės branduolinį ginklą, arba stos į NATO – mes renkamės NATO
V. Zelenskis, kalbėdamas Europos politikams, pareiškė, kad pokalbio su D. Trumpu priminė jam apie Ukrainos branduolinio ginklo atsisakymą 1994-1996 m. ir sulaukė pritarimo.
„Arba Ukraina turės branduolinį ginklą, arba NATO. Mes renkamės NATO“, – „Unian“ cituojamas V. Zelenskis.
„Todėl aš jam [Trumpui] ir pasakiau: „Kaip čia gaunasi, kokia yra išeitis? Arba Ukraina turės branduolinį ginklų, ir tada tai bus mūsų gynyba. Arba turime turėti kokį nors aljansą. Be NATO, šiandien nežinome veiksmingų aljansų. NATO šalys šiandien nėra įsitraukusios į karą. NATO šalyse visi žmonės yra gyvi. Štai kodėl mes renkamės NATO. Ne branduolinius ginklus. Mes renkamės NATO. Ir tikiu, kad Trumpas mane išgirdo“, – aiškino jis.
„Kas iš branduolinių valstybių nukentėjo? Niekas, be Ukrainos… Kas atsisakė branduolinio ginklo? Visi? Ne. Tik Ukraina… Kas šiandien kariauja? Ukraina“, – aiškino savo pokalbio su D. Trumpu detales V. Zelenskis.
Anot Ukrainos prezidento, D. Trumpas tuomet su šiais argumentais sutiko.
14:54 | Zalužnas įvertino Ukrainos Pergalės planą: „Zelenskis elgiasi visiškai logiškai“
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planą, kaip 2025 m. užbaigti karą, rašo „Kanal 24“.
14:44 | Zelenskis pasirašė įstatymą dėl valstybinių bankų privatizavimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą „Dėl valstybei priklausančių bankų įstatinio kapitalo akcijų paketų pardavimo ypatumų“.
Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas iš parlamentinės frakcijos „Holos“ („Balsas“) Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Pasirašytas įstatymas Nr. 11474, valstybinių bankų privatizavimas“, – informavo parlamentaras.
Įstatymas leidžia parduoti bet kokią valstybės akcijų dalį banke, o ne tik 100 proc., kaip numato dabar galiojantys teisės aktai. Tai išplečia investuotojų pritraukimo galimybes ir užtikrina lankstesnį požiūrį į privatizavimą.
Siekiant garantuoti pardavimo procedūros skaidrumą, aukcionai bus rengiami elektroninėje sistemoje „Prozorro. Sales“. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad aukcione gali dalyvauti ir vienas investuotojas.
Įstatymas taip pat kelia didesnius reikalavimus finansų konsultantams pardavimo klausimais ir numato tarptautinių donorų įtraukimą į konsultantų atrankos ir pardavimo procesą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 19 d. už šio įstatymo priėmimą balsavo 260 Aukščiausiosios Rados narių. Jo priėmimas buvo vienas iš Pasaulio banko programos „Development Policy Loan“ (DPL) ir bendradarbiavimo su Tarptautiniu valiutos fondu programos reikalavimų.
14:11 | Žiniasklaida: viena Ukrainos sąjungininkė Rusijai už dujas ir naftą sumokėjo 5 kartus daugiau nei Ukrainai remti
Viena stipriausių Ukrainos sąjungininkių, Čekija, Rusijos naftai ir dujoms išleido penkis kartus daugiau nei paramai Ukrainai, rašo „Newsweek“. Anot analitikų, taip šalis prisidėjo prie Kremliaus karo prieš Ukrainą finansavimo.
Šie duomenys skelbiami Demokratijos studijų centro ir Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje apie Europos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.
Ataskaitoje, pavadintoje „Pasinaudojimas spraga“, aprašoma, kaip Čekija pasinaudojo Europos Sąjungos draudimo importuoti rusišką naftą ir naftos produktus išimtimi.
Išimtis buvo padaryta siekiant suteikti galimybę neturinčioms priėjimo prie jūros Vidurio Europos šalims, tokioms kaip Čekija, Vengrija ir Slovakija.
