„Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.
Ministrai turėjo išnagrinėti žvalgybos duomenis, rodančius, kad Kinijoje įsikūrusios bendrovės yra susijusios su dronų, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, gamyba, kaip teigia Jungtinės Valstijos, praėjusį mėnesį dėl šio kaltinimo paskelbusios sankcijas.
JAV sankcijos nukreiptos prieš tris bendroves – dvi Kinijoje ir vieną Rusijoje – dėl jų dalyvavimo kuriant ir gaminant Rusijos ilgojo nuotolio atakos dronus „Garpija“. Pekinas šį kaltinimą atmetė.
„Iš žvalgybos šaltinių gavome pranešimų apie tai, kad Kinijoje veikia gamykla, gaminanti dronus, kurie siunčiami į Rusiją ir naudojami kare prieš Ukrainą“, – prieš susitikimą sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Pareigūnas minėjo, kad kol kas nesama aiškių įrodymų apie tiesioginį Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą karinės įrangos srityje, tačiau pabrėžė, kad „kai tik turėsime įrodymų, (...) reaguosime“.
Jis pridūrė, kad kinų pareigūnų jau yra teiraujamasi apie šią veiklą.
Prieš susitikimą Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani teigė, kad „svarbu pasiųsti Kinijai signalą, kad ji nepradėtų eskaluoti situacijos“.
Dronų siuntimas į Rusiją būtų didelė klaida, sakė Italijos ministras, anksčiau šį mėnesį viešėjęs Kinijoje.
Kinija ir Rusija suartėjo nuo 2022 metais prasidėjusios Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Pekinas tvirtina, kad yra neutralus karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau Vakarų šalių vyriausybės teigia, kad Kinijos diplomatinė ir ekonominė parama padeda palaikyti Maskvos agresyvų karą.