Europa

Berlyne turėtų atsirasti vien moterims skirti požeminių traukinių vagonai, kad joms visada būtų garantuotas saugumo jausmas, laikraščiui „Bild“ sakė miesto Žaliųjų partijos įstatymų leidėja Antje Kapek.

Trečiadienio rytą Suomijos šiaurėje, Ivalo gyvenvietės rajone, Laplandijos sienos apsaugos būrio vikšrinis sunkvežimis pratybų teritorijoje nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Mašinoje buvo 23 kariai, praneša portalas „Yle“. Laplandijos gelbėjimo tarnybos duomenimis, du kariai patyrė sunkias traumas, jie nugabenti į Laplandijos centrinę ligoninę Rovaniemyje. Atstumas nuo Ivalo iki Rovaniemio – apie 300 kilometrų. Kitiems nukentėjusiesiems pagalba teikiama Ivalo medicinos centre.

Europos Sąjungos (ES) teismas trečiadienį atmetė Ukrainos prašymą įregistruoti prekės ženklą, kuriame naudojama ukrainiečių pasieniečių frazė, išgarsėjusi pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos dienomis. Invazijos pradžioje internete žaibiškai išpopuliarėjo radijo pokalbis, per kurį ukrainiečių pasieniečiai Gyvačių salos Juodojoje jūroje atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai.

Rusijos opozicijos politikė Julija Navalnaja trečiadienį pripažino, kad Kremliaus kritikai „neturi plano“, kaip nutraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą, nors tikisi, kad jis galiausiai žlugs. J. Navalnaja tai sakė prieš planuojamas protesto eitynes ​​Berlyne. Rusijos opoziciją, dėl represijų priverstą pasitraukti į tremtį, po jos lyderio Aleksejaus Navalno mirties vasarį kalėjime toliau skaldo vidaus nesutarimai.

Lenkijos saugumo tarnybos trečiadienį pranešė sulaikiusios baltarusį, įtariamą pasikėsinimu padegti pastatą Gdansko uostamiestyje, kaip užsienio interesais veikiančios sabotažo grupės narį. Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje už sabotažą ir šnipinėjimą Rusijos naudai buvo sulaikyti arba nuteisti keli įvairių tautybių žmonės. Lenkija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurią Vakarų sąjungininkai siunčia karinę įrangą Ukrainai, kad padėtų jai atremti Rusijos invaziją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo, kad Berlynas ir toliau rems Ukrainos kovą su Rusija, taip pat ragino stengtis dėl gerų santykių su Vašingtonu. Taip jis kalbėjo po to, kai Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose sukėlė abejonių dėl būsimos JAV paramos Kyjivui.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, potencialus valdančiosios Piliečių koalicijos kandidatas į prezidentus, antradienio vakarą pasirodė vienoje populiariausių TVN politinių televizijos laidų „Kropka nad i“, tačiau po jos vedėjos Monikos Olejnik klausimo apie jo žmoną išėjo iš studijos. Kalbant rinkimų tema, vienas iš M. Olejnik klausimų aukščiausiajam šalies diplomatui buvo susijęs su jo žmonos Anne Applebaum žydiška kilme.

Ukrainiečių lozungo „Rusų karo laive, eik ******“ negalima registruoti prekyženkliu – tokį sprendimą trečiadienį Liuksemburge priėmė Europos Sąjungos Generalinis teismas. Frazė, „tapusi Ukrainos kovos prieš rusų agresiją simboliu“, nėra laikoma komercinės kilmės nuoroda, teigiama teismo pranešime apie sprendimą.

Trečiadienį interviu privačiam transliuotojui RMF FM Lenkijos prezidento padėjėjas Wojciechas Kolarskis pateikė daugiau informacijos apie planuojamą Andrzejaus Dudos ir Donaldo Trumpo susitikimą. „Kalbame apie artimiausias savaites (...) galbūt lapkričio pabaigą ar gruodį“, – sakė W. Kolarskis. Pirmadienį Lenkijos prezidentas sakė, kad jis ir D. Trumpas telefonu susitarė susitikti iki išrinktojo JAV prezidento prisaikdinimo sausį.

Antradienį Prancūzijoje tėvas grįžęs namo rado negyvus tris savo vaikus, rašo „Daily Mail“. Visi vaikų kūnai buvo subadyti peiliu. Kūnai rasti šeimos namuose Taningeso mieste, netoli Prancūzijos sienos su Šveicarija. Nužudyti trys vaikai Nužudyti vaikai – 2-ejų ir 11 metų berniukai bei 13 metų mergaitė. Skelbiama, kad vaikų motina sirgo depresija ir yra dingusi be žinios. Šiuo metu ji laikoma pagrindine įtariamąja.

