JAV ambasadorė Ukrainoje paskelbė apie atsistatydinimą
AV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink ketina anksčiau laiko atsistatydinti iš pareigų, laikraščiui „Kyiv Independent“ pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai.
„Ambasadorė B. Brink atsistatydina po trejų metų darbo Ukrainoje“, – nurodė atstovas spaudai.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio iš pradžių atsisakė priimti B. Brink atsistatydinimo pareiškimą, kurį ji pateikė sausio mėn. vykdydama įprastą JAV administracijų kaitos procesą.
Pakartotinis ambasadorės sprendimas atsistatydinti – kritiniu JAV ir Ukrainos santykių momentu.
Rusijos dronas smogė daugiabučiui Žytomyro srityje: pranešama apie aukas
Pranešama, jog Ukrainos Žytomyro srityje Rusijos dronas įskrido į daugiaaukštį pastatą, rašoma „Unian“.
Vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti, tarp jų ir vaikas.
Apgadinti mažiausiai penki namai. Įvykio vietoje šiuo metu dirba gelbėtojai.
JAV ir Rusija Stambule aptarė ambasadų personalo klausimus
JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį susitiko Stambule, kad aptartų galimybes pratęsti judviejų ambasadų darbą, mat po to, kai prasidėjo Maskvos invazija Ukrainoje, ženkliai sumažėjo šių šalių atstovybių darbuotojų skaičius.
Vašingtonas pranešė Rusijai dar kartą išsakęs susirūpinimą dėl taisyklių, pagal kurias vietos personalui draudžiama dirbti ambasadoje Maskvoje. Rusija tokias taisykles įvedė 2021 m.
Po derybų paskelbtame pareiškime Valstybės departamentas teigė, kad delegacijos taip pat siekė įforminti sutartį dėl galimybių abejų šalių diplomatams naudotis bankų paslaugomis, nepaisant Rusijai įvestų JAV sankcijų.
D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienas apie kitą atsiliepia draugiškai, nors JAV vadovas pastaruoju metu yra pareiškęs nepasitenkinimą Kremliumi, mat Vašingtonui nelabai sekasi daryti pažangą mėginant užbaigti jau ketvirtus metus Ukrainoje vykstantį karą.
Šaltinių teigimu, JAV ambasadorė Ukrainoje svarsto galimybę palikti postą
JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink rimtai svarsto galimybę artimiausiomis savaitėmis pasitraukti iš pareigų ir palikti užsienio reikalų tarnybą, sakė JAV pareigūnas ir dar du su tuo susipažinę asmenys, rašoma „Reuters“.
B. Brink į šias pareigas paskyrė buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, o ambasadore Kyjive ji dirba nuo 2022 m. gegužės mėn. Ji pasitrauks savo noru, sakė šaltiniai.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija perspėja, kad Rusija svaido sprogmenis visoje Ukrainoje
Balandžio 10 d. Rusijos pajėgos pradėjo naudoti bepiločius orlaivius sprogstamiesiems užtaisams išbarstyti Ukrainoje, perspėjo šalies vidaus reikalų ministerija, rašoma „Kyiv Independent“.
Pasak ministerijos, šie dronai gali būti dislokuoti bet kurioje Ukrainos vietoje, o pavojų didina nenuspėjamumas – nežinomas sprogimo laikas.
Piliečiai raginami nedelsiant pranešti apie bet kokius įtartinus daiktus, skambindami pagalbos tarnyboms telefonais. Ministerija pabrėžė, kad žmonės neturėtų artintis prie neidentifikuotų daiktų ir jų liesti.
Šiuo metu specializuotos komandos analizuoja prietaisus, kad nustatytų jų technines charakteristikas, ir pateiks tolesnes gaires visuomenei.
„Išsamesne informacija pasidalysime, kai tik ji bus gauta“, – sakė ministerija.
Zelenskis: Rusija atlieka „sisteminį darbą“, siekdama verbuoti kovotojus Kinijoje
Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija Kinijoje vykdo „sistemingą darbą“, siekdama verbuoti žmones karui Ukrainoje, rašoma „Sky News“.
