Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ūminis viduriavimas, kaip atpažinti pirmuosius jo požymius, kaip tinkamai padėti sau jo metu bei kokių prevencinių priemonių imtis, kad sumažintume riziką juo susirgti ateityje.
Kaip atpažinti ūminį viduriavimą?
Ūminis viduriavimas pasireiškia vandeningomis ar skystomis išmatomis, kuriomis tuštinamasi bent tris kartus per dieną. Tai organizmo reakcija į infekciją ar kenksmingas medžiagas, o dėl šios intensyvios žarnyno veiklos mažėja vandens bei elektrolitų kiekis organizme, kas gali sukelti dehidrataciją. Daugeliu atveju ūminio viduriavimo simptomai išnyksta per 1-3 dienas. Vis dėlto, jei būklė negerėja ar simptomai stiprėja, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Ūminio viduriavimo simptomai:
- Dažnas, skystas tuštinimasis – tai pagrindinis ir svarbiausias ūminio viduriavimo požymis.
- Pilvo spazmai ir skausmai – dažni ūminio viduriavimo palydovai. Dėl padidėjusio žarnyno aktyvumo gali pasireikšti nemalonus spaudimas, spazmai ar net stiprus skausmas pilvo srityje.
- Pykinimas ir vėmimas – šie simptomai dažniau pasireiškia, kai viduriavimą sukelia virusinė ar bakterinė infekcija.
- Karščiavimas – dažnai pasireiškia esant infekcijai organizme.
- Bendras silpnumas – dažnas simptomas, ypač kai organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų. Silpnumas gali būti vienas iš pirmųjų dehidratacijos požymių.
Kas sukelia ūminį viduriavimą?
Ūminio viduriavimo priežasčių gali būti įvairių, kartais užtenka suvalgyti nepakankamai termiškai apdoroto maisto ar užsikrėsti virusu keliaujant, pavyzdžiui, viešuoju transportu. Štai pagrindinės ir dažniausiai pasitaikančios ūminio viduriavimo priežastys:
- Infekcija – virusai (rotavirusas, norovirusas), bakterijos ar parazitai gali patekti į organizmą per užterštą maistą, vandenį ar nešvarias rankas. Tai viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių.
- Apsinuodijimas maistu – netinkamai paruoštas, žalias arba užterštas maistas (ypač mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai) gali sukelti viduriavimą.
- Vaistų poveikis – tam tikri vaistai, ypač antibiotikai, gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroflorą. Dėl to žarnynas tampa jautresnis, o tai gali sukelti viduriavimą.
- Maisto netoleravimas – kai kuriems žmonėms tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, laktozė gali sukelti virškinimo sutrikimus, įskaitant viduriavimą.
Pagalba sau viduriuojant
Užklupus staigiam ir dažnam viduriavimui, svarbiausia – ilsėtis, vartoti daug skysčių ir stengtis palengvinti nemalonius simptomus.
Rekomendacijos, kaip elgtis užklupus ūmiam viduriavimui:
- Skysčiai. Labai svarbu dažnai, bet mažais kiekiais gerti vandenį ar rehidracijos druskų tirpalus, siekiant atstatyti prarastus skysčius ir elektrolitus.
- Poilsis. Svarbu sumažinti fizinį krūvį, vengti aktyvios veiklos ir skirti kuo daugiau laiko poilsiui bei miegui.
- Probiotikai. Rekomenduojama gerti probiotikus, nes jie atkuria natūralią žarnyno mikroflorą bei sumažina viduriavimo trukmę.
- Gydytojo pagalba. Jei viduriavimas tęsiasi tris dienas ar ilgiau, simptomai nelengvėja, kūno temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai ar pastebite kraują išmatose – būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tai gali būti rimtesnės būklės požymiai, reikalaujantys profesionalios pagalbos.
Rekomenduojami maisto produktai
Viduriuojant ar jaučiant pykinimą dažnai prarandamas apetitas tačiau išalkus derėtų valgyti tik lengvai virškinamus maisto produktus, tokius kaip: ryžius, džiūvėsėlius, virtą ar troškintą paukštieną, bananus ar natūralius sultinius. Derėtų vengti įvairių saldžių gėrimų, pieno produktų, riebaus ar aštraus maisto. Tinkamai subalansuota mityba padeda ne tik mažinti simptomus, bet ir atstatyti organizmo energijos atsargas. Valgant svarbu neskubėti, valgyti mažais kiekiais ir gerai sukramtyti maistą. Pradėti patariama nuo lengvų, švelnių maisto produktų, o simptomams lengvėjant, palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos.
Svarbiausios prevencinės priemonės
Nors nuo viduriavimo niekas nėra visiškai apsaugotas, kiekvienas gali imtis priemonių sumažinti riziką. Štai kelios prevencinės priemonės:
- Laikytis tinkamos higienos. Svarbu nuolat gerai plauti rankas bei būtinai naudoti muilą, ypač grįžus iš lauko, prieš valgant ar po tualeto. Turint mažų vaikų labai svarbu gerai nusiplauti rankas po sauskelnių keitimo.
- Gerai paruošti maistą. Rekomenduojama kruopščiai plauti daržoves, vaisius ir tinkamai termiškai apdoroti mėsos produktus.
- Gerti tik patikimą vandenį. Keliaujant ar gyvenant vietovėse, kuriose gali būti problemų su vandens kokybe, rinktis buteliuose parduodamą vandenį arba naudoti vandens filtrus.
- Vengti kontakto su sergančiais. Kiek įmanoma mažiau turėti kontakto su sergančiais ar galimai užsikrėtusiais asmenimis. Jei kontaktas neišvengiamas ar šeimoje yra sergančių asmenų, būtina laikytis tinkamos higienos, kuo dažniau plauti rankas bei dezinfekuoti paviršius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