Pasak analitinių centrų, Čekija „pasinaudojo“ šia spraga, taip pat dėl to atsiradusiomis nuolaidomis rusiškai naftai, kad pernai padidintų savo naftos importą iš Rusijos – 2023 m. jis išaugo iki 60 proc., palyginti su 56 proc. 2022 m.
Pirmąjį 2024 m. ketvirtį ši priklausomybė sumažėjo iki prieš invaziją buvusio lygio – mažiau nei 50 proc. Tačiau Čekija vis dar perka didelius kiekius naftos ir dujų iš Rusijos, o tai iš esmės sankcijas Rusijai daro mažiau veiksmingas.
Nuo karo pradžios Čekija Rusijos naftai ir dujoms išleido daugiau kaip 7 mlrd. eurų, t. y. daugiau kaip penkis kartus daugiau nei 1,29 mlrd. eurų, kuriuos ji skyrė Ukrainai.
Remiantis analitinių centrų skaičiavimais, nuolatinė šalies priklausomybė nuo Rusijos energijos nuo 2022 m. vasario atnešė Maskvai daugiau nei 2,3 mlrd. eurų mokestinių pajamų.
Ataskaitoje teigiama, kad Čekija turi „pakankamai alternatyvių ne rusiškų tiekimo galimybių“ ir reikiamus tiekimo kelius, kad galėtų visiškai atsisakyti rusiško iškastinio kuro.
13:54 | Nyderlandų gynybos ministras: Ukraina gali naudoti F-16 prieš taikinius Rusijoje
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas sakė, kad Ukraina gali naudoti Nyderlandų perduotus naikintuvus F-16 prieš teisėtus taikinius Rusijos teritorijoje gynybos tikslais ir laikydamasi tarptautinės teisės.
Tai jis kalbėjo atsakydamas į žurnalistų klausimus prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
„Mes perdavėme pirmąją naikintuvų F-16 partiją. Šiuo metu jie yra Ukrainos oro erdvėje. Ir mes visada sakėme, kad Ukraina turi laikytis tarptautinės teisės. Bet tarptautinėje teisėje nėra jokių apribojimų dėl atstumo. Tarptautinė teisė nesibaigia ties siena ar 100 km atstumu nuo sienos. Taigi mes leidžiame Ukrainai naudoti F-16 lėktuvus savigynai. Jų gali prireikti perimant raketas arba smogiant, pavyzdžiui, į aerodromus Rusijoje. Taigi, į karinius taikinius. Ir tai taip pat leidžiama daryti Rusijos teritorijoje arba Rusijos oro erdvėje“, – sakė R. Brekelmansas.
Jis taip pat pažymėjo, kad klausimai, susiję su parama Ukrainai, yra labai svarbūs.
„Manau, kad parama Ukrainai yra pagrindinis šių dienų prioritetas. Prieš dešimt dienų buvau Charkive ir Kyjive, ir situacija ten tiek prie fronto linijos, tiek didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Charkive, kelia didelį susirūpinimą. Todėl manau, kad turime dėti daugiau pastangų. Antra, turime kalbėti apie mūsų pačių gynybos ir atgrasymo stiprinimą, nes grėsmė iš Rusijos tik didėja, ir ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu“, – sakė jis.
Kaip buvo pranešta anksčiau, spalio 17-18 dienomis NATO būstinėje Briuselyje rengiamas aljanso šalių narių gynybos ministrų susitikimas. Jame taip pat dalyvauja Ukrainos delegacija.
13:33 | Charkive sulaikytas FST agentas, Rusijos pasiųstas koreguoti smūgius
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karinė kontržvalgyba Charkive sulaikė dar vieną Rusijos agentą, žvalgiusį Ukrainos gynybos pajėgų buvimo vietas ir mėginusį padėti įsibrovėliams rengti naujas atakas regione.
Sulaikytas 37 metų vietos gyventojas, pranešė SBU. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) jį užverbavo Rusijoje. Jis pabėgo į Rusiją plataus masto invazijos pradžioje, ten gyveno jo žmona.
Nustatyta, kad FST pareigūno Jevgenijaus Koniachino nurodymu 2023 m. gegužę agentas per trečiąsias šalis grįžo į Charkivą ir pradėjo vykdyti priešo užduotis. Pagrindiniai rusų taikiniai buvo kariniai poligonai, kuriuose treniruojasi Ukrainos gynėjai.
