Įveik alergiją

Pasaulyje per metus fiksuojama apie 90 milijonų naujų kontaktinio dermatito atvejų. Kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančiomis ar alergizuojančiomis medžiagomis. Tai dažna odos problema, sukelianti nemalonų diskomfortą ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Ši liga yra viena dažniausių profesinių odos ligų. Europos tyrimai rodo, kad su kontaktine alergija susiduria apie 20 proc.

Žmonės, alergiški augalų žiedadulkėms, dažnai jau vasarį Lietuvoje pradeda jausti pirmuosius alerginės slogos požymius. Kenčiantys nuo šios alergijos, valgydami šviežius vaisius, riešutus ar daržoves gali patirti ir netikėtus simptomus, vadinamus kryžminėmis žiedadulkių ir maisto reakcijomis. Kas yra kryžminės reakcijos, kaip jas atpažinti ir valdyti, pasakoja alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė.

Alergijos – viena dažniausiai šiuolaikinius žmones kamuojančių problemų. Informacijos apie alerginį rinitą, lėtinę dilgėlinę, alerginę slogą, šienligę – apstu, tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip pasirinkti saugiausią gydymą nuo alerginio rinito ir lėtinės dilgėlinės.

Vaistininkai skaičiuoja, kad šių metų balandį vaistinių preparatų nuo alergijos įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai. Ilgametės tendencijos rodo, kad alergizuojančių augalų žydėjimas tęsis ir gegužę, tad žiedadulkių alergijos kamuojamiems žmonėms patariama skirti daugiau dėmesio šios nemalonios ligos prevencijai. „Ryškesnė pavasarinių alergijų pradžia Lietuvoje paprastai būna kovą, kuomet žydi lazdynai, alksniai.

Pavasaris džiugina vis labiau ilgėjančiomis dienomis, maloniu oru, žaluma ir pražįstančiais augalais, tačiau neretai jis būna itin vėjuotas – vėjas nešioja žiedadulkes ne tik gamtoje, bet ir į nosį, akis ir plaučius. Neveltui daugeliui šiltojo sezono pradžia siejasi su padažnėjusiais alerginiais ir kvėpavimo takų susirgimais. Visgi, tai nėra vieninteliai galimi susirgimai periodu, kuomet bunda gamta.

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų Europoje vienokią ar kitokią alergiją turės kas antras europietis. Medicinos  diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Atėjus pavasariui, žmonės ne tik džiaugiasi orais, bet ir susiduria su šio metų laiko metamais iššūkiais. Alergijos, peršalimas bei silpnas imunitetas – su tuo lietuviai susiduria dėl pakitusių oro sąlygų.  „Benu“  vaistinės vedėja Inga Norkienė, ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas komentuoja, kokius preparatus pavasario metu lietuviai perka dažniausiai bei su kokiomis sveikatos problemomis susiduria.

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių pradeda kentėti nuo sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu, neskaičiuojant tų, kurie kenčia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytojus. Specialistės pataria, kokių priemonių reikia imtis siekiant sumažinti alerginę reakciją bei ką daryti pasireiškus jos simptomams.

Pradedant šilti orams varvančią nosį žmonės dažnai laiko netikėto peršalimo simptomu, atsiradusiu dėl apgaulingos orų kaitos. Vis tik tokie simptomai gali reikšti visai ne netikėtą peršalimą, o prasidedančią pavasarinę alergiją žiedadulkėms, įspėja alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Netikslus simptomų interpretavimas gali sukelti didelių problemų, nes negydoma alergija pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, kas gali tapti netgi astmos priežastimi.