„Akivaizdu, kad tai ne pavieniai atvejai, o sisteminis Rusijos darbas, ypač Kinijos teritorijoje ir jurisdikcijoje, siekiant verbuoti šios valstybės piliečius karui“, – sakoma jo pareiškime socialinėje medijoje.
Tai buvo padaryta po jo teiginio, kad maždaug 155 Kinijos piliečiai kariavo Rusijos kariuomenėje.
Rusai raketomis atakuoja Dniprą: nusitaikė į civilinį objektą, pranešama apie aukas
Ukrainos Dnipro mieste dėl raketos smūgio kilo gaisras, vienas žmogus žuvo, dar trys sužeisti.
Apie tai „Telegram“ pranešė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“.
„Dnipras. Priešas atakavo miestą raketa. Atakos vietoje kilo didelio masto gaisras“, – rašė jis.
„Teritorijoje sunaikintas civilinis objektas. Preliminariai, yra trys nukentėjusieji. Visos detalės tiriamos“, – pridūrė S. Lysakas.
Vėliau informacija buvo patikslinta. Pranešama, kad okupantų atakos metu mirė 42 metų amžiaus civilis. Dar trys sužeisti.
Smūgio akimirka užfiksuota vaizdo kamera.
Anksčiau buvo pranešta, kad priešas apšaudė Dnieprą balistinėmis raketomis.
Apie tai „Telegram“ paskelbė Dnipro srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.
„Dnipras atakuojamas priešo raketomis. Grėsmė tebesitęsia. Gali būti pakartotinių atakų. Pasilikite saugiose vietose, kol bus paskelbtas raginimas pasitraukti“, – rašė jis.
Ukrainos ir ES „bevizio transporto režimo“ galiojimas pratęsiamas iki 2025 m. pabaigos
Krovininių judėjimo tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos liberalizavimas oficialiai pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Apie tai feisbuke pranešė ministro pirmininko pavaduotojas Ukrainos rekonstrukcijos klausimais Oleksijus Kuleba, paaiškindamas, kad automatinis bevizio režimo pratęsimas buvo pasiektas suderintomis Ukrainos ir Europos Komisijos komandų pastangomis.
Kol galiojo „bevizis transporto režimas“, prekių eksportas keliais į ES išaugo 42 proc., o importas – 37 proc. Krovinių gabenimo liberalizavimas padėjo užtikrinti stabilų prekių judėjimą net karo sąlygomis.
„Kelių transportas tapo itin svarbus Ukrainos ekonomikai. Mes eksportuojame pridėtinės vertės prekes, importuojame būtiniausius daiktus ir tai darome greitai ir veiksmingai“, – atkreipė dėmesį O. Kuleba. Jis taip pat pareiškė padėką Ukrainos partneriams Europoje už bendrą darbą, o Ukrainos vežėjams – už jų ryžtą.
Pranešama, kad 2024 m. birželį Ukraina ir Europos Sąjunga pratęsė sutarties dėl krovinių gabenimo liberalizavimo, užtikrinančios laisvą krovinių judėjimą ir tranzitą tarp Ukrainos ir šalių bloko, galiojimą. Be to, atnaujintame pratęstos sutarties tekste Ukrainos ir Europos vežėjams numatyta keletas naujų įsipareigojimų.
2025 m. sausį trečiojo jungtinio krovinių transporto liberalizavimo sutarties su ES komiteto posėdžio dalyviai patvirtino keletą svarbių sprendimų, susijusių su „beviziu transporto režimu“.
Rusijoje liepsnoja naftos perdirbimo gamykla: priežastis nežinoma
Komsomolske prie Amūro esančioje naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, užsidegė 50 metrų aukštyje esanti technologinio įrenginio kolona.
Dega tekantis įrenginiu tekantis benzinas, gaisro plotas – apie 300 „kvadratų“. Vaizdai skelbiami socialiniuose tinkluose, jokios oficialios informacijos kol kas nėra, nors pirmieji pranešimai apie gaisrą pasirodė dar prieš kelias valandas.