Asmuo važinėjo neva verslo reikalais, bet per komandiruotes vykdė žvalgybines užduotis, slapta fiksavo gynybos objektų vietas. Jis taip pat mėgino pasinaudoti savo pažįstamais, įskaitant kariškius ir savanorius. Savo ketinimus maskuodamas draugiškais pokalbiais vyras siekė surinkti informaciją apie Ukrainos kariuomenės bazes, apytikslį karių skaičių, turimą ginkluotę.
SBU susekė agentą, stebėjo jo nusikalstamą veiklą ir per specialią operaciją jį sulaikė. Už išdavystę jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.
12:58 | Zelenskis įteikė apdovanojimus 320 Ukrainos kariškių, 122 iš jų – po mirties
Prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė valstybinius apdovanojimus 320 Nacionalinės gvardijos ir Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos karių, 122 iš jų šie apdovanojimai buvo įteikti po mirties, teigiama prezidento internetinėje svetainėje publikuotame dekrete Nr. 704/2024.
Dokumente nurodoma, kad apdovanojimai buvo įteikti už asmeninę narsą, parodytą ginant Ukrainos valstybės suverenumą ir teritorijos vientisumą, taip pat už nesavanaudišką tarnybą Ukrainos tautai.
Gynėjams įteikti Bohdano Khmelnytskio, Danylo Halytskio ordinai bei ordinas „Už narsą“, medaliai „Už karinę tarnybą Ukrainai“, „Už nepriekaištingą tarnybą“, „Už gyvybės išgelbėjimą“ ir Tėvynės gynėjo medaliai.
Pranešama, kad spalio 7 d. V. Zelenskis lankėsi pagrindinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos vadavietėje, kur kariams įteikė valstybinius apdovanojimus.
12:44 | Zelenskis nori, kad „stipri Ukraina“ būtų „pasirengusi diplomatijai"
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą ginti savo „Pergalės plano“ prieš Rusiją, ketvirtadienį pareiškė siekiantis sustiprinti Ukrainą, kad ji būtų „pasirengusi diplomatijai“.
„Mūsų planas – sustiprinti Ukrainą, kad ji būtų stipri ir pasirengusi diplomatijai“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams, atvykęs į derybas su ES lyderiais Briuselyje. Vėliau jo dar laukia susitikimas su NATO gynybos ministrais, vyksiantis kitame to paties miesto gale.
11:59 | NATO nesiųs savo pajėgų į Ukrainą – britų analitikai apie Zelenskio pergalės planą
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paviešintas taikos planas, o konkrečiai ta jo dalis, kurioje kalbama apie „nebranduolinio Rusijos atgrasymo paketą“, greičiausiai numato Vakarų šalių pajėgų dislokavimą Ukrainos teritorijoje ilgalaikėje perspektyvoje, rašoma „The Times“. Tiesa, analitikai pažymi, kad toks variantas yra mažai tikėtinas.
11:10 | Ne tai, ką Zelenskis norėtų išgirsti: Ukraina iš NATO gaus pinigų, bet ne narystę, skelbia „Politico“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nepateikia aiškaus atsakymo į Kyjivo reikalavimą kuo skubiau pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso. Kyjivas gaus pinigų iš NATO, tačiau sąjungininkai abejoja dėl kvietimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso, rašo „Politico“.
Anot leidinio, tai yra ne tai, ką nori išgirsti Volodymyras Zelenskis. Jis ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur turėtų pristatyti savo Pergalės planą. Plano tikslas – užbaigti karą, užtikrinti kvietimą Ukrainai prisijungti prie NATO ir užtikrinti tolimesnį ginklų tiekimą bei priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.
V. Zelenskis turi susitikti su ES vadovais ir NATO gynybos ministrais, JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Ostinu.
M. Rutte nepareiškė jokių įpareigojančių teiginių apie Pergalės planą. Anot jo, plane yra daug aspektų, dėl kurių reikalingos nuolatinės uždaros NATO šalių ir Ukrainos diskusijos. Jis tik pakartojo NATO pažadą, kad Ukrainos kelias į narystę yra „negrįžtamas“.
Kaip sakė M. Rutte, nors NATO „tvirtai stovi už“ Kyjivo, tai nereiškia, kad pritaria visam planui – „tai būtų šiek tiek sudėtinga, nes yra daug klausimų, kuriuos, žinoma, reikia geriau suprasti“.
