LOJ – tai cheminės medžiagos, kurios lengvai garuoja kambario temperatūroje ir kurių galima rasti daugelyje produktų, įskaitant degalus, tirpiklius, dažus ir valymo priemones. Jų taip pat gali būti plastikuose, pavyzdžiui, naudojamuose vandens buteliams ir maisto pakuotėms gaminti. Daugelis jų yra nekenksmingi, tačiau kai kurie gali turėti trumpalaikį ir ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.
Išsiskiriančios medžiagos – labai toksiškos
Naujausiame tyrime Kinijos mokslininkai šešių rūšių plastikinius vandens butelius veikė ultravioletiniais A spinduliais ir saulės šviesa. Jie nustatė, kad šio proceso metu išsiskyrė sudėtingas lakiųjų organinių junginių mišinys, įskaitant alkanus, alkenus, alkoholius, aldehidus ir rūgštis.
Taip pat buvo nustatyta, kad LOJ, įskaitant kancerogenines medžiagas, pavyzdžiui, n-heksadekaną, yra labai toksiški.
Nors vienkartinio užteršto vandens gurkšnio pavojus yra minimalus, tyrėjai nustatė, kad ilgalaikis poveikis gali būti susijęs su kumuliacine rizika sveikatai.
„Mūsų išvadose pateikiama įtikinamų įrodymų, kad plastikiniai buteliai, veikiami saulės spindulių, gali išskirti toksiškus junginius, kurie kelia pavojų sveikatai. Vartotojai turi žinoti apie šią riziką, ypač aplinkoje, kurioje vanduo buteliuose ilgesnį laiką yra veikiamas saulės šviesos“, – pareiškime teigė Kinijos Jinano universiteto Guangdongo pagrindinės aplinkos taršos ir sveikatos laboratorijos pagrindinis tyrėjas daktaras Huase Ou.
Ar rizika didelė?
Vis dėlto tyrėjai norėjo pabrėžti, kad rizika atrodo palyginti nedidelė, nes iš butelio išsiskiria palyginti nedidelis cheminių medžiagų kiekis.
„Atsižvelgiant į vidutinį buteliuko svorį (maždaug 20 g), iš vieno buteliuko išgaravusių LOJ kiekis buvo tik keli nanogramai. Vadinasi, net ir po ilgalaikio poveikio, atidarius ir vartojant vandenį iš butelio taros, rizika žmonių sveikatai yra minimali“, – rašoma tyrimo autorių išvadose.
Visi tyrime dalyvavę buteliai buvo pagaminti iš polietileno tereftalato (PET) – vieno iš dažniausiai naudojamų plastikų, tačiau LOJ sudėtis ir koncentracija skirtinguose buteliuose labai skyrėsi. Panašu, kad tai susiję su skirtingais gamybos procesais ir skirtingais priedais.
Gali pažeisti hormonų sistemą
Tikėtina, kad cheminės medžiagos iš butelio išsiskyrė dėl vadinamojo fotodegradacijos proceso, kai plastiko struktūra suyra veikiant šviesai.
Saulės šviesa nėra vienintelis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti kalbant apie plastikinio butelio „sveikatą“. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad vos vieną dieną palikus vandenį plastikiniame butelyje į gėrimą gali patekti šimtai cheminių medžiagų. Manoma, kad kai kurios iš šių medžiagų gali turėti žalingą poveikį sveikatai, įskaitant kancerogenus ar endokrininę sistemą ardančias medžiagas, kurios pažeidžia hormonų sistemą.
Taip pat yra duomenų, kad plastikinių butelių kaitinimas gali turėti probleminių pasekmių. 2020 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą sterilizacijos procesą į kūdikių buteliukus patenka nuo 1,3 iki 16,2 mln. mikroplastiko dalelių viename litre.
XXI amžiuje plastiko yra visur – nuo žmogaus varpos iki Antarktidos ledo. Kadaise manyta, kad jis yra palyginti nekenksmingas, tačiau vis labiau aiškėja, kad jis daro nepageidaujamą poveikį mums ir planetai, kurio mastą dar tik pradedame suprasti.
