Jis teigė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo išsiųsti į frontą.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi įsigyti didelį JAV ginklų paketą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi įsigyti didelį JAV ginklų paketą.
„Mes norime, esame pasirengę ir perdavėme amerikiečių pusei didelį paketą, kurį norime įsigyti“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.
„Mes buvome pasirengę rasti 30 ar 50 mlrd. (dolerių) šiam pirkiniui“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje 27–46 mlrd. eurų.
Zelenskis: Ukrainos puolimu Belgorodo srityje siekiama užkirsti kelią Rusijos atakoms
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą Rusijos Belgorodo srityje, kad neleistų Maskvai suintensyvinti atakų Ukrainos pasienio srityse.
„Žingsniai, kurių imamės Belgorodo kryptimi, yra tinkami, kad užkirstume kelią rusams rengti naujus išpuolius Charkivo arba Sumų kryptimi“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.
Prekybos atstovas: Ukraina yra pasirengusi atšaukti muitą JAV prekėms
Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojo ir prekybos atstovo Taraso Kačkos teigimu, šalis yra pasirengusi derėtis su JAV dėl muito mokesčių JAV produktams panaikinimo.
Šią mintį T. Kačka išsakė duodamas interviu dienraščiui „Ekonomična pravda“.
Pareigūno teigimu, iš JAV į Ukrainą įvežama prekių už 3–4 mlrd. JAV dolerių, o tokiai produkcijai yra taikomi arba labai maži muito mokesčiai, arba jų visai nėra.
„Mes esame pasirengę atšaukti muitą amerikietiškiems produktams. Manau, tai pirmai progai pasitaikius aptarsime su JAV administracija – turint omenyje jų skaičiavimus ir nuostatą, būtent taip viskas ir turėtų būti daroma“, – patikino T. Kačka.
Ministro pavaduotojas pridūrė, kad Ukraina stengiasi nepabloginti santykių su JAV ir neplanuoja imtis jokių priemonių, kuriomis būtų reaguojama į pastaruoju metu JAV paskelbtus muito tarifus.
„Visi žinome, koks delikatus yra mūsų dialogas su JAV kitomis temomis. Esame suinteresuoti panaikinti tarifus, o ne eskaluoti padėtį“, – baigdamas pasakė oficialusis asmuo.
Ukrainos pirmoji ekonomikos ministro pavaduotoja Julija Svydyrenko pirmiau pranešė, kad Ukrainai JAV ketina įvesti 10 proc. muitą – gerokai mažesnį nei kitoms šalims. Dėl muito labiausiai nukentėtų smulkieji gamintojai, tačiau yra galimybių ateityje peržiūrėti abipusės
ES perdavė Ukrainai pagalbos už dar milijardą eurų
Europos Sąjunga perdavė Ukrainai finansinės pagalbos už dar vieną milijardą eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisija.
Lėšos suteiktos paskolos forma, o paskola bus grąžinama iš ES įšaldyto Rusijos turto.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išmoką pavadino „investicija į bendrą ateitį“.
„Mes remiame įspūdingas Ukrainos pastangas vykdant reformas bei stipriname mūsų ryšius – tiek erdvės, saugumo ir gynybos srityse, tiek kuriant klestinčią verslo aplinką“, – pranešime teigė ji.
Ši parama suteikta įgyvendinant Didžiojo septyneto (D7) išsivysčiusių Vakarų šalių iniciatyvą, pagal kurią iki 2027 m. numatyta iš viso suteikti naujos pagalbos už 46 mlrd. eurų.
ES iš viso suteiks pagalbos už 18,1 mlrd. eurų, o jau 5 mlrd. iš šios sumos, įskaitant naująją išmoką, jau buvo sumokėta.
Šią savaitę Ukrainos delegacija vyks į JAV atnaujinti derybų dėl mineralų susitarimo – Šmyhalis
Ukrainos premjeras sako, kad delegacija šią savaitę vyks į JAV atnaujinti derybų dėl susitarimo dėl mineralų, rašo „Sky News“.
Per spaudos konferenciją Briuselyje Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis buvo paklaustas apie galimą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV.
