Verslas

Latvijos premjerė Evika Silinia kreipėsi į Lietuvos ir Estijos vyriausybes siūlydama joms apsvarstyti galimybę investuoti į Latvijos nacionalines avialinijas „airBaltic“, kurios ketina paskelbti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). E. Silinia sakė TV kanalui TV3, kad kaimyninės šalys į šį pasiūlymą dar neatsakė, bet Latvijos vyriausybė tęs darbą šiuo klausimu.

Nuo 2024-ųjų pabaigos, kai kripto turto įmonės turi kreiptis dėl  veiklos licencijų, prašymus suteikti leidimus veiklai Lietuvos bankui (LB) jau pateikė 22 įmonės –  daugiau nei penktadalis visų realiai rinkoje veikiančių įmonių. Lietuvos banko (LB) Licencijavimo skyriaus vadovės Agnės Kazlauskienės teigimu, šiuo metu svarstoma 12 paraiškų. Anot jos, dauguma įmonių pateikia ne visus dokumentus, juose daug netikslumų nurodant akcininkų ir vadovų reputacijos bei lėšų kilmės pagrindimą.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) vidutinei rinkos kainai, kas penkerius metus  naudojamai NT mokesčiui skaičiuoti, per pastaruosius metus išaugus 70-80 proc., valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ frakcija siūlo keisti Vyriausybės tvirtinamas NT vertinimo taisykles.  Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis prašo Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančių frakcijos narių pateikti pasiūlymus, kaip reikėtų jas taisyti. „Jos prieš daug metų priimtos.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Lietuvos eksporto vertė sausį–vasarį siekė 5,99 mlrd. eurų – 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, importo – 6,89 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. daugiau, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien vasarį šalies eksporto vertė siekė 2,85 mlrd. eurų – 9,2 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį, tuo metu prekių importuota už 3,46 mlrd. eurų – atitinkamai 0,9 proc. ir 7,3 proc. daugiau Tuo metu užsienio prekybos deficitas sausį–vasarį siekė 897,5 mln. eurų – 70,9 proc.

96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų, sako Registrų centro (RC) Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.   „Didžioji dauguma butų, 96 proc., sukrenta į iki 200 tūkst. eurų vertę, beveik 4 proc. – į nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. Likę 2 tūkst. statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams i trečiadienį teigė K. Maksvytis.  „Lyginant su 2021 metais, pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas turėtų būti registruotas kitą savaitę, o gegužės pradžioje jo laukiama Seime, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atleips daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, į Ameriką reikšmingą dalį savo produkcijos eksportuojančios Lietuvos įmonės sako, kad šiai rinkai būtų sunku rasti alternatyvų.  „Mes tikrai neužsidarysime, turime Europos Sąjungos rinką, turime kitas rinkas, tik tiek, kad mažės kiekiai, mažės darbuotojų skaičius ir bus sunku bendrovei kurį laiką persiorientuoti į kitas rinkas. (...) Tikimės, kad Europos Sąjunga įves kažkokius muitus ir kitiems.

Valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai uždirbusi 49 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 24,7 mln. eurų dividendų arba 4,9 cento akcijai.  Dėl to „Litgrid“ akcininkai spręs susirinkime balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės paskirstyti 67,9 mln. eurų. Be dividendų, 42,7 mln. eurų siūloma skirti į kitus rezervus, 500 tūkst. eurų – paramai.

 Valdantiesiems svarstant kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį (NT) turtą, koalicijos partnerės Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai trečiadienį su Registrų centro (RC) generaliniu direktoriumi Adriju Jusu aptars augančias NT vertes. „Aušriečių“ atstovas Robertas Puchovičius BNS tvirtino, kad RC turėtų pateikti pirminį variantą dėl NT mokestinių verčių pokyčių.  „Kokiuose rajonuose, kur daugiau, kur mažiau augs. Aiškinsimės, kas laukia žmonių“, – teigė parlamentaras.