„Ore tvyro Potsdamo masto sprendimai, galintys dešimtmečiams sukurti naują tarptautinę tvarką“, – privačiai Lenkijos televizijos stočiai TVN24 sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis pridūrė apie tai diskutavęs su Europos Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu, tris dienas viešėjusiu Kyjive.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pritariantis pirmalaikių rinkimų datai, dėl kurios sutarė didžiosios partijos. Pasak prezidento, realu rinkimus, kurių prireikė žlugus valdančiajai koalicijai, surengti vasario 23 dieną. F.-W. Steinmeieris „sveikina tai, kad parlamentinės grupės sutarė dėl gairių“, pagal kurias kancleris Olafas Scholzas iš pradžių sieks balsavimo dėl pasitikėjimo gruodžio 16-ąją, paskelbė prezidentūra.

Vokietijos verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) lyderis antradienį pareiškė manantis, kad jau dabar aišku, kas bus vasarį vyksiančių nacionalinių rinkimų nugalėtojas. Christianas Lindneris, kurio atleidimas iš finansų ministro pareigų praėjusią savaitę paskatino kanclerio Olafo Scholzo trijų partijų koalicijos žlugimą, Berlyne sakė: „Tiesą sakant, aš manau, kad varžybos dėl kanclerio jau baigtos“. Ch.

Dauguma vokiečių mano, kad konservatorių lyderis Friedrichas Merzas bus pagrindinis kandidatas kitais metais vyksiančiuose federaliniuose rinkimuose, rodo trečiadienį paskelbti „YouGov“ agentūros apklausos, atliktos dpa užsakymu, rezultatai. Iš beveik 2 200 respondentų 44 proc. palaikė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovą F. Merzą. Socialdemokratų partijos (SPD) atstovą kanclerį Olafą Scholzą palaikė 6 proc. apklaustųjų.

„Lufthansa“ oro linijų lėktuvą, skridusį iš Argentinos į Vokietiją, užklupo stipri turbulencija. 11 žmonių buvo sužeisti, rašo „Sky news“. Tarp sužeistųjų – penki keleiviai ir šeši įgulos nariai. Sužeista 11 žmonių Pasak oro linijų bendrovės, sužeistiesiems buvo suteikta medicininė pagalba lėktuvui nusileidus Frankfurto oro uoste.  iš karto po to, kai lėktuvas antradienį 9.53 val. ryto (GMT) saugiai nusileido Frankfurto oro uoste.

Jungtinei Karalystei (JK) gali tekti siųsti karius į Ukrainą, jei Donaldas Trumpas, užėmęs JAV prezidento postą, sumažins finansavimą nuo Rusijos besiginančiai šaliai. Tai interviu „GB News“ pareiškė buvęs JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Jis pabrėžė, kad parama Ukrainai yra labai svarbi, kad Rusija nekeltų grėsmės kitoms Europos šalims.

Du Moldovos pareigūnai kaltinami valstybės išdavimu ir šnipinėjimu Rusijai. Jie buvo sulaikyti šių metų liepos mėnesį. Vienas iš sulaikytųjų ėjo Moldovos parlamento teisės skyriaus vadovo pareigas, o antrasis buvo Kišiniovo oro uosto pasienio apsaugos darbuotojas. Pasak Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūros, abu vyrai palaikė ryšį su Rusijos ambasados ​​atstovu ir už atlygį teikė jam informaciją apie šalies saugumą ir valstybės paslaptis.

Antradienį Moldovos teritorijoje buvo rastas dar vienas dronas. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Moldovos policijos generalinio inspektorato atstovų, dronas buvo aptiktas netoli Kriulenio rajono Košernicios kaimo. Incidento vietoje dirba specialistai. Anksčiau, lapkričio 10 d., po Rusijos atakos prieš Ukrainą Moldovos teritorijoje buvo aptikti du bepiločiai orlaiviai: Keušenio ir Raškanio rajonuose.