Paklaustas, ar Kijevas turi kokių nors raudonų linijų dėl susitarimo, jis atsakė, kad jos apima šalies konstituciją, jos europinius siekius ir tarptautinius teisės aktus.
„Mes taip pat suprantame, kad tai turėtų būti partnerystės susitarimas, taigi vienodos sąlygos abiem pusėms“, – sakė jis.
Jis sakė, kad Ukraina šiuo metu rengia techninę delegaciją ir konsultuojasi su tarptautinėmis teisinėmis firmomis, o vėliau šią savaitę jos atstovai bus išsiųsti į JAV atnaujinti derybų.
Praėjusio mėnesio pabaigoje buvo pranešta, kad JAV siekia platesnio masto susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, tačiau Vašingtono pateiktame susitarimo projekte nebuvo numatyta jokių saugumo garantijų Ukrainai.
Ukrainos pajėgos parodė, kaip perėjo „drakono dantis“ ir pateko į Rusijos Belgorodo sritį
Trečiadienį Ukrainos pajėgos parodė, kaip, nepaisant brangiai kainuojančios pasienio apsaugos – minų lauko, prieštankinio griovio ir „drakono dantų“ – Ukrainos kovotojams pavyko patekti į Rusijos teritoriją.
Ukrainos kariškiai parodė, kaip jie prasiveržė pro Rusijos Federacijos Belgorodo srities sieną. Žinoma, kad šios vietos gynybai priešas išleido daugiau kaip 10 mlrd. rublių (apie 105 tūkst. eurų).
Reportedly, this is Ukrainian Defenders breaking through Russian fortification systems in Belgorod region.
— Anton Gerashchenko (@Gerashchenko_en) April 9, 2025
It is reported that Russians spent over 10 billion rubles (about EUR 105,000) on these systems after Ukrainian offensive in Kursk region to make a breakthrough of their… pic.twitter.com/SgBxSlp0U6
„Po mūsų operacijos Kurske rusai „padarė išvadas“: sustiprino visas sienas, kad būtų užkirstas kelias pakartotiniam proveržiui kitur. Belgorodo srityje jie išleido daugiau kaip 10 mlrd. rublių „moderniems ir patikimiems įtvirtinimams“... Kas čia per veidas, rusai?“ – išplatinę vaizdo įrašą rašė kariškiai.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Charlesas III Italijos parlamentui: taika niekada nebus savaime suprantamas dalykas
Jungtinės Karalystės (JK) karalius Charlesas III trečiadienį sakydamas istorinę kalbą Italijos parlamente perspėjo, kad taika niekada nebus savaime suprantamas dalykas, ir gyrė šią šalį už tai, kad ji palaiko Ukrainą.
„Taika niekada neturi būti laikoma savaime suprantamu dalyku“, – sakė 76-erių monarchas trečiąją valstybinio vizito Italijoje, į kurį atvyko su žmona karaliene Camilla, dieną.
„Britanija ir Italija šiandien vieningai gina mūsų bendras demokratines vertybes“, – teigė jis.
„Mūsų abiejų šalys palaikė Ukrainą sunkią valandą ir priėmė tūkstančius ukrainiečių, kuriems reikėjo prieglobsčio“, – tęsė jis.
Jis atkreipė dėmesį į Italijos ir JK ryšius gynybos srityje per NATO ir kartu su Japonija vykdomą naujo naikintuvo kūrimo projektą.
Charlesas III tapo pirmuoju britų monarchu, kuris anglų ir italų kalbomis kreipėsi į bendrą Italijos parlamento sesiją.
Karalius taip pat kalbėjo apie jam artimą aplinkosaugos klausimą.
„Kaip kartu giname savo vertybes, taip kartu giname ir savo planetą“, – pažymėjo jis.
„Nuo sausrų Sicilijoje iki potvynių Somersete – abi mūsų šalys jau patiria vis didesnį klimato kaitos poveikį“, – tvirtino jis.
JAV analitikai: štai kas atskleidžia tikruosius Putino ketinimus
JAV analitikai teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus Ukrainoje atskleidžia Rusijos „desperacija“ svarbiausiose srityse, rašo „Sky News“.