2025 m. kovo 18 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė susitarimą dėl mėnesio trukmės pertraukos nuo smūgių prieš energetikos infrastruktūrą. Šis sprendimas buvo priimtas po 90 minučių trukusio jų telefoninio pokalbio. Vis dėlto platesnių paliaubų tuo metu suderinta nebuvo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė šiam susitarimui ir pažadėjo nutraukti atakas prieš Rusijos energetinius objektus. Jis pabrėžė, kad Ukraina remia visas pastangas, galinčias prisidėti prie ilgalaikės ir teisingos taikos.
Tačiau netrukus po susitarimo įsigaliojimo abi pusės viena kitą apkaltino jo pažeidimu. Rusija pareiškė, kad Ukraina padidino išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą skaičių, tuo metu Ukraina tokius kaltinimus atmetė ir pavadino juos dezinformacija.
Kremlius: Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje.
Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius.
„Partnerė, draugė ir bendražygė. Kinija visada laikėsi labai subalansuotos pozicijos, todėl Zelenskis klysta“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.
Kinija ketvirtadienį reaguodama į V. Zelenskio teiginius perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“.
Kinija, nepaisant Vakarų vyriausybių kritikos, kad jos glaudūs ryšiai su Rusija suteikia Maskvai itin svarbią ekonominę ir diplomatinę paramą, vaizduoja save kaip neutralią šalį ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo klausimu.
V. Zelenskis trečiadienį teigė, kad „atviras Kinijos piliečių dalyvavimas kovinėse operacijose (...) yra sąmoningas žingsnis siekiant išplėsti karą“.
Rusija „įtraukia kitas šalis į karą“, sakė V. Zelenskis.
Rusija ir JAV įvykdė iš anksto neskelbtus mainus: kas apie tai žinoma
Rusija ir Jungtinės Valstijos Abu Dabyje surengė naują apsikeitimą kaliniais, pranešė „The Wall Street Journal“, remiantis CŽV direktoriumi Johnu Ratcliffe’u.
Rusija paleido Rusijos ir JAV pilietę Kseniją Kareliną, kuri Rusijoje buvo nuteista 12 metų kalėti dėl kaltinimų valstybės išdavyste. Ji pervedė 51,8 JAV dolerio Ukrainos labdaros organizacijai, kuri vėliau tariamai pervedė pinigus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
JAV mainais paleido Rusijos ir Vokietijos pilietį Artūrą Petrovą, kuris JAV prašymu 2023 m. buvo suimtas Kipre įtariant mikroelektronikos kontrabanda ir pinigų plovimu.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Ksenija Karelina yra pakeliui į JAV.
„Daugiau nei prieš metus Rusija ją neteisėtai sulaikė, o prezidentas D. Trumpas užtikrino jos paleidimą. Prezidentas ir toliau sieks, kad būtų paleisti VISI amerikiečiai“, – rašė M. Rubio socialiniuose tinkluose.
Nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Walzas pridūrė, kad D. Trumpas ir jo administracija „toliau dirba visą parą, kad užtikrintų, jog užsienyje sulaikyti amerikiečiai būtų grąžinti namo savo šeimoms“. Apie ką dar kalbama, nebuvo nurodyta.
Ankstesnis Rusijos ir JAV apsikeitimas kaliniais įvyko vasario mėn. Maskva perdavė buvusį JAV ambasados pareigūną, 14 metų nuteistą už narkotikų kontrabandą, Marką Vogelį, kuris suėmimo metu dirbo mokytoju Maskvos anglakalbėje mokykloje.
Jungtinės Valstijos perdavė Rusijai Rusijos pilietį Aleksandrą Viniką, kuris buvo teisiamas dėl kaltinimų išplovus 4 mlrd. dolerių per kriptovaliutų biržą.
Pekinas neatsakingomis vadina Zelenskio pastabas apie už Rusiją kovojančius kinus
Kinija ketvirtadienį perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja savo piliečius kovoti kare Ukrainoje.
Paklaustas apie šias pastabas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas) sakė, kad Kinija „visada reikalavo, kad jos piliečiai laikytųsi atokiau nuo ginkluoto konflikto zonų“.
„Patariame atitinkamoms šalims teisingai ir aiškiai pripažinti Kinijos vaidmenį ir susilaikyti nuo neatsakingų pastabų“, – teigė jis.
Per rusų ataką Ukrainos pietuose sužeista 10 žmonių
Per rusų dronų ataką Ukrainos pietiniame Mykolajivo mieste naktį į ketvirtadienį buvo sužeista 10 žmonių, pranešė pareigūnai.
Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad per ataką nukentėjo keletas gyvenamųjų namų.
Iš 10 sužeistųjų du teko hospitalizuoti, jų būklė stabili.
Maždaug už 480 km į pietvakarius nuo Kyjivo nutolęs Mykolajivas tebėra gana arti aktyvių fronto linijų, kur Rusijos dronų ir artilerijos smūgiai nuolat nukreipiami į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino raketų ir bepiločių atakas prieš Ukrainą, nepaisant tam tikrų Ukrainos, JAV ir Rusijos derybų dėl paliaubų.
Dronai atakavo Maskvos apylinkes: liudininkai stebėjosi neįprastais aparatais
2025 m. balandžio 9 d. vakare Naro-Fominsko (Maskvos sritis) gyventojai tapo bepiločio orlaivio sunaikinimo, kurį lydėjo stiprus sprogimas, liudininkais. Socialiniuose tinkluose liudininkai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame numuštą objektą iš pradžių supainiojo su sraigtasparniu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nukentėjęs dronas.
Incidentas įvyko suintensyvėjus bepiločių orlaivių atakoms prieš Vidurio Rusijos regionus, dėl kurių sostinės Vnukovo oro uoste taip pat buvo įvestas planas „Kilimas“, laikinai sustabdęs skrydžių atvykimą ir išvykimą.
„Skrenda raudoni daiktai, panašūs į sraigtasparnius, – „24.ua“ cituojami įvykio liudininkai. Jie taip pat stebėjosi, kad nežinomas laivas skrido žemai.
„Tai sraigtasparnis, ******!“ – aiškino balsas už kadro.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienio rytą pranešė, kad vakare ir naktį virš šešių Rusijos regionų, įskaitant Maskvos sritį, taip pat virš aneksuoto Krymo, buvo numušti 42 Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
Pasak ministerijos pranešimo, daugiausia dronų numušta virš Briansko ir Kalugos sričių – atitinkamai 13 ir 12.
Likusieji, pasak ministerijos, buvo numušti virš Kursko, Belgorodo, Maskvos ir Orelio sričių bei Krymo.
Kaip įprasta, Rusijos kariuomenė nepranešė, kiek iš viso buvo paleista bepiločių orlaivių ir kokie buvo padariniai ant žemės. Ukrainos kariuomenė dronų atakos Rusijoje pasekmių kol kas nekomentuoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos URM: Rusijos kariai įvykdė 4 egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tykhijus po to, kai buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų okupantai vykdo egzekuciją Ukrainos gynėjams, pažymėjo, kad tokios egzekucijos tapo sisteminės, tačiau kiekviena iš jų šokiruoja savo žiaurumu. Pranešama, kad Rusijos pajėgos sušaudė 4 ukrainiečių karo belaisvius, rašoma „Unian“.
„Šios egzekucijos ne tik rodo, kad turime reikalų su žvėrimis. Jiems trūksta elementarios drausmės, nes drausmingos kariuomenės nevykdo karo belaisvių egzekucijų – tai prieštarauja karinei logikai“, – pranešė H. Tykhijus.
Kaip pažymėjo diplomatas, tokius karo nusikaltimus turėtų tirti, visų pirma Tarptautinis baudžiamasis teismas. Ir visi atsakingi asmenys turėtų būti patraukti į baudžiamąją atsakomybę.
„The Associated Press“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip keturi kariškiai, grasindami ginklu, išeina iš sugriauto namo Piatichatkų kaime ir guli ant žemės. Vienas iš ukrainiečių išeina iškėlęs rankas, rodydamas pasidavimo Rusijos kariams ženklą.
Po to rusiškomis uniformomis vilkintys kariai pakelia ginklus ir šauna ukrainiečių kariui į nugarą.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksuota daugybė atvejų, kai Rusijos kariškiai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams.
Užpuolikai patys filmuoja savo žiaurumus ir platina juos socialiniuose tinkluose.
Pasak „The New York Times“, rusų kariai šiuos nusikaltimus daro įžūliai, žinodami, kad visa tai realiuoju laiku fiksuoja ukrainiečių dronai.