Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Tai, kad toks incidentas iš karto kelia įtarimų dėl tyčinės žalos, iškalbingai byloja apie mūsų laikus“, – sakė jie.
„Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas.“
„Mūsų bendros infrastruktūros apsauga gyvybiškai svarbi mūsų saugumui“, – pridūrė jie.
Suomijos tinklo operatorius „Cinia“ anksčiau pranešė, kad kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos, kurios abi yra NATO karinio aljanso narės, dėl nežinomų priežasčių buvo nukirstas.
Pažeidimas buvo aptiktas povandeniniame kabelyje „C-Lion1“, teigiama „Cinia“ pareiškime. Neveikia visos kabeliu teikiamos paslaugos.
Suomijos žiniasklaidos cituojamas „Cinia“ atstovas spaudai pridūrė, kad „buvo nutrauktos visos kabelyje esančios šviesolaidinės jungtys“.
„Kol kas negalime įvardyti kabelio nutrūkimo priežasties, tačiau tokio pobūdžio nutrūkimai šiuose vandenyse be išorinio poveikio nevyksta“, – teigė atstovas spaudai.
Įtampa jūroje
Visgi interneto tiekimas nesutriko, pranešė Suomijos transporto ir ryšių agentūros („Traficom“) Kibernetinio saugumo centro vadovas Samuli Bergstromas.
„Laimei, Suomiją su užsieniu jungia keli duomenų perdavimo kabeliai, todėl vieno kabelio gedimas neturės įtakos interneto srautui“, – S. Bergstromo žodžius pacitavo transliuotojas „Yle“.
1 172 kilometrų ilgio šviesolaidiniu kabeliu nuo 2016 m. tiekiamas internetas tarp Helsinkio ir Vokietijos Rostoko.
Praėjusį mėnesį NATO Rostoke atidarė naują karinio jūrų laivyno bazę, iš kurios bus koordinuojamos karinio aljanso narių pajėgos Baltijos jūroje.
Kitą dieną po bazės atidarymo Rusija iškvietė į Maskvą Vokietijos ambasadorių, protestuodama prieš naują karinio jūrų laivyno centrą.
Maskva centrą pavadino „grubiu“ 1990-ųjų sutarties dėl Vokietijos suvienijimo „pažeidimu“: sutartyje teigiama, kad toje teritorijoje nebus dislokuojamos jokios užsienio ginkluotosios pajėgos. Berlynas šį teiginį paneigė.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą pasitaikė atvejų, liudijančių padidėjusią įtampą Baltijos regione.
Pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo mėnesį povandeninių sprogimų serija pažeidė „Nord Stream“ vamzdynus, kuriais po vandeniu į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