Viena iš pagrindinių pastarųjų mėnesių karo Ukrainoje temų buvo nuolatinės Rusijos pastangos užimti Pokrovską.
Šio miesto, kurį Rusijos žiniasklaida vadina „vartais į Donecką“, kontrolė leistų Maskvai smarkiai sutrikdyti Ukrainos tiekimo linijas Rytų fronte.
Pasak pirmaujančio JAV analitinio centro Karo studijų instituto (ISW) analitikų, didžiuliai ištekliai, kuriuos Maskva naudoja bandydama perimti Pokrovsko kontrolę, rodo Vladimiro Putino ketinimus Ukrainoje.
ISW analitikai teigia, kad šiuo metu Rusijos pajėgos Pokrovsko kryptimi siekia trijų skirtingų taktinių tikslų, tačiau Ukrainos dronų operacijos ir vietinės kontratakos toliau apsunkina jų pažangą regione.
„Rusijos pajėgos praleido pastaruosius 13 mėnesių mėgindamos užimti Pokrovską ir prarado daugiau kaip penkių divizijų tankus ir tūkstančius karių“, – teigė analitikų grupė.
Bet kokia kaina užgrobti visą Ukrainą
Analitikų manymu, Rusijos puolamosios operacijos „rodo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiryžimą bet kokia kaina karinėmis priemonėmis užgrobti visą Ukrainą, jei to nepavyks padaryti derybomis“.
„Būsimi Rusijos puolimai Pokrovske sukeltų tik didesnius karių ir karinės įrangos nuostolius, jei Rusijos kariuomenė apskritai pajėgi vykdyti tokias operacijas po to, kai per pastaruosius trejus kovos metus patyrė didelių šarvuočių ir personalo nuostolių“, – pridūrė analitikai.
ISW teigė, kad Rusijos vadai greičiausiai yra pasirengę vykdyti šias ilgalaikes operacijas, „nes jie veikia darydami prielaidą arba tiesiogiai žinodami, kad V. Putinas neketina artimiausiu metu baigti karo Ukrainoje“.
„V. Putinas anksčiau yra išsakęs pergalės teoriją, kurioje daroma prielaida, kad Rusijos kariuomenė galės neribotą laiką tęsti karą Ukrainoje ir ne kartą yra nurodęs, kad jis nesuinteresuotas karą baigti jokiomis kitomis sąlygomis, išskyrus tas, kurias jis diktuoja“, – tęsė jie.
JAV nacionalinės žvalgybos metiniame grėsmių vertinime buvo įvertinta, kad V. Putinas ir toliau yra pasiryžęs siekti Ukrainos kapituliacijos tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis priemonėmis.
„ISW ir toliau vertina, kad V. Putinas nėra suinteresuotas nutraukti karą ir ketina tęsti kovą tol, kol pasieks savo tikslus Ukrainoje, t. y. nuversti dabartinę Ukrainos vyriausybę ir kategoriškai sunaikinti Ukrainos kariuomenę“, – priduria JAV analitikai.
Syrskis: rusai „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo puolimą
Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo sričių puolimą. „Jau beveik savaitę stebime kone padvigubėjusį priešo atakų skaičių visose pagrindinėse atkarpose“, – portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Rusų tikslas esą ir toliau yra kurti buferinę zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą yra apie tai kalbėjęs.
O. Syrskis patvirtino ir mėnesinį maždaug 30 000 karių mobilizacijos poreikį – tokį skaičių įvardijo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai iš tikrųjų tas skaičius, kurio turime laikytis“, – sakė generolas. Tačiau, remiantis visais oficialiais pareiškimais iš Kyjivo, karių skaičius pajėgose išlieka pastovus ir siekia kiek mažiau nei 900 000 karių.
Rusijos pusė, anot O. Syrskio, savo ruožtu didina savo buvimą palei fronto liniją, nors kas mėnesį netenka 8 000–9 000 kareivių. V. Putinas pernai nurodė, kad rusų dalinių kontingentą palei fronto liniją sudaro beveik 700 000 kareivių.
