Jis kalbėjo prieš savo paskutinį planuojamą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Išnaudojau žodžius siekdamas paaiškinti, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose“, – reporteriams sakė J. Borrellis, sunkiai slėpdamas savo susierzinimą dėl to, kad Europai per penkerius jo mandato metus nepavyko paveikti Izraelio ir palestiniečių konflikto.
„Nebėra žodžių, – sakė jis. – Kalbama apie 44 tūkst. Gazos (Ruože) žuvusių žmonių; visa teritorija griaunama, o 70 proc. žūstančių žmonių yra moterys ar vaikai.“
„Dažniausios aukos (...) – jaunesni nei devynerių metų vaikai“, – pabrėžė jis.
77 metų J. Borrellis patvirtino, kad pirmadienį ragins ministrus dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože sustabdyti politinį dialogą su Izraeliu – platesnio susitarimo dėl prekybinių ryšių dalį.
Tačiau kai kurios šalys narės, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Nyderlandus, pasiūlymą tikriausiai ignoruos.
Po 2023 metų spalio 7-osios beprecedentės „Hamas“ atakos Izraelyje šiam pradėjus atsakomąjį puolimą Gazos Ruože, ES šalys labai nesutaria dėl šio konflikto.
J. Borrellis dažnai nepritapdavo tuo, kad smerkdavo, jo nuomone, Izraelio ekscesus.
Kalbėdamas apie Rusijos invaziją į Ukrainą, J. Borrellis reiškė nusivylimą dėl Europos reakcijos trūkumų, šiam konfliktui prie bloko slenksčio pasiekus tūkstančio dienų ribą.
„Per daug kartų nebūdavome vieningi. Per daug kartų diskusijos užtrukdavo per ilgai“, – sakė J. Borrellis.
„Mano paskutinis raginimas savo kolegoms bus toks: būkite vieningesni, greičiau priimkite sprendimus. Rusija nestabdo karo dėl to, kad jūs apie jį galvojate“, – tęsė jis.
„Negalite apsimesti geopolitine galia, jei susitarimams dėl veiksmų pasiekti reikia dienų, savaičių ir mėnesių“, – įspėjo J. Borrellis, gruodį postą užleisiantis buvusiai Estijos ministrei pirmininkei Kajai Kallas.
