Prieš pradėdamas pirmininkauti paskutiniajam savo ES gynybos ministrų susitikimui – praėjus tūkstančiui dienų nuo Rusijos invazijos – kalbėdamas su žurnalistais J. Borrellis JAV politikos pokyčius pavadino labai gera žinia Ukrainai.
„Šiandien apie tai diskutuosime ir tikiuosi, kad visos valstybės narės paseks JAV sprendimu“, – sakė jis.
„Esu tikras, kad jos paseks JAV pavyzdžiu ir leis ukrainiečiams naudoti savo ginklus kovai su rusais Rusijos teritorijoje, nes būtent iš Rusijos teritorijos jie yra puolami“, – pridūrė J. Borrellis.
„Tai visiškai atitinka tarptautinę teisę“, – sakė jis.
Nors prezidentas Joe Bidenas šiuo klausimu viešai nekalbėjo, vienas JAV pareigūnas patvirtino, kad Vašingtonas leido Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Dėl to dėmesys dabar nukrypęs į kitus sąjungininkus, tiekiančius Ukrainai ilgo nuotolio raketas, visų pirma britus ir prancūzus, parūpinusius Kyjivui raketų „Storm Shadow“ ir SCALP.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį dar kartą atmetė galimybę, kad jo šalies ilgo nuotolio raketos „Taurus“ būtų siunčiamos naudoti Ukrainai.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris anksčiau sakė esąs atviras galimybei leisti Ukrainai smogti kariniams taikiniams Rusijoje, pasveikino JAV sprendimą.
Ruošdamasis kitą mėnesį perduoti bloko diplomatijos vairą savo paskirtai įpėdinei Kajai Kallas (Kajai Kalas), J. Borrellis dar kartą paragino Europą siekti vienybės ir didinti išlaidas gynybai.
Jis perspėjo, kad Rusijos karas, kurį, anot Vakarų, kariniu požiūriu remia Iranas ir Šiaurės Korėja, o Kinija – „įgalina“, visam laikui pakeitė tarptautinio saugumo lygtį.
„Niekas negali išvengti šio karo pasekmių, – sakė J. Borrellis. – Jis pakeitė pasaulį. Jis pradėjo naują erą. Tad pažvelkime dabartinėms aplinkybėms į akis ir padarykime taip, kad visos valstybės narės vieningai palaikytų.“