„Plane yra daug aspektų ir daug politinių bei karinių klausimų. Mums tikrai reikia su ukrainiečiais išsiaiškinti, kad suprastume, kas už jo slypi, kad pamatytume, ką galime padaryti, ko negalime padaryti“, – komentavo jis.
Nors NATO jau seniai sako, kad Ukrainai galiausiai bus leista įstoti, ji nėra paskelbusi faktinio kvietimo.
10:44 | Nuo trečiadienio vakaro Ukraina numušė 22 Rusijos dronus
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 22 Rusijos paleistus dronus kamikadzes, pranešė Oro pajėgų vadovybė.
Nuo trečiadienio 19.30 val. iki ketvirtadienio 5 val. rusai puolė Ukrainą valdoma raketa Ch-59, ji buvo paleista iš oro erdvės virš Kursko srities, taip pat 56 koviniais dronais ir nežinomo tipo nepilotuojamais orlaiviais, paleistais iš Kursko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko.
Atmušant ataką dalyvavo aviacijos, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninio karo įgulos, oro ir gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
22 priešo dronai buvo numušti Sumų, Kyjivo, Poltavos, Černihivo, Žytomyro, Mykolajivo, Čerkasų, Odesos ir Ternopilio regionuose. Du dronai paliko Ukrainos oro erdvę Baltarusijos kryptimi, 27 koviniai nepilotuojami orlaiviai ir nežinomo tipo dronai dingo iš radiolokatorių dėl aktyvių radioelektroninės kovos atsakomųjų priemonių.
Patvirtinta, kad penki smūgiai buvo suduoti į infrastruktūros objektus regionuose prie fronto linijos.
10:08 | Šveicarijoje rengiama tarptautinė konferencija dėl Ukrainos išminavimo
Daugiau kaip 50-ies šalių, tarptautinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovai ketvirtadienį ir penktadienį Šveicarijoje renkasi į tarptautinę konferencijoje dėl Ukrainos išminavimo.
Lozanoje rengiamos konferencijos dalyviai aptars, kaip išminavimą Ukrainoje suderinti su socialiniu ir ekonominiu šalies atkūrimu.
Jie taip pat ketina apsvarstyti naujus metodus, kaip greičiau ištirti galimai užterštas teritorijas, ir naujus finansavimo modelius.
Tarp jų – Jungtinių Tautų vystymo programos (UNDP) pasiūlymas, kad Ukrainos vyriausybė išleistų obligacijas, kurios susietų išminavimą su tvarios žemės ūkio praktikos diegimu. UNDP pasiūlė, kad iš obligacijų gautos pajamos, be kita ko, galėtų būti reinvestuojamos į išminavimą.
Didelės Ukrainos teritorijos yra nuklotos šimtais tūkstančių minų, kasetinių šaudmenų ir nesprogusių sviedinių.
Pernai Ukraina apskaičiavo, kad visiškas šalies išminavimas kainuotų 34 mlrd. eurų.
9:27 | Ashton: Rusija visiems laikams prarado Ukrainą ir jos liaudį
Buvusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, duodama interviu naujienų agentūrai APA pasakė, kad Rusija visiems laikams prarado Ukrainą ir jos liaudį.
„Šalis prarasta ne tik todėl, kad jos neužimsi karine jėga, bet ir todėl, kad jos liaudis mato tave ne kaip draugą, o kaip agresorių“, – kalbėjo C. Ashton, nuo 2009 m. iki 2014 m. atstovavusi Europos Sąjungos užsienio politikai ir savu laiku ne kartą susitikusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ji atkreipė dėmesį, kad po to, kai Kremlius pradėjo karą, ukrainiečiai apie Rusiją teigiamų minčių tikrai neturi. „Jei jis (Kremliaus diktatorius V. Putinas) kada nors manė, kad Rusijos invazija Ukrainoje reikš, kad Ukraina ims puoselėti šiltus ir teigiamus jausmus Rusijai ir norės su ja užmegzti glaudesnius santykius, tereikia pažvelgti į tai, kas nutiko ukrainiečiams“, – sakė C. Ashton.