Kremliui tęsiant susidorojimą su kitaminčiais, viena gydytoja, kuri, pasak kaltintojų, vieno iš savo pacientų ir jo motinos akivaizdoje kritikavo Rusijos karą Ukrainoje, antradienį buvo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo ir nuteista kalėti pusšeštų metų. 68 metų gydytoja Nadežda Bujanova buvo sulaikyta vasarį.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna mano, kad būsimasis JAV prezidentas turi galimybę tapti „mūsų laikų Churchilliu“, jeigu priims teisingus sprendimus dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad buvo sulaikytas 17-metis, planavęs islamistinę teroristinę ataką, o žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad jis norėjo taikytis į vieną kalėdinę mugę. Kraštutinių islamistinių pažiūrų paauglys įtariamas rengęs rimtą smurtinę ataką, taip pat sąmokslu žudyti, nurodė šiaurinės Šlėzvigo-Holšteino žemės prokuratūra. Įtariamasis yra Vokietijos pilietis. Jis buvo sulaikytas praėjusios savaitės trečiadienį Elmshorne.

Estijos prokuratūra patvirtino, kad du sulaikyti vyrai, įtariami kelių automobilių padegimu Talino senamiestyje, yra Suomijos piliečiai. Harju apskrities teismas leido suimti įtariamuosius dviem mėnesiams, praneša portalas ERR. „Policija sulaikė du 21 metų ir 28 metų vyrus, įtariamus transporto priemonių padegimu Talino senamiestyje. Sulaikytieji yra Suomijos piliečiai. Jiems pareikšti įtarimai dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo“, – sakė žurnalistams prokuratūros atstovas.

Išpuoliai prieš Izraelio fanus po praeitos savaitės futbolo varžybų Amsterdame buvo „nuodingas kokteilis“ iš chuliganizmo ir antisemitizmo, antradienį pareiškė miesto merė.

Pasaulio anglikonų bendruomenės vadovas, Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby antradienį pareiškė atsistatydinantis pasirodžius vienai ataskaitai, kurioje daroma išvada, kad Anglikonų bažnyčia slėpė serijinio išnaudojimo atvejį. Spaudimas J. Welby augo nuo ketvirtadienio, kai paskelbtos tyrimo išvados sukėlė pyktį dėl atskaitomybės trūkumo aukščiausiuose Bažnyčios sluoksniuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį dar kartą paragino Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, sakydamas, kad žemynas „per ilgai vengė prisiimti savo paties saugumo naštą“. Kalbėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės, kuris atvyko į Paryžių po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu, E. Macronas sakė besidžiaugiantis, jog kitos šalys ima pritarti jo ilgalaikiam raginimui bendromis pastangomis daugiau investuoti į gynybą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė fotografuotis bendrai valstybių vadovų nuotraukai JT klimato konferencijoje „COP29“ Baku mieste dėl Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimo. Tai pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. „Lenkijos prezidentas dalyvavo oficialioje sutikimo ceremonijoje, tačiau bendroje nuotraukoje su kitais lyderiais jo nėra.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo gruodžio 16 dieną laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, o tai turi atverti kelią pirmalaikiams visuotiniams rinkimams vasario mėnesį, antradienį pareiškė Socialdemokratų partijos (SPD) lyderis parlamente Rolfas Muetzenichas. Šaltinis SPD anksčiau antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad didžiausios Vokietijos partijos susitarė dėl grafiko, pagal kurį kitų metų vasario 23 dieną bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Ispanijos meteorologijos tarnyba AEMET kai kuriose šalies dalyse paskelbė naujus įspėjimus dėl audrų, kurie galios nuo antradienio iki ketvirtadienio. Ši žinia pasirodė praėjus dviem savaitėms po to, kai liūtys ir potvyniai čia nusinešė daugiau nei 220 gyvybių. Dingusiais vis dar laikomi 23 žmonės. Tada per kelias valandas iškrito bene metinė kritulių norma.

Kopenhagos policija antradienį pranešė, kad gaisro, kuris apgadino istorinę buvusią vertybinių popierių biržą, priežastis nežinoma, tačiau atmetė nusikaltimo galimybę. Ankstų balandžio 16-osios rytą Daniją sukrėtęs gaisras, kilęs po stogu, sunaikino pusę XVII amžiaus biržos pastato, dar vadinamo Biorsenu, o jo 54 metrų bokštas nukrito ant gatvės apačioje. „Istoriniame biržos pastate kilusio gaisro priežasties nustatyti nepavyko“, – rašoma tyrimą baigusios policijos pareiškime.

Keli įtakingi prancūzų laikraščiai antradienį paskelbė keliantys bylą socialiniam tinklui „X“ dėl jų turinio skelbimo už jį nemokant. Bendriems veiksmams prieš JAV milijardieriaus Elono Musko kompaniją vadovauja „Le Figaro“, „Les Echos“, „Le Parisien“, „Le Monde“, „Telerama“, „Courrier International“, „Huffington Post“, „Malesherbes Publications“ ir „Le Nouvel Obs“, sakoma jų pareiškime.