Vyriausybei siūloma įpareigoti kiekvieną šalies ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026–2028 metais sutaupyti po 5 proc. išlaidų. Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.  Pagal ministerijos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. eurų, iš jų norima sutaupyti 137,4 mln. eurų.

 Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs, ar grąžinti pusvalandžio trukmės viešojo transporto bilietą. Jį anksčiau kovą taryba panaikino, tačiau sulaukus gyventojų priekaištų Vilniaus meras Valdas Benkunskas registravo siūlymą grąžinti minėtos trukmės bilietėlį, tačiau laikinai – iki 2027 metų.  Mero teigimu, visi kiti tarybos jau priimti pokyčiai, susiję su viešojo transporto bilietų kainodara, liktų galioti.

Paprastai daugelis gyventojų nenori atsisveikinti su savo pinigais ir siekia jų gauti daugiau. Tačiau tūkstančiai lietuvių jiems priklausančių pinigų tiesiog nepasiima, nors nesunkiai tą gali padaryti. Pagal įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Būsto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, butas už kelis šimtus ar tūkstantį eurų gali atrodyti neįtikėtinai. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje įmanoma įsigyti butą už tiek, kiek kainuoja geresnis telefonas ar naudotas automobilis. Tiesa, jeigu tik niekas nepasiūlo pirkti brangiau. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.lt galima rasti antstolių parduodamo, areštuoto nekilnojamojo turto (NT), kurio kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų.

 Įsibėgėjant Krunos tilto renkonstravimo darbams, nuo šeštadienio šioje magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpoje bus įvedami eismo pakeitimai, praneša AB „Via Lietuva“. Pažymima, jog paruošiamieji darbai šioje kelio atkarpoje bus vykdomi nuo trečiadienio iki penktadienio, 7 – 15 valandomis.  „Visi eismo dalyviai įspėjami, kad jau nuo trečiadienio iki penktadienio, nuo 7 ryto iki 15 val., bus atliekami paruošiamieji darbai, todėl gali formuotis spūstys.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmąjį šių metų mėnesį finansine išraiška eksportavo tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus – už 289,4 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją išaugo 16,3 proc. iki 82,8 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,7 proc. viso eksporto ir 55,6 proc. importo. Eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 28 procentais. 36,3 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nori mažinti regionų išsivystymo netolygumus ir kaip svarbų įrankį tam mato laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimą. Jis mano, kad Lietuva turėtų pradėti projektuoti planus bent trim naujoms tokioms zonoms. „Kad ir kaip bežiūrėtume, regionų išsivystymo netolygumas išlieka didžiulė problema.

Policijos pareigūnai organizuoja specialiąją priemonę „Greičio maratonas“, tad visą parą stebės nustatyto važiavimo greičio viršytojus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia priemonė tą pačią dieną vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir dar daugiau nei 20-yje kitų Europos šalių. Kiekvienais metais Europos keliuose žūsta daugiau kaip 25 000 žmonių, o viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių – nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas važiavimo greitis.

Galime svajoti apie pačius gražiausius aukso rūmus, įsivaizduoti, kokio dydžio baseinas puikuosis kieme ar kokį įspūdingą šviestuvą įsigysime, tačiau be vieno dalyko mūsų svajonių namai niekaip nefunkcionuos – nuotekų sistemos.

Naudoti „Tesla“ Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose per metus pigo sparčiau nei kiti elektromobiliai, skelbia „Financial Times“. „CarGurus“ prekyvietės duomenimis, naudotų „Teslos“ kainos JAV praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 7 proc., tuo tarpu kitų markių elektromobiliai antrinėje rinkoje atpigo vidutiniškai tik 1,5 procento. Prekyvietės „Auto Trader“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje naudotų „Tesla“ vertė sumenko 15 proc., palyginti su 10 proc.

Pastaruoju metu visoje Europoje ir kitose pasaulio šalyse plinta itin pavojingos užkrečiamos gyvulių ligos. Kai kurios jų, jau fiksuotos ir Lietuvoje. Siekiant užkirsti tolesnį tokių ligų plitimą, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus imtis biosaugos priemonių. O tokioms papildomoms išlaidoms teikiama Europos Sąjungos parama.