C. Ashton teigimu, daugelis ukrainiečių per Rusijos pradėtą karą neteko artimųjų ir kartu su vaikais buvo priversti bėgti iš šalies. „Kodėl jie turėtų turėti kokių nors teigiamų minčių apie Rusiją? Kodėl jiems turėtų atrodyti, kad Rusijai įdomu kažką remti ir kažkam padėti?“, – pridūrė ji.
Buvusi ES užsienio politikos agentūros vadovė pabrėžė, kad Kremliaus diktatoriaus troškimas „priversti Ukrainą tapti Rusijos dalimi arba lygiuotis tik į Rusiją“ yra nepriimtinas.
Paklausta, ką Europa turėtų daryti šioje situacijoje, C. Ashton atkreipė dėmesį, kaip svarbu toliau padėti Ukrainai: „Padėkite Ukrainai, net jei manote, kad derybos yra geriausias būdas šiam konfliktui išspręsti“.
Jos teigimu, jei tik Ukraina norėtų derėtis, ji tai daryti turėtų iš galios pozicijos. „Ukraina turi būti kuo stipresnė“, – pabrėžė buvusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Pranešama, kad Ukrainos misija ESBO pareiškė, jog sprendimas pradėti plataus masto Ukrainos invaziją Rusijai tapo strategine katastrofa, tačiau Kremlius vis dar nenori to pripažinti ir negailėdamas gyvybių tęsia karo veiksmus.
8:58 | Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį turi lankytis Briuselyje, kur taip pat dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime, sakė Aljanso atstovė.
NATO naujasis vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) „pasveikins prezidentą Zelenskį NATO būstinėje spalio 17 dieną, per NATO gynybos ministrų susitikimą“, socialiniame tinkle „X“ parašė Farah Dakhlallah (Fara Dachlala).
Ji pridūrė, kad M. Rutte ir V. Zelenskis 18 val. 20 min. (19 val. 20 min. Lietuvos laiku) surengs bendrą spaudos konferenciją.
8:37 | WP apžvalgininkas: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, tačiau tai ignoruojame
Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will.
7:59 | JAV skyrė Ukrainai 425 mln. dolerių vertės pagalbos paketą
Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukrainai skiriamas dar vienas pagalbos saugumo srityje paketas, kurio vertė – 425 mln. dolerių.
Tai sakoma oficialiame Baltųjų rūmų pranešime, paskelbtame po prezidentų Joe Bideno ir Volodymyro Zelenskio pokalbio, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien prezidentas paskelbė, kad Ukrainai skiriamas 425 mln. dolerių vertės pagalbos saugumo srityje paketas, kurį sudaro papildomi oro gynybos pajėgumai, „oras – žemė“ klasės amunicija, šarvuotoji technika, taip pat kritinės svarbos šaudmenys, kad būtų patenkinti neatidėliotini Ukrainos poreikiai“, – pažymima pranešime.
7:17 | Putino planas, kaip užbaigti karą: ISW įvardijo, kur apsiskaičiavo Kremlius
Dabartinė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pergalės prieš Ukrainą teorija yra skirta konfliktui pratęsti ir yra grindžiama įsitikinimu, kad okupantai gali laimėti karą. Apie tai naujausioje ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
ISW mano, kad šie Rusijos planai gali patirti triuškinantį pralaimėjimą. V. Putinas ir Rusijos kariuomenės vadai įsakė kariams metus vykdyti puolimus palei fronto linijas Rytų ir Šiaurės rytų Ukrainoje. Taip buvo siekiama išsekinti Ukrainos pajėgas ir neleisti joms sukaupti reikiamų pajėgų savo kontrpuolimams.
„V. Putinas ir Rusijos karinė vadovybė tikriausiai laiko strateginiu prioritetu iniciatyvos išlaikymą visame operacijų teatre. Jie pademonstravo, kad toleruoja užsitęsusias puolamąsias operacijas, kurių rezultatas – laipsniškas, šliaužiantis progresas toli nuo suplanuotų operacinių tikslų“, – aiškina ekspertai.
Anot jų, dabar rusai stengiasi pašalinti ukrainiečių pajėgų keliamą grėsmę Kursko srityje ir tuo pat metu tęsti puolimą rytuose, siekdamas savo ilgalaikių operatyvinių tikslų.
