„Dėl klimato kaitos miškų gaisrai darosi dažnesni ir smarkesni“, – kartu su ataskaita paskelbtame pranešime teigia ES klimato komisaras Wopke Hoekstra.
„2023 m. miškų gaisrai dar kartą parodė, kad nesame pasirengę tokiai rizikai“, – rašė jis.
Komisijos metinėje miškų gaisrų ataskaitoje nurodoma, kad per miško gaisrus ES sudegė arba nukentėjo bemaž 500 000 hektarų plotas, savo dydžiu beveik prilygstantis pusei Kipro salos.
Miškų gaisrus gesinti įprastiniais metodais būna vis sunkiau. Taip nutiko ir su milžinišku gaisru, kuris buvo kilęs netoli Aleksandropolio miesto Graikijos Rytų Makedonijos regione ir Trakijoje
Tai buvo didžiausias miško gaisras, užfiksuotas Europos Sąjungoje nuo 2000 m., kai Europos miško gaisrų informacinėje sistemoje (EMGIS) buvo pradėti registruoti gaisrai.
Komisijos teigimu, priešgaisrinėms tarnyboms sunkumų kelia tai, kad „miškų gaisrai darosi vis dažnesni ir intensyvesni, o gaisrų sezonas trunka ilgiau“.
Beveik 41 proc. visų išdegusių plotų yra saugomos bioįvairovės teritorijose, rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 96 proc. miškų gaisrų ES sukelia žmogus.
Tačiau 2023 m. padaryta žala buvo „gerokai mažesnė“ nei ta, kuri buvo užfiksuota 2022 m., paaiškinama ataskaitoje. Nepaisant to, miško gaisrų prasme 2023 metai ES buvo tarp penkerių blogiausių.
2024 m. miškų gaisrų ES buvo fiksuojama mažiau, mat pavasarį ir vasarą didžiojoje šalių bloko dalyje smarkiai lijo.