Kontrolinį chemijos koncerno „Achemos grupė“ akcijų paketą įsigyti siekiantis smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis sako, kad, net valstybei nacionalizavus dalį grupės valdomos gamyklos „Achema“ akcijų, tai nepadėtų vystyti sprogmenų pramonės, o vienintelė iš tokio sandorio esą laimėtų dabartinė šių akcijų savininkė Lyda Lubienė, skelbia portalas lrt.lt. „Achemos grupė“ gali lygiai taip pat prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos pramonės augimo be jokių valstybės kaštų.

Ekonomistas, kurio atliktu darbu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rėmėsi, mėgindama pateisinti visuotinius tarifus, pasakė, kad oficialūs asmenys neteisingai suprato jo tyrimą, o muitų tarifai turėtų sudaryti vos ketvirtadalį to, ką paskelbė Baltieji rūmai. Brentas Neimanas, buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje ėjęs JAV Iždo pareigūno pareigas, 2021 m. kartu su kitais autoriais parašė straipsnį apie muitų poveikį kainoms Jungtinėse Valstijose.

Lietuvos bankas (LB) leido Vokietijos kapitalo draudimo grupės „Ergo“ tarptautinį verslo portfelį valdančiai bendrovei „Ergo International“ įsigyti Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valdomą Lietuvos įmonę „Gjensidige“ kartu su jos filialais Estijoje ir Latvijoje. Centrinis bankas antradienį pranešė įvertinęs Vokietijos „Ergo“ grupės įmonių prašymą ir neprieštaravęs, jog „Ergo International“ tiesiogiai, o „Ergo Group“ bei „Munich Re“ –  netiesiogiai įsigytų 100 proc.

 Europos Komisija tikisi pateikti atsaką į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus jau kitą savaitę, antradienį pranešė jos atstovas spaudai. „Tikiuosi, kad tai galėtų įvykti jau kitą savaitę“, – žurnalistams sakė bloko prekybos atstovas Olofas Gillas. Tuomet Komisijos planas bus baigtas rengti konsultuojantis su 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Reuters“ – Europa ruošia atsakomuosius muitus JAV Europos Komisija siūlo 25 proc.

Per pastarąjį mėnesį šalyje beveik 40 proc. nukrito elektros kainos, o gamtinės dujos ir biokuras atpigo maždaug po 20 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Kovo mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais“, – rašoma agentūros pranešime.

Daugybė ekonomistų reiškia nerimą dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių muitų importui į Jungtines Valstijas, kurie sukėlė prekybos karą, ekspertų teigimu, daugelį šalių galintį nuvesti į recesiją. Toliau apžvelgiame kai kurių įtakingų ekonomistų ir pačiam respublikonui artimų verslininkų komentarus.

Kelionės ir taip kelia daug streso, todėl šiemet, prieš vykstant į oro uostą, reikėtų žinoti, kas keisis ir kaip reikės pateikti įlaipinimo bilietus. Nors skrydžių bendrovė „Ryanair“ garsėja pigiais skrydžiais, griežtos oro linijų bendrovės taisyklės gali greitai padidinti bilieto kainą, rašoma portale „Mirror“. Bendrovė pranešė apie pokyčius nuo rankinio bagažo apribojimų iki naujų įlaipinimo bilietų.

Seimas linkęs sudaryti sąlygas kiek atpiginti naujų buitinių vartotojų prisijungimą prie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gamtinių dujų sistemos.  Nuo 2026 metų gegužės 1-osios buitiniams vartotojams siūloma padengti 60 proc. skirstymo sistemos operatoriaus patiriamų prijungimo išlaidų, o ne 80 proc., kaip siūlė Energetikos ministerija ir Vyriausybė.    Dabar nauji dujų vartotojai padengia apie 40 proc.

„Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje liudiję pareigūnai, kurie ikiteisminio tyrimo metu iš šulinio ėmė nuotekų mėginius, teigė, kad iš pažiūros jis buvo užterštas, skleidė smarvę, dėl to policininkai dėvėjo specialias apsaugos priemones. Kaip Šiaulių apygardos teisme antradienį kalbėjo šiuo metu pensijoje esantis uostamiesčio policijos pareigūnas Donatas Bieliūnas, mėginiai buvo imami iš to šulinio, kur teisėsauga numanė leidžiant nevalytas nuotekas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo bendrovė „Robinhood“ ateina į Lietuvą – Lietuvos bankas (LB) įmonei „Robinhood Europe“ suteikė finansų maklerio įmonės licenciją. „Lietuvos bankas turto ir investicijų valdymo inovacijų (angl. WealthTech) bendrovei „Robinhood Europe“ suteikė A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją“, – antradienį pranešė LB.

Pirmąjį pavasario mėnesį vyravę vėjuoti ir saulėti orai vidutinę didmeninės elektros kainą Lietuvoje mažino 40 proc. iki 92 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 90 eurų už MWh, Lenkijoje – 99 eurus, Vokietijoje – 95 eurus, o Skandinavijos šiaurinėse zonose – nuo 5 iki 20 eurų už MWh.

Sparčiai artėjant Velykoms metas susimąstyti ne tik apie kiaušinių marginimą, bet ir vaišių stalą, kurio neatsiejama pažiba šiemet taps iš Italijos atkeliavęs „Colomba“ pyragas.

Antradienį oficialiai atidaryta naujoji Panevėžio autobusų stotis, pranešė Panevėžio miesto savivaldybė. Anot savivaldybės, stoties pastate įrengtos dvi erdvės – viešoji ir uždaroji. Viešojoje erdvėje veikia laukimo salė, kavinė bei viešasis tualetas. Tuo metu uždaroji erdvė skirta keleivių aptaranavimui. Šioje zonoje esančiose patalpose įrengta bagažo saugykla bei vairuotojų poilsio patalpos. Čia taip pat įsikūrė siuntų tarnyba, bilietų kasos ir administracija.

Lietuvos bankas sudarė administracinį susitarimą su „Revolut Bank“. Už nustatytus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus bankui skirta 3,5 mln. eurų bauda, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvos bankas atliko planinį „Revolut Bank“ patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimų bei trūkumų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos srityje. Jie lėmė, kad praktikoje bankas ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Europos akcijos antradienį pradėjo kilti, nutraukdamos keturių dienų nuostolių seriją, paskatintą nerimo dėl tarifų. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ES pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui derybas dėl „nulinių tarifų“ pramoninėms prekėms susitarimo. Ji pakartojo, kad blokas yra pasirengęs taikyti atsakomąsias priemones, jei derybos žlugtų. D. Trumpas Europos pasiūlymą nedelsdamas atmetė. Europos indeksas STOXX 600 antradienį pakilo 0,7 proc.

Daugeliui aišku, kad gautą baudą reikia sumokėti, kitaip ją išieškos antstoliai. Vis tik ne visi žino, kad neretai administracinę baudą yra tik siūloma sumokėti, o tik po to tiriama, ar asmuo iš tiesų įvykdė pažeidimą. Tą pastebėjo vilnietis Arnas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurio daugiabučio kieme stovintį automobilį nufotografavo ir apskundė kaimynas.

Uostamiestyje griežtinama elektrinių paspirtukų naudojimo tvarka – nuo šiol juos palikti bus galima tik specialiai pažymėtose stovėjimo vietose, bus ribojamas greitis.  „Savivaldybė yra gavusi ne vieną skundą dėl ne vietoje numestų paspirtukų, trukdančių pėstiesiems vaikščioti šaligatviais. Tai pat žinomi atvejai, kai dėl per didelio paspirtukų greičio įvykus eismo įvykiui buvo sužeisti žmonės.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ panaudodama Europos Komisijos (EK) skirtas lėšas viešojo elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai, Lietuvoje įrengs 32 naujas greito įkrovimo stoteles.  Bendrovės viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad nors dabar įkrovimo tinklas sparčiai plečiamas, EK skiriama parama dar labiau paspartins procesus gerinant vairuotojų patirtį.

Svarstant gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį ir daugiausiai uždirbantiems taikyti papildomą 8 proc. tarifą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokio siūlymo Vyriausybė Seimui teikti neketina. „Yra siūlymas ir viršutinį laiptelį gyventojų pajamų mokesčio nustatyti, (…) 40 proc.

Paskutinio 43 kilometrų ilgio magistralės Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcija truks vienerius metus ir kainuos apie 100 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.   „Simboliškai įkasėme kapsulę ir pradėjome (darbus – BNS) likusioje atkarpoje – virš 42 km – kelyje Vilnius-Utena. Tikimės, per metus bus sutvarkytas pilnai kelias“, – ketvirtojo betoninio kelio rekonstrukcijos etapo pristatymo renginyje antradienį žurnalistams sakė E. Sabutis. „Apie 100 mln.

Seimas po svarstymo pritarė, kad smulkieji bei socialiai remtini elektros vartotojai nuo birželio iki 2030 metų galėtų naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“.  Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 2, o susilaikė 22. Galutinis sprendimas dėl pataisų Seime numatytas ketvirtadienį    Pakeitimais siūloma leisti smulkiems – iki 1 tūkst.

Profesinėms sąjungoms siūlant neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarka yra „sprangi“, bet žada išklausyti visas puses.  „Bus išklausyti visi – tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai, nes jie taip pat turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti nekilnojamojo turto mokesčio pertvarką.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikianti žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ netrukus pradės reikšmingą viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą. Tam bendrovė gavo 4 mln. eurų Europos Komisijos finansavimą, skirtą įkrovimo infrastruktūros plėtrai visoje regione, rašoma pranešime spaudai. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje bus įrengtos 32 naujos itin greito įkrovimo stotelės, kurios atsiras 16 lokacijų prie pagrindinių šalies kelių.

Seime skinasi kelią prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į valstybės biudžetą, dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisoms: už balsavo 103 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo. Jų priėmimas numatytas ketvirtadienį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad techninis sutrikimas, laikinai apribojęs klientų konsultacijas telefonu, pašalintas. „Techninė problema išspręsta. Mokesčių informacijos centras veikia, VMI konsultacijos telefonu klientams yra teikiamos“, – skelbia VMI. ELTA primena, kad dėl techninio sutrikimo antradienio rytą laikinai nebuvo teikiamos konsultacijos Mokesčių informacijos centro telefonu. 11:17 val. VMI informavo, kad techninė problema išspręsta.

Kasmet tiek ūkininkai, tiek ir žemės ūkio bendrovės sulaukia Europos Sąjungos paramos įvairiomis išmokomis. Jų gavėjams pravartu žinoti, kad  išmokų gavimas nėra besąlyginis. Nuo šių metų sausio 1 d. gaunantys išmokas turi laikytis pareiškėjams darbdaviams taikomų reikalavimų – socialinių paramos sąlygų (SPS). Nesilaikantiems socialinių paramos sąlygų gaunama išmokų suma gali būti sumažinta, primena Žemės ūkio ministerija.

Jungtinėms Valstijoms įvedus bent 20 proc. muitus importui iš Europos Sąjungos (ES), o bendrijai taikant atsakomąsias priemones, centrinis bankas prognozuoja iki 1 proc. mažesnį Lietuvos ekonomikos augimą laikotarpiu iki 2030 metų. „Kalbant apie konkrečiai galimą poveikį Lietuvai, jeigu būtų apie 20-25 proc. tarifas ES ir būtų imamąsi tam tikrų atsakomųjų priemonių – kalbame griežčiausiu scenarijumi, kad tai būtų poveikis iki 1 proc.