„Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kremlius kiek anksčiau irgi atmetė V. Zelenskio išdėstytą pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams, ir pavadino tai „kažkokiu efemerišku taikos planu“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“.
Ukrainos prezidentas anksčiau trečiadienį savo šalies parlamentui pristatė ilgai lauktą pergalės planą.
Pasiūlymą sudaro penki punktai: kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.
Gali būti aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis, atsakant į Kremliaus hibridines atakas – Vokietijos žvalgybos vadas
Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.
Šią prognozę B. Kahlas paaiškina „nuolat didėjančiu Maskvos karinių pajėgumų augimu“. Jo vertinimu, Rusijos ginkluotosios pajėgos „tikriausiai ne vėliau kaip šio dešimtmečio pabaigoje bus tiek personalo, tiek amunicijos atžvilgiu pajėgios surengti ataką prieš NATO“, rašo „Handelsblatt“.
Rusijos dėmesys rytiniam NATO flangui
Vokietijos žvalgybos vadas pabrėžia, kad Rusija šiuo metu vykdo didžiausią savo ginkluotųjų pajėgų restruktūrizaciją nuo 2008 m.
„Be struktūrinių pokyčių, pavyzdžiui, karinių apygardų reorganizavimo, gerokai padidintos sausumos pajėgos. Dėmesys sutelkiamas strategine vakarų kryptimi palei rytinį NATO flangą“, – Bundestago posėdyje sakė B. Kahlas.
Ar dėl hibridinių atakų gali būti aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis?
Plačiai taikomos Maskvos hibridinės atakos „didina riziką, kad tam tikru momentu NATO aljansas gali tapti problema“, teigia B. Kahlas. Jo žodžiais tariant, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrina Vakarų raudonąsias linijas“.
Vokiečių žvalgybos vadas taip pat nurodo, kad dėl Maskvos vykdomų sabotažinių veiksmų prieš Vakarus gali tekti pasinaudoti kolektyvinės gynybos išlyga.
Išsakytas scenarijus susijęs su Šiaurės Atlanto sutarties dėl kolektyvinės gynybos 5-uoju straipsniu, rašo „Handelsblatt“. Jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, aljanso valstybės prireikus taip pat turėtų suteikti karinę pagalbą.
Nuo 2016 m. kibernetinė erdvė taip pat laikoma karinės veiklos sritimi. Nuo tada NATO atakas per duomenų tinklus traktuoja kaip sausumos, jūrų ir oro pajėgų atakas.