Ukraina jau daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. O. Syrskis nuo 2024 m. vasario yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
Ukrainiečių į nelaisvę paimtas kinų karys atskleidė, kaip pateko į Rusijos kariuomenę
Kinijos pilietis, kurį Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę per mūšius Luhansko srityje, atskleidė, kad per tarpininką Kinijoje įstojo į Rusijos kariuomenę, už tai jis sumokėjo 300 000 rublių (apie 3480 JAV dolerių), jam buvo pažadėta Rusijos pilietybė.
Tai balandžio 9 d. pranešė leidinys „Ukrajinska pravda“, remdamasis Luhansko operatyvinės taktinės grupės komunikacijos skyriumi.
Jam buvo pažadėta Rusijos pilietybė
Pasak belaisvio, jis įstojo į Rusijos kariuomenę per tarpininką Kinijoje, sumokėdamas 300 000 rublių už galimybę įstoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Jis pranešė, kad buvo apmokytas laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje, priklausydamas Kinijos piliečių grupei. Mokymai apėmė pagrindinius karinius įgūdžius, jie vyko be vertėjo, o bendraujant buvo remiamasi gestais ir mobiliuoju vertėju.
Jis teigė, kad pagrindinė jo motyvacija buvo noras tapti kariškiu ir gauti Rusijos Federacijos pilietybę. Jis taip pat paminėjo, kad kai kurie Kinijos piliečių grupės nariai turėjo teisinių problemų Kinijoje.
Dėl kalbos barjero jis ne iki galo žinojo situaciją puolimo metu. Mūšio metu grupė patyrė nuostolių ir, negalėdama toliau priešintis, nusprendė pasiduoti.
Asmuo šiuo metu bendradarbiauja su Ukrainos institucijomis, jo tapatybė ir pilietybė patvirtinta. Jis pažymėjo, kad jo šeima žinojo apie jo ketinimus vykti į Rusiją, nors oficialiai jis keliavo kaip turistas.
Luhansko operatyvinės taktinės grupės komunikacijos skyrius taip pat pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikosi Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais nuostatų. Su suimto Kinijos piliečio atžvilgiu atliekami visi būtini tyrimo ir procesiniai veiksmai.
Apie tai pranešė V. Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę du kinus, kurie Rytų Ukrainoje kovojo Rusijos pusėje.
Kinija yra artima Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė. Ukraina turi duomenų, kad už Rusiją kovoja dar daugiau kinų, teigė V. Zelenskis. „Rusijos tiesioginis ar netiesioginis Kinijos ir kitų šalių įtraukimas į šį karą Europoje yra aiškus signalas, kad V. Putinas neketina nutraukti karo“, – pridūrė jis.
Kinija neigia, kad jos kariai kovoja Ukrainoje
Kinija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad kinų kariai kovoja Ukrainoje Rusijos pusėje, pavadindamas juos neturinčiais pagrindo. „Ukraina turėtų teisingai vertinti Kinijos pastangas ir konstruktyvų vaidmenį, ieškant politinio sprendimo Ukrainos krizėje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Kinija esą šiuo metu vertina padėtį Ukrainoje. Tačiau Liaudies Respublika esą visad ragino savo piliečius vengti karinių konfliktų teritorijų ir ypač dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę du kinus, kurie Rytų Ukrainoje kovojo Rusijos pusėje.
Kinija yra artima Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė. Ukraina turi duomenų, kad už Rusiją kovoja dar daugiau kinų, teigė V. Zelenskis. „Rusijos tiesioginis ar netiesioginis Kinijos ir kitų šalių įtraukimas į šį karą Europoje yra aiškus signalas, kad V. Putinas neketina nutraukti karo“, – pridūrė jis.
Syrskis pripažino: JAV karinė pagalba sumenko
Kovoje su Rusijos Federacija labai svarbi partnerių parama, ypač JAV pagalba, tačiau pastaruoju metu ji susitraukė, interviu portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Jo teigimu, amerikiečių pagalba sumažėjo, o didžiausia pagalba dabar – iš Europos ir pačių ukrainiečių karinės pramonės.
„Dabar Jungtinių Valstijų pagalba sumažėjo. O pagrindinė pagalba ateina iš mūsų partnerių Europoje. Tačiau turime remtis ir savo pačių pajėgomis. Ir mums sekasi gaminti artileriją. Gana reikšmingų laimėjimų radioelektroninės kovos srityje. Darome pažangą – mūsų partneriai jau studijuoja mūsų patirtį. Bepiločiai orlaiviai, taip pat. Yra labai daug modelių, tipų įvairių bepiločių orlaivių, kurie nugali priešą taktiniu, operatyviniu ir strateginiu lygmenimis“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar Ukraina sugebėtų išlikti kovoje tik su kitais partneriais, jei JAV parama visiškai nutrūktų, V. Sirskis atsakė: „Taip, žinoma. Partnerių parama yra būtina, bet turime pasikliauti ir savo jėgomis.“
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas pažymėjo, kad tam, jog Ukraina galėtų pasikliauti savo jėgomis gamybinių pajėgumų požiūriu, būtina modernizuoti visas šios veiklos sritis.
„Mano vertinimais, per pastaruosius metus šis procesas labai sparčiai pasistūmėjo į priekį. Manau, kad šie metai taip pat suteiks mums didelį postūmį, nes mes iš esmės perėjome į tokį, sakyčiau, didelio tempo darbo režimą. O ir pati situacija reikalauja visų mūsų pajėgų įtempimo. Visi tai supranta“, – sakė O. Syrskis.
Syrskis patvirtino ankstesnius spėjimus: puolimas jau faktiškai prasidėjęs
Rusijos kariuomenės puolimas Sumų ir Charkivo srityse, apie kurį anksčiau perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, iš tikrųjų jau prasidėjo, pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Komentaruose žurnalistams vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas pažymėjo, kad priešas šiomis kryptimis beveik padvigubino puolimų skaičių, kuris fiksuojamas jau kelias dienas.
„Nepaisant visų vykstančių derybų, stebime tik puolimo veiksmų intensyvumo didėjimą“, – cituojamas jis UNIAN.
O. Syrskis pažymėjo, kad Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse priešas nori sukurti buferinę zoną, o rusai turi mobilizacinį resursą – apie 5 mln. žmonių, iš viso – apie 20 mln.
Rusijos kariuomenė suintensyvino puolamąsias operacijas palei visą fronto liniją, anksčiau skelbė CNN, remiantis šaltiniais Ukrainos kariuomenėje ir pranešimais viešojoje erdvėje.
Ukraina: per praėjusios nakties Rusijos atakas sužeistas 21 žmogus
Per Rusijos praėjusios nakties atakas visoje Ukrainoje buvo sužeistas mažiausiai 21 ukrainietis, trečiadienį pranešė regionų pareigūnai, Maskvai nepaisant JAV pastangų užtikrinti paliaubas ir tęsiant smūgius iš oro.
Per didžiausią ataką centriniame Ukrainos pramoniniame Dnipropetrovsko regione buvo sužeista 15 žmonių, socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Jis paskelbė kelių apgadintų pastatų nuotraukas ir nurodė, kad nukentėjusiųjų amžius – nuo 18 iki 87 metų. Pasak S. Lysako, aštuoni žmonės paguldyti į ligoninę.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad rusai praėjusią naktį paleido 55 bepiločius orlaivius ir kad ukrainiečių oro gynybos daliniai numušė 32 dronus, o dar aštuoni nukrito nepasiekę taikinių.
Ukrainos rytinio Donecko regiono, kurį Kremlius tvirtina aneksavęs, gubernatorius sakė, kad per masinę dronų ataką Kramatorske buvo sužeisti trys žmonės – 11 metų mergaitė, jos motina ir senelė.
Zaporižios regione – dar viename, kurį Kremlius teigia aneksavęs 2022-ųjų pabaigoje – pareigūnai pranešė, kad buvo sužeistas 60 metų vyras.
Su Rusija besiribojančioje rytinėje Charkivo srityje per išpuolį prieš civilines įmones buvo sužeisti 65 metų vyras ir 50 metų moteris, pranešė vietos pareigūnai.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija surengė kelis derybų ratus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi pasiekti, kad kovos būtų sustabdytos, tačiau apčiuopiamų rezultatų nesulaukė.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš šalies vakarinių ir pietinių regionų numušė 158 ukrainiečių bepiločius ir kad buvo laikinai sutrikusi kelių civilinių oro uostų veikla.
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius, Rusija skelbia numušusi 158
Ukrainos gynybos pajėgos naktį į trečiadienį numušė 32 Rusijos bepiločius orlaivius, informuoja oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo antradienio, balandžio 8 d., 20 val. rusai puolė Ukrainą pasitelkdami 55 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, kurie buvo paleisti iš Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko ir Čaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas).
Trečiadienio, balandžio 9 d., 8.30 val. duomenimis, šalies šiaurėje ir rytuose iš viso buvo numušti 32 puolamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed“ (ir kitokio tipo bepiločiai). Aštuoni imitaciniai Rusijos bepiločiai orlaiviai dingo iš radarų ekranų, nepridarę jokios žalos ant žemės.
Rusijos atakos padariniai buvo užfiksuoti Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse.
Rusija teigia sunaikinusi 158 bepiločius orlaivius, paleistus per didelę Ukrainos ataką
Ukraina naktį prieš Rusiją surengė didelę bepiločių orlaivių ataką, dėl kurios anksti trečiadienį pietinėje šalies dalyje sutriko skrydžiai, o Rostovo srityje iš dešimčių butų teko evakuoti gyventojus, pranešė Rusijos pareigūnai, informuoja agentūra „Reuters“.
Rusijos gynybos ministerija tinkle „Telegram“ pareiškė, kad jos oro gynybos daliniai naktį sunaikino 158 Ukrainos bepiločius orlaivius, įskaitant 29 bepiločius, kurie buvo sunaikinti virš pietinės Rostovo srities.
Pranešimų apie sužeistus žmones kol kas negauta, tačiau dėl galimo nukritusio bepiločio orlaivio sprogimo grėsmės buvo evakuoti 48 butų, esančių viename pastate Rostovo Aksajaus mieste, gyventojai, „Telegram“ kanale tvirtino regiono laikinasis gubernatorius.
Gynybos ministerija praneša tik sunaikintų, o ne paleistų bepiločių orlaivių skaičių.
Rusijos civilinės aviacijos priežiūros tarnyba „Rosaviacija“ teigė, kad, siekiant užtikrinti oro eismo saugumą, anksti trečiadienį buvo uždaryti keli oro uostai Rusijos pietuose.
Ukraina šių atakų kol kas nekomentavo.
Rusija suintensyvino puolimą palei visą fronto liniją – CNN
Rusijos kariuomenė suintensyvino puolamąsias operacijas palei visą fronto liniją, pranešė CNN, remdamasi Ukrainos karininkų pranešimais socialinėje žiniasklaidoje, Ukrainos generalinio štabo informacija ir leidinio apklaustų karių duomenimis. Tai vyksta nepaisant Rusijos ir JAV derybų, kurios, Vašingtono nuomone, turėtų paskatinti laipsnišką karo veiksmų Ukrainoje nutraukimą.
Netoli Pokrovsko dislokuotas Ukrainos žvalgybos pareigūnas CNN sakė, kad Rusijos kariuomenė per pastarąsias 10 dienų suaktyvėjo ir perkelia ten papildomų pajėgų bei įrangos būsimiems puolimams. „Tai matome dronų filmuotoje medžiagoje ir girdime, kaip jie apie tai kalba perimdami radijo pranešimus“, – sakė karininkas JAV televizijai.
Kadangi pats Pokrovskas yra stipriai ginamas, pagrindinės Rusijos pastangos šiame rajone gali būti nukreiptos ne į jį, pažymėjo CNN. Kaip vienas iš galimų taikinių įvardijama Novopavlovkos gyvenvietė Dniepropetrovsko srityje. „Frontas šioje srityje perėjo į aktyvią fazę. Rusai nesustos, – cituojamas ukrainietis šaukiniu „Muchnoi“. – Jie įžengs į Dniepropetrovsko sritį – tai viena iš pagrindinių Rusijos vadovybės iškeltų užduočių“.
Jeigu Rusijos puolimas Dniepropetrovsko srityje pavyks, tai bus pirmas Ukrainos regionas, kurį Rusija iš dalies okupavo nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška invazija. Pasak „DeepState“, kovos jau vyksta maždaug už 6 km nuo regiono sienų, o pasienio bendruomenių gyventojai jau evakuojami, pranešė CNN, remdamasi Dniepropetrovsko srities pareigūnais.
Rusų kariai pastarosiomis savaitėmis taip pat nuolat žengia į priekį Luhansko srityje, ypač į šiaurę nuo Limano miesto – geležinkelio mazgo ir Ukrainos kariuomenės užnugario paramos bazės.
„Sunku, turime dirbti stabilizuodami frontą ir metodiškai nukauti priešą, kitaip plis gangrena“, – CNN citavo ukrainiečių karininką, kuris taip pat rašė „Telegram“.
Nuo kovo 23 d. išaugusį Rusijos aktyvumą palei visą fronto liniją liudija ir Ukrainos generalinio štabo pranešimai. Iki šios datos vidutiniškai kovo mėnesį kasdien kovota apie 140 kartų (išskyrus kovo 11 d.). Vėliau šis skaičius išaugo iki maždaug 180 susirėmimų per dieną (30 proc. daugiau), pažymėjo CNN.
Duomenys apima informaciją apie Kursko sritį, teigė kanalas.
Nepaisant padidėjusio aktyvumo, Rusijos užimamos teritorijos plotas išlieka nedidelis, sakoma straipsnyje. Pavyzdžiui, Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotė į pietvakarius nuo Pokrovsko, judanti į Dniepropetrovsko sritį, dabar yra tik 45 km toliau nei prieš metus.
Lėtą Rusijos kariuomenės veržimąsi į priekį Ukrainoje patvirtina ir „Agentstvo“ analizė. Kovo mėnesį Rusija užėmė mažiausią teritoriją Ukrainoje nuo praėjusių metų birželio mėnesio, okupacijos tempai ir toliau mažėja. Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos Ukrainoje užėmė 24,5 kvadratinių kilometrų – 20 kvadratinių kilometrų mažiau nei prieš savaitę. Tai jau trečia savaitė iš eilės, kai Rusijos puolimas lėtėja, rodo „DeepState“ analizuoti „Agentstvo“ duomenys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kovo 27 d. kalbėdamas aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje, sakė, kad Rusijos pavasario puolimas rengiamas siekiant „užvilkinti derybas“ dėl paliaubų, kurias bando prastumti JAV.
JAV Donaldas Trumpas prieš derybas su Maskva ir jų metu ne kartą sakė, kad Vladimiras Putinas nori užbaigti konfliktą. Tik pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas pradėjo pripažinti, kad Maskva gali vilkinti derybas.
Dnipre per bepiločių orlaivių ataką sužeista mažiausiai 14 žmonių
Per bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipro mieste buvo sužeista 14 žmonių, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Kol kas žinome apie 14 per bepiločių orlaivių ataką prieš Dniprą nukentėjusių žmonių, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 87 metų“, – parašė S. Lysakas.
Kaip teigiama, pusė sužeistųjų buvo hospitalizuoti. Vieno žmogaus būklė sunki, o kitų – vidutinio sunkumo.
Dnipro meras Borysas Filatovas informavo, kad per ataką buvo padaryta didelė žala miesto pastatams, be kita ko, išdužo mažiausiai 200 gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų langų. „Vėl nusitaikyta į gyvenamuosius pastatus. Išdaužta mažiausiai 200 daugiaaukščių pastatų langų. Vis dar tiksliname sunaikinimų mastą“, – tvirtino jis.
Ukrainos oro pajėgos numušė 32 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 32 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso panaudojo 55 dronus.
32 dronai buvo numušti, o dar aštuoni nukrito nepasiekę taikinių.
