Anot vyriausybės atstovo spaudai Pavlo Marinakio, vienas iš svarbiausių radikalios pertvarkos pakeitimų – priešlėktuvinės ir priešdroninės gynybos kupolo, apimančio visą Graikiją, sukūrimas.
Gynybos ministras Nikas Dendijas parlamento gynybos komitetui sakė, kad kariuomenė įdiegs keturias skirtingas dronų sistemas, sujungs kariuomenės padalinius ir padidins savo kibernetininės karybos potencialą.
Anot jo, Graikija turi susitaikyti su „kitokia realybe“ ir greitai modernizuoti savo pajėgas, kad jos atitiktų XXI amžiaus reikalavimus.
„Kiekvienas kariuomenės dalinys turės antidroninius pajėgumus“, – teigė jis.
Atstovas spaudai P. Marinakis sakė, kad ši reforma yra „didžiausia tokia Graikijos valstybės istorijoje krašto apsaugos srityje“.
Graikijos karinės oro pajėgos planuoja turėti apie 200 lėktuvų, daugiausia prancūzų gamybos „Rafale“, JAV gamybos „F-16 Viper“ ir F-35.
Tai bus „stipriausios oro pajėgos, kokias Graikija kada nors yra turėjusi“, teigė N. Dendijas.
Jis pridūrė, kad Graikijos fregatose bus įrengta graikų sukurta antidroninė sistema, kuri jau buvo naudojama prieš husių sukilėlius Raudonojoje jūroje.
Senesni Graikijos karo ir povandeniniai laivai modernizuojami, o karinis jūrų laivynas bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis dėl naujų „Constellation“ klasės fregatų ir su Europos Sąjunga (ES) dėl naujos patrulinės korvetės.
Anot jo, per ateinantį dešimtmetį Graikijos laivų statyklos gali gauti iki 7 mlrd. eurų karinių užsakymų.
Oro gynybos kupolas
Pasak su situacija gerai susipažinusio šaltinio, Graikija svarsto galimybę sustiprinti savo dabartinius pajėgumus naujais ginklais, dronais ir radarų sistemomis, kad pakeistų pasenusią įrangą.
Kol kas dar nieko nenuspręsta, tačiau tarp galimų šios įrangos pirkimo rinkų yra Izraelis, Prancūzija, Italija ir Norvegija, naujienų agentūrai AFP teigė anonimiškai kalbėjęs šaltinis.
Spalio pabaigoje graikų finansų svetainė „Newmoney“ pranešė, kad Graikija siekia Izraelio rinkoje įsigyti oro ir priešraketinės gynybos sistemų už 2 mlrd. eurų.
Siekdama racionalizuoti kariuomenės dalinių dislokavimą, ministerija iki kitų metų uždarys daugiau kaip 130 stovyklų.
Ministras teigė, kad Graikija turi daugiau nei 800 kariuomenės stovyklų, tai yra daugiau nei JAV, nors pasienio su Turkija regione yra tik 30 proc. pajėgumo dalinių.
Ministerija taip pat sumažins karinių tribunolų, kurie per metus vidutiniškai išnagrinėja tik penkias bylas, kai civilinio teismo teisėjas per dieną išnagrinėja 25 bylas, skaičių, sakė N. Dendijas.
Anot jo, per 10 metų siekiama sutaupyti 2 mlrd. eurų. Išsami informacija apie planą bus atskleista po Kalėdų atostogų.
Graikija gynybai skiria apie 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra daugiau nei dauguma ES valstybių, daugiausia dėl ilgalaikės įtampos su istorine varžove Turkija.
Graikija susiduria su potencialia grėsme, kurią gali kelti „devynis ar dešimt kartų“ didesnė priešininkė, turinti du palydovus, o Graikija savo palydovų neturi, turėdamas omeny Turkiją kalbėjo N. Dendijas.
Graikijos ginkluotosioms pajėgoms per dešimtmetį trukusią šalies skolų krizę trūko 20 mlrd. eurų, sakė N. Dendijas.
2021-aisiais ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis paskelbė apie plataus masto karinės jūrų ir oro pajėgų įrangos didinimą ir pasirašė gynybinius susitarimus su Paryžiumi ir Vašingtonu.
„Turime išleisti daugiau, bet taip pat turime protingiau paskirstyti gynybos išlaidas“, – liepą teigė K. Micotakis.