Europos Parlamento (EP) specialiojoje sesijoje, rengiamoje kitą savaitę minėsiant tūkstantį karo Ukrainoje dienų, nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė asamblėjos pirmininkė. EP vadovė Roberta Metsola sakė, kad V. Zelenskis prisijungs prie lapkričio 19 dienos plenarinės sesijos „specialiu kreipimusi iš Ukrainos“, 27 valstybių blokui siekiant įtvirtinti savo paramą Kyjivui po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo pasaulio vadovus, kad kovoti su klimato kaita lieka vis mažiau laiko. „Skaičiuojame paskutines sekundes, kol dar galime apriboti viso pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 Celsijaus laipsnio, – kalbėdamas Baku surengtoje JT klimato konferencijoje „COP29“ pasakė A. Guterresas.

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg Sakartvelo sostinėje Tbilisyje surengė prodemokratišką mitingą, skirtą pasmerkti, jos teigimu, plintantį autoritarizmą šioje šalyje bei kaimyniniame Azerbaidžane, kur pirmadienį prasidėjo Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencija COP29. Delegatai iš beveik 200 šalių susirinko į dviejų savaičių trukmės forumą Azerbaidžano sostinėje Baku. Derybininkai skatinami pranokti iškeltą tikslą – 100 mlrd. JAV dolerių (94 mlrd.

Žlugus kanclerio Olafo Scholzo vadovaujamai centro kairiųjų koalicijai, rinkimai Vokietijoje bus surengti vasario 23 dieną. Dėl to susitarė didžiausios Vokietijos politinės partijos, antradienį pranešė šaltinis kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijoje (SPD). Susitarimą pasiekė centro kairiųjų SPD ir konservatyvios pagrindinės opozicinės CDU/CSU parlamentinės frakcijos, sakė šaltinis agentūrai AFP.

Europos Komisijos (EK) naujosios komandos „sunkiasvorius“ antradienį Briuselyje apklausinėja teisės aktų leidėjai – vyksta patvirtinamieji klausymai, kurių metu turėtų išryškėti politiniai skirtumai bloko viduje.

Jungtinių Tautų (JT) kovos su klimato kaita vadovas antradienį pareiškė, kad nepaisant Donaldo Trumpo, žadėjusio išvesti Jungtines Valstijas iš Paryžiaus susitarimo, perrinkimo, pasauliniai veiksmai kovos su klimato kaita srityje „yra tvirti ir tęsis“. „Daugelis iš jūsų pranešėte apie pastarųjų savaičių politinių įvykių poveikį klimatui. Pasakysiu tik tiek: mūsų procesas yra stiprus.

Skrydžio į Mančesterį metu „Ryanair“ lėktuve mirė vyras, rašo „The Sun“. Lėktuvas lapkričio 10 d. skrido iš Albanijos ir turėjo leistis Mačesterio oro uoste, tačiau buvo priverstas avariniu būdu leistis Londono Stanstedo oro uoste. Mirė keleivis Vienas keleivis pasakojo, kad lėktuve į pagalbą vyrui atskubėjo žmonės, žinantys, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Lėktuvui nusileidus buvo konstatuota vyro mirtis. Lėktuvas vėl pakilo maždaug už pusantros valandos.

Amsterdamo centre kilo naujos riaušės, nepaisant valdžios teiginių apie sugriežtintą tvarką ir draudimų rengti masines akcijas. „Euronews“ skelbiama, kad save „propalestinietiškais judėjimais“ vadinančios grupės susirėmė su pareigūnais, padegė tramvajaus vagoną. Tvyrant įtampai po praėjusios savaitės smurto prieš Izraelio futbolo klubo sirgalius, pirmadienį policija pranešė, kad lazdomis ir petardomis ginkluoti žmonės padegė tramvajų.

Jungtinės Karalystės ūkiuose iš traktorių ir kombainų vagiamos GPS sistemos, skirtos naudoti Rusijos kare Ukrainoje, pareiškė parlamento narys. Leiboristų parlamentaras Timas Roca per diskusiją apie kaimo reikalus sakė, kad dėl organizuotų nusikalstamų gaujų įvykdytų vagysčių draudimo išmokų skaičius šiemet išaugo 137 proc., o prieš tai jos pirmą kartą padidėjo po konflikto pradžios 2022 m. vasario mėnesį.

