ES yra didžiausia finansinės paramos besivystančioms šalims teikėja pasaulyje, siekdama padėti joms kovoti su klimato kaita, tačiau norėtų, kad prie jų prisidėtų ir didžiosios kylančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija.
Azerbaidžane vykstančioje klimato kaitos konferencijoje COP29 valstybės stengiasi pasiekti naują susitarimą, kad būtų padidintas finansavimas skurdesnėms šalims kovos su klimato kaitos srityje.
Tačiau derybos atsidūrė aklavietėje dėl to, kas ir kiek turėtų mokėti ir kokia turėtų būti naujo finansinio susitarimo struktūra.
„Mes ir toliau lyderiausime, sąžiningai prie to prisidėdami, ir net daugiau, nei mums priklauso, kaip ir visada“, – Baku vykstančioje klimato kaitos konferencijoje COP29 žurnalistams sakė Wopke Hoekstra.
Tačiau jis pridūrė, kad „kartu su gerove ateina ir atsakomybė“.
„Kitos šalys privalo prisidėti atsižvelgiant į jų išmetamų teršalų kiekį ir ekonomikos augimą“, – pažymėjo jis.
Pekinas atmetė siūlymus, kad jis turėtų prisidėti prie pasaulinio fondo, skirto padėti skurdžiausioms pasaulio šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir atsisakyti iškastinio kuro.
Kinija skiria finansavimą kovos su klimato kaita srityje pagal savo sąlygas, tačiau pagal 2015 metais pasirašytą Paryžiaus susitarimą nėra įpareigota prisidėti.
Pirmąją savaitę Baku vykusiose derybose buvo pasiekta nedaug pažangos, todėl šalys buvo paragintos paspartinti derybas antroje jų pusėje.
W. Hoekstra paragino COP29 šeimininką Azerbaidžaną „vadovauti ir nukreipti mus saugia linkme“.
Azerbaidžanui trūksta diplomatinės patirties tokiu metu, kai, pasak konferencijos stebėtojų, reikia itin svarbaus lyderio, kai kurių nuomone, sudėtingiausioms per daugelį metų deryboms dėl klimato kaitos.
