Pagal įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Paprastai kalbant, jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjus 13-ai mėnesių, tai vieno mėnesio pensiją praranda – tie pinigai jam neišmokami.
Dabartinė tvarka numato, kad, jei žmogui mokamos senatvės pensijos ir kitų išmokų suma nesiekia 450 eurų, tai jam priklauso priemoka mažiausiai iki šios sumos.
Vadinasi, jei vėluoja kreiptis į „Sodrą“ iki 12 mėnesių, tai žmogus per mėnesį nepasiima po 450 eurų, o kiekvieną vėlesnį mėnesį tiek pinigų praranda.
Taigi, kodėl žmonės savo sunkiai uždirbtus eurus veltui palieka „Sodroje“ arba pensijų fonduose?
Kam atitenka nepaimtų pensijų pinigai?
„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič informavo, kad praėjusių metų pabaigoje buvo 4 673 žmonės, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.
Tiesa, tarp šių gyventojų yra ir tie, kurie pateikė prašymus atidėti pensijos mokėjimą. Vis dėlto, kiek tokių yra, neaišku.
„Žmonės nesikreipia dėl pensijos skyrimo dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, gyvena ir dirba kitoje šalyje, kur senatvės pensijos amžius yra didesnis, todėl neatkreipia dėmesio, kad Lietuvoje jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus.
Dalis žmonių laiku nesikreipia dėl pensijos, kadangi serga, ilgai guli ligoninėje. Yra atvejų, kad dėl pensijos skyrimo nesikreipia žmonės, esantys laisvės atėmimo vietose“, – komentavo M. Kozič.
Pasak jos, siekiama, kad ateityje visos išmokos ir pensijos būtų pervedamos automatiškai, be papildomo žmogaus prašymo.
Tačiau šiuo metu senatvės pensijai apskaičiuoti ir paskirti būtina pateikti prašymą.
Daugelis išeinančių į pensiją turi stažo iki 1994 m., o tuometinė informacija apie apdraustuosius nėra suskaitmeninta. Todėl žmonės patys turi pateikti „Sodrai“ tokį stažą, kad skiriant pensiją būtų įvertinti visi jų darbo laikotarpiai.
Be to, pateikdamas prašymą, žmogus taip pat nurodo, į kokią sąskaitą pageidauja gauti pinigus.
„Valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu, todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms“, – apie tai, kam naudojamos neišmokėtos pensijos, aiškino M. Kozič.
Gyventojai pinigų nepasiima ir iš pensijų fondų
„SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis pripažino, kad apie 2 proc. bendrovės valdomų fondų klientų yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau neišreiškė noro gauti II pakopos pensijos išmokas.
Lietuvos banko duomenimis, minėta bendrovė turi daugiau kaip 317 tūkst. klientų. 2 proc. jų būtų daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.
„SEB investicijų valdymo“ fondų turtas viršija 2,3 mlrd. eurų, tad vienam kaupiančiam tenka vidutiniškai po 7,2 tūkst. eurų. Taigi tokia gali būti vidutinė suma, dėl kurios nesikreipia gyventojai.
„Maždaug pusė jų vis dar aktyviai kaupia ir moka mėnesines įmokas į savo pensijų sąskaitą ir taip augina savo turtą bei būsimas išmokas“, – komentavo P. Kabelis.
Jis priminė, kad sulaukus pensinio amžiaus apribojimų ar reikalavimų, kada kreiptis dėl išmokos, nėra. Žmogus gali pats nuspręsti, kada nori pradėti gauti II pakopos pensijų išmokas.
„Šią lanksčią išmokų pasirinkimo galimybę vertiname teigiamai, nes žmogus, nusprendęs atidėti išmokos mokėjimą, kaupia ilgesnį laiką, todėl gali sukaupti daugiau ir gauti didesnes II pakopos išmokas.
Be to, periodinių išmokų ar anuiteto atveju, vėliau pradėjus gauti išmokas, sukaupta suma išdalinama trumpesniam laikotarpiui, todėl mėnesinė išmoka būna didesnė, nei pradėjus gauti išmokas, iškart suėjus pensiniam amžiui“, – svarstė direktorius.
Anot jo, klientai taip pat vertina, kad nepateikus prašymo dėl II pakopos pensijos išmokų mokėjimo visi II pakopos pensijų fonde sukaupti pinigai yra jų turtas, kuris yra paveldimas.
Jis priminė, kad, jei II pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5403 eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu.
Nuo minėtos sumos iki 10807 eurų lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai. O už didesnę sumą yra įsigyjamas anuitetas.
Turi kitų pajamų, dėl to nepasiima?
„Swedbank“ Lietuvoje atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad dauguma gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, naudojasi sukaupta papildoma pensija.
Priklausomai nuo sukauptos sumos, jie pasirenka anuitetą, periodinę išmoką ar vienkartinę sumą.
Pašnekovas skaičiavo, kad jo atstovaujamo banko bendrovė „Swedbank“ investicijų valdymas“ turi apie 13 tūkst. klientų, kurie nėra atsiėmę sukauptų lėšų.
„Dalis gyventojų, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus ir nėra atsiėmę sukauptų lėšų, tikėtina, turi įvairių priežasčių to nedaryti. Kiekvienas asmuo įsvertina savo finansinę situaciją ir priima sprendimus“, – komentavo G. Vercinskas.
Jis svarstė, kad klientai, pavyzdžiui, turi pakankamai kitų lėšų pragyvenimui, dalis jų dirba (dirbdami gauna ir „Sodros“ pensiją) ir nori, kad susikauptų papildoma suma antroje pensijų pakopoje. Galbūt kita dalis nori, kad šios lėšos būtų paveldėtos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