Po JAV prezidento rinkimų ir Vokietijos koalicijos žlugimo atliktos ir antradienį paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad 73 proc. vokiečių mano, jog Vokietija turėtų daugiau investuoti į Europos saugumą. Tačiau Körberio fondo užsakymu atlikta apklausa kartu parodė, kad 58 proc. respondentų nenori, jog Vokietija imtųsi lyderės vaidmens, jei JAV atsitrauktų iš tarptautinės politikos. Paklausti, kuri pusė turi daugiau kompetencijos užsienio politikos srityje, 28 proc.

Donaldui Trumpui dar kartą sėdus prie JAV prezidento vairo, kyla grėsmė dėl paramos Ukrainai. Manoma, kad jo komanda planuoja nebeskirti tiek lėšų ir nebesiųsti ginkluotės nuo Rusijos besiginančiai šaliai.

 Pirmadienį per spaudos konferenciją Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pranešė, kad kalbėjosi su JAV išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu. Pokalbio metu pašnekovai susitarė susitikti dar prieš D. Trumpo inauguraciją, kuri įvyks 2025 metų sausio mėnesį. Pasak A. Dudos, per šį susitikimą pirmiausia bus aptarti saugumo bei Lenkijos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Lenkijos prezidentas taip pat pridūrė, kad D. Trumpas teiravosi jo nuomonės apie dabartinę padėtį Ukrainoje.

Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michael Roth pirmadienį sureagavo į žinią apie Lietuvos socialdemokratų partijos suformuotą valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Šį socialdemokratų pasirinkimą Lietuvai strategiškai svarbios partnerės politikas vadina gėda.

Lenkija pirmadienį mini savo Nepriklausomybės dieną ir visoje šalyje bei užsienyje organizuoja daugybę renginių, skirtų šiai dienai paminėti. Lenkija, kurios teritorija 123 metus buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos, nepriklausomybę atgavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos dieną – 1918 metų lapkričio 11-ąją.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pareiškė, kad politikai turės atsakyti už savo veiksmus po to, kai šalis atsigaus po didžiausių per pastaruosius dešimtmečius potvynių.  Ministras pirmininkas spaudos konferencijoje pareiškė, kad dabar vyriausybė daugiausia dėmesio skiria atsigavimui po potvynių. Jis pridūrė, kad vėliau dėmesys bus sutelktas į tai, kaip pagerinti reagavimą į klimato kaitos sukeltas ekstremalias situacijas.

Pirmadienį paskelbta „United Surveys“ apklausa parodė, kad iš viso 51,3 proc. apklaustųjų mano, jog Lenkija turėtų išprašyti iš šalies Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą. Kitaip mano 29,8 proc. respondentų, 18,9 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Apklausa taip pat parodė, kad valdančiosios koalicijos ir opozicijos šalininkai beveik vieningi, kad Rusijos ambasadorius būtų paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Abiejose grupėse 56 proc. respondentų mano, kad Lenkija turėtų išsiųsti jį namo.

Visada prisiminkime, kad nepriklausomybė, laisvė, demokratija ir saugumas yra skausmingu aukų ir sunkaus darbo rezultatas, pareiškė pirmadienį Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, kalbėdamas prie Laisvės paminklo Lačplėsio dienos proga. Rygoje prie Laisvės paminklo įvyko iškilmingas garbės sargybos pasikeitimas, po kurio pasakė kalbą Latvijos prezidentas ir įvyko Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų štabo orkestro ir Valstybės gynybos tarnybos karių paradas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl kalba apie norą kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Interviu televizijos kanalui ARD O. Scholzas sekmadienį sakė, kad „tinkamu laiku nusprendė pasikalbėti su Rusijos prezidentu“. Paklaustas, kada tas laikas ateis, Vokietijos kancleris atsakė, kad netrukus. O. Scholzas pabrėžė, kad jis tai darys ne vienas ir ketina įtraukti „daug kontaktų“, įskaitant Ukrainos atstovus.

Ispanija skirs beveik 3,8 mlrd. eurų naujai pagalbai, kad padėtų nukentėjusiems piliečiams atsigauti po didžiausių per dešimtmečius potvynių šalyje, pirmadienį sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Naujas paketas, apimantis 110 priemonių, buvo parengtas po praėjusią savaitę vyriausybės paskelbtos maždaug 10,6 mlrd. eurų pagalbos. Ispanija skirs „visus reikiamus išteklius tol, kol reikės“, per spaudos konferenciją sakė P. Sanchezas.