Latvijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 90 eurų už MWh, Lenkijoje – 99 eurus, Vokietijoje – 95 eurus, o Skandinavijos šiaurinėse zonose – nuo 5 iki 20 eurų už MWh.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo itin aukšta vėjo elektrinių generacija, augusi saulės elektrinių gamyba ir dėl aukštesnės oro temperatūros visame regione mažėjęs elektros vartojimas.
„Kovą pasitikome su mažesnėmis elektros kainomis bei reikšminga vėjo ir saulės jėgainių įtaka elektros rinkai (...). Kai kuriomis dienomis, vėjo ir saulės jėgainių gamybai viršijant paklausą, formavosi neigiamos kainos“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.
Anot jos, kovą leistina generuoti saulės ir vėjo elektrinių galia Lietuvoje perkopė 4 gigavatus (GW), kai, palyginti su 2022 metų pradžia, ji siekė 0,8 GW.
„Tokia sparti atsinaujinančios energetikos plėtra lemia vis daugiau valandų, kai elektros kainos būna neigiamos. Tiesa, daugiau iššūkių kelia periodai, kai saulės ir vėjo nėra bei kyla trikdžiai kitų šalių elektros sistemose“, – aiškino A. Krasauskienė.
Jos teigimu, būtent tokia situacija nutiko mėnesio pabaigoje, kai atsijungė „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos ir kovo 31 dieną Baltijos šalyse formavosi itin aukštos valandinės kainos – 773 eurų už MWh. Jungtis buvo sutvarkyta ir įjungta balandžio 2 dieną.
„Kainų šuoliai rodo, kad mūsų rinkai reikalingi lankstūs vartojimo ir gamybos pajėgumai“, – sakė A. Krasauskienė.
„Litgrid“ duomenimis, daugiausia – apie 45 proc. – elektros kovą gamino vėjo jėgainės – jų generacija augo 1,8 karto iki 376 gigavatvalandžių (GWh), saulės elektrinių – augo beveik triskart iki 112 GWh, hidroelektrinių – 12 proc. iki 63 GWh, o šiluminių elektrinių gamyba mažėjo penktadaliu ir siekė 215 GWh. Kitos elektrinės gamino 59 GWh elektros.
Bendrai Lietuvoje per kovą buvo pagaminta 826 GWh elektros – 30 proc. daugiau nei vasarį. Vietos elektrinės užtikrino 83 proc. šalies elektros suvartojimo, kuris siekė 1000 GWh ir buvo 13 proc. mažesnis nei vasarį.
Bendras importo srautas kovą sudarė 26 proc. šalies suvartojimo ir siekė 468 GWh – palyginti su vasariu, jis sumažėjo 13 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 77 proc., iš Latvijos 13 proc., o iš Lenkijos importuota 10 proc.
Eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su vasariu, augo triskart iki 206 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 62 proc., 29 proc. – į Lenkiją, o likę 9 proc. į Skandinaviją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