Per rusų ataką nukentėjo Charkivo ir Dnipropetrovsko sritys.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas „Telegram“ pranešė apie kelis gaisrus, apgadintą turtą ir kelis sužeistus žmones
JAV ir Rusija ketvirtadienį susitiks Stambule, kad aptartų ambasadų veiklos atkūrimą
Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį Stambule surengs derybas dėl galimybės atkurti kai kurią jų ambasadų veiklą, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo drastiškai apribota, pranešė JAV Valstybės departamentas.
Šios derybos, kurios yra jau antrosios tokio pobūdžio, rengiamos po to, kai prasidėjus antrajai prezidento Donaldo Trumpo kadencijai jis inicijavo kontaktą su Rusija ir pasiūlė pagerinti santykius, jei ši nutrauks kovas Ukrainoje.
Abi pusės „bandys daryti pažangą toliau stabilizuojant mūsų dvišalių misijų veiklą“, antradienį žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
„Darbotvarkėje nėra jokių politinių ar saugumo klausimų, o Ukrainos darbotvarkėje visiškai nėra, – tvirtino ji. – Šios derybos skirtos tik mūsų ambasadų veiklai, o ne dvišalių santykių normalizavimui.“
Derybos vyksta nepaisant to, kad Rusija atmetė Ukrainos remiamą JAV pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apgailestavo, kad JAV nepateikė atsako. Kitą dieną D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jis nėra patenkintas, jog Rusija „šiuo metu bombarduoja kaip pašėlusi“.
Valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad, nepaisant padėties Ukrainoje, Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai svarbu atkurti didesnį ambasadų darbuotojų skaičių, jog būtų galima pagerinti ryšius.
„Itin neramina“ – JAV pakomentavo Kinijos karių aptikimą Ukrainoje
Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė esančios sunerimusios dėl pranešimų, kad du Kinijos piliečiai buvo sugauti kovojant Maskvos pusėje Ukrainoje, ir teigė, kad tai rodo tam tikrą Pekino paramą Rusijai.
„Nerimą kelia tai, kad buvo sugauti Kinijos kariai“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
„Kinija yra didelė Rusijos įgalintoja kare Ukrainoje. Kinija tiekia beveik 80 proc. dvejopo naudojimo prekių, kurių Rusijai reikia karui palaikyti“, – sakė ji.
„Tolesnis šių dviejų branduolinių galybių bendradarbiavimas tik dar labiau prisidės prie pasaulinio nestabilumo, o Jungtinės Valstijos ir kitos šalys taps mažiau saugios ir mažiau klestinčios“, – sakė ji.
Jungtinės Valstijos dar nuo Joe Bideno valdymo laikų kaltina Kiniją, kad ši siunčia Rusijai dvejopo naudojimo prekes, kurios gali būti naudojamos civiliniais ir kariniais tikslais.
Kinija, nors ir giria savo santykius su Rusija, viešai vengė tiesiogiai remti karą Ukrainoje.
Prezidentas Donaldas Trumpas ragino teikti pirmenybę pastangoms pasipriešinti Kinijai ir siekia derėtis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
medvedevą mesti į verdantį vandenį
peskovą nunuodyti
simonian pakarti kaip kalę kijyvo maidano aikštėj
solovievui perpjauti gerklę kad purkštų uogienė
skabeevą mesti pro langą
zacharovą užspringdyti birka
Zelenskis: mažiausiai 155 kinai kovoja prieš Ukrainą, Rusija įtraukė Kiniją į karą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja Kinijos piliečius kovoti Ukrainoje.
Jis teigė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo išsiųsti į frontą.
„Kinų klausimas yra rimtas. Yra 155 žmonės, kurių vardai ir pavardės bei pasų duomenys rodo, kad jie Ukrainos teritorijoje kovoja prieš ukrainiečius“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.
„Pekinas tai žino“, – pridūrė jis.
Taip pat V. Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusija įtraukė Kiniją į savo karą.
„Tai antroji Rusijos klaida. Pirmoji buvo Šiaurės Korėja. Jie įtraukia kitas šalis į karą. Manau, kad dabar jie į šį karą įtraukia Kiniją“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi iškeisti du Kinijos karo belaisvius į Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečių karius